Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini). Kauno r., Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, spec. vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „RIDL” direktoriumi, gyvenantis Kaunas, (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta Kaunas, (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. perduotas teismui kaltinant jį tuo, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą bei išvengė didelės vertės turtinės prievolės, o būtent, kad

Jis nuo 2012 m. sausio 5 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Kaunas, direktoriumi (juridinių asmenų registre užregistruotas nuo 2012-01-16), nuslėpęs, kad jis pats į įmonę nėra įnešęs jokio įnašo, kad pats jokio turto neturi, kad vienintelė įmonės akcininke yra J. Š. ir įmonės įstatinis kapitalas tik 2896,20 Eur (10000 Lt), neturėdamas realių galimybių vykdyti įmonės veiklą, nuslėpęs, kad įmonė lėšų banko sąskaitose neturi, kad 2011-10-28 buvo įregistruotas UAB „Ridl“ prašymas dėl įmonės likvidavimo, kad įmonė buvo skolinga „Sodrai“ 1321,51 Eur (4562,92 Lt) (2012-04-01, 2013-12-19 skola sudaro 13147,20 Eur (45394,65 Lt)) ir kad dėl skolos „Sodrai“ įmonės sąskaita buvo užblokuota; kad UAB „Ridl“ skolinga 1158,48 Eur (4000 Lt) „Kauno šilui“ už putplastį, kad jis pats turi asmeninių skolų, kad įmonė neatsiskaičiusi su darbininkais, melagingai nurodęs, kad įmonėje yra viskas patikima, kad įmonė turi 15 kvalifikuotų darbininkų, kai iš tiesų įmonė turėjo tik 9 reikiamos kvalifikacijos neturinčius darbininkus, nurodęs, kad įmonė turi daug užsakymų, kad įmonė neseniai įkurta ir skolų neturi, kad važinėjama į Rygą, į Lenkiją, S. L. įtikinęs, kad darbus atliks pigiau ir kad avansą reikia pervesti į jo motinos P. J. sąskaitą, 2012-03-27 S. L. namuose, esančiuose Žalioji g. 35, D. R., Vilniaus r., sudarė renovacijos rangos sutartį su S. L. dėl jo namo renovacijos darbų atlikimo bei S. L. parengtą darbų atlikimo planą, apgaule išsireikalavo, kad S. L. jam 2012-03-27 pervestų į P. J. sąskaitą AB „Swedbank“ Nr. LT (duomenys neskelbtini) 4344,30 Eur (15000 Lt); 2012-03-28 S. L. pervestų 4344,30 Eur (15000 Lt) į P. J. sąskaitą AB „Swedbank“ Nr. LT (duomenys neskelbtini); 2012-04-13 S. L. pervestų 2896,20 Eur (10000 Lt) į P. J. AB „Swedbank“ Nr. LT (duomenys neskelbtini) bei grynais R. J. sumokėtų 4199,49 Eur (14500 Lt) avansą, viso 15784,29 Eur (54500 Lt) avansą, kuris buvo tuojau iššvaistytas, R. J. neturėdamas tikslo ir realių galimybių darbus atlikti, nupirkęs medžiagų tik už 3177,95 Eur (10972,84 Lt), iš nupirktų medžiagų nekokybiškai atlikęs darbus, 2012-04-30 – 2012-06-07 už nupirktas prekes turėdamas 2883,89 Eur (9957,50 Lt) skolą „KRK Baltic“; nuo 2012-04-11 iš UAB „Gotas“ išsinuomavęs statybinius pastolius ir už juos nesumokėjęs 462 Eur (1595,20 Lt) bei už jų nuomą 548,54 Eur (1894 Lt) nuomos mokesčio būdamas skolingas UAB „Gotas“ 1010,54 Eur (3489,20 Lt); 2012-04-20 bei 2012-11-15 įsiregistravęs Darbo biržoje, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą S. L. priklausančius 12606,34 Eur (43527,16 Lt), o sugadinęs metalinius turėklus, sugadinęs vandens nutekėjimo bortelį, sudaužęs skalbimo mašiną bei nekokybiškai atlikęs darbus, nesumokėjęs 868,86 Eur (3000 Lt) nuomos bei neatlikęs darbų pagal 2012-03-27 rangos sutartį bei darbų atlikimo planą S. L. negrąžinęs gautų pinigų išvengė didelės vertės turtinės prievolės ir S. L. padarė didelę 14286,13 Eur (49327,16 Lt) turtinę žalą,

t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 2 d.

K. R. J. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir paaiškino, kad jis su draugu R. K., J. Š. vyru, nusprendė atidaryti įmonę. Jis buvo R. K. skolingas, tai kaip garantą akcijas užrašė J. Š. vardu. Galvojo, kad dirbs ir taip grąžins jam skolą. Norėjo užsiimti statybomis, apdaila. Pats jis statybininkas, baigė Kauno statybininkų rengimo centrą, darbų vadovu. Dirbo anksčiau vadovu, tai ir tuo metu stengėsi vadovauti. Įsteigė įmonę. R. K. surado įmonę pirkti internetu, nes taip buvo pigiau. Reikėjo nusipirkti veikiančios įmonės akcijas. Įsigijo akcijas J. Š. vardu. Jai priklausė 100 procentų akcijų. Ji buvo kaip savininkė, o jis buvo įformintas kaip direktorius. Faktiškai įmonė pradėjo veikti, kai sutvarkė visus dokumentus. Įmonės buveinė buvo Kaune, (duomenys neskelbtini). Tai buvęs fabrikas ir ten buvo išsinuomoję biurą. Buvo dar kitas adresas nuo pat pirkimo - (duomenys neskelbtini). Kai įmonė pradėjo veikti, tai direktorius buvo jis, buhalteriją tvarkė įmonė, su kuria buvo pasirašę sutartį, R. K. buvo direktoriaus pavaduotojas. Tai buvo 2011 metais. Dirbo darbuotojai. Darbuotojų kaina buvo didelė, nes kai kurie gerdavo, kiti nekokybiškai dirbo. Jis priimdavo į darbą žmones, pasirašydavo su jais darbo sutartį. Reikalavo parodyti pavyzdžius, kaip žmonės dirba ir ką yra atlikę. Bendrovės direktoriumi jis buvo paskirtas 2012 metais sausio mėnesį. 2013-01-07 įsigijo 100 procentų bendrovės akcijų iš J. Š., nes jau atidavė skolą R. K.. Taip ir buvo susitarę. Reikalavo kvalifikacijos iš darbuotojų, bet ne visi darbuotojai ją turėjo. Tam, kad priimti žmogų be kvalifikacijos, tikrino jų faktiškai atliktus darbus. Iki D. R. objekto dirbo daug kur: Šventojoje, Kaišiadorių rajone įrenginėjo kultūros namus, teko Rygoje padirbėti. Lenkijoje tikrai nedirbo, tik stengėsi iš ten pigesnes medžiagas gauti. S. L. jam paskambino dėl darbų. Žydrūnas, statybininkas, kuris dirba su verslo liudijimais, pasiūlė S. L. jo įmonę, nes pats nespėjo. Jie nesireklamavo, dirbdavo tik su pažįstamais žmonėmis ir įmonėmis. S. L. jam paskambino 2012 metais kovo mėnesį ir pasakė, ką reikia padaryti. Pastarasis nurodė savo adresą ir paprašė atvykti į objektą. Atvyko pas S. L. su žmona ir vaiku, nes kartu norėjo aplankyti giminaičius Vilniuje. Ne specialiai jis ėmė žmoną su vaiku. Apėjo su S. L. aplink namą. Stogo ardyti nereikėjo, reikėjo ant viršaus jį apšildyti ir uždėti naują skardą. S. L. pasakė, kad dvi įmonės yra viską apskaičiavusios. Pastarasis atnešė popierius ir paklausė ar jis gali atlikti darbus pigiau. Tai buvo sąmatos, stogo ir sienų pamatavimai. Ant skardos reikėjo daryti grebėsčiavimą ir dėti naują skardą. Jis pasakė, kad pats viską turi paskaičiuoti ir išmatuoti. S. L. pasakė, kad tie išmatavimai yra tikslūs ir galima jais tikėti. Pasakė, kad jis greitu laiku pasiskaičiuos ar įmanoma viską atlikti pigiau ir praneš S. L. telefonu. Tikrai ne iš karto pasakė S. L., kad gali atlikti darbus pigiau. Gavo tų paskaičiavimų kopijas ir žiūrėjo ar galima pigiau viską atlikti. Negali tiksliai pasakyti 2012 metais kovo mėnesį kiek turėjo darbininkų. Mano, kad oficialiai 14-15 tikrai. Pas jį visi dirbo oficialiai. Paskaičiavo, kad galės viską S. L. atlikti už 65000 Lt. Galvojo, kad medžiagas pirks pigiau iš Lenkijos, dėl to galėjo sumažinti kainą. Avansas turėjo būti išmokėtas 30000 Lt. Avansas buvo reikalingas tam, kad pradėti darbus, pirkti medžiagas, darbininkams išlaikyti. Jokios reklamos nebuvo, kaip minėjo S. L.. Jis sakė tik, kad daro objektus, fasadus, rodė telefone parodė S. L. objektų nuotraukas. Jis siūlė net nuvažiuoti iki objekto ir jį pamatyti. Sertifikatų dirbti dideliuose objektuose įmonė neturėjo. S. L. pasirinko jo įmonę gal dėl mažesnės kainos, o gal nerado, kas atliks jam visus darbus. Kaip įmonė jie turėjo savo sutarčių šabloną. S. L. pareiškė, kad pats paruoš sutartį. Jis skaitė sutartį sėdėdamas pas užsakovą virtuvėje. Dėl medžiagų buvo kitas dokumentas. S. L. nurodė, iš kur ir kokias pirkti medžiagas. Jis sutiko, kad tokios medžiagos būtų panaudotos. Buvo nustatytas 2 mėn. darbų atlikimo terminas. Planavo, kad atvyks keletas darbininkų pasiruošimui, žadėjo po to atvežti darbuotojus pagrindiniams darbams atlikti, bet viskas subliuško. Reikėjo atlikti tokius pasiruošimo darbus: palanges ardyti, stogo pakalimai, gruntuoti fasadą. Iš pradžių atvyko keturi darbuotojai: R. D., J. Š., A. K. ir R. C.. Jis žadėjo S. L., kad stogo konstrukciją sutvarkys R. D. su pagalbiniu darbininku, o po to atvyks pora meistrų. Planavo ir sakė, kad bus apie 10 žmonių. Avansas 15000 Lt buvo reikalingas darbams vykdyti. Tuos pinigus S. L. pervedė į jo motinos sąskaitą, nes tuo metu įmonės sąskaita buvo užblokuota ir jis turėjo problemų su Sodra ir Mokesčių inspekcija. Pasakė S. L. apie tai. Tuo metu buvo skola Sodrai, o jie automatiškai užblokuoja sąskaitą. S. L. jis sakė, kad pats turi finansinių problemų ir įmonė jų turi. Pagalvojo, kad gal S. L. pažinojo Žydrūną ir pasitikėjo juo. Jis pasiūlė S. L. mokėti grynais su kasos pajamų orderiu arba pavedimu. S. L. sutiko mokėti tik pavedimu į jo motinos sąskaitą. S. L. pervedė 30000 Lt avansui per du kartus. 2012-04-13 S. L. pervedė dar 10000 Lt dėl medžiagų, darbininkų išlaikymo. Už 30000 Lt jis pirko medžiagų, išlaikė darbininkus, juos apgyvendino, pirko kurą, dirbo su kitomis įmonėmis, kurioms reikia mokėti. Už tuos pinigus jis nusipirko gruntus, varžtus, vinis, medieną, polistirolą, viską, ko reikia. Lenkijoje planavo pirkti skardas. Ten reikia turėti grynųjų pinigų. Vyko paruošimo darbai, kol jis ieškojo pigesnių medžiagų, pirko pastolius. Atvykę darbininkai savaitę, gal daugiau, dirbo paruošimo darbus. Po to atvyko mediena, ir putų polistirolas. Atvyko sąskaitoje nurodytas kiekis tų medžiagų. Medieną jis rado pigiau internetu. Ūkininkas pjovė medieną ir susitarus ją atveždavo. Mediena nebuvo tokia nekokybiška. Po to turi vykti stogo lyginimo darbai. Ne viskas iš karto. Polistirolas nebuvo tarkuotas, kaip kad S. L. minėjo, kad viskas yra kreiva. Medienos įsigijimo dokumentų jis neturi. Ataskaita buvo padaryta ir pateikta Kauno miesto komisariato tyrėjai (2 t., b. l. 89). Transportą nuomojosi, nes jų bendrovė jo neturėjo. Jis nurodė, kokius darbus atliko UAB „Ridl“ (2 t., b. l. 89). Už medžiagas jis sumokėjo 15740 Lt. Dėl klijų ir mišinių yra sąskaita. Smulkias medžiagas jis pirko „Senukuose“. Visus čekius atiduodavo į buhalteriją. Datos sąskaitose skirtingos, gali būti, kad klaidos įsivėlė. Tuo momentu jis turėjo ne vieną objektą. S. L. norėjo pamatyti sąskaitas - faktūras. Jei įsipareigojo viską atlikti už 65 000 Lt, tai turėjo rasti, kur ir kokias medžiagas pirkti. Jis neįvykdė savo įsipareigojimų, nes prasidėjo pykčiai su S. L. dėl papildomų darbų - stogo, elektros laidų apšvietimui pratęsimo. Jis sakė, kad papildomi darbai kainuoja. Dėl visko jie tarėsi. Jis sakė, kad padarys apšvietimą. S. L., atrodo, turėjo iš namo pats ištempti tuos laidus, turėjo pažįstamą elektriką. Jo įmonėje elektriko nebuvo. Kiek bendravo telefonu, tai S. L. darė spaudimą dėl medžiagų. Jis sakė jam, kad renkasi, kur jas pirkti. Neskubėjo daryti užsakymų, nes reikia rinktis, kur nusipirkti medžiagas pigiau. Iki numatytų terminų darbai nebuvo atlikti, nes buvo ir su darbininkais problemos dėl girtavimo, kokybės, nepaklusimo. Brigadininku buvo paskirtas R. D.. Pastarasis dirbo Šventojoje ir viskas buvo gerai. Pasitikėjo juo, galvojo ir čia bus tvarka. Apie darbininkų girtuokliavimą sužinodavo iš S. L. ir R. D.. Objekte būdavo per savaitę vieną - tris kartus. Stambių gabaritų medžiagos buvo atvežtos trimis automobiliais. Pirmą atvežė medieną, antrą - polistirolą, klijus, mišinius, trečią - brūselius, kurių trūko. Brūselių likutis buvo atvežtas iš Naujosios Vilnios. Buvo atvežta dar papildomos medienos. Smulkiąsias medžiagas jis asmeniškai pirko pats ir jas atveždavo. Kai medžiagas atveždavo į objektą, tai dalyvaudavo. Darbininkai atlyginimus gaudavo. Žadėjo jiems, kad jei jie gerai dirbs, tai gaus premijas, komandiruotpinigius. Darbininkai gaudavo priedus - apie 400 Lt. Už atlyginimus jie pasirašydavo. Priedus jiems jis mokėjo iš savo asmeninių pinigų. Darbai sustojo, nes įmonė turėjo finansinių sunkumų. Atsirado klientai, įmonės, kurios buvo jiems skolingos ir nemokėjo. Viena iš tokių UAB „KRK Baltic“. Kai jie dirbo pas S. L., tai įmonė dirbo dar Šventojoje ir Kaišiadoryse. Jis nupirko dalį polistirolo, nes buvo planuota suklijuoti ir sutvarkyti dvi sienas nuo gatvės ir įvažiavimo pusės, o po to kitas. Darbuotojai padarė visai kitaip, nei jiems buvo pasakyta. Kai buvo atvežti pastoliai, R. D. jį informavo, kad jų trūksta vienam kampui, tada buvo dar vienas pastolių atvežimas. Tikrai vienai sienai užteko pastolių. Gal darbininkai tiesiog tingėjo juos perstatyti. Jei jis būtų nusipirkęs dar pastolių, tai tikrai nebūtų tilpęs į sutartą sumą. UAB „KRK Baltic“ su juo neatsiskaitė. Buvo subranga. Jie atliko jiems darbus, o įmonė jiems nesumokėjo. Dėl to sustojo darbai pas S. L.. Tai juk susiję. Jis pats pirko įrankius S. L. objektui. S. L. nebuvo informuotas, kad įmonė neturi lėšų pirkti medžiagas. Darbai vyko, kol buvo medžiagos. Su S. L. nebuvo kalbėta, kad jis palauktų, kol įmonė susitvarkys reikalus, turės pinigų ir viską atliks iki galo, nes darbininkai nesunaudojo visų medžiagų. Jis bendraudavo telefonu su visais, nebuvo niekur pradingęs. Jis sprendė savo problemas. Galiausiai pakliuvo S. L. objekte. R. D. pasakė telefonu, kad kažkokį laiką pasitaisytų, ką gali, o po to jis atveš meistrų. Galvojo, kad už atliktus darbus jam sumokės kitos bendrovės, bet nesumokėjo. Dar tikėjosi, kad pavyks įveikti S. L. darbus, nes įrenginėjo Kaišiadoryse kultūros namus. S. L. atsiuntė jam elektroniniu paštu jo surašytas sumas, bendravo telefonu. Jis nesutiko su suma, kurią S. L. reikalavo grąžinti. Dar prisidėjo įrankiai, nes S. L. neleido pasiimti įmonės įrankių: du perforatoriai, vienas palūžęs, suktukai, šlifuoklis, prailgintuvai, pjūklas su disku medžiui pjaustyti, lazeris. Jo darbininkams buvo pasakyta, kad dar žmonės pas jį dirba. Grįžę į Kauną darbuotojai jį informavo apie tai. Jis nenuvažiavo pasiimti įrankių, nes buvo užsiėmęs su skolininkais. Jie iki šiol jam negrąžino skolų. Jis tikrai nenorėjo apgauti S. L.. Tikslas buvo padaryti darbus ir turėti uždarbį. Nepavyko to padaryti, nes įmonė turėjo sunkumų. Žmogaus jis nenorėjo apgauti, galvojo įvairius variantus, kad atlikti šį darbą iki galo. Jis rado per pažįstamus brigadą, kuri atlieka fasado darbus ir turėjo stogdengių. Sutarė, kad jie ateis į pagalbą S. L., susitiko Kaune. Turėjo dirbti prie fasado 5-6 žmonės. Brigadai vadovavo Kęstutis. Jie dirbo su verslo liudijimais. Jis pasakė, kad reikia apžiūrėti S. L. objektą ir pabaigti darbus. Nuvyko su jais pas S. L.. Pasakė jam, kad atvežė žmones, kad jie atliktų darbus iki galo. Jis išvažiavo su reikalais. Po to susitiko su ta brigada, jie nenorėjo darbintis į jo įmonę, sakė, kad pagalvos, vyko derybos. Paskui pasirodė, kad tie patys žmonės dirbo ir pabaigė visus darbus pas S. L.. Po to jis sužinojo atsitiktinai iš vieno darbininko, kad jie dirbo D. R. objekte. Jis nesigilino ar tai tas pats objektas. S. L. jo bendrovei sumokėjo iš viso 50 000 Lt. Jis pervedė į jo motinos sąskaitą 40 000 Lt, o 10 000 Lt sumokėjo pagal kasos pajamų orderį. Apie 4500 Lt jis nežino, nes S. L. jam jų nemokėjo. Jis kategoriškai nesutinka su S. L. civiliniu ieškiniu, nes S. L. po konflikto, kai nebuvo vykdomi darbai, kreipėsi į teismą dėl 50 000 Lt, kurių jis nesuspėjo nuginčyti. S. L. prisiteisė iš jo 50 000 Lt. Jie buvo bendravę telefonu dėl likučių atsiskaitymo. S. L. buvo atsiuntęs lapą, kad nori atgauti 48 000 Lt. Buvo pokalbiai dėl jo paskaičiavimo. Jis buvo S. L. pasakęs dėl įrankių grąžinimo. Nebuvo susikalbėta iki galo, bet S. L. prisiteisė iš jo 50 000 Lt. Iš priteistos 50 000 Lt sumos bendrovė sumokėjo iki šiol S. L. 9600 Lt. Dėl neturtinės 15 000 Lt žalos jis kategoriškai nesutinka. Daug nervinosi ir jis pats. Prisiteisęs 50 000 Lt, kurių jis nespėjo užprotestuoti, pats S. L. jau yra laimėjęs tuos pinigus. Dėl turtinės 42065,50 Lt žalos irgi kategoriškai nesutinka, nes pinigai jau yra priteisti S. L.. Jis nesugebėjo iki galo atlikti darbų dalinai ir dėl S. L. kaltės. Jis nesumokėjo iki galo 50 000 Lt, nes turėjo ir kitų skolininkų. Šiuo metu jis negali mokėti, nes yra iškelta įmonei bankroto byla. Kitoje byloje S. L. yra kaip trečios eilės kreditorius. Šiuo metu jis niekaip neatsiskaitys su S. L.. Kai J. Š. įsigijo UAB „Ridl“ akcijas už 1000 Lt ar 1500 Lt, tai jis buvo skolingas apie 3000 Lt jos draugui. Kiek jis yra girdėjęs, tai pradinis įmonės kapitalas yra 10 000 Lt. Akcijas perrašė jam. Už akcijas jis nieko nemokėjo. Sumokėjo skolą tiems žmonėms 3000 Lt. Buvo susitarimas, kad jei atiduos skolą, jam akcijos atitenka automatiškai. 2012-04-20 jis nebuvo bedarbis, buvo registruotas Darbo biržoje, nes ieškojo dar etatų, dirbo tik puse etato. Jis skaitė jo su S. L. sutartį. Sakė, kad ir įmonė turi savo sutarčių blankus, bet S. L. pats viską suruošė. Jam sutartis tiko. Jis pareikalavo S. L. namo projekto. Vėliau pradėjo brėžinius daryti savarankiškai. Kiekvienam objektui reikalingas projektas. Pagal sutarties 7.2 punktą, jis laikėsi pradžioje sutarties sąlygų ir darbų. Po to nesilaikė, nes turėjo problemų su įmone ir darbininkais. Medžiagas jis vežė tinkamas, jos irgi turėjo sertifikatus. S. L. jis buvo sakęs, kad vis tiek medžiagų ieškos pigiau iš savo šaltinių. Buvo suderinta su S. L., kad medžiagos bus tos pačios kokybės, su tokiu pačiu sertifikatu, bet kitų įmonių. S. L. sutiko su tuo. Šiuo metu S. L. nepatvirtina to. Pastarasis grindžia tai tuo, kad pateikdamas papildomus lapus, jis duodavo juos pasirašysi savo brigadininkui. Jau buvo padėtas parašas ant tų dokumentų, buvo su S. L. pokalbiai. Prieš sutartį su S. L. buvo susitarę, kad jei darys viską pigiau, tai ir medžiagų ieškos pigesnių. Jis padarė klaidą, kad neparašė sutartyje, kad pirks medžiagas pigiau. Sakė S. L. apie tai, pasitikėjo juo. Apie statybos eigą jis informavo S. L.. Viskas buvo derinama, iš kur jis gaudavo medžiagas, iškart viskas buvo paduota S. L.. Smulkių medžiagų sąskaitą jis buvo S. L. pateikęs. Nebuvo paduotas dokumentas tik dėl medienos. Dėl putplasčio jis buvo pateikęs dokumentus S. L.. Jis laikėsi sutarties nuostatų. S. L. pervesti pinigai buvo įnešti į įmonės ataskaitą. Dalis - 15 000 Lt, buvo išleista medžiagoms. Kiti pinigai buvo panaudoti atlyginimams, įrankiams, įmonės veiklai, nes jis turėjo kitus objektus. Pervestus pinigus jis panaudojo S. L. poreikiams, įmonėms poreikiams. Jie dirbo ne viename objekte. Jis naudojo pinigus kaip avansą įmonės veiklai. Darbuotojai tvirtino, kad išvykus iš objekto buvo likę dar medžiagų. A. K. yra pridaręs jam nemalonumų ir kituose objektuose. Pastarasis pastoviai tvirtino, kad jis nemokėjo jam pinigų. S. L. visą laiką buvo informuotas, kad jei yra per karšta, žmonės negali tiek ilgai būti saulėje. Iš darbuotojų jis pats buvo girdėjęs, kad S. L. juos vaišino, o po to pykdavo, kad jie pradėdavo gerti ir nedirbo. Jis ėmėsi priemonių, kad darbininkai tinkamai dirbtų, išrašė jiems premijų, žadėjo dar, jei tinkamai dirbs ir negirtuokliaus. Papildomai jis ieškojo darbuotojų. Darbuotojai gaudavo atlyginimus. Tą patvirtina išmokamų atlyginimų orderiai. Jis nesudarė darbų perdavimo - priėmimo akto, nes darbai nebuvo atlikti iki galo ir sutartis dar nenutraukta. R. D. buvo su juo dirbęs uoste su stogo darbais. Pastarasis minėjo, kad ne pirmą kartą buvo daręs stogus. A. K. turi diplomą. R. C. su J. Š. buvo pagalbiniai darbininkai, tai jiems nereikia diplomų. Jis žino saugos reikalavimus, darbuotojai buvo instruktuoti. Nebuvo padaryti pažymėjimai, bet jie buvo ruošiami. Jis samdė buhalterinę įstaigą, kuri tvarkė popierius. Pastebėjo, kad ji blogai dirba, tai pasamdė buhalterę. 2012 metais jam teikė paslaugas įmonė „Buhalterinės paslaugos“. Jų įmonėje pareigybės nuostatos ir žurnalas buvo, buvo pravesti instruktažai. Pagrindiniai žurnalai dar likę senojoje patalpoje, kurią anksčiau nuomojo. Saugos priemonės buvo darbuotojams įteiktos - šalmai, diržai, pirštinės, darbo kostiumai. Nesukontroliuosi, kad darbuotojai jais nesinaudojo. Buvo paruoštas dokumentas dėl tų daiktų gavimo. Aišku, ne visi juos gavo, nes buvo ir pagalbinių darbuotojų. Tačiau darbininkai vis tiek galėjo juos užsidėti. Iš jo bendrovės turėjo vėliau dar atvykti darbininkai į S. L. objektą. Jis planavo, kad atvyks į pagalbą ant stogo skardinimo darbams, pasitaisymui prieš tai, fasado struktūros uždėjimui. Planavo papildomai atsiųsti apie 5-6 žmones. Įmonėje jų buvo, planavo dar tokių priimti. Tokių žmonių pas jį dirbo galutiniams darbams. Jis sakė S. L., kad jie atvyks papildomai. Keliems žmonėms struktūrą uždėti neįmanoma. Turi būti ne 2-3 žmonės. Stogui buvo specialistai, kurie deda tik skardas, po to daro apkalimus. Po grebėsčiavimo jis planavo atsiusti į S. L. objektą dar žmonių. Buvo su S. L. konfliktų dėl papildomų darbų - stogo nuleidimo. S. L. neleisdavo nieko koreguoti. Ant techninės sutarties jis nieko nepasirašė. S. L. sakė, kad jis dar gaus daryti namą šalia. Be S. L. jis atliko darbus „KRK Baltic“, UAB „Dakotas“. Turėjo užsakymų. Gali tik pagal objektus papasakoti. Užsakovai buvo: „KRK Baltic“, UAB „Dakotas“, UAB „Refo“, delfinariume, Šventojoje, Klaipėdoje, Kaišiadorių rajone, Vilniuje. Yra skolininkų ir nemažoms sumoms. Yra skola „KRK Baltic“. Nėra 167 000 Lt įmonės kasoje. Jis toliau tvarkė dokumentus ir pateikinėjo juos bankroto administratoriui. Tai sumai dar yra pateikiami dokumentai. Jis dar pateikinėjo dokumentų, nes pirma buhalterija, kurį tvarkė jo dokumentus, blogai dirbo. Bankroto administratorius žino, kad jis dar turi pateikti dokumentus dėl subrangos atlikimo. Tos sumos pasidengs. Jis ieškojo ir kitų įmonių. 167 000 Lt gauti už darbus kituose objektuose. Yra sumokėta subrangai iš tų dokumentų, tik tie dokumentai yra dar tvarkomi. Tų pinigų faktiškai jau nėra. Jo įmonė neturi nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto. Nežino, kas nurodyta balanse, gal kokie likučiai. Dėl skardų įsigijimo, tai jis buvo sakęs, kad ieškos jų pigiau po medienos įsigijimo. Turėjo dar paskaičiuoti ilgį, plotį, maržą. Jis neužsakė skardos, nes planavo vykti į Lenkiją tiesiogiai pasikalbėti dėl skardos ir kainų. Su įmone „Pruszynski ir partneriai“ kalbėjo, bet Lenkijoje buvo pigiau. Dėl putplasčio, tai pagal namą buvo nupirkta pusė tų medžiagų, kad dvi sienos pilnai pasidengtų. Buvo kalbėta, kad susitvarkys sienas nuo kelio ir gatvelės. Po to galima bus vežti medžiagas kitoms sienoms. Pagal darbininkų darbą viskas vyko ne taip. Darbininkai dar turėjo ką daryti. Juostelės dar nebuvo atvežtos. Jos klijuojamos, o po to dedami langai. Buvo pigesnis variantas nupirkti medieną. Stelažų buvo pakankamai. Kai jų pritrūko, tai dar jų atvežė. Tai patvirtina antro atvežimo dokumentai. Stelažai nebuvo išvežti, nes jis planavo tuos darbus dar įvykdyti su kitomis brigadomis. Jo atvežti iš Alytaus brigadininkai po to pakėlė jam kainą ir jis išgirdo, kad S. L. buvo su jais susitaręs dirbti be jo. Kai jis tai sužinojo, paskambino į UAB „Gotas“, kad jie pasiimtų stelažus. Įrankius stengėsi pirkti pigiau turguose, parduotuvėje „Senukai“. Po to priduodavo čekius buhalterijai. Įrankius į objektą jis atvežė pats. Įmonės balanse įrankiai už 13 000 Lt nenurodyti gal dėl to, kad jo samdyta buhalterinė įmonė neatliko visų darbų. Pasirašant sutartį nebuvo sutarta, kad pervesti pinigai bus panaudoti tik S. L. objekte. Nebuvo pateikta projektinė dokumentacija, nebuvo konkrečių grebėstų išmatavimų. Kai atvežė medieną, S. L. matė medieną, sutiko, kad su ja būtų atlikti visi darbai. Per visą laikotarpį S. L. nesikreipė į jį raštu dėl netinkamų darbų atlikimo ar pateikti darbų atlikimo aktus. Jis S. L. pateikdavo visas sąskaitas. Nepateikė sąskaitos tik dėl medienos. S. L. nesikreipė į jį nutraukti sutartį. Civilinės bylos dėl šios sutarties pripažinimo negaliojančia nėra. Nupirkti įrankiai ne visi buvo įtraukti į buhalterinę apskaitą. Kiek turėjo, tai pateikinėjo čekius. Ne visi įrankiai pirkti 2012 metais. Nebuvo įtrauktas į bylą bendraatsakoviu byloje dėl 50 000 Lt skolos. Jis girdėjo garso įrašus. Įmonės reikalai nepajudėjo, dėl to nebuvo pervesti žadėti pinigai S. L.. Jis nesakė apie tai S. L., nes nenorėjo pastarojo nervinti. Pervesti pinigus S. L. turėjo jo kolega. Nesusitvarkė su skolininkais, todėl nebuvo pinigų. Garso įrašai daryti neteisėtai, nes jo apie tai niekas neperspėjo. Kai jis buvo atvykęs, tai buvo pokalbis su S. L., kad reikia supjauti turėklus ir juos pakeisti į medinius.

N. S. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2007 metais atsikraustė į tuos namus, pradėtus statyti 1989 metais. Jis nusprendė apšildyti namą ir ieškojo kaip tai padaryti. Norėjo samdyti įmonę, kad būtų teisinė garantija, sutartis. Pažįstamų neturėjo. Kažkiek tuose darbuose nusimanė. Tik jo pareigos ir laikas neleido viską pasidaryti pačiam. Jis ieškojo įmonių per skelbimus. Buvo atvažiavę kokie 3 vadybininkai, kurie pateikė savo pasiūlymus, paskaičiavimus, medžiagas, sąmatas. Prieš UAB „Ridl“ jis turėjo du pasiūlymus. R. J. buvo ne pirmas. Jis norėjo pasižiūrėti ar yra pigesnių variantų. Per skelbimą surado Žydrūno telefoną, kuris davė R. J. kontaktinį telefoną. Tai buvo įmonės skelbimas. Žydrūnas sakė, kad turi daug darbų, gali rekomenduoti R. J.. Jis susisiekė su R. J., kuris sutiko atvažiuoti į objektą. Tai buvo UAB „Ridl“ direktorius. Gal R. J. sakė, kad įmonė iš Kauno. Sutartu laiku R. J. atvyko į objektą su moterimi ir vaiku. Jam susidarė įspūdis, kad tai pastarojo žmona ir vaikas. R. J. sudarė patikimo žmogaus įvaizdį, vartojo statybos terminus, viską paaiškino. Jis pats savo ruožtu paaiškino, kokius darbus reikia atlikti. R. J. žadėjo, kad bus apie 15 darbininkų. Pastarasis rodė nuotraukas iš Vilniaus universiteto, sakė, kad jis atliko tuos darbus. Skirtumas tarp jo pasiūlytų ir kitų įmonių kainų buvo nuo 5000 Lt iki 15000 Lt. Jam tai buvo dideli pinigai, nes ėmė paskolą tiems darbams atlikti. Jokių įtarimų nekilo, nes pati suma didelė. R. J. pasiūlė atlikti visus darbus su medžiagomis ir darbais už 65 000 Lt. Jis sutiko su R. J. pasiūlymu pirmo ar antro pokalbio metu. R. J. įvardino darbų kvadrato kainą, skaičiavo savo darbo įkainius, bet matavimų pats nedarė. Matavimus R. J. paėmė iš ankstesnių jo tiekėjų pasiūlymų. Pastarasis nematuodamas sutiko, kad tokios medžiagos bus panaudotos. Jis suprato, kad R. J. darbai tiesiog yra pigesni. Vilniuje darbai yra daug brangesni. Galvojo, kad kauniečiai pigiau atlieka darbus. Pasidomėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonė skolų neturėjo, tai buvo naujai įsteigta įmonė. Tuo metu įmonėje dirbo apie 15 darbininkų, kaip ir minėjo R. J.. Pastarasis minėjo, kad dalis darbininkų dirbo be sutarties. Jis pažiūrėjo internete, kad oficialiai pas R. J. dirba 9 žmonės. R. J. minėjo, kad dalis darbuotojų dirba neoficialiai, tai bendras darbuotojų skaičius - 15. R. J. minėjo, kad visi žmonės skolų turi. Jis neneigė, kad turi asmeninių skolų. Apie UAB „Ridl“ jam jokių abejonių nekilo. Techninį planą ir sutartį sudarė jis pats. Taip buvo susitarę. Sutarties formą jis rado internete, techninės dokumentacijos reikalavimus padarė pats. Jis turėjo duomenų iš kitų įmonių pasiūlymų. Kai po dviejų dienų sudarė sutartį, susitiko su R. J., kuris peržiūrėjo, bet neskaitė sutarties, sutiko, jokių pastabų neturėjo, pasirašė sutartį 2012-03-27. Darbų terminai buvo nurodyti techninėje sutartyje. UAB „Ridl“ turėjo atlikti visus darbus iki 2012-05-31. R. J. pradėjo spausti, kad reikia nupirkti visas medžiagas, ir paprašė sumokėti pinigus. Jis buvo pasiskaičiavęs, kad medžiagoms išeis apie 40 000 Lt. R. J. paprašė pervesti 15 000 Lt, nes pasakė, kad reikia pirkti skardas, kad skardų užsakymas vyks mėnesį. Visi trys banko pavedimai buvo padaryti per savaitę. Kovo 27 dieną jis pervedė R. J. 15 000 Lt už skardas, kovo 28 dieną pervedė 15 000 Lt už sienų remontą ir balandžio 13 dieną 10 000 Lt už smulkias detales ir medieną stogui dengti. Pinigai buvo pervesti, bendru susitarimu su R. J., į pastarojo motinos P. J. sąskaitą. R. J. prašė sumokėti grynais, o jis pasakė, kad perves pavedimu pinigus. R. J. nurodė sąskaitą, į kurią jis pervedė visas sumas. Įtarimas buvo tik toks, kad pinigai pervedami ne į įmonės sąskaitą. Šiaip tuo metu jam nekilo jokių įtarimų dėl tos sąskaitos. Jis su R. J. nagrinėjo klausimą ar mokėti grynais, ar pervesti pinigus per banką pavedimu. Jam pervedimas per banko sąskaitą yra garantas. Galima išsiaiškinti už ką jis moka ir kam. Jis buvo nurodęs už ką moka. Jis pervedė pinigus ne bet kokiam asmeniui, o R. J. motinai, tačiau jam įtarimų nekilo. Iš karto žinojo, kad tai R. J. motinos sąskaita (1 t., b. l. 59-60). R. J. teigė, kad jo bendrovė dirbo Rygoje ir Lenkijoje, rodė kažkokias nuotraukas. Tuo metu įtarimų jam nekilo, nes žinojo, kad tai R. J. motinos sąskaita ir per banką pervesti pinigus yra saugu. Dėl skolų UAB „Ridl“ pokalbio su R. J. nebuvo. Pastarasis neminėjo, kad įmonės sąskaita areštuota. Pirmą savaitę snigo, tai darbininkai neatvažiavo. Po to su R. J. atvažiavo R. D., J. Š., R. C., o A. K., atrodo, prisijungė vėliau. Buvo dar kitas R. - fasadininkas. Jis atvyko su A. K.. Juos visus atvežė R. J.. Medžiagų nebuvo. Darbininkai pradėjo daryti bet kokius darbus - apkasinėti ir panašiai. Jis tikrindavo atliktus darbus pastoviai. Klausė, kodėl yra kasami pamatai, nėra laikomasi saugumo taisyklių. Darbininkai nežinojo nei darbų eigos, nei terminų. Atvyko R. D., kuris buvo nedirbęs stogo dengėju. Jis kreipėsi į R. J., kad R. D. netinkamas pareigomis. R. J. pasakė, kad gal jis ne taip viską suprato. Galvojo, kad bus sureaguota į jo pastabas. Po poros savaičių buvo atvežtas putų polistirolas. Jis kalbėjo su R. J., kodėl medžiagos vežamos ne tokių pavadinimų, kurie yra nurodyti techninėje sutartyje. R. J. sakė, kad tos medžiagos buvo pigiau. R. J. įtikino, kad tos medžiagos nėra blogesnės, negu nurodytos sutartyje. Jis sutiko atlikti darbus su tuo putų polistirolu. Už medžiagas pinigai buvo sumokėti, R. J. atveždavo medžiagas savo nuožiūra. Jis bijojo, kad pastarasis stabdys darbus, todėl sutiko su medžiagų kokybe. Medieną atvežė vėliausiai. Iš pradžių sakė, kad veš ją iš Kauno, o po to ją atvežė iš Riešės. Impregnavo medieną vietoje, ant stogo dirbo R. D., o jam padėdavo J. Š.. Putų polistirolą klijavo A. K. su kitu Robertu, o R. C. apkasinėjo pamatus, gal padėjo kitiems. Kai atvežė medieną pastebėjo, kad ji per smulkį tiems darbams atlikti ir kreiva. R. J. vėl jį įtikino, kad viską išlygins. Brūseliai buvo 4x4. Po to jis darė asmeniškai 3x10. Buvo vienas reisas putplasčio kuris buvo suklijuotas per 1,5 savaitės iki pirmo aukšto langų. Darbininkai sunaudojo visą medžiagą. Buvo priekaištai R. J. iš darbininkų pusės, nes nebuvo užtektinai pastolių. R. J. sakė, kad jų užteks. Turėjo sieną kelti į viršų, o kadangi pastolių nebuvo, tai jie darė perimetrais. Vienai sienai užteko iki antro aukšto pastolių. R. D. jis darė pastabas, kodėl visą dieną klijuoja, o jie sakė, kad R. J. jiems nemoka pinigų. Dėl to jie vilkino visus darbus. Darbininkai piktnaudžiavo alkoholiu ir jis skambino dėl to R. J.. Darbo metu jam paskambino žmona ir pasakė, kad darbininkai girtuokliauja vidury dienos užsirakinę namuose. R. J. sakė, kad žinojo apie įvykį. Tie girtuokliavimai vyko gana dažnai. Darbininkai girtuokliavo ir tada, kai turėjo medžiagas ir galėjo dirbti. R. J. į objektą atvažiuodavo du kartus per savaitę - duoti pinigų ir atvežti darbininkus. Išskyrus 40 000 Lt pervestus per banką, jis sumokėjo R. J. 2012-04-23 10 000 Lt grynais už smulkias medžiagas: tinklelius, varžtus ir pan., paėmė raštelį dėl to. Kitą kartą R. J. nurodė, kad yra suklijuotas putplastis ir paprašė avanso. Jis sumokėjo jam 4 500 Lt. Įrodymų neturi, nes raštelį pasirašė, o R. J. išvažiavo pasiimti šluotų ir nebegrįžo. Iš viso jis sumokėjo R. J. 54 500 Lt. Pagal teismo įsakymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam sumokėjo apie 10 000 Lt (1 t., b. l. 97). Jis pareiškė 42 065,60 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės žalos ir prašo jį priteisti iš R. J. (3 t., b. l. 2-5). Turtinė žala dėl namuko, kuriame jie gyveno, dėl sumokėtų pinigų. R. J. nemoka jam. Tai dalis pinigų, kurie buvo priteisti teismo įsakymu. Tai pinigai, kuriuos jis sumokėjo R. J. už atvežtas medžiagas. Jis pareiškė 15 000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ten techninė klaida. Moralinė žala yra labai didelė. Buvo dideli išgyvenimai jo ir žmonos, žmona laukėsi. Darbai tęsiasi ilgai, visus darbus teko atlikti jam. Nukentėjo jo darbiniai santykiai. Tėčio jis netekęs ir visus darbus teko daryti pačiam, neturėjo su kuo pasitarti. Pablogėjo sveikata, vaikšto pas psichologą, turėjo išgyvenimų, su ikiteisminiu tyrimu byla tęsiasi jau treti metai. Reikėjo surasti darbininkus, kurie pabaigtų darbus. Su R. J. kontaktas baigėsi nuo gegužės pradžios, buvo likęs R. D., o kiti išsiskirstė. R. D. bandė taisyti stogą. Dar buvo viltis, kad R. J. grįš. R. D. buvo darbų vykdytoju. Jis bandė susisiekti su R. J. per kitas įmones, su Žydrūnu, kuris tikino, kad R. J. suras. Buvo laiko vilkinimas. R. J. minėjo, kad išvažiuoja į užsienį. 2012 m. birželio mėnesį jis pradėjo inicijuoti bylą, nes nepavykdavo susisiekti su R. J.. Po to kontaktavo dėl žalos dydžio. R. J. sakė, kad pastarojo kolega turi pervesti 30 000 Lt į jo sąskaitą. Bendravo telefonu, pateikė R. J. lentelę su savo paskaičiavimais, R. J. paskaičiavo savo. Vieno pokalbio metu susitarė, kad R. J. perves jam 30 000 Lt, o po to jau aiškinsis dėl kitų sumų per teismus, nes jis nesutiko dėl darbų kainos. R. J. turėjo jam sumokėti 49 000 Lt. Pagal pastarojo paskaičiavimus turėjo būti 10 000 Lt. Darbo įkainių jis nežinojo. Nesutiko su darbų kainomis, nes buvo brokuoti darbai. Jis įvertino padarytą žalą. Jis turi teisę atsisakyti mokėti už darbus, jei jie atlikti nekokybiškai. Sienos buvo neišlygintos, jam tą pasakė kiti jo samdomi darbininkai. R. J. teigė, kad tai mažas defektas. Sienos, stogas buvo padaryti nekokybiški ir nesilaikant standartų. Naujų darbininkų jis pradėjo ieškoti nuo birželio pradžios, o nuo birželio 15 dienos jie jau pradėjo dirbti. R. D. nebuvo iki to laiko, kol atvyko kiti darbininkai. Nauji darbininkai nuėmė stogą, putplasčio nenuėmė, sienas lygino, šlifavo. Naujiems darbininkams jis sumokėjo apie 24 000 Lt už stogo darbus, už fasado darbus apie 20 000 Lt. Tai sumos be medžiagų. R. J. turėjo skaičiuoti sumas už darbą ir už medžiagas. R. J. apgavystė pasireiškė tuo, kad pastarasis įtikino, kad gali pigiau atlikti darbus, atvyko ne vienas, o su žmona ir vaiku, po to išviliojo gana greitai pinigus. Medžiagoms jis sutiko sumokėti. Nuo paskutinio pavedimo R. J. pradėjo stumti laiką, stabdyti darbus, negalima buvo su juo susisiekti, nemokėjo darbo užmokesčio darbininkams. Už medžiagas R. J. jis sumokėjo 50 000 Lt. Kai pats pirko po to medžiagas, tai išleido dar daugiau. Jis mano, kad R. J. sudarydamas su juo sutartį norėjo gauti tik pinigus, nes kai nurodė kitų tiekėjų kainas, nurodė mažesnę kainą, nieko nematavo, nurodė, kad gali padaryti darbus už mažesnę kainą, neturėjo kvalifikuotų darbininkų. R. J. motyvavo, kad jo įmonė gali atlikti tokius darbus ir jam reikia tokios sumos pinigų, kad atlikti darbus efektyviai. Pastarasis siekė greitai išvilioti pinigus, nors nedarė jokių medžiagų užsakymų. R. J. atvežė darbininkus be jokios kvalifikacijos. R. J. mini papildomus darbus, kurie sutartyje yra numatyti. Gavus pinigus R. J. vilkino laiką du mėnesius tikėdamasis, kad jis nutrauks sutartį savo iniciatyva. R. J. turbūt nesitikėjo, kad paduos jį į teismą. R. J. žadėjo, kad viską paskaičiuos. Darbininkai buvo nemotyvuoti darbui, jie sakė, kad R. J. jiems nemoka, R. D. jis asmeniškai davė pragyvenimui pinigų. Jokios buhalterinės apskaitos nebuvo. Nei viena sąskaita jam nebuvo perduota. Specialisto išvados dėl netinkamai atliktų darbų jis neturi, rėmėsi darbininkų pasakymais, yra vaizdinė medžiaga. Nebuvo laiko samdyti ekspertus, kad jie įvertintų darbus. Darbai buvo užbaigti iki rudens. Kiti darbininkai ištaisė visus defektus. Pats R. D., darbų vykdytojas, nurodė, kad stogo darbai yra atlikti nekokybiškai. Mano, kad jų civiliniai santykiai peraugo į baudžiamuosius, nes jam buvo grąžinti tik 10 000 Lt ir kitos likusios sumos išreikalauti nėra galimybės. R. J. iškėlė bankrotą įmonei ir neturi kaip jam atlyginti žalą. Pareiškimą prokuratūrai jis parašė prieš mėnesį iki teismo įsakymo išdavimo, nes įtarė, kad UAB „Ridl“ bankrutuos (1 t., b. l. 97). Rašant pareiškimą prokuratūrai jis norėjo pirmiausiai atgauti pinigus, o po to patraukti R. J. baudžiamojon atsakomybėn už savo neįvykdytus darbus. Sutarties sudarymo metu R. J. įvardino darbuotojų skaičių, sakė, kad jie kvalifikuoti, dirba dailidės, elektrikai, rodė nuotraukas iš Vilniaus universiteto bibliotekos. R. J. neturėjo pastabų dėl jo sutarties. R. J. sutartį pasirašė net neskaitydamas, nebent jam tik susidarė toks įspūdis. R. J. neskaitė įpareigojimų, atvykęs į objektą sutiko su renovacijos suma be matavimų, be skaičiavimų. Pastarojo tikslas buvo išgauti pinigus. Sutartiniai įsipareigojimai R. J. nebuvo įdomūs. Jokių darbų perdavimo - priėmimo aktų nebuvo. Jis prašė R. J. pateikti sąskaitas - faktūras tam, kad patikrinti, kur yra išleidžiami jo pervesti pinigai. Nuo balandžio pabaigos R. J. neatvykdavo į objektą. Dauguma skambučių buvo nukreipti R. J.. Jis ieškojo sprendimo padėčiai ištaisyti, o ne atvirkščiai. Kai buvo išmokėti avansai ir sustabdyti darbai, jis bandė domėtis, iš kur buvo pateikti skardų pavyzdžiai. Jis susisiekė su tomis įmonėmis. Jie pasakė, kad nėra jokių užsakymų tokių medžiagų į D. R.. R. J. nepateikė jam jokių sąskaitų. Su R. J. negalima buvo susisiekti. Vienu momentu pastarasis žadėjo atsiųsti jam paskaičiavimus, bet to nepadarė. Dalis bylai pateiktų sąskaitų yra visiškai iš kito laikotarpio. Sąskaitos atėjo iš 2012 metų spalio, 2013 metų kovo mėnesio. Medžiagos, nurodytos sąskaitose, nebuvo planuotos. Sąskaitose, be klaidingų medžiagų ir datų, yra nurodyti dar pirkti įrankiai. Iš tų sąskaitų yra tik keletas sąskaitų iš tų laikotarpių. Viena sąskaita 8 000 Lt sumai ir keletas smulkių sąskaitų. Kitos sąskaitos, kurios vėlesnės už balandį, nebuvo pristatytos. Vieną kartą jis matė kaip R. J. mokėjo darbuotojams. Nematė, kad būtų pasirašomi kokie nors dokumentai. Suprato, kad kažkas negerai ir darbai nebus baigti nuo gegužės pradžios. Visi darbininkai pasakė, kad R. J. nemoka jiems ir jie nebedirbs. Tuo metu buvo sumokėti visi byloje nurodyti pinigai. Darbai buvo baigti 9 procentais. Tada jis patirties neturėjo. Teko paaukoti daug laiko, kad nuspręstų, ką jam daryti. Buvo kiauras stogas, pamatai pakloti, iškastas fasadas, tai reikėjo surasti darbininkus. Viską jis organizavo pats. Jo darbo apkrova buvo labai didelė. Teko darbus ir medžiagas priimti ir jo žmonai. Medžiagų trūkdavo. Jis važinėjo po visą Vilnių. Pasirašant sutartį su R. J., viso to tikėjosi iš jo. Galvojo, kad jie viskuo pasirūpins, o ne jis turės viską daryti. Po to darbai tęsėsi iki spalio mėnesio. Dalį darbo laiko ir savo laisvalaikį jis skyrė sutvarkyti visa tai. Per stogą veržėsi vanduo, reikėjo panaikinti defektus ir tęsti darbus. Iš pradžių konfliktų su R. J. nebuvo. Konfliktai atsirado po to, kai R. J. neatsiliepė į jo skambučius, kai vengė ištaisyti visą padėtį. Nebuvo vykdomi sutartiniai įsipareigojimai. Pastarasis negrąžino pinigų, nekompensavo žalos, nesurado kitų darbininkų. Įmonė turėjo įvykdyti tai, kas buvo suplanuota. R. J. tikslas - greitai pasisavinti didelę sumą, nevykdyti savo įsipareigojimų ir bankrutuoti. Jis bandė išspręsti situaciją taikiai. R. J. žadėjo grąžinti pinigus, prisipažino kaltu, tačiau nei vieno veiksmo neatliko. Yra fiksuoti jų telefoniniai pokalbiai. R. J. nepripažino, kad darbai atlikti nekokybiškai. Po visų darbų R. J. objekte nebuvo, tai negalėjo įvertinti visus darbus: pastarasis nelipo ant stogo, neskaičiavo putplasčio. Darbininkai darė darbą taip, kaip suprato. R. J. savo ruožtu nieko netikrindavo. R. J. sakė, kad labiau nusimano apie medžiagas ir apie jų kiekį. Jis tikėjo juo, nes tada nenusimanė. R. J. atvežė ne tas medžiagas, įtikino, kad visos jos tinkamos. Sumokėjęs 30 000 Lt jis negalėjo įvertinti, kiek dar pinigų reikia medžiagoms (1 t., b. l. 4-9). R. J. kitą dieną sakė, kad reikia pinigų putplasčiui, po to skardai. Darbų terminas buvo labai trumpas - 2 mėn. Jis nenorėjo stabdyti darbų, tai mokėjo R. J. tiek, kiek pastarasis nurodydavo. „Šiloporas“ pagal parodytą sąskaitą buvo jam pristatytas (1 t., b. l. 172). Derėdamasis su R. J. jis parodė pastarajam parengtas kitų įmonių sąmatas, pats R. J. nieko nematavo. Įmonė turi viską išmatuoti. Atvežti grebėstai buvo kreivi, netinkami. Sutartyje nebuvo reglamentuotas jų dydis. Tarp jo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašyta rangos renovacijos sutartis. Kreipdamasis į teismą jis vadovavosi šia sutartimi. Nesikreipė į teismą dėl sutarties pripažinimo negaliojančia. Jis pervedė R. J. 54 500 Lt. Dėl 4 500 Lt sumokėjimo negavo iš R. J. jokio raštelio, tai kreipdamasis į teismą nurodė 50 000 Lt sumą. Pretenzijos buvo siųstos jo advokatės nuo 2012 metų birželio. Niekas nepriėmė korespondencijos. Jam priteista 50 000 Lt iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis pareiškė ieškinį R. J., nes kas buvo priteista teismo įsakymu įmonė nesumokėjo. Jei R. J. turėjo savanaudiškų kėslų, tai fizinis asmuo, šiuo atveju R. J., turi atsakyti už įmonę. Jis nesikreipė į teismą panaikinti išduotą teismo įsakymą. Nežino ar bankroto byloje yra įtrauktas kaip kreditorius. Darbininkai nebuvo motyvuoti kokybiškai dirbti. Jis norėjo darbininkams pakelti nuotaiką ir leido nusiprausti pirtyje. Tai motyvacija tinkamam darbui. Kai R. D. dar gyveno pas jį, tai pastarajam vežė ir maistą. Su R. J. buvo sutarta, kad darbininkai du mėnesius gyvens namelyje, o po to jie už tai tą namelį renovuos. Buvo sudaryta panaudos sutartis. Po to nutrūko santykiai, jokios renovacijos to namuko nebuvo. Dėl to ta nuoma ir komunaliniai mokesčiai buvo įtraukti į teismo išduoto įsakymo sumą. Į tuos 50 000 Lt įtrauktos visos išlaidos, kurias jis galėjo įrodyti. Už nuomą jis konstatuoja 3000 Lt žalą, nes R. J. pažeidė sutartį. Pažeidimus konstatavo jis, nes R. J. pripažino tai. Jis siuntė raštelį elektroniniu paštu R. J.. Pastarasis akivaizdžiai ignoravo jo paskaičiavimus. Kito būdo suderinti su R. J. viską neturėjo. Tas dokumentas buvo paruoštas derinimui. Jis atrodo kaip vienašališkas, bet dėjo visas pastangas suderinti visus paskaičiavimus su R. J.. Panaudos sutarties terminas yra numatytas 2 mėnesiai. R. D. buvo likęs iki birželio pradžios ir jis jį maitino. Tikėjosi, kad R. J. imsis veiksmų tęsti darbą. R. J. darbininko buvimas davė jam minimalią garantiją, kad gal R. J. atvyks ir viską jie aptars. Patalpos buvo užimtos. Apie jokius įrankius jis nežino. Įrankius atsivežė darbininkai ir R. J.. Išsikraustant jie atsiėmė savo įrankius. Jokių įrankių pas jį neliko. Išvažiuojant R. D. paliko jam rūsio raktą. Įrankių jis nematė. Niekas netikrino, kas ir kokius įrankius išsiveža. Rugpjūčio mėnesį jam paskambino žmona ir pasakė, kad darbininkai kažką krausto ir neša iš namo. Jis atlėkė ir pasakė jiems, kad kviečia policiją, o jie turi su R. J. suderinti, kas priklauso įmonei. Nežino ar namuose iki kitų asmenų atvykimo liko kažkokie daiktai. R. D. gyveno pas jį iki tol, kol atvyko kiti darbininkai. Anksčiau jis ne taip atsakė. Skalbimo mašiną sudaužė R. J. darbuotojai. R. D. patvirtino, kad skalbimo mašina iki atvykimo buvo tvarkinga, o po to buvo sudaužyta. R. D. bandė skalbti savo drabužius su įrankiais ir taip išdaužė stiklą. Pagal projekto planą buvo numatyta pakeisti turėklus į medinius. R. J. žadėjo, kad bus dailidė. Atvykęs jis rado, kad turėklai yra nupjauti. Tai buvo pavojus jo vaikams, nes bortelis buvo aukštas. Jų kaltė, kad jie nupjovė turėklus, o naujų nepadarė. R. J. neužtikrino darbų saugos. Vandens nutekėjimo bortelį reikėjo atstatyti, o jis to nedarė. Buvo 1,5 metrų duobė, užpilta vandeniu, o šalia bėgiojo jo 2 metų vaikas. Tai moralinė žala. 2012 metais birželio pradžioje pas jį buvo atvykę kažkokie žmonės. Bendravo su jais apie namą, ką galima padaryti. Jie prisistatė, kad yra darbininkai iš Alytaus. Jie atvažiavo su R. J. pasižiūrėti į objektą, o ne užbaigti darbus. R. J. išvažiavo. Atskiru susitarimu jis susisiekė su Kęstu, vienu iš tos brigados darbininkų, ir susitarė apie darbų pabaigimą. Kęstas buvo vienas iš pagrindinių darbuotojų. R. J. atvyko su tais darbininkais. Jie pasakė turbūt savo kainą, o R. J. nesutiko. Vėliau jis asmeniškai tęsė su jais darbus. Buvo 5 fasadininkai ir pagal tų žmonių rekomendaciją dirbo dar 2 žmonės ant stogo. Tai buvo organizuota iš jo pusės. Jis sudarė su jais sutartį. Ta brigada su R. J. atsisakė bendradarbiauti. Jie nedirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tuo metu jis nežinojo ar R. J. minėti darbai Vilniaus universiteto bibliotekoje, Rygoje ir Lenkijoje buvo vykdomi iš tikrųjų. Eigoje advokatė jam pranešė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė iš tikrųjų darbus Rygoje. Matavimus padarė su lazeriniais matuokliais pirmieji tiekėjai. Jie pateikė sąmatą. Antrieji pateikė tik sumą. R. J. neatliko jokių matavimų. R. J. norėjo jį apgauti, nes jis buvo be patirties, buvo didelis namas, užsakymas. R. J. išviliojo iš jo pinigus, o po to bankrutavo. Čekių jis nerado, nes rugpjūčio mėnesį pretendavo dėl renovacijos pinigų grąžinimo. Visus čekius pateikė tai Lietuvos apsaugos investiciniam fondui ir programai. Dėl turėklų buvo priedas prie sutarties, kad jie turi būti pakeisti į medinius. Buvo pridėta nuotrauka, kokie turėklai turėjo būti. Darbininkai atvažiavę ir neturėdami darbo nupjovė visus turėklus. Tuo metu ten vaikščiojo jų maži vaikai. Pagal sutartį jie turėjo pakeisti turėklus, turėjo brūselius. R. D. juos sugadino. Turėklai nebuvo pakeisti. Medžiagas pakeisti turėklus turėjo jis pats.

L. M. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba įmonėje „K. S.“, kuri užsiima įmonių steigimu. Būna užsakovas, kuriam reikia įmonės ir jie jam įsteigia, su jo parinktu pavadinimu, paruošia dokumentus. 2011 m. jis tikrai neatsimins. Dabar jis dirba vadovu, o tuo metu dirbo buhalteriu. Jis buvo paskirtas direktoriumi, kad sutvarkyti dokumentus, užantspauduoti, tai buvo tik formalumas. Kai jis buvo priskirtas sutvarkyti popierius, padaryti įmonei antspaudą, atidaryti banke įmonės sąskaitą, suformuoti kapitalą per banką, iš akcininko banko sąskaitos, 10000 Lt buvo pervesta. Jų bendrovė perveda. Jis paruošdavo dokumentus ir parduodavo akcijas tam asmeniui, kuris užsakė. Standartiškai yra parduodama už įstatinį kapitalą ir už užmokestį. Anksčiau buvo iki 500 Lt mokama už šitą darbą. Jis turi pakankamai daug darbo. Po pardavimo būna registrų centre pakeičiamas akcininkas ir tiek. Jie paruošia dokumentus, jis paima ir nuneša į registrą. Kieno vardu jis tikrai negalėtų pasakyti šita įmonė buvo parduota, o pardavė jų įmonė. Dažniausiai jie nelabai domisi, kokia veikla bus. Pakanka parašyti didmeninė ar mažmeninė prekyba, nurodyti kokią nors sritį. Kaltinamojo jis nepažįsta. Jam atrodo, kad pirmą kartą mato jį. 2011 m. jis tik pradėjo dirbti, į daugelį dalykų nekreipė dėmesio. Su užsakovu greičiausiai bendravo. Neatsimena, kam įmonę pardavė. Standartiškai, ateina užsakovas, pasako ką jis nori paskirti direktoriumi. Būna sutarta žodžiu. Jeigu jis prieštarauja sprendimui, jis jo nevykdys ir priims savo sprendimą. Nė vieno jis nepažįsta iš minėtų asmenų. Nebeatsimena, kas galėjo vadovauti. Jis dirba nuo 2011 metų įmonėje. Faktiškai būna konkretus užsakymas, nebūna laikraštyje skelbiama. Turi būti nurodyta, kokią sumą reikia pervesti, būna įvairiai, ir pavedimu ir grynais. Nėra privaloma išvardinti pagal darbo kodus registruojant įmonę.

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu S. L. pateikė dvi kompaktines plokšteles su įvykio aprašymu, telefono pokalbių įrašais, namo nuotraukomis ir žalos paskaičiavimu (1 t., b. l. 64-90). Šioje kompaktinėje plokštelėje yra nurodyta kaip buvo susitarta, kokius darbus reikia atlikti, už kokias sumas, kur gyvens darbininkai ir kad darbininkų gyvenimo 3000 Lt nuomos mokestis bus išskaičiuotas iš renovacijos sumos; nurodyti darbininkai dirbę darbus, R. J. perduotų pinigų sumos, darbų eiga, įvertinti R. J. atlikti darbai, skola. Kompaktinė plokštelė buvo apžiūrėta daikto apžiūros metu (1 t., b. l. 91-92).

Akistatos protokole nurodyta, kad akistatos metu su R. J. nukentėjusysis S. L. patvirtino savo parodymus, duotus apklausos metu ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 106-115).

A. S. V. 2013-06-06 pažymoje dėl skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išieškotojo S. L. naudai nurodyta, kad išieškota ir pervesta išieškotojui 8500,90 Lt (1 t., b. l. 119-120).

Iš juridinio asmens duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įregistruota 2011-06-08 ir jos direktoriumi paskirtas R. J.. Juridinis asmuo likviduojamas nuo 2011-11-03 iki 2012-01-16 (1 t., b. l. 121-124). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-01-05 vienintelio akcininko sprendimu atšauktas bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ likvidavimo statusas ir pratęsta jos veikla (1 t., b. l. 154).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad liudytoja J. Š. prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikė UAB „Ridl“ akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, kurioje nurodyta, kad 2012-01-05 vienintelio akcininko sprendimu R. J. buvo paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. 2013-01-07 J. Š. pagal pirkimo - pardavimo sutartį pardavė R. J. 100 paprastųjų vardinių UAB „Ridl“ akcijų 100 Lt nominalios vertės (1 t., b. l. 137-140).

Iš Valstybės įmonės Registrų centras pažymos matyti, kad R. J. visuotinio akcininkų susirinkimo metu direktoriumi buvo išrinktas 2012-01-05, juridinių asmenų registre įregistruotas 2012-01-16 (1 t., b. l. 143-147).

UAB „Ridl“ steigimo akte nustatyta, kad šios įmonės steigėja buvo UAB „C. S. LT“ (1 t., b. l. 148-150). 2013-01-07 UAB „Ridl“ akcininkų sąraše matyti, kad R. J. 100 nominalių akcijų iš J. Š. nupirko 2013-01-07 (1 t., b. l. 151-152).

UAB „Pruszynski ir partneriai“ pažymoje nurodyta, kad nors UAB „Ridl“ buvo skolinga S. L. iš UAB „Pruszynski ir partneriai“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko statybinių medžiagų 2012-10-24 ir 2013-02-18 už 6989,27 Lt; 2012-10-24 už 66,34 Lt; 2012-10-24 už 1379,51 Lt; 2012-10-24 už 1445,85 Lt; 2013-02-18 pirko prekių už 693,73 Lt; 2013-02-18 pirko prekių už 4849,69 Lt; 2013-02-18 pirko prekių už 5543,42 Lt (1 t., b. l. 163-169).

UAB „Kauno šilas“ pranešime dėl duomenų pateikimo nurodyta, kad iš UAB „Kauno šilas“ UAB „Ridl“ pirko statybinių medžiagų 2012-04-17 už 2600 Lt; 2012,99 Lt sumą. UAB „Kauno šilui“ UAB ,Ridl“ liko skolinga pagal 2012-06-15 susitarimą 4000 Lt (1 t., b. l. 171-176); iš įmonės „Šiliporas“ UAB ,Ridl“ pirko statybinių medžiagų už 8 612,99 Lt (1 t., b. l. 172).

Sodra duomenimis 2012 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo tam tikrais laikotarpiais registruota 29 darbuotojai. Įmonėje dirbo R. C., R. D., A. K., J. Š. (2 t., b. l. 1-5).

BK 2 str. 4 d. nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Šioje byloje R. J. kaltinamas didelės vertės svetimo turto įgijimu ir turtinės prievolės išvengimu. BK 182 str. numatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto arba teisės į turtą įgijimą, turtinės prievolės išvengimą arba jos panaikinimą savo ar kitų asmenų naudai apgaule. Darant šį nusikaltimą apgaulė panaudojama, siekiant suklaidinti turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o šie dėl suklydimo, apgaulės paveikti, savanoriškai patys perleidžia turtą ar teisę į turtą. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-255/2012). Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, darantis turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010). Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar turtinės teisės įgijimo būdas ir gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161/2013). Apgaulė piktnaudžiaujant pasitikėjimu sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas dėl kaltininko ketinimų turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto ar turtinės teisės perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą ar turtinę teisę, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2011, 2K-7-255/2012, 2K-51-677/2015).

Kaltinime, pateiktame R. J. nurodyta, kad jis nuslėpė, kad jis į įmonę nėra įnešęs jokio įnašo, kad pats jokio turto neturi, kad vienintelė įmonės akcininke yra J. Š.. Ši informacija nelaikytina turėjusia lemiamos reikšmės S. L. apsisprendimui. Be to, kaltinamasis ir liudytoja J. Š. patvirtino, kad jie buvo susitarę, kad R. J. grąžinus skolą J. Š. ir jos draugui, įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bus perduota R. J.. Tai buvo padaryta 2013-01-07 J. Š. pagal pirkimo - pardavimo sutartį pardavus R. J. 100 paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų (1 t., b. l. 137-140). Kaltinime nurodyta, kad R. J. pasirašė renovacijos sutartį su S. L. neturėdamas realių galimybių vykdyti įmonės veiklą. Ši kaltinime nurodyta aplinkybė nepasitvirtino, nes kaip nurodyta anksčiau, R. J. vadovaujama UAB „Ridl“ tuo metu dirbo dar ir kituose objektuose, turėjo darbuotojų, ką parvirtina Sodros duomenys (2 t., b. l. 1-5), nuomojosi pastolius iš UAB „Gotas“ (2 t., b. l. 194, 199), turėjo įrankius, todėl galėjo vykdyti įmonės veiklą ir pagrįstai tikėjosi, kad atliks su S. L. sutartus darbus. Teismo posėdžio metu kaltinamasis, nukentėjusysis ir liudytojai R. D., R. C., A. K. paliudijo, kad buvo atliekami darbai renovuojant S. L. namą, buvo perkamos ir pristatomos medžiagos, pasamdyti darbuotojai (liudytojai), jiems tam tikrą laiką buvo mokami atlyginimai. Taigi, ne tik kad R. J. turėjo realias galimybes vykdyti veiklą, bet ir tą veiklą vykdė. S. L. nurodė, kad nuo jo paskutinio pinigų pavedimo R. J. pradėjo stabdyti darbus, negalima buvo su juo susisiekti, nemokėjo darbo užmokesčio darbininkams. Jis mano, kad R. J. sudarydamas su juo sutartį norėjo gauti tik pinigus, nes, kai nurodė kitų tiekėjų kainas, R. J. nurodė mažesnę kainą, nieko nematavo, neturėjo kvalifikuotų darbininkų. R. J., jo manymu, siekė greitai išvilioti pinigus, nors nedarė jokių medžiagų užsakymų. Šie S. L. paaiškinimai tėra tik nukentėjusiojo pasvarstymai, nes jie taip pat ir patvirtina, kad pasirašius sutartį R. J. dalį darbų atliko ir tik vėliau kilo sunkumų.

Kaltinime nurodyta, kad R. J. nuo S. L. nuslėpė, kad 2011-10-28 buvo įregistruotas UAB „Ridl“ prašymas dėl įmonės likvidavimo, tačiau iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-01-05 vienintelio akcininko sprendimo, pateikto teismui, matyti, kad 2012-01-05 atšauktas bendrovės UAB „Ridl“ likvidavimo statusas ir pratęsta jos veikla (1 t., b. l. 154), t. y. prašymas dėl likvidavimo panaikintas iki sutarties su S. L. pasirašymo dienos, todėl R. J. neklaidino S. L. apie tai nepranešdamas, nes įmonės veikla buvo atnaujinta. Be to, R. J. kaltinamas gavęs iš nukentėjusiojo 54500 Lt avansą, kuris buvo tuojau iššvaistytas. R. J., sudarydamas sutartį su S. L. neįsipareigojo pinigus panaudoti tik darbams, susijusiems su S. L. namo renovavimu. Byloje nustatyta, kad tuo pačiu metu įmonė dirbo ne prie vieno projekto, todėl nelaikytina vienu iš nusikalstamos veikos požymių tai, kad R. J. pinigus panaudojo kitiems UAB „Ridl“ poreikiams. Pakankamai duomenų, kad šie pinigai buvo iššvaistyti, byloje nesurinkta.

Kaltinamasis teismo posėdžio metu paaiškino, kad pinigus S. L. pervedė į jo motinos sąskaitą, nes tuo metu įmonės sąskaita buvo užblokuota ir jis turėjo problemų su Sodra ir Mokesčių inspekcija. Jis teigė pasakęs apie tai S. L., kad pats turi finansinių problemų ir įmonė jų turi. S. L. teismo posėdžio metu pripažino, kad R. J. neneigė, kad turi asmeninių skolų.

Sukčiavimą nuo civilinių deliktų skiria tai, jog civiliniai teisiniai sandoriai yra teisėti, jie atitinka abiejų šalių tikrąją valią ir jais siekiama sukurti civilines teises ir pareigas, tuo tarpu sukčiavimo atveju (panaudojant apgaulę) turtas ar turtinė teisė įgyjama neteisėtai. Esminiai sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymiai, skiriantys jį nuo civilinio delikto, yra šie: 1) kaltinamo asmens naudota apgaulė turėjo esminę reikšmę turto savininkų, teisėtų valdytojų ar asmenų, kurių žinioje yra turtas, apsisprendimui dalyvauti žalingame sandoryje; 2) kreditoriaus galimybių atkurti savo pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis apsunkinimas arba panaikinimas (pvz., sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo paėmė avansą nuslėpdamas esminę informaciją apie didelę skolų naštą bei nemokumą ir pan.). Sukčiavimo atveju kaltininkas suvokia, jog apgaudinėja turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, pvz., meluodamas jiems, pranešdamas neteisingus duomenis, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus, ir numato, kad taip veikdamas suklaidins turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, ir nori apgaule įgyti svetimą turtą (LAT Nr. 2K-309/2013).

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis S. L. pripažino, kad iš viso jis sumokėjo R. J. 54 500 Lt, o pagal teismo įsakymą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išieškota iki šiol apie 10 000 Lt (1 t., b. l. 97). Teismo posėdžio metu jis tvirtino, kad jo ir R. J. civiliniai santykiai peraugo į baudžiamuosius, nes jam buvo grąžinti tik 10 000 Lt ir kitos likusios sumos išreikalauti nėra galimybės, kadangi R. J. iškėlė bankrotą įmonei ir neturi kaip jam atlyginti žalą. Jis pervedė R. J. 54500 Lt. Dėl 4500 Lt sumokėjimo negavo iš R. J. jokio raštelio, tai kreipdamasis į teismą nurodė 50 000 Lt sumą. Jis pareiškė ieškinį R. J., nes kas buvo priteista teismo įsakymu įmonė nesumokėjo. R. J. nurodė, kad S. L. prisiteisė iš jo 50 000 Lt, iš kurių bendrovė sumokėjo pastarajam 9600 Lt. Pažymėtina, kad kiekvienas nusikaltimas yra teisės pažeidimas, tačiau ne kiekvienas teisės pažeidimas yra nusikaltimas. Lietuvos Respublikos teisės sistemoje yra pakankamai priemonių, kuriomis asmuo, manantis, kad jo teisės yra pažeistos, gali efektyviai apginti savo interesus ir nebūtinai kaskart pasinaudodamas baudžiamosios, baudžiamojo proceso teisės normomis. Baudžiamosios teisės, baudžiamojo proceso normos tėra tik viena iš teisės sistemos sudedamųjų dalių, tačiau nebūtinai jos yra veiksmingiausios ir vienintelės siekiant apginti pažeistas teises. Teisės teorijoje minėtosios normos yra traktuojamos kaip paskutinė priemonė, kuria asmuo gali ginti, jo įsitikinimu, pažeistas teises. Sankcijų įtvirtinimo baudžiamaisiais įstatymais turi būti imamasi tik tada, kai neįmanoma kitomis socialinėmis, teisinėmis priemonėmis apginti teisinių gėrių, kurie yra pažeidinėjami. Byloje yra Kauno miesto apylinkės teismo 2012-07-10 įsakymas dėl 50000 Lt skolos išieškojimo iš skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“, kreditoriaus S. L. naudai (1 t., b. l. 96-97, 120). Tai patvirtina, kad tarp šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, kuriuos buvo galimybė išspręsti civilinio proceso tvarka. Iš esmės ir nukentėjusysis S. L. pripažino, kad tarp jo ir R. J. susiklostė civiliniai teisiniai santykiai ir baudžiamosios bylos pradėjimą jis iniciavo dėl to, kad R. J. nesumokėjo jam Kauno miesto apylinkės teismo priteistos sumos.

Nustatyti nusikalstamos veikos buvimo faktą būtina konstatuoti visus nusikalstamos veikos požymius. Bylos nagrinėjimo metu kaltinimas R. J. nepasitvirtino. Byloje nėra jokių įrodymų, kad kaltinamasis veikdamas tyčia apgaule gavo iš nukentėjusiojo S. L. pinigus ir išvengė didelės vertės turtinės prievolės, todėl pagal bendruosius baudžiamojo proceso pricipus ir nekaltumo prezumpcijos pagrindu visas byloje iškilusias abejones, kurios negali būti pašalintos, aiškinant kaltinamojo naudai (in dubio pro reo) jis išteisintinas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 2 d. požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

Nukentėjusysis S. L. byloje pareiškė 4355,30 Eur (15000 Lt) civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti ir 12183,04 Eur (42065,60 Lt) turtinei žalai atlyginti dėl R. J. nusikalstama veika padarytos žalos (3 t., b. l. 2-43). Be to, S. L. prašė priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas už procesinių dokumentų rengimą bei atstovavimą. Byloje nustačius, kad R. J. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 2 d., bei tai, kad S. L. jau priteista iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 14481 Eur (50000 Lt), civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu (BPK 115 str. 3 d. 2 p.). Taip pat atmestinas S. L. prašymas priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas už procesinių dokumentų rengimą bei atstovavimą.

Daiktai – 2 vnt. kompaktinės plokštelės, kurias pateikė S. L., saugomos byloje (1 t.) – paliktinos saugoti byloje kaip tyrimo medžiaga (BPK 93 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p., 304 str., 305 str. 3 d., 307 str. 4 d.,

nusprendė:

R. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

N. S. L. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą bei atmesti jo prašymą priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas už procesinių dokumentų rengimą bei atstovavimą.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Daiktus – 2 vnt. kompaktinių plokštelių – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.