Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2007-11-22 · Civilinė byla Nr. 2-763/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-11-22
Bylos Nr.
2-763/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Kazys Kailiūnas, Danutė Milašienė, Alė Bukavinienė
Atsakovas
A. R.
Ieškovas
A. V.
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė ,,Klaipėdos želdiniai“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-763/2007 Procesinio sprendimo kategorija 110.1
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. lapkričio 22 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Danutės Milašienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria panaikinta dalis taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, civilinėje byloje Nr. 2-881-33/2007 pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovui A. R., tretysis asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,Klaipėdos želdiniai“, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas A. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo A. R. trečiajam asmeniui UAB ,,Klaipėdos želdiniai“ 217 929,74 Lt žalos, padarytos neteisėtais atsakovo veiksmais, jam einant UAB ,,Klaipėdos želdiniai“ vadovo pareigas, atlyginimą ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – pareikšto ieškinio ribose areštuoti atsakovo turtą, esantį (duomenys neskelbtini), bei lėšas, esančias bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose ir kitą kilnojamąjį turtą.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovui A. R. priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat kitą atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, kad viso areštuoto turto vertė neviršytų 217 929,74 Lt sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas A. R. prašė panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutartį. Nurodė, jog teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka proporcingumo principo, nes vien tik areštuoto žemės sklypo su statiniais (duomenys neskelbtini), vertė yra 300 299,99 Lt, tai žymiai viršija ieškinio sumą. Ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pateikė įrodymus tik apie šio nekilnojamojo turto priklausymą atsakovui. Kito areštuotino turto nuosavybės teisių duomenų ieškovas nepateikė, o šis turtas net nėra atsakovo nuosavybė. Teismas savo nutartimi pažeidė ne tik atsakovo, jo sutuoktinės I. R., bet ir kitų asmenų teises į turtą.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. rugsėjo 17 d. nutartimi panaikino to paties teismo 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi taikytą areštą nekilnojamajam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro 2007 m. rugpjūčio 24 d. duomenis buvo areštuotas ne atsakovui, o kitiems asmenims priklausantis nekilnojamasis turtas (išskyrus adresu (duomenys neskelbtini)), todėl areštas šiam turtui panaikintinas (CPK 334 str. 2 d. 1 p., CPK 150 str.). Taip pat teismas nurodė, kad panaikintinas areštas, taikytas 608 sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), kadangi byloje nėra įrodymų, jog jis nuosavybės teise priklauso atsakovui A. Radzevičiui.

Šalies argumentai

Atsakovas A. R. atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 17 d. nutartį panaikinti, o tuo atveju, jeigu Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 17 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), nebus panaikintos, pakeisti šio turto atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtį, panaikinant draudimus šį turtą įkeisti ar kitaip apsunkinti, ir įpareigoti ieškovą pateikti 345 000 Lt atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, įmokant į teismo depozitinę sąskaitą arba pateikiant banko garantiją. Skundą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Teismas sutiko su atsakovo atskiruoju skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, tačiau skundžiama nutartimi ne panaikino, o tik pakeitė minėta nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nors pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį pagal atskirąjį skundą gali tik apeliacinės instancijos teismas (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).

2. Teismo nutartyje nėra nurodyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų, todėl nutartis turėtų būti panaikinta esant absoliučiam nutarties negaliojimo pagrindui (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).

3. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia šalių lygiateisiškumo, teisėtumo bei proporcingumo principus. Pagal skelbiamus palyginamuosius nekilnojamojo turto vertės kainos pokyčius, vien tik atsakovo areštuoto turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 300 299,99 Lt. Teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtis ir draudimai atsakovui įkeisti turtą, kitaip apsunkinti turtą ar iš esmės sumažinti jo vertę pažeidžia ne tik atsakovo, bet ir kitų asmenų teises į turtą, kadangi visas atsakovo turtas yra įgytas jam esant santuokoje ir yra bendroji jungtinė atsakovo ir jo sutuoktinės nuosavybė.

4. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės gali sukelti atsakovui nuostolius, kadangi 2007 m. rugpjūčio 24 d. Nordea bank Finland Plc Lietuvos skyriaus kredito komitetas priėmė sprendimą išduoti atsakovui 345 000 Lt paskolą, nustatant, kad suteikiamos paskolos užtikrinimui atsakovas turi įkeisti pažymoje nurodytą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Paskola būtų suteikiama atsakovo ir jo sutuoktinės vartojimo reikmėms, kurios didžiąja dalimi būtų naudojamos atsakovo ir jo sutuoktinės sveikatos būklės gerinimo išlaidoms padengti bei jiems nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto renovacijos darbams atlikti. Atsižvelgiant į šiais aplinkybes, teismas turėtų pareikalauti, kad ieškovas pateiktų ne mažiau kaip 345 000 Lt atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą.

Atsiliepimas

Ieškovas A. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti taikytas laikinąsias apsaugos priemones nekilnojamajam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą - laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismų praktikoje ši aplinkybė preziumuojama tuomet, kai pareikštas didelės sumos turtinis ginčas, kadangi didelė ieškinio kaina gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tikėtina, jog didelė ieškinio kaina – 217 929,74 Lt gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, dėl ko pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas skiria vieną ar kelias CPK 145 straipsnyje numatytas priemones ir apriboja atsakovo teises arba sukuria jam pareigas. Pagal CPK 145 straipsnio pirmosios dalies 3 punktą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisų, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštas. Taigi įstatymas nustato, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos būtent atsakovui priklausančiam turtui. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi panaikino to paties teismo 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi dalį taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kurių pagrindu buvo areštuotas ne atsakovui priklausantis turtas. Tokia pirmosios instancijos teismo teisė yra numatyta CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte, kuriame nustatyta, kad gavęs atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas sutikdamas su atskiruoju skundu, jeigu jis paduotas ne dėl nutarčių, priimtų CPK 293 straipsnyje numatytais atvejais, rašytinio proceso tvarka pats panaikina skundžiamą nutartį. Teismas vadovaudamasis minėta nuostata ne pakeitė 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi taikytas laikinąsias apaugos priemones, kaip kad nurodo apeliantas, bet panaikino dalį minėta nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

Nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismo nutartyje nėra nurodyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindai buvo nurodyti pirmosios instancijos teismo 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutartyje, o skundžiama nutartimi teismas panaikino dalį minėta nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir nurodė jų panaikinimo motyvus.

Teisėjų kolegija pažymi, jog laikinosios apsaugos priemonės visais atvejais yra susijusios su tam tikrų priešingos šalies teisių laikinu suvaržymu. Įstatymas suteikia galimybę laikinai suvaržyti vienos šalies teises, kad būtų tinkamai apgintos besikreipiančios į teismą šalies teisės. Iš bylos duomenų matyti, kad teismas areštavo atsakovo turtą, neviršijant ieškinio sumos, taip pat nurodė, jog pirmiausiai areštuojamas nekilnojamasis turtas, o tik esant šio turto nepakankamai, areštas taikomas ir kitam atsakovo turtui. Todėl atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia šalių lygiateisiškumo, teisėtumo bei proporcingumo principus.

CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji sutuoktinių nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Byloje esančiame Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše apie nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 41-44), nurodyta, kad šis turtas nuosavybės teise priklauso atsakovui. Todėl atmestinas ir apelianto argumentas, kad teismas areštavo turtą, kuris yra bendroji jungtinė atsakovo ir jo sutuoktinės nuosavybė. Be to, pagal CPK 145 straipsnio 5 dalį laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ir turtui priklausančiam bendrosios nuosavybės teise.

CK 4.198 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagal įkeitimą kreditorius (įkaito turėtojas) turi teisę, skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrintos prievolės, patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto vertės pirmiau už kitus kreditorius. Apelianto prašymas nepanaikinus turto, esančio (duomenys neskelbtini), arešto, panaikinti draudimą įkeisti ar kitaip apsunkinti šį turtą, prieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių tikslams, nes apeliantui įkeitus minėtą turtą, ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju, tokio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu. Todėl prašymas pakeisti pirmosios instancijos teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones yra atmestinas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaudamasis CPK 147 straipsnio pirmąja dalimi teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Tačiau teismas nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo gali pareikalauti tuomet, kai ženklių nuostolių atsiradimas yra akivaizdus arba kai byloje yra pakankamai duomenų apie galimą tokių nuostolių atsiradimą. Atsakovas, prašydamas įpareigoti ieškovą užtikrinti atsakovo galimų nuostolių atlyginimą, nuostolius, kurie sudarytų 345 000 Lt, tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė ir byloje nėra duomenų, kad tokie ženklūs nuostoliai galimi ir akivaizdūs. Iš atsakovo pateiktos Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus pažymos (b. l. 68) matyti, kad sprendimas išduoti paskolą atsakovui buvo priimtas 2007 m. rugpjūčio 24 d., t. y. tada, kai atsakovas žinojo apie jam pateiktą ieškinį dėl žalos atlyginimo bei taikomas laikinąsias apsaugos priemones, todėl atsakovas turėjo informuoti banką, kad jis negalės užtikrinti paskolos, įkeisdamas turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta atsakovo prašymą įpareigoti ieškovą užtikrinti atsakovo galimų nuostolių atlyginimą.

Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

n utaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Alė BukavinienėKazys KailiūnasDanutė Milašienė