Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui S. U. dėl žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui padarytą 42,40 Eur žalą. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį, ieškovė prašo priimti sprendimą už akių.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl ieškovei prašant priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimą, nustatyta, kad 2019 m. liepos 4 d. atsakovui buvo suteiktos ir PSDF biudžeto lėšomis apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kaina – 42,40 Eur. Remiantis draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, privalomuoju sveikatos draudimu atsakovas buvo draustas iki 2019 m. birželio 30 d. Byloje duomenų, kad už atsakovą būtų sumokėta sveikatos draudimo įmoka per 2019 m. liepos mėnesį, nėra.

Privalomasis sveikatos draudimas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – SDĮ) nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuoja draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą (SDĮ 2 straipsnio 5 dalis). SDĮ 8 straipsnio 4 dalis nustato, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš PSDF biudžeto, asmenys gali gauti dar vieną mėnesį po to, kai už juos nustota mokėti arba kai jie patys nustoja mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. SDĮ nustatyta, jog ši garantija neatleidžia nuo prievolės laiku sumokėti SDĮ 17 straipsnyje nustatyto dydžio įmokas. Asmuo, kuriam, buvo suteiktos ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtos gydymo paslaugos, nesumokėjęs draudimo įmokos SDĮ nustatyta tvarka ir laiku, neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso. SDĮ 8 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už asmeniui, nelaikomam apdraustuoju, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas), kurių išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų, įmokų mokėtojai moka Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo gydymo išlaidos buvo apmokėtos iš biudžeto lėšų, ieškovė įgyja teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovo atlyginti šias išlaidas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsnio 1 dalis, SDĮ 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto c papunktis). Todėl jei asmuo, kuriam per vieną mėnesį po to, kai už jį nustota mokėti arba kai jis pats nustojo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, buvo suteiktos ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtos sveikatos priežiūros paslaugos, iki šio mėnesio pabaigos neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu teisinio statuso, jis turi pareigą sumokėti už jam per šį laikotarpį suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Formaliai įvertinus įrodymus, darytina išvada, kad atsakovui buvos suteiktos ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kai šis nebuvo apdraustas ir neįgijo apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso. Ieškovė turi teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovo atlyginti šias išlaidas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.280 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto c papunktis). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina esant visas civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas (CK 6.245-6.249 straipsniai). Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 42,40 Eur žalos atlyginimo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas.

Ieškovė, pateikdama ieškinį, buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 15 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo S. U. ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 42,40 Eur (keturiasdešimt dviejų eurų keturiasdešimties centų) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, ją sumokant Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita LT21 7300 0100 0248 4333, akcinė bendrovė „Swedbank”, banko kodas 73000.

Priteisti iš atsakovo S. U. 15 Eur (penkiolikos eurų) žyminį mokestį valstybei. Priteistą žyminį mokestį atsakovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“, įmokos kodą 5660.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.