Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2010-07-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-332-106-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Data
2010-07-08
Bylos Nr.
1A-332-106-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rasa Valentinienė (pirm.), Linas Pauliukėnas, Dalius Jocys
Nuteistasis
K. V., ir V
Advokatai
Antanas Jonušas
Kategorijos

Pranešėja R. Valentinienė Teisėja A. Simaitienė Baudžiamoji byla Nr. 1A–332-106/2010 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.2.2, 1.1.8.1.1. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nutartis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. liepos 8 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės,

teisėjų Lino Pauliukėno, Daliaus Jocio,sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,dalyvaujant prokurorei Dianai Mikelėnienei,gynėjui advokatui Antanui Jonušui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios K. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo K. V., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 str. 2 d. ir nuteista laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 5 d. 2 p., 9 d., ši bausmė subendrinta bausmių apėmimo būdu su bausme, paskirta 2010-02-03 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia nustatyta nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Skundžiamu nuosprendžiu nuteistas ir V. M., tačiau nuosprendis jam apeliacine tvarka neapskųstas.

Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. V. nuteista už tai, kad ji 2009-11-23, apie 14.30 val., veikdama bendrininkų grupe su V. M., iš lombardo, esančio Sausio 15-osios g. 3, Klaipėdoje, priklausančio UAB „Amikas”, V. M. nukreipiant pardavėjo dėmesį ir saugant, kad niekas nepamatytų, K. V. iš saugyklos - vitrinos pagrobė UAB „Amikas” priklausantį turtą, t.y. keturis mobiliojo ryšio telefonus: 220 Lt vertės „Samsung U600”, IMEI Nr. 357935013165986, 90 Lt vertės „Samsung C170”, IMEI Nr. 359771013955219, 160 Lt vertės „Samsung D600”, IMEI Nr. 358224009188024, 250 Lt vertės „Samsung J800”, IMEI Nr. 351594030168873.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistoji prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl neteisingai paskirtos bausmės ir prašo bausmę sušvelninti. Nurodo, kad ji prisipažino dėl padaryto nusikaltimo, tačiau nesutinka dėl nusikaltimo sudėties kvalifikuojančio požymio – įsibrovimo į saugyklą. Teigia, kad į lombardą neįsibrovė, pateko į jį ten legaliai, dienos metu, darbo valandomis, jokios saugyklos ar seifo neišlaužė, nesugadino, telefonus paėmė nuo lentynos, padaryta žala neviršija 3 MGL dydžio, lombardo atstovas pretenzijų neturi, žala atlyginta. Ji yra jauno amžiaus, mokosi. Taip pat nurodo, kad subendrinus bausmes, bausmės pradžia turėjo būti skaičiuojama nuo 2010 m. vasario 3 d. nuosprendžio, o ne nuo šio skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienos. Teigia, kad jos bausmė neadekvati kitam bendrininkui paskirtos bausmės, todėl ji neteisinga.

Nuteistosios gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistoji neginčija kaltės klausimo, tačiau nesutinka su padarytos veikos teisiniu vertinimu, ir mano, kad nepagrįstai jai inkriminuotas įsibrovimas į saugyklą. Nuteistoji teigia, kad telefonus ji pagrobė iš lentynos, tačiau nieko nesulaužė ir nesugadino, į lombardą ji pateko legaliai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvada.

Pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino saugyklos sampratą, kad tai yra tam tikras įrenginys specialiai įrengtas ar skirtas nuolatiniam ar laikinam materialių vertybių saugojimui fizinėmis, mechaninėmis, specialiomis elektroninėmis apsaugos priemonėmis.

Prie tokių saugyklų priskiriamos ir parduotuvių vitrinos, kuriuose laikomos prekės tam, kad pirkėjas jas galėtų pamatyti, bet be atskiro leidimo negali jų pasiimti, priešingai nei vitrinos ar lentynos savitarnos parduotuvėse kur prekių vitrinų ar lentynų paskirtis yra ne tik demonstruoti prekes, bet ir yra galimybė be atskiro leidimo, laisvai jas paliesti, paimti, apžiūrėti.

Įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas saugyklą. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos, neužrakinti ar be leidimo). Kaip įsibrovimas kvalifikuotini ir atvejai, kai kaltininkas į patalpą patenka laisvai ir pagrobia turtą iš atitinkamų vietų, į kurias pašaliniams asmenims patekti draudžiama ar patekimas yra ribojamas (pvz., tarnybinių patalpų, vitrinų, daiktų saugyklų ir pan.).

Vaizdo įrašas bei vaizdo apžiūros protokolas su priedais patvirtina, kad nuteistoji K. V. lombarde persisvėrė per vitriną, atidarė vitrinos stalčių iš priešingos vitrinos pusės, kurios pusėje ji neturėjo teisės būti, nes ten vaikšto tik pardavėjas, bei savavališkai, tai yra be pardavėjo leidimo, paėmė kaltinime paminėtus telefonus (t. 1, b. l. 53-61). Kadangi nuteistosios patekimas į vitriną ir telefonų paėmimas buvo neteisėtas, todėl telefonų paėmimas iš vitrinos pagrįstai laikytinas vagyste įsibrovus į saugyklą.

Atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl neteisingai paskirtos bausmės. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 d.). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 1, 2 d.).

Apylinkės teismas, skirdamas bausmę K. V., tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininkės asmenybę, jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę, todėl paskirta bausmė atitinka BK 54 str. 2 d. reikalavimus.

K. V. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą. Nors ir būdama jauno amžiaus, ji teisiama jau dešimtą kartą, naują nusikalstamą veiką padarė neatlikusi bausmės už ankstesnes nusikalstamas veikas, esant neišnykusiam teistumui, todėl ji laikytinas recidyviste ir jai pagrįstai skirta laisvės atėmimo bausmė (BK 27 str. 1 d., 56 str. 1 d.). Be to, ji nuolat daro administracinius teisės pažeidimus, iš kurių net 7 už smulkų svetimo turto pagrobimą (t. 1, b. l. 127-128). Šios nurodytos aplinkybės rodo, kad ji nedaro išvadų iš ankstesnių teistumų, nesistengia keisti savo gyvenimo būdo, laikytis visuomenėje priimtinų elgesio normų, o anksčiau taikytos poveikio priemonės nedaro jai jokios teigiamos įtakos.

Apylinkės teismas nustatė K. V. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad ji nusikalto veikdama bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Be to, nusikaltimo padarymo metu apeliantės vaidmuo buvo aktyvus, ji buvo vagystės vykdytoja. Nuteistosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).

Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, tinkamai nustatė bausmės rūšį ir jos dydį, neperžengdamas BK 61 str. 2 d. įtvirtintų nuostatų. BK 178 str. 2 d. sankcija numato laisvės atėmimo bausmę nuo 3 mėnesių (BK 50 str. 2 d.) iki šešerių metų. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis yra mažesnis nei šios bausmės sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, atitinka bausmės paskirtį, todėl paskirta bausmė nelaikytina aiškiai per griežta.

Paskirta bausmė tinkamai subendrinta su 2010-02-03 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, atitinka bausmės bendrinimo taisykles (BK 63 str.), todėl paskirta subendrinta galutinė bausmė nelaikytina aiškiai per griežta, dar labiau švelninti bausmę, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.

Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad nuteistajai paskirta bausmė, neteisinga lyginant su kitam bendrininkui paskirta bausme. Visų pirma, bausmė skiriama ne už nusikaltimą, o konkrečiam asmeniui atsižvelgiant į padarytą nusikaltimą, kaip tai numato BK 54 str., todėl bausmė kiekvienam kaltininkui yra individuali. Nusikaltimo bendrininkas šią nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas, nors po veikos padarymo iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo jis yra nuteistas du kartus už baudžiamuosius nusižengimus (BK 12 str.), o bausmes pagal ankstesnius nuosprendžius atlikęs (t. 2, b. l. 12-13). Ar paskirta bausmė kitam nuteistajam V. M. yra teisinga apeliacinės instancijos teismas nesprendžia, nes tai nėra šio apeliacinio proceso dalykas.

Neteisingi skundo argumentai dėl atlygintos žalos. Dalis telefonų buvo surasti policijos pareigūnų ir grąžinti civiliniam ieškovui (t. 1, b. l. 62, 66, 67,71). Teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškovo atstovas A. A. paaiškino, kad vienas telefonas negrąžintas, civilinio ieškinio atsisako (t. 2, b. l. 25). Tokios nustatytos aplinkybes nėra pagrindas švelninti bausmės apeliantei.

Atmestinas ir apeliantės teiginys dėl bausmės pradžios, kad bausmės pradžia turėjo būti skaičiuojama nuo 2010 m. vasario 3 d. nuosprendžio, o ne nuo šio skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienos. Šioje byloje paskirta galutinė bausmė buvo subendrinta su 2010-02-03 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda. Laisvės atėmimo bausmės nuteistoji K. V. pagal šį teismo baudžiamąjį įsakymą nevykdė, todėl nėra pagrindo bausmės pradžios skaičiuoti nuo kito nuosprendžio priėmimo dienos.

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.). Apylinkės teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti apeliacinį skundą nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistosios K. V. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Rasa ValentinienėKolegijos teisėjai Linas PauliukėnasDalius Jocys