- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-26
- Bylos Nr.
- 2S-2470-413/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-13729-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Pareiškėjas
- L. B.
- Suinteresuotas asmuo
- L. S., V. B., BAB bankas Snoras
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gitautas Koriaginas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos L. B., suinteresuotų asmenų L. S. ir V. B. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-17967-285/2014 pagal pareiškėjos L. B. skundą dėl antstolio R. B. veiksmų, suinteresuoti asmenys – V. B., L. S. ir BAB bankas Snoras,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Antstolio R. B. kontoroje vykdomas išieškojimas pagal 2012 m. sausio 11 d. Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos nutartį, kuria kreditoriaus BAB banko Snoras naudai nutarta išieškoti iš skolininkų L. B. ir V. B. 764 814,05 Lt sumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už negrąžintą 764 814,05 Lt sumą, skaičiuojant nuo 2012 m. sausio 3 d. iki hipotekos teisėjos nutarties visiško įvykdymo, 137 Lt žyminio mokesčio už priverstinį skolos išieškojimą; priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą 2,5600 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausantį L. B.; priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą 0,7900 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir įkeistą 1,1200 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius L. S., L. B. ir V. B.. Antstolio 2012 m. birželio 22 d. patvarkymu Nr. S-6266 minėta teismo nutartis priimta vykdyti, 2012 m. liepos 24 d. surašyti turto arešto aktai, kuriais areštuoti teismo nutartyje nurodyti įkeisti žemės sklypai, juose nurodant ir areštuoto turto vertę.
Skolininkui V. B. pareiškus prieštaravimus dėl 2012 m. liepos 24 d. turto arešto aktuose areštuoto turto įkainavimo, antstolis 2012 m. rugsėjo 17 d. patvarkymu Nr. S-10153 paskyrė turto vertės nustatymo ekspertizę 1,12 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio L. B., V. B. bei L. S.; 0,79 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio L. B. ir V. B. bei L. S.; 2,56 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio L. B., pavesdamas atlikti ekspertizę UAB „Krivita“. 2012 m. rugsėjo 26 d. skolininkė L. B. pateikė antstoliui prašymą įkainuoti areštuotą turtą remiantis jos pateiktomis trijose skirtingose turto vertinimą atliekančiose įmonėse atliktomis areštuoto turto vertės nustatymo ataskaitomis. Pagal L. B. pateiktą UAB „Turto vertė“ turto vertės nustatymo pažymą, 0,79 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė vertinimo dieną, t. y. 2012 m. rugsėjo 11 d. – 27 600 Lt (v. b. l. 49); pagal UAB „Reacon“ NT vertintojo atliktą vertinimą, šio žemės sklypo vertė 2012 m. rugsėjo 3 d. – 28 000 Lt (v. b. l. 50), pagal UAB „STIVVF“ atliktą vertinimą šio žemės sklypo vertė 2012 m. rugsėjo 10 d. – 28 000 Lt (v. b. l. 51).
Antstolio užsakymu atlikusi areštuoto turto vertės nustatymo ekspertizę UAB „Krivita“ pateikė išvadą, kad ekspertizės objekto – 0,7900 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2012 m. spalio 29 d. yra 85 000 Lt. Esant žymiam skirtumui tarp ekspertų nustatytos turto vertės ir L. B. pateiktų turto verčių bei skolininkei pateikus prašymą perkainoti turtą, antstolis 2013 m. gegužės 6 d. patvarkymu Nr. 0085/12/01290 S-4752 paskyrė pakartotinę minėto turto vertinimo ekspertizę, kurią pavedė atlikti UAB „Daineda“. UAB „Daineda“ 2014 m. sausio 1 d. nekilnojamojo turto ekspertizės akte Nr. ES nurodyta, kad minėto žemės sklypo vertė yra 83 000 Lt. Antstolis 2014 m. kovo 17 d. patvarkymu Nr. S-3023 nustatė, kad 0,7900 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra UAB „Daineda“ ekspertizės aktu nustatyta 83 000 Lt vertė. Dėl šio antstolio patvarkymo suinteresuoti asmenys L. S., L. B. ir V. B. pateikė skundus, prašydami panaikinti antstolio 2014 m. kovo 17 d. patvarkymą dalyje dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertės nustatymo – 83 000 Lt. Pareiškėjų nuomone, antstolio nurodyta minėto turto vertė yra per didelė ir prašė sumažinti (perkainoti) žemės sklypo vertę iki 28 000 Lt. Antstoliui netenkinus pateiktų skundų ir perdavus juos nagrinėti teismui, Kauno apylinkės teismas 2014 m. gegužės 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-11665-429/2014 pareiškėjų skundus atmetė, konstatuodamas, kad antstolis minėto sklypo 83 000 Lt dydžio vertę nustatė pagrįstai. Šią teismo nutartį apskundus apeliacine tvarka, Kauno apygardos teismas 2014 m. birželio 25 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Pareiškėja L. B. 2014 m. gegužės 20 d. pateikė antstoliui dar vieną prašymą, prašydama perkainoti 0,7900 ha ploto ginčo žemės sklypą vadovaujantis jos papildomai pateiktomis turto vertintojų UAB „Lituka ir ko“ ir UAB „Informacijos ir investicijų centras“ žemės sklypo turto vertės nustatymo ataskaitomis. Antstolis šį pareiškėjos prašymą atmetė. Skolininkė L. B. dėl 2014 m. gegužės 27 d. patvarkymo pateikė antstoliui skundą prašydama šį patvarkymą panaikinti ir jos 2014 m. gegužės 20 d. prašymą tenkinti pilnai. Skundą grindė tuo, jog antstolis visiškai nepagrįstai ir nemotyvuotai atsisakė perkainoti ginčo žemės sklypą. Pareiškėjos nuomone, žemės sklypo vertė nustatyta nepagrįstai didelė ir ji neatitinka realios žemės sklypo rinkos vertės, todėl pateikė naujai atliktus turto vertinimus, iš kurių matyti, kad turto vertė yra gerokai mažesnė nei nustatė antstolio vienašališkai paskirtas ekspertas. Antstolis R. B. 2014 m. liepos 23 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkintino ir jį kartu su vykdomąja byla perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartimi pareiškėjos L. B. skundą dėl antstolio R. B. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0085/12/01290 atmetė; priteisė iš pareiškėjos valstybei 13,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas, priimdamas procesinį sprendimą, vadovavosi Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartyje nustatytomis ir prejudicinę galią turinčiomis aplinkybėmis, kur apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog nagrinėjamoje situacijoje mažesnės kainos nustatymas iš esmės nepažeistų skolininkės interesų, priešingai – galimai būtų pažeisti išieškotojo interesai, kadangi mažesnės turto kainos nustatymas reiškia, kad mažesne dalimi bus patenkinti išieškotojo interesai. Vadovaujantis tuo, pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą dėl ginčo žemės sklypo perkainojimo (28 000 Lt vertės nustatymo) pagal UAB „Lituka ir ko“ ir UAB „Informacijos ir investicijų centras“ vertinimo ataskaitas pripažino nepagrįstu. Teismas pažymėjo, jog pati skolininkė L. B. 2013 m. sausio 18 d. prašymu prašė leisti parduoti areštuotą ginčo turtą už 50 000 Lt skolininko surastam pirkėjui, kas patvirtina, kad pareiškėja ginčo nekilnojamąjį turtą pati vertina daugiau nei jos pačios prašoma nustatyti vertė – 28 000 Lt.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo L. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjos L. B. skundą ir įpareigoti antstolį iš naujo įkainoti žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), nustatant areštuoto turto vertę 28 000 Lt. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, neanalizavo įrodymų, sudarančių pagrindą perkainoti ginčo turtą. Apeliantė pažymėjo, jog žemės sklypas, dėl kurio įkainojimo kilo ginčas, priklauso ne tik skolininkei L. B., bet ir L. S., kuri jokių skolinių įsipareigojimų BAB bankui Snoras neturi, todėl būtina apsaugoti ne vien tik Banko, bet ir jos, kaip ginčo žemės sklypo bendrasavininkės, interesus. Atsisakydamas tenkinti pareiškėjos skundą, teismas išimtinai atsižvelgė tik į išieškotojo interesus.
2. Teismas pažeidė suinteresuoto asmens nuosavybės teises, eliminuodamas bet kokias galimybes suinteresuotam asmeniui išsaugoti nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypą ir rasti jam pirkėją už realią kainą dar iki varžytynių, ar bandyti turtą išsipirkti patiems, taip sutrumpinant išieškojimo procesą. Apeliantės nuomone, antstolis nustatė nepagrįstai didelę kainą, kas sudaro prielaidas vilkinti vykdymo procesą nesant galimybių operatyviai parduoti turtą už didesnę kainą.
3. Apeliantės nuomone, būtina iš naujo perkainoti areštuotą žemės sklypą, kadangi: 1) tarp antstolio pavedimu UAB „Daineda“ atliktos ekspertizės išvados dėl ginčo sklypo rinkos vertės (83 000 Lt) ir L. S. užsakymu atliktų ginčo žemės sklypo vertinimų – UAB „Lituką ir ko“ (23 000 Lt) bei UAB „Informacijos ir investicijų centras“ (28 000 Lt) egzistuoja ženklūs prieštaravimai dėl ginčo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) rinkos vertės; 2) Bankas, nesutikdamas su skolininkų prašymu perkainoti ginčo turtą, nurodė, jog skolininkų pateiktose vertinimo ataskaitose neįvertinta tai, jog bankui įkeistam 0,79 ha žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) yra patvirtintas detalusis planas, t. y. pakeista žemės sklypo paskirtis iš žemės ūkio į kitą (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos), sklypas padalintas į 8 sklypus, sklype yra įregistruota gatvė ir suteiktas G. gatvės pavadinimas. Apeliantė pažymi, jog UAB „Lituką ir ko“ bei UAB „Informacijos ir investicijų centras“, vertindami minėtą turtą, atsižvelgė į tai, jog vertinamas būtent žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadangi šiai dienai ginčo žemės sklypo paskirtis nėra pakeista, t. y. detalusis žemės sklypo planas taip nėra įregistruotas Lietuvos Teritorijų planavimo dokumentų registre, kadangi toje teritorijoje, kurioje yra vertinamas žemės sklypas, pagal bendrąjį Kauno rajono plėtros planą nėra numatyta gyvenamosios statybos teritorijų plėtra. Todėl yra pagrįstas pagrindas abejoti antstolio pavedimu atliktų ekspertizių išvadomis.
3. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog tas faktas, kad skolininkė L. B. prašė Banko leisti areštuotą turtą parduoti už 50 000 Lt patvirtina aplinkybę, kad patys skolininkai ginčo turtą vertina daugiau nei jie patys nurodo. Teismas neatsižvelgė ir nevertino kokių aplinkybių kontekste buvo pateiktas toks pareiškėjos prašymas ir kas turėjo įtakos būtent tokio prašymo pateikimui. Pažymėjo, jog skolininkė tokį pasiūlymą Bankui pateikė siekdama rasti kompromisą, bet tai nepatvirtina fakto, jog pati skolininkė laikė, jog ginčo žemės sklypo vertė yra gerokai didesnė nei prašoma nustatyti, t. y. 28 000 Lt.
Atskiruoju skundu skolininkai L. B. ir V. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir pareiškėjos L. B. skundą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, jog antstolis nepagrįstai atmetė ir net nevertino papildomai pateiktų UAB „Lituka ir ko“ bei UAB „Informacijos ir investicijų centras“ vertinimo išvadų, tokiu būdu nesiėmė visų įmanomų ir būtinų priemonių nustatyti tikrąją areštuoto turto rinkos vertę. Pažymėjo, jog skundžiamoje nutartyje nepagrįstai atkartoti antstolio atsisakymo argumentai bei ankstesnės Kauno apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-1615-601/2014 argumentai. Nurodo, jog skolininkės pateiktose vertinimo ataskaitose yra atliktas išsamus ginčo objekto vertinimas, taikant lyginamąjį metodą, įvertinta žemės paskirtis, detalus žemės sklypo planas nėra įregistruotas LR Teritorijų planavimo dokumentų registre, teritorijoje, kurioje yra ginčo sklypas, nėra numatyta gyvenamosios statybos teritorijų plėtra, todėl nėra pagrindo ginčo žemės sklypą vertinti kaip gyvenamosios teritorijos objektą. Apeliantų nuomone, esminė aplinkybė, sudaranti pagrindą abejoti UAB „Daineda“ išvada, yra ta, jog pagal ekspertizės išvadą ginčo sklypo rinkos vertė yra net 83 000 Lt, nors vadovaujantis nekilnojamojo turto registro duomenimis sklypo vidutinė rinkos vertė tesudaro 30 000 Lt, kas patvirtina faktą, jog ginčo sklypo vertė yra gerokai mažesnė nei nustatė turto vertintojas UAB „Daineda“ ir patvirtina turto vertintojų UAB „Lituka ir ko“ bei UAB „Informacijos ir investicijų centras“ išvadas, kadangi jų nustatyta sklypo vertė yra artimesnė VĮ Registrų centras duomenims.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskiruosius skundus negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje nenustatyta.
Nagrinėjamo ginčo dalykas – antstolio veiksmai, kuriais atsisakyta perkainoti iš varžytynių parduotiną nekilnojamąjį turtą (0,7900 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
Viena iš būtinųjų vykdymo proceso stadijų - tai turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas (CPK 681 straipsnis). Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko (užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant), tiek su kreditoriaus teisių (garantuojama, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai) apsauga. CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Skolininkas ar kreditorius, nesutinkantys su eksperto pateiktu įvertinimu, gali reikšti motyvuotus prieštaravimus ir prašyti antstolį skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę CPK 682 straipsnio nustatyta tvarka. Jeigu areštuoto turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). CPK 681 straipsnio 2 dalis numato, jog vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje numatytos tvarkos. Turto perkainojimo instituto tikslas – užtikrinti areštuoto turto tinkamą įkainojimą pasikeitus jo vertei, taip garantuojant vykdymo proceso šalių teisių ir teisėtų interesų apsaugą.
Nagrinėjamos bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0085/12/01290 duomenimis nustatyta, kad ginčo 0,7900 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) vertė, skolininkui V. B. pareiškus prieštaravimus dėl 2012 m. liepos 24 d. turto arešto aktuose nurodytos turto vertės, buvo nustatyta vadovaujantis CPK 682 straipsnio 1 dalies nuostatomis, t. y. 2012 m. rugsėjo 17 d. antstolio patvarkymu Nr. S-10153 paskyrus turto vertės nustatymo ekspertizę, kurią atliko UAB „Krivita“ (v. b. l. 42-43, 44). Skolininkei L. B. 2012 m. rugsėjo 26 d. pareiškus motyvuotus prieštaravimus dėl UAB „Krivita“ ekspertizės išvados ir pateikus trijų turto vertintojų (UAB „Turto vertė“, UAB „Reacon“, UAB „STIVVF“) išvadas dėl to pateis turto įkainojimo (v. b. l. 46-47, 49, 50, 51), antstolis 2013 m. gegužės 6 d. patvarkymu Nr. 0085/12/01290 S-4752 paskyrė pakartotinę minėto turto vertinimo ekspertizę, kurią pavedė atlikti UAB „Daineda“ (v. b. l. 66, 69-71) (CPK 682 straipsnio 2 dalis). Atlikus pakartotinę ekspertizę, turto vertintojas UAB „Daineda“ 2014 m. sausio 1 d. nekilnojamojo turto ekspertizės akte Nr. ES konstatavo, kad ginčo žemės sklypo vertė yra 83 000 Lt (v. b. l.104-138). Taigi ginčijamo žemės sklypo 83 000 Lt vertė antstolio 2014 m. kovo 17 d. patvarkymu Nr. S-3023 (v. b. l. 150-152) buvo nustatyta laikantis CPK 682 straipsnio 2 dalies reikalavimų, ką patvirtino Kauno apylinkės teismas 2014 m. gegužės 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-11665-429/2014 ir Kauno apygardos teismas 2014 m. birželio 25 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-1615-601/2014 (v. b. l. 235-238). Tačiau skolininkė L. B., dar iki priimant teismams paminėtus sprendimus, 2014 m. gegužės 20 d. pateikė antstoliui dar vieną prašymą (b. l. 35-36), prašydama perkainoti ginčo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), remiantis jos pateiktomis ir papildomai turto vertintojų UAB „Lituka ir ko“ ir UAB „Informacijos ir investicijų centras“ atliktomis žemės sklypo turto vertės nustatymo ataskaitomis, kuriose minėtas turtas įkainotas 23 000 Lt ir 28 000 Lt sumomis (v. b. priedas Nr. 11 ir Nr. 12); Skundžiamu 2014 m. gegužės 27 d. raštu Nr. S-6122 (b. l. 37) skolininkės prašymą perkainoti turtą antstolis atmetė.
Pažymėtina, kad įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, tuo pačiu sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui. Šią pareigą antstolis privalo vykdyti nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Aptartos bylos aplinkybės ir teisinis šio ginčo santykio reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad antstolis, nustatydamas ginčo turto vertę, atsižvelgė į visų ginčo šalių interesus, t. y. esant skolininkui pareiškus prieštaravimus dėl ginčo turto vertės, paskyrė dvi turto vertės nustatymo ekspertizes. Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantų argumentu, jog antstolis ginčo turto vertę nustatė visiškai ignoruodamas pareiškėjos pateiktus įrodymus, išimtinai vadovaudamasis tik ekspertizės aktu bei veikdamas tik išieškotojo interesais. Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, jeigu antstolio pavedimu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 1 dalis, 4 dalis). Šio ginčo sprendimui, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, aktuali ir CPK 182 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo sprendimo prejudicinė galia, t. y. pagal šios normos nuostatas nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems toje byloje asmenims; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Taigi minėtais teismų procesiniais sprendimais konstatavus, kad antstoliui paskyrus pakartotinę ginčo turto vertinimo ekspertizę ir ekspertui įkainojus turtą 83 000 Lt verte, kai turto įkainojimas atitiko visus įstatymo reikalavimus, pareiškėjai (skolininkei), teikiant antstoliui naują skundą dėl turo perkainavimo, teko pareiga įrodyti aplinkybes, lėmusias turto vertės pasikeitimą, ir paneigti CPK 681 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą prezumpciją. Turto vertės pasikeitimą gali lemti ne bet kokios, o tik objektyvios, nuo suinteresuotų asmenų valios nepriklausančios aplinkybės (pvz., gamtos stichijos, žmonių veikla, eksperto išvadų ydingumas ir jų prieštaravimas imperatyvioms įstatymo normoms, ir kt.). Nagrinėjamu atveju apeliantų apeliaciniai skundai grindžiami tuo, jog ginčo sklypas turėjo būti vertinamas kaip žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadangi detalus žemės sklypo planas nėra įregistruotas LR Teritorijų planavimo dokumentų registre, be to, teritorijoje, kurioje yra ginčo sklypas, nėra numatyta gyvenamosios statybos teritorijų plėtra, todėl nėra pagrindo ginčo sklypą vertinti kaip gyvenamosios teritorijos objektą. Tačiau pažymėtina, kad šios aplinkybės buvo nurodytos ir nagrinėtos jau paminėtose civilinėse bylose, todėl savaime nesudaro teisinio pagrindo ginčo turtui perkainoti.
Atmestinas kaip nepagrįstas apeliantų argumentas, kad ginčo objekto kaina turėtų būti nustatyta vadovaujantis jų pateiktomis turto vertinimo išvadomis (28 000 Lt verte), nes tokia vertė yra artimesnė nekilnojamojo turto registre nurodytai minėto turto vidutinei rinkos kainai. Paminėtam kontekste pažymėtina, kad masinio vertinimo būdu turto vertės nustatomos jų net neapžiūrėjus, tuo tarpu turto vertintojas turtą įkainoja individualiai, naudojant įstatyme konkrečiai numatytus metodus, vadovaujantis nekilnojamojo turto rinkos duomenimis.
Nėra jokio pagrindo sutikti ir su kitu apeliantų argumentu, kad per didelės turto vertės nustatymas pažeidžia jų teises parduoti turtą jų pasirinktam pirkėjui, o turto pardavimas iš varžytinių, palaipsniui mažinant jo kainą, prailgintų vykdymo procesą. CPK 704 straipsnis įtvirtina skolininko teisę iki varžytynių pradžios pačiam surasti varžytynėse parduodamo turto pirkėją arba pavesti jį surasti kitiems asmenims. Taigi ši teisės norma ne tik neriboja skolininko teisės parduoti turtą, bet priešingai - skatina parduoti turtą kuo brangiau, nes tokiu būdu iš realizuoto turto vertės skolininkas galėtų sumažinti arba visiškai įvykdyti savo prievolę kreditoriui. Apeliantams tvirtinant, kad ginčo turto vertė yra ženkliai mažesnė nei nustatyta ekspertų, toks jų elgesys leidžia abejoti tikraisiais jų ketinimais bei sąžiningumu, ne pardavus turtą pigiau nukentėtų ne tik išieškotojo, bet ir suinteresuotų asmenų (skolininkų) turtiniai interesai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog apeliantai neįrodė, jog šiuo konkrečiu atveju iškilo būtinybė perkainoti ginčo turtą, skundžiami antstolio veiksmai visiškai atitiko CPK 681 straipsnyje nustatytus reikalavimus, o turto rinkos vertė buvo nustatyta laikantis visų įstatymo reikalavimų, todėl panaikinti ar pakeisti teismo nutartį atskirųjų skundų argumentais nėra pagrindo. Esant nustatytoms aplinkybėms, atskirieji skundai atmestini kaip nepagrįsti, o Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.