Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamieji V. B. ir I. P. , būdami atsakingi už mažamečių savo vaikų D. P., gim. 2011-10-15, A. P., gim. 2013-01-08, M. P., gim. 2014-06-01 ir K. P., gim. 2016-03-10, auklėjimą ir vystymąsi, privalėdami rūpintis jų sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, privalėdami vaikams sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalis), privalėdami užtikrinti vaikų teises, numatytas 1996 m. kovo 14 d. priimtame Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, tai yra sudaryti tinkamas sąlygas vaikams gyventi ir augti, sudaryti vaikams sveiką ir saugią aplinką, užtikrinti gyvenimo sąlygas, būtinas jų protiniam, dvasiniam gyvenimui, piktnaudžiavo savo kaip motinos ir tėvo teisėmis ir pareigomis psichiškai gniuždydami vaikus, žiauriai su jais besielgdami – jais nesirūpindami, tai yra, nuo vaikų D. P., gim. 2011-10-15, A. P., gim. 2013-01-08, M. P., gim. 2014-06-01 ir K. P., gim. 2016-03-10, gimimo iki 2016-11-04 gyvendami kartu R. k., Pakruojo r. ir G. k., Pakruojo r. bei laikotarpiais ne anksčiau kaip nuo 2015-10-13 iki ne vėliau kaip 2015-11-04, nuo apie 2016-01-19 iki 2016-06-10 ir nuo 2016-06-27 iki 2016-08-12, tiksliau nenustatytu laiku, V. B., gyvendama su vaikais atskirai nuo I. P. M. k., Pakruojo r., neužtikrino vaikų sveikatos priežiūros - vengė juos vesti pas gydytojus, nesilaikė sveikatos priežiūros specialistų rekomendacijų, vaikams gydantis ligoninėje jų sveikata nesidomėjo, vaikus rengdavo netinkamai - ne pagal oro sąlygas, nesaugojo nuo kontakto su atvira tuberkulioze sergančių asmenų; nesilaikė higienos namuose – nesitvarkė kambarių, laikė nešvarius indus, nešvarią patalynę, kambariuose laikė nešvarias sauskelnes; neužtikrino tinkamos vaikams augti fizinės namų aplinkos – namai buvo nepakankamai šildomi (dėl ko 2014-02-03 A. P. nustatytas galūnių nušalimas); neužtikrino vaikų higienos – jų neprausdavo, nepalaikydavo kitos vaikų kūno higienos, rengdavo nešvariais rūbais, vaikai turėjo utėlių; neužtikrino vaikų tinkamos mitybos – vaikams duodavo valgyti nepakankamą kiekį, siauro raciono, netinkamo pagal vaikų amžių maisto; neužtikrino vaikų intelektualinių poreikių ir tinkamo auklėjimo – namuose girtavo, su vaikais nežaidė, jų neugdė; neformavo savarankiškumo įgūdžių (vaikų nemokino praustis, A. P. ir M. P. nemokėjo naudotis tualetu); neužtikrino emocinių poreikių – vaikams gydantis ligoninėje jų nelankydavo, vaikus palikdavo vienus (2014-06-06, 2014-06-09, M. P. 2015 metais, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2015-07-21), iš gyvenamosios vietos (nuo 2016-06-28 iki 2016-06-30, nuo 2016-07-24 iki apie 2016-07-27) iš ligoninės (2016-09-28 palikusi K. P.) palikusi vaikus išvykdavo ir dėl ilgalaikės nepriežiūros vaikai D. P., A. P. ir M. P. patyrė daugybines psichologines traumas, buvo sutrikdyta jų psichologinė raida ir D. P. sukeltas neslopinamas prieraišumo sutrikimas vaikystėje F94.2, A. P. sukeltas specifinis mišrus raidos sutrikimas F83 ir neslopinamas prieraišumo sutrikimas vaikystėje F94.2, M. P. sukeltas specifinis mišrus raidos sutrikimas F83 ir neslopinamas prieraišumo sutrikimas vaikystėje F94.2,.

Be to, kaltinamieji V. B. ir I. P. psichiškai gniuždė, žiauriai besielgė – nesirūpino savo artimaisiais giminaičiais – mažamečiais vaikais D. P., gim. 2011-10-15, A. P., gim. 2013-01-08 ir M. P., gim. 2014-06-01, tai yra, nuo jų gimimo iki 2016-11-04, gyvendami kartu R. k., Pakruojo r. ir G. k., Pakruojo r. bei laikotarpiais ne anksčiau kaip nuo 2015-10-13 iki ne vėliau kaip 2015-11-04, nuo apie 2016-01-19 iki 2016-06-10 ir nuo 2016-06-27 iki 2016-08-12, tiksliau nenustatytu laiku, V. B. ,gyvendama su vaikais atskirai nuo I. P. M. k., Pakruojo r., neužtikrino vaikų sveikatos priežiūros - vengė juos vesti pas gydytojus, nesilaikė sveikatos priežiūros specialistų rekomendacijų, vaikams gydantis ligoninėje jų sveikata nesidomėjo, vaikus rengdavo netinkamai - ne pagal oro sąlygas, nesaugojo nuo kontakto su atvira tuberkulioze sergančių asmenų; nesilaikė higienos namuose – nesitvarkė kambarių, laikė nešvarius indus, nešvarią patalynę, kambariuose laikė nešvarias sauskelnes; neužtikrino tinkamos vaikams augti fizinės namų aplinkos – namai buvo nepakankamai šildomi (dėl ko 2014-02-03 A. P. nustatytas galūnių nušalimas); neužtikrino vaikų higienos – jų neprausdavo, nepalaikydavo kitos vaikų kūno higienos, rengdavo nešvariais rūbais, vaikai turėjo utėlių; neužtikrino vaikų tinkamos mitybos – vaikams duodavo valgyti nepakankamą kiekį, siauro raciono, netinkamo pagal vaikų amžių maisto; neužtikrino vaikų intelektualinių poreikių ir tinkamo auklėjimo – namuose girtavo, su vaikais nežaidė, jų neugdė; neformavo savarankiškumo įgūdžių (vaikų nemokino praustis, A. P. ir M. P. nemokėjo naudotis tualetu); neužtikrino emocinių poreikių – vaikams gydantis ligoninėje jų nelankydavo, vaikus palikdavo vienus (2014-06-06, 2014-06-09, M. P. 2015 metais, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2015-07-21), iš gyvenamosios vietos palikusi vaikus išvykdavo (nuo 2016-06-28 iki 2016-06-30, nuo 2016-07-24 iki apie 2016-07-27) ir dėl ilgalaikės nepriežiūros vaikai D. P., A. P. ir M. P. patyrė daugybines psichologines traumas, buvo sutrikdyta jų psichologinė raida ir atliktais tyčiniais veiksmais D. P. sukėlė neslopinamą prieraišumo sutrikimą vaikystėje F94.2, A. P. sukėlė specifinį mišrų raidos sutrikimą F83 ir neslopinamą prieraišumo sutrikimą vaikystėje F94.2, M. P. sukėlė specifinį mišrų raidos sutrikimą F83 ir neslopinamą prieraišumo sutrikimą vaikystėje F94.2, ir taip nesunkiai sutrikdė jų sveikatą, nes D. P., A. P. ir M. P. sveikata sutriko ilgiau nei 10 dienų

Kaltinamasis I. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad V. B. yra jo sugyventinė. Vienuolikti metai, kaip gyvena kartu. Per tą laiką buvo laikotarpiai, kai gyveno atskirai. Turi penkis nepilnamečius vaikus, kuriais metais gimę, nepasakys. Vaikai: D. P., A. P., M. P., K. P. ir A. B.. A. B. kartu su jai negyveno. Jis gyveno R. kaime, o V. B. – M. kaime. Kai gyveno atskirai, jau turėjo visus vaikus. 2013 metais gyveno atskirai, tarpais po 2-3 mėnesius, vėliau vėl susieidavo, kartu gyveno R. kaime. Turėjo kelias gyvenamąsias vietas – nuomavosi namus ir butus. Kiek galėjo, tiek rūpinosi vaikais. Eidavo į darbą, uždirbdavo pinigus. Prieš vaikus nėra smurtavęs. Vaikus pas gydytojus vesdavo V., jis pats nevedė. Vaikai gydėsi, gulėjo ligoninėje, kai buvo Pakruojo ligoninėje, juos lankė, buvo atvažiavęs. Maistą pirkdavo jis ir gamindavo, o namais rūpinosi V. B.. Namuose buvo girtaujama tik vieną kartą. Kiek galėjo, tiek rūpinosi vaikais. Taip gavosi, kad rūpinosi nepakankamai. Kuriais metais gimė pirmasis vaikas D. P. ,nepasakys. Kai gimė D., gyveno R. kaime kartu su V. B., bet tuo metu pas V. mamą negyveno. V. B. mama gyveno šalia – skersai kelio. Vaikus jie mokėjo prižiūrėti. Kokį maistą reikia duoti vaikams, žinojo – mišinėlius. Padėjo V. B. mama – rodė kaip reikia maudyti vaikus, kaip juos prižiūrėti ,ir dar jo mama padėjo. Kodėl D. P. buvo nustatyta mažakraujystė, negali pasakyti. Galėjo būti, kad dėl netinkamo maisto, jo trūkumo. Kuriais metais gimė antras vaikas A. P., nepasakys. Kai gimė A., gyveno bute dviese su V. B., R. kaime. Tai jau buvo kitas būstas. Jį pakeitė, todėl, kad namą jiems atsisakė nuomoti. Tad išsinuomavo butą R. kaime. Tame kaime gyveno jo broliai. Broliai turėjo problemų su tuberkulioze. Broliai su vaikais bendraudavo. A. P. buvo nušalusi galūnes.Iš karto pas gydytojus nesikreipė. Gal nušalo lauke, nes jos neprižiūrėjo. Taip išeina, kad per mažai buvo kūrenamas būstas. Jis nežino, ar vaikai galėjo būti palikti vieni namuose. Žino, kad A. P. taip pat yra nustatyta mažakraujystė. Kai gimė trečias vaikas, gyveno tame pačiame bute. Šalia gyveno broliai. Su V. B. kalbėdavosi dėl netinkamo jos elgesio, bet niekas nesikeisdavo. Kad dukrai M. P. taip pat nustatyta mažakraujystė, žino. Kodėl visiems trims vaikams buvo nustatyta mažakraujystė, paaiškinti negali. Vaikams duodavo valgyti viską, dešrą, dešreles, karvės pieno. Visą laiką mišinukų nebūdavo, nes ne visada turėdavo pinigų. Neišeidavo visada jų nupirkti. Sutinka su aktais, kuriuos surašė socialinės darbuotojos , kai juos lankydavo. Sutinka, kad namuose nelabai būdavo iš ko gaminti valgį. Yra vaikus ir jis maudęs. Vandens įsivedę nebuvo, imdavo iš šulinio. Jis nematė, kad vaikai būtų buvę utėlėti. Pripažįsta, kad vaikus prižiūrėjo per mažai. Ar prieš K. P. gimimą V. B. buvo apsigyvenusi kitoje vietoje ar išvažiavusi gyventi pas motiną - nepasakys. Pas mamą V. B. gyventi buvo išvažiavusi ne kartą, kadangi žiemą pas juos būdavo šalta. Socialiniai darbuotojai sakė, kad reikia važiuoti gyventi pas mamą. V. išvažiuodavo su visais vaikais. V. B. grįžo pas jį, tada kai jau buvo šilta. V. išvykdavo, bet prieš tai atsiklausdavo mamos. Vaikų teisėms mama skambino tik vieną kartą, kad yra fiksuoti keli atvejai, jis nežino. Kodėl V. kelias paras negrįždavo pas vaikus, nepasakys. V. sakydavo, kad vaikus prižiūri mama. Neteko matyti, kad socialiniai darbuotojai atvažiuotų ir ieškotų V. B.. Žino, kad sūnus K. P. gulėjo ligoninėje. Ar B. ligoninėje paliko Kajų, neatsimena. Pripažįsta, kad ir jis turėjo tvarkytis namuose. Pas juos dažnai atvykdavo vietinė medicinos darbuotoja. Ji gyveno netoli jų, apie penkiasdešimt metrų. Jis nevesdavo vaikų pas medikus, neturėjo laiko. Jei nesirūpino mama, turėjo jis pats vesti vaikus pas gydytojus. Alkoholį vartodavo , bet retai. Policija buvo atvažiavusi vieną kartą. Vaikai iš namų buvo nuvežami mamai. Socialinės darbuotojos juos nuveždavo todėl, kad namie buvo šalta. Namai buvo kūrenami tiek, kiek savivaldybė buvo skyrusi malkų. Kad jis buvo išgėręs, o B. nebuvo namuose ir dėl to vaikai buvo išvežti pas mamą, jis neatsimena. B. su juo gerdavo labai retai. Pinigų neužtekdavo. Dirbdavo atsitiktinius darbus. Vaikus galėdavo prižiūrėti tik tam tikrais laikotarpiais. Namuose jį socialiniai darbuotojai rasdavo. Socialiniai darbuotojai sakė, kad yra bloga situacija, kad reikia tvarkytis. A. B. yra jo vaikas. Jis tuo metu gulėjo tuberkuliozinėje ligoninėje Šiauliuose, jam prie sūnaus neleisdavo net prieiti. V. B. jį paliko ir išvyko iš ligoninės. Pripažįsta, kad vaikams įvairūs sutrikimai atsirado dėl nepriežiūros. Mano, kad galėjo pasistengti ir vaikus prižiūrėti labiau. Šiuo metu visi vaikai yra paimti. Dabar vaikų nelanko, nes, kol vartoja vaistus, negalima. Vaikai tuberkulioze nebuvo užkrėsti. Bet turi kitokių ligų – serga mažakraujyste. Telefonu neskambina, vaikais nesidomi. Jis gydosi metus laiko. Kai V. B. gyveno, jis nežinojo. Jis buvo rūkantis, rūkydavo patalpoje prie pečiaus. Vaikai vaikščiodavo aplinkui. K. P. nelankė, metus du mėnesius vaikų nelankė ir jais nesidomėjo.

Kaltinamoji V. B. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad I. P. yra jos sugyventinis. Vienuolika metų gyvena kartu. Jų vaikai: D. P., A. P., M. P., K. P. ir A. B.. A. B. yra I. P. sūnus, tik pavardė ne jo. Nuo 2016 metų lapkričio mėnesio nė vienas vaikas su ja negyvena. Iš pradžių jie gyveno kartu, 2013 metais gyveno R. kaime nuomojamame name, 2015 metais gyveno nuomojamame bute, kur buvo sunkios gyvenimo sąlygos – R. kaime. Vėliau gyveno G. kaime, Pakruojo rajone, ten buvo taip pat nuomojamas namas, jame gyveno paskutiniu metu, kai buvo paimti vaikai. Dar nuvažiuodavo bei būdavo pas mamą. Kadangi socialiniams darbuotojams nepatiko jų gynimo sąlygos, jos ir prašydavo ir liepdavo, ir buvo vieną kartą pačios nuvežusios vaikus pas jos mamą. Paskutinio vaiko A. B. nebuvo net nepasiėmiau iš ligoninės. Auginti sekėsi visai normaliai. Gal gyvenimo sąlygos nebuvo geros, kadangi lankydavosi socialinės darbuotojos, pradėjo lankytis nuo pirmojo vaiko D. gimimo. Šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Socialinės darbuotojos pradėjo juos lankyti, kai D. buvo 2-3 metai. Gyvenimo sąlygos gal ir buvo netinkamos, bet kambarius susitvarkydavo. Bute, kuriame gyveno nebuvo vandens, bet šildymas buvo, 2 šildomi pečiai. Radiatorių nebuvo. Socialinės darbuotojos nesilankė tol, kol nepersikraustė į daugiabutį. Vėl buvo liepusios gyventi pas mamą – dėl netinkamų gyvenimo sąlygų. Sąlygos buvo netinkamos dėl nepakankamo remonto bei nepakankamo šildymo. Su trimis vaikais ligoninėje Pakruojyje gulėjo kartu. Pripažįsta, kad būdavo nešvaru, vienas kitas vaikas nenusiprausęs pareidavo iš lauko. Kiek galėdavo, apsitvarkydavo. Buvo, kad dukra A. buvo nušalusi galūnes. Būdavo, kad nenuprausdavo vaikų. Sutinka, kad socialinės darbuotojos rasdavo nešvarią patalynę ar neplautus indus, bet pavalgius nespėdavo visko susiplauti ir susitvarkyti. Buvo, kad laikė nešvarias sauskelnes, jos buvo sudėtos koridoriuje, maišelyje. Vaikus pas gydytojus nuvesdavau ne visada. Būdavo, kad medicinos darbuotojos nebūdavo, o į Linkuvą neturėjo galimybių nuvažiuoti. Socialinę pašalpą gaudavo tik tada, kai negyveno su I.. Rūbus, kiek galėdavo, tiek plaudavau. Kad buvo rasta nešvarių rūbų, pripažįsta. Kad vaikai turėjo utėlių, nežino, nematė. Šukuodavo plaukus ir galvytes plaudavo, bet utėlių nepastebėjo. Su vaikais bendraudavo, ir žaislų vaikai turėjo. Kada M. buvo palikusi ligoninėje ir nelankė, neatsimena. Su visais vaikais ji kartu gulėjo ligoninėje. Vaikams duodavo mišinukų, bet būdavo, kad nevisada jų turėdavo. Tada duodavau karvės pieno. Mišinukų visada nebūdavo todėl, kad neturėdavo pakankamai pinigų. Socialinės pašalpos jai neskyrė. Kiek gaudavo pinigų – jie buvo už vaikus. Turėjo savo daržą, parduotuvė buvo šalia - jiems duodavo maisto talonus. Vaikams mažakraujystė turbūt paveldima – nesjai taip pat nuo mažumės yra nustatyta mažakraujystė. Sutinka, kad namuose ne visada būdavo pakankamai maisto.Ji pati nedirbo. Pakruojo rajono savivaldybė jai jokios pašalpos neskyrė, nes ji čia neregistruota. Buvo laikotarpiai, kai ji vaikais rūpinosi viena – kai gyveno pas mamą. I. P. juos aplankydavo, kai galėdavo. Vaikams nustatyta mažakraujystė ir raidos sutrikimai. Šiuo metu su vaikais nebendrauja. Tik pas Kajų buvo nuvažiavusi vieną kartą – aplankyti. Pats mažiausias A. gyvena Kaune. Jis jau įvaikintas, be jos sutikimo, nes ji tuo metu gulėjo ligoninėje. K. P. buvo vieną kartą palikusi ligoninėje. Antrą kartą, kai paliko K., jį paėmė iš ligoninės tiesiai į vaikų namus. Pripažįsta, kad K. paliko ir juo nesirūpino. Ir paskutinį vaiką A. paliko, nesirūpino. Su socialinių darbuotojų aktuose nurodytomis aplinkybėmis sutinka. Socialiniai darbuotojai mokė, kaip reikia prižiūrėti namus ir vaikus. Pripažįsta, kad nelabai norėjosi prižiūrėti vaikus. Visada būdavo užsiėmusi namuose su vaikais,gamindavo valgyti, eidavo į daržą. Vaikai nemokėjo naudotis tualetu, nes tualeto pas juos nebuvo. Rankas nusiprausdavo, prieidavo prie „bliūdo?. Būdavo, kad M. padarydavo „į kelnes?, bet tiek A., tiek M. visada pasiimdavo puoduką. Duomenys, kad namuose būdavo tik miltai arba tik bulvės ir nebuvo iš ko gaminti maisto, teisingi. Turėjo daržą, užsiaugindavo daržovių. Virdavo sriubas. Vaistų, vitaminų ar papildų vaikiams nupirkdavo jos mama. Gimus sūnui K. P. ir po jo gimimo gyveno pas mamą. Socialiniai darbuotojai sakė, kad negali grįžti gyventi pas I. P.. Grįžo dėl to, kadjie yra šeima. Po kokių dviejų savaičių socialinės darbuotojos juos išvežė atgal pas mamą, nes gyventi pas I. P. buvo netinkamos sąlygos. Yra išvykusi iš mamos ir palikusi vaikus. Važiavo pas sugyventinį. Su vaikais pabūdavo mama. Mama buvo pranešusi socialinėms darbuotojoms apie tai, kad ji paliko vaikus. Galėjo būti, kad paliko vaikus ,neatsiklausus ir nepaprašius mamos. Su medicininių dokumentų duomenimis sutinka. Pripažįsta kad vaikų sveikata nelabai rūpinosi. Vaikai tuberkulioze neužsikrėtę. Būdavo, kad vaikai bendraudavo su I. P. broliu, kuris buvo sirgęs jau anksčiau. Ji ir I. susirgo tuberkulioze jau po vaikų paėmimo. Kai gyveno pas mamą ,ji jai pastabų neduodavo, nieko nesakydavo, nes vaikus prižiūrėdavo kartu. Mama būdavo, kad priekaištaudavo dėl vaikų priežiūros. Visi byloje surinkti duomenys yra teisingi. Liudytojų apklausti nereikia.

Po kaltinamųjų V. B. ir I. P. apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorei ir advokatui, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

Kaltinamųjų I. P. ir V. B. kaltė, įvykdžius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas yra įrodyta ne tik jų parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, tačiau ir kitais byloje esančiais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais, įrodymais:

Liudytojos E. K. parodymais, kad 2016-11-04, apie 11 val., Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje buvo gautas telefoninis pranešimas, kad G. k., Pakruojo r. gyvenantys V. B. ir I. P. galimai namuose yra neblaivūs, todėl negali tinkamai pasirūpinti savo mažamečiais vaikais. Patikslinus gautą informaciją bei kilus abejonėms dėl vaikų sveikatos būklės, mažamečiai D. P., A. P. ir M. P. buvo pristatyti į Pakruojo ligoninės priėmimo skyrių. Besikalbant su D. P. jis pradėjo sakyti, kad tėtis I. P. dažnai geria alkoholinius gėrimus ir tik tada, kai būna neblaivus, muša mamą V. B.. Sesės A. ir M. labai išsigąsta ir verkia, tuomet tėtis, sakydamas „užtilkit“, „ko čia bliaunat“ jas ranka muša per užpakalį. Sesėms skauda, kai jas muša. A. taip pat papasakojo, kad tėtis tiek ją, tiek sesę M. muša ir jai skauda (2 t., b.l. 7-8).

Liudytojos S. M. parodymais, kad dirbdama socialine darbuotoja ir lankydamasi V. B. bei I. P. šeimoje rašydavo šeimos aplankymo aktus, juos rašydavo ir kitos socialinės darbuotojos. Šeima į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą, buvo įtraukta dėl socialinių įgūdžių trūkumo. Apie smurto atvejus šioje šeimoje niekada nėra girdėjusi, niekada nėra mačiusi nei vaikų, nei pačios V., sumuštų. Vaikus kalbindavo, tačiau apie tai, kad juos muštų tėvai, jie nesisakydavo. Kartais nuvažiavus V. ir I. namuose nebūdavo absoliučiai jokių maisto produktų, išskyrus miltus. Su naujagimio mišinėliu būdavo tas pats - kiek benuvažiuodavo, visada būdavo tuščia jo dėžutė ir V. vis sakydavo, kad mišinėlis ką tik baigėsi ir jo nusipirks. Tik vėliau pati V. pasisakė, kad vaikus maitindavo karvės pienu, kurį pasiimdavo iš kaimo gyventojų. Vaikams kažką valgyti ji tikrai duodavo, nes jie nebuvo išsekę, tik kaži ar tas maistas buvo tinkamas pagal jų amžių. Kad yra alkani vaikai niekada patys nesisakydavo, priešingai, paklausus, ar valgė, jie visada sakydavosi, kad valgę, drąsesni ir aiškiau kalbėjo D. ir A., bet pagal situaciją, kokią namuose rasdavo su maisto produktais, buvo galima suprasti, kad vaikai yra alkani ir valgyti nori, nes namuose nebūdavo požymių, kad maistas būtų buvęs gamintas ir netgi nebūdavo iš ko jo gaminti. Žaislų vaikų namuose būdavo. Pamena, kad patalynė šeimos namuose būdavo, bet ji būdavo purvina ir neskalbta, nes, visų pirma, šeima neturėjo kur rūbų skalbti. Vandentiekio nei vienuose jų gyventuose namuose nebuvo, jie neturėjo ir skalbimo mašinos. Matėsi, kad patalynė lyg ir turėtų būti balta, bet dėlpurvinumo buvo pilka. Vaikų drabužėliai taip pat būdavo purvini, bet ne dėl to, kad jie būtų skalbti ir dėmės nebūtų išsiskalbusios, bet tiesiog net nebūdavo skalbti, aplipę purvu ir maisto likučiais. Galvoja, kad vaikai apsirengdavo patys ir jie rengdavosi tais rūbais, kuriuos rasdavo. Vasarą, kai vaikai vaikščiodavo be kojinių, jų padukai buvo tokie purvini, netgi apskrętę, lyg niekas niekada jiems neplautų kojyčių. Prisimena situaciją, kai nuvažiavo anksti ryte, vaikai namuose bėgiojo nenuprausti ir nesušukuoti. Liepė V.i paimti šukas ir sušukuoti mergaitėms plaukus, ji tai daryti pamėgino, tačiau mergaitės plaukai buvo taip susivėlę, kad į juos net neįmanoma įkišti šepečio. Mergaitės plaukų mamam taip ir neušukavo, tiesiog apglostė viršų ir plaukus surišo, toks buvo mamos požiūris, kad pašukavo viršugalvį ir bus gerai. Su V. buvo susirašę susitarimą dėl namų sutvarkymo, nes buvo sprendžiamas klausimas dėl vaikų iš šeimos paėmimo, pagerėjimas truko labai trumpai. Dėl nuvežimo pas gydytojus, tai su V. visada būdavo problemų - ji visada surasdavo kažkokių priežasčių, kodėl vaikai nebuvo parodyti gydytojui - tai neturėjo su kuo nuvežti, tai neturėjo pinigų, tai nerado gydytojos. Nors ir išsiaiškindavo, kad V. iš tikrųjų net nebuvo pasirodžiusi gydymo įstaigoje, jai paskambinus arba susitikus ji vis tiek meluodavo, kad ten tikrai buvo. Jeigu vaikai būdavo paguldomi į ligoninę, V. jų nelankydavo ir netgi nesiskambindavo pasidomėti, kokia yra jų sveikatos būklė. Ji teisindavosi, kad lankyti vaikų neturi laiko, nes namuose yra likę kiti vaikai, taip pat sakydavo, kad neturi sąskaitos telefone, kad galėtų paskambinti. Praėjusių metų liepos mėnesį V. gimė penktas vaikas - sūnus. Vaiką ji pagimdė paryčiais, o tą pačią dieną, apie 10 val., ji vaiką paliko ligoninėje, iš jos pasišalino ir nebegrįžo. Kaip tik tą dieną kalbant telefonu, V. eilinį sykį pamelavo, kad eina nupirkti mišinėlių ar pampersų, bet kaip paaiškėjo vėliau, į ligoninę ji nebesugrįžo. Berniukas iš ligoninės buvo perkeltas į Šiaulių kūdikių namus. V. ir vaikams gyvenant pas jos mamą R. B. namuose, sąlygos tikrai būdavo daug geresnės, nes pirmiausiai ten pats jauniausias sūnus K. turėjo savo lovytę, kurioje galėjo saugiau miegoti. Taip pat pas V. mamą visada būdavo maisto, būdavo švari patalynė. Pas mamą V. arba jos mama K. daug dažniau lankydavo ant rankų, ko V. niekada nedarydavo savo namuose, ten jis visada buvo paguldytas į vežimėlį. Kai berniukas susirgo, būnant pas mamą V. jam duodavo vaistų, o bųnant namuose ji to nedarydavo. Ilgo laikotarpo, kad mam viena būtų su V. vaikais nebūdavo, V. negrįžus į namus mama juos informuodavo apie susidariusią situaciją, V. ieškodavo, suradę spręsdavo situaciją dėl vaikų priežiūros (2 t., b.l. 14-15, 17-20).

Liudytojos I. G. parodymais, kad ji dirba socialine darbuotoja ir lankydavosi V. B. ir I. P. šeimoje, nes šeima yra įtrauka į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos. I. P. ir V. B. augino keturis mažamečius vaikus. Dėl kiekvieno apsilankymo šeimoje socialiniai darbuotojai turi surašyti šeimos aplankymo aktą, tokie aktai buvo pildomi ir apsilankius I. P. bei V. B. šeimoje. Kiek yra lankiusi I. P. ir V. B. šeimą, kol iš jų nebuvo paimti mažamečiai vaikai, niekada apie tai, kad būtų mušami tėvų, vaikai nėra sakę. Šeima gyveno labai skurdžiai, labai netvarkingai, šeimoje trūko maisto. Maisto produktų namuose būdavo randama labai labai nedaug, tiesiog minimaliai, jeigu būdavo bulvių, tai daugiau nebūdavo nieko, ką būtų galima valgyti prie jų. Vieną kartą, važiuojant lankyti šeimos, nupirko batono ir dešros, nes namuose absoliučiai nebuvo jokių maisto produktų. Šaldytuvas namuose buvo, bet jis buvo neveikiantis. Namuose tikrai labai trūko švaros. Vaikai būdavo neprižiūrėti - būdavo purvini, alkani, gyvenamosios patalpos ne visada būdavo šildomos. Jie atrodydavo suvargę, liūdni, be šypsenų, tokius vadina vargo vaikais. Mano, kad tėvai tikrai neužsiimdavo vaikų lavinimu ir jų ugdymu. V. trūko supratimo, kad namus reikia tvarkyti, kad reikia vaikus prausti, periodiškai skalbti rūbelius, taip pat namuose ji ir tingėdavo dirbti. Kai nuvažiuodavo į šeimą, matydavo, kad vaikai yra nenuprausti nei ryte, nei vakare, purvinomis kojomis. Drabužėlių reikėdavo nemažai, nes vaikas buvo ne vienas, tačiau jie neužsilaikydavo, nes nes tėvai jų nesaugodavo ir netgi neskalbdavo. Kai vaikai pabūdavo pas močiutę – V. mama, jie atsigaudavo - pasidarydavo linksmesni, dažniau šypsodavosi, būdavo judresni. Tam greičiausiai įtakos turėjo tai, kad pas močiutę vaikai būdavo sotūs. Drabužėlių namuose trūkdavo, tačiau namuose jie ir neužsilaikydavo, nes paprasčiausiai tėvai jų nesaugodavo ir netgi neskalbdavo. Minimaliai namuose buvo ir indų, kurie, kiek pastebėjo, niekada nebuvo išplaunami pavalgius. Nešvarūs jie stovėdavo kurį laiką. Įsiminė specialiai mažiems vaikams gerti pritaikyti buteliukai, kurie namuose būdavo neplauti ir ,,priaugę“ nešvarumų, jie atrodydavo labai nehigieniškai. V. į raginimus su vaikais kreiptis pas gydytojus reaguodavo vangiai ir nerūpestingai. Kai klausdavo, kodėl vaikai dar neparodyti gydytojams, ji vis teisinosi, kad nebuvo su kuo nuvežti, kad pramiegojo, kad atsitiko dar kažkas. Ji su socialinių darbuotojų nurodymais sutikdavo, tačiau tai buvo tik jos pažadai, jiems išvažiavus viskas likdavo taip, kaip likę. Nuvykus aplankyti šeimos, I. P. būdavo piktas ir reikšdavo pretenzijas, kodėl šeima yra tikrinama. Jo nuomone vaikai augo tinkamomis sąlygomis, būdavo ir pavalgę, ir prižiūrėti. Abiejų tėvų nuomone, situacija šeimoje buvo normali, todėl jokios socialinės pagalbos iš šalies jiems nereikėjo, reikėjo nebent daugiau pinigų (2 t., b.l. 48-49, 51-53).

Liudytojos G. P. parodymais, kad V. B. ir I. P. šeima, kaip socialinės rizikos šeima, jai yra žinoma nuo 2014 metų. Kai pradėjo lankytis minėtoje šeimoje, V. B. ir I. P. gyveno R. kaime, daugiabutyje, vėliau šeima išsikėlė gyventi į G. kaimą. Ne kartą, ieškodama V., yra lankiusis ir M., pas jos mamą. V. B. ir I. P. šeimą gali apibūdinti kaip vieną iš sunkiausiai besiverčiančių visoje seniūnijoje. Dėl šioje šeimoje augančių vaikų priežiūros pastoviai buvo jaučiamas rūpestis ir baimė, vis reikėdavo galvoti, ar vaikai pavalgę, ar nesušalę, ar nesusirgę ir t.t. Yra buvę situacijų, kai rudens metu, kada lauke tikrai šalta, vaikai lakstė po namus basomis kojomis, purvini, nors matėsi, kad sloguoja. Yra buvę, kad nuvažiavus į šeimą, vienas iš mažųjų vaikų po namus lakstė basomis kojomis su sauskelnėmis, kurios buvo tiek persipildžiusios šlapimu, kad nusmukusios vaikui iki kelių. Su visomis pastabomis V. sutikdavo ir joms pritardavo, niekada nepriešgyniaudavo, tačiau dažniausiai tik išklausydavo ir palinksėdavo galvą, nesiimdama jokių veiksmų. V. yra labai iškalbinga, ypač kai reikia pateisinti save, jos melavimas yra tiesiog nenusakomas, ji randa milijoną pasiteisinimų, kodėl nepadarė vieno ar kito darbo, nenuvedė vaikų pas gydytoją ir t.t. Nesutvarkyti namai - nešluotos grindys, neplauti sukrauti indai, neišneštas kibiras su šlapimu būdavo kiekvieną kartą, kai ji šeimoje lankydavosi. Šeimoje ištisai būdavo maisto stygius. Naminių gyvulių ar paukščių šeima niekada nelaikė. Kartą nuvažiavus šeimos lankyti į namus, iš maisto produktų buvo rasta tik miltų. Dažniausiai šeimoje iš maisto produktų rasdavo bulves, todėl pagrinde jomis šeima ir maitindavosi. Jokių signalų ar požymių apie fizinio smurto atvejus šeimoje niekada nėra gavusi, taip pat niekada nėra mačiusi su mėlynėmis ant kūnų nei vaikų, nei pačios V.. Kad namuose tėvai muštų niekada nėra sakęsi ir patys vyresnieji vaikai. Tiek V., tiek I. mėgdavo išgerti alkoholio, bet niekada, bent jau V., nematė visiškai girtos. Kai vaikai augdavo pas tėvus, jie atrodydavo liūdnoki, džiaugsmo vaikų akyse ir veiduose nematydavo. Vaikai atrodydavo linksmesni, kai jie laikinai gyvendavo pas močiutę – V. mamą. Namuose buvo televizorius, kurį vaikai galėdavo žiūrėti, būdavo ir žaislų, lauke būdavo didesnių plastikinių žaislų. Niekada negirdėjo, kad vaikai sakytų, jog yra alkani. Jeigu namuose būdavo maisto, rankoje jie vis kažką turėdavo ir valgydavo - ar vien batoną, arba kokios daktariškos dešros, arba obuolį. Rūbelių vaikams namuose tikrai būdavo užtektinai, nes šeima pastoviai jais buvo remiama, tiesiog rūbelių tėvai tinkamai neprižiūrėdavo. Kiek lankėsi šeimoje, niekada nėra įstrigę, kad namuose būtų labai šalta. Patys - nei V. B., nei I. P., tiesiogiai į ją, kaip į seniūnę, jokios pagalbos nėra kreipęsi ar prašę, pati seniūnija savo iniciatyva šeimą remdavo ir maisto atsargomis, ir rūbais, ir pakuromis (2 t., b.l. 70-72).

Liudytojos S. P. parodymais, kad ji gerai žino V. B. ir I. P. šeimą. Su V. pradėjo bendrauti tada, kai ji pradėjo lauktis pirmojo vaiko. Apie tai kad laukiasi, V. nesisakė ir iki paskutinių dienų teigė, kad nesilaukia, bet jai buvo pavykę ją prikalbinti įstoti į nėščiųjų įskaitą. Nėštumą V. neigė besilaukdama visų savo vaikų. Ir dabar, kai laukiasi penkto vaiko, ji neigia esanti nėščia. Kai gimė D., V. ir I. gyveno R., pas V. mamą. Vaikas buvo pirmas, tačiau padedant ir paraginant mamai, V. vaiku rūpinosi. Pagal patronažo taisykles, naujagimius pirmą mėnesį turi lankyti keturis kartus, o vėliau kartą per mėnesį, tačiau pas Vl važiuodavo žymiai dažniau. Dažniau važiuodavo dėl to, kad, pavyzdžiui, nuėjus vieną kartą ir radus nemaudytą vaiką, sekančią dieną vėl eidavau žiūrėti, ar jis buvo numaudytas ir ar buvo padaryta tai, ką liepė padaryti. Jeigu nuėjusi vaiką rasdavau sergantį, kitą dieną vėl eidavau žiūrėti, ar vaikui nupirkti vaistai. Matė, kad tiek Vl, tiek Il reikia kontroliuoti, nes iš pat pradžių susidarė nuomonę, kad jie neturi jokio supratimo, kaip reikia auginti vaikus. Vėliau pastebėjo, kad V. nelabai įsisavina tai, kokius patarimus jai duoda - atrodo, ji klausosi, linksi galvą, bet vis tiek taip nedaro. Keletą kartų mokino ją virti vaikui košytę, bet vėliau ji vis tiek jos nevirdavo, duodavo vaikui valgyti tai, ką turėdavo namuose, o ne tai, ko jam reikėdavo pagal poreikius ir pagal amžių. Bandė suprasti V. ir ją pateisinti, tačiau vėliau suprato, kad ji vaiko raida nesidomi piktybiškai. V., gimus pirmam vaikui, neturėjo jokių socialinių įgūdžių, tačiau, tiesą pasakius, jų neįgijo ir augindama keturis vaikus. Daugiau problemų šeimoje atsirado auginant antrą vaiką, dukrą A., kuri gimė namuose, gimdymą anksti ryte priėmė pats I.. Kaip ir pirmąjį nėštumą, antrąjį nėštumą V. taip pat slėpė ir šį kartą net nebuvo įrašyta į nėščiųjų įskaitą, nes šįkart jai nebuvo pavykę jos prikalbinti nuvažiuoti pas ginekologą. Kaip vėliau sužinojo, V. pradėjus gimdyti, jie paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir I. vykdė operatorės nurodymus, todėl mergaitė sėkmingai gimė. Per tą laiką pas juos atvažiavo greitoji med. pagalba ir mama su naujagime buvo išvežtos į ligoninę. Gimus A., namuose pas V. ir I. būdavo labai šalta, nes jie neturėdavo pakurų, vaikai namuose miegodavo aprengti, todėl nuėjusi vieną dieną, kai A. buvo metukai ir beveik mėnuo, pamatė, kad jai yra pabalęs kairės rankytės delno viršus ir pirštukai, taip pat pabalęs kairės kojytės vienas pirštukas. Palietus jautė, kad pabalę pirštukai yra šalti, todėl suprato, kad jie yra nušalę. Vėliau išsiaiškino, kad nušalimas galėjo įvykti prieš savaitę, tačiau tėvai niekur nesikreipė ir įvykį slėpė. Nieko nelaukdama iškvietė greitąją med. pagalbą ir policiją. Mergaitė su mama buvo atvežta į Pakruojo ligoninės priėmimo skyrių, A. apžiūrėjo traumatologas, bet, kadangi įvykis buvo jau prieš savaitę laiko, į ligoninę jos neguldė, liepė mamai mergaitę parodyti vaikų gydytojui, bet V. pabėgo mergaitės gydytojui taip ir neparodžiusi. Kai šeimoje gimė trečias vaikas - dukra M., ji gimė sveika. Taip buvo nustatyta atlikus pirminius tyrimus. Kaip ir kitus vaikus, taip ir M., tėvai vengė vežti pas gydytojus, todėl belankydama naujagimę stebėjo, kad ji yra išblyškusi, balkšvos gleivinės. V. primygtinai liepė nusivežti mergaitę pas gydytoją, tačiau vieną kartą, kai nuėjo pas juos į namus, ji pasakė, kad gydytoja sakiusi, jog mergaitė yra visiškai sveika. Jai tai sukėlė įtarimą, todėl pasiskambinau tuo metu vaikus gydžiusiai gydytojai L. ir ji telefonu patvirtino, kad V. buvo duotas siuntimas vykti su mergaite tiesiai į ligoninę, nes yra labai žemi mergaitės kraujo rodikliai. Mergaitei netgi buvo nustatyta diagnozė - anemija. Pasirodo, V. su mergaite parvažiavo namo ir jai pasakė, kad mergaitė yra sveika. Tada vėl nuėjo pas V., vėl iškvietė greitą med. pagalbą ir mergaitė su mama buvo išvežta į Šiaulių ligoninę. Mano, kad anemija M. galėjo išsivystyti dėl nepilnaverčio maisto, nes mergaitė negaudavo nei daržovių, nei vitaminų, kiek matydavo, metukų amžiaus vaikas pagrinde būdavo maitinamas bulvėmis. Tokį patį maistą valgydavo ir tėvai, ir vaikai. Kai gaudavo pinigų, matydavo, kad būdavo nusiperkama dešrelių, keletą kartų yra mačiusi šeimą valgant virtinukus, bet pagrinde būdavo valgomi patiekalai iš bulvių. Ar V. aplamai mokėjo gaminti maistą, net negali pasakyti, nes visų pirma, nelabai buvo iš ko jį gaminti. Kad yra alkani ir nori valgyti vaikai jai niekada nėra sakęsi. Taip pat, kiek lankė šios šeimos vaikus, niekada nėra mačiusi ant jų kūnelių jokių smurto žymių. Ketvirtas vaikas K. gimė, kai V. su trimis vyresniais vaikais gyveno M. kaime, pas savo mamą, ten jie gyveno iki K.i suėjo penki mėnesiai, todėl šio naujagimio ji nelankė. Jį lankyti turėjo Linkuvos ambulatorijos darbuotojai. Kai V. su vaikais persikraustė atgal į R., į I. močiutės butą, situacija buvo pagerėjusi, nes labai stiprią šeimos priežiūrą vykdė socialiniai darbuotojai. Tikrai buvo perkami ir mišinukai, ir vaikų rūbeliai buvo švaresni. Kai prieš pat paimant vaikus iš šeimos, jie buvo persikraustę gyventi į G., situacija pasikeitė dar labiau - kiek lankydavosi, namuose būdavo ir gana tvarkinga, ir šilta. Matomai, tėvai bijojo, kad vaikai gali būti iš jų paimti, todėl turėjo tikslą labiau tvarkytis ir prižiūrėti vaikus. Visi V. ir I. vaikai gimė normalaus svorio. Pastebėjo, kad vėluodavo ir jų fizinė ir psichosomatinė raida, tačiau nemano, kad tai būdavo dėl vaikų nepriežiūros ar maisto trūkumo, yra labiau linkusi galvoti, kad taip būdavo dėl neužsiėmimo su vaikais, nežaidimo su jais ir jų neskatinimo. Pagal nustatytą tvarką, kokius veiksmus turi atlikti konkretaus amžiaus vaikai, šių vaikų raida vėluodavo du - tris mėnesius. Mano, kad V. suprasdavo, kad vaikams kažkas yra negerai ir jie serga, ji ne kartą yra pas ją atėjusi į medicinos punktą dėl to, kad vaikai viduriuoja. Medicinos punkte galima įsigyti vaistukų, todėl ji ateidavo jų nusipirkti. Kai ji pasakydavo, kad kažkuris iš vaikų serga, pati eidavo į namus jų apžiūrėti. Kad vaikai serga ji suprasdavo, bet ar ji suprasdavo tai, kad viduriuojančio vaiko negydant, jis gali mirtinai išsekti, abejoja. Mano, kad ji įsivaizduoja, jog vaikas pasirgs ir pasveiks pats savaime, todėl nelabai kreipdavo dėmesį. Vaikai viduriuodavo ir dėl netinkamo maisto, kuris buvo duodamas ne pagal vaikų amžių, ir dėl netvarkos namuose. Pavyzdžiui, vasarą kambaryje kampe būdavo sudėtos panaudotos sauskelnės, aplink kurias šilumoje skraidydavo musės. Namuose pas V. ir I. niekada nebuvo tvarkinga, jau nekalbant apie tai, kad nesiprausdavo nei patys tėvai, nei vaikai. Vaikai švariais rūbeliais vaikščiodavo tol, kol juos gavę iš svetimų žmonių, išpurvindavo, vėliau vaikščiodavo purvini. J. V. nebebijodavo, ji jai buvo tapusi kaip savas žmogus, ji labiau bijodavo socialinių darbuotojų, todėl matomai žinodama, kad jie atvažiuos, priskalbdavo vaikų rūbelių ir jų kieme pridžiaudavo. Dar gali pasakyti, kad kiek bendrauja su šita šeima, V. nei karto nėra mačiusi girtos. Gali būti, kad kada ji ir buvo išgėrusi, bet girtos niekada nėra suradusi. I. visiškai girto taip niekada nėra radusi. Yra buvę, kad jis namuose buvo išgėręs. Šiaip I. apibūdintų kaip ūmaus charakterio žmogų. Jis aplamai namuose būdavo mažiau nei V., nes uždarbiaudavo. Mano, kad labiau tvarkingesnis yra I., nes yra mačiusi jį namuose tvarkantis, šluojant laiptus. Apibūdindama V. gali pasakyti, kad tiek meluojančio žmogaus dar nebuvo sutikusi, ja negali nei tikėti, nei pasitikėti, savo melu ji yra peržengusi visas ribas, jeigu ji kažką pasakė, tai reikia būtinai patikrinti, ar tai yra tiesa. V. visada pažadėdavo, kad padarys vieną ar kitą, tačiau tai likdavo tik pažadais. Su skiepais situacijos irgi būdavo tokios, kad iš vakaro nueidavau pas juos į namus, pasakydavo, kad kaip rytoj reikia atvesti vieną ar kitą vaiką paskiepyti. Kitą dieną nesulaukusi nei tėvų, nei vaiko, vėl eidavau pas juos į namus ir tada jau visi ateidavo į medicinos punktą, kur vaiką ji paskiepydavo. Vaikai yra paskiepyti visais privalomais skiepais, bet tik dėl to, kad tuo pati asmeniškai rūpinausi. Jeigu jie būtų buvę skiepijami tiek, kiek būtų rūpinęsi tėvai, tai tikrai nebūtų buvę atlikti visi skiepai, kurie yra numatyti pagal skiepų planą. Vertindama kitas žinomas socialinės rizikos šeimas ir jas lygindama su V. ir I. šeima, galvoja, kad jų šeimoje situacija yra pati prasčiausia (2 t., b. l. 63-65).

Liudytojos M. C. parodymais, kad prisimena V. B. šeimą, ji turėjo vaikus iki metų amžiaus lankyti namuose. Yra tekę pas V. namuose lankytis ir dėl vyresnių vaikų sveikatos problemų. Daugiausiai teko lankyti K., gim. 2016 m., nes jį, tik gimusį, V. parsivežė į namus pas mamą. K. namuose buvo lankomas gana dažnai, nes jo priežiūra nebuvo tinkama. V. žinojo, kaip reikia prižiūrėti naujagimį, nes tai jau buvo jos ketvirtas vaikas, bet tiesiog tingėjo tinkamai rūpintis vaiku ir buvo apsileidusi, taip pat jai tikrai trūko ir socialinių įgūdžių. Nuvažiavusi dažnai vaiką ji rasdavau ir iššutusį, ir aprengtą nešvariais rūbeliais, ir paguldytą nešvarioje patalynėje. Švaros namuose pas V. motiną tikrai trūkdavo. V. laiku neateidavo su vaikais pas gydytoją ir neatvesdavo jų sergančių, taip pat neatvesdavo jų skiepytis. M. ir K. sveikata nebuvo labai stipri, M. dažniau kildavo virusinės ligos, Kajui gana dažnai būdavo bronchitai. Stipresnės sveikatos buvo vyresnieji D. ir A., nes jie buvo vyresni ir gal labiau užsigrūdinę. Kai V. su vaikais ir nebegyveno M. pas savo motiną, jau gyveno R., ji taip pat ten yra važiavusi, nes vaikai turėjo kontaktą su tuberkulioze sergančiais asmenimis. Tuo metu šeima gyveno daugiabučiame name, antrame aukšte. Pamena, kad tik įėjus į butą, šeimos gyvenimo sąlygos pasirodė antisanitarinės - tik įėjus per duris, prie jų buvo pastatytas kibiras su šlapimu, šalia sumestos nešvarios kojinės, šalia panaudoti ,,pampersai", lovose patalai nekloti, ant jų patalynės iš viso nebuvo, namuose šalta, vaikai bėgiojo neaprengti. Kiek lankė ir apžiūrinėjo V. vaikus, niekada ant jų kūnų nepastebėjo jokių fizinio smurto ar kažkokių fizinių bausmių požymių. Apie tai, kad namuose prieš juos būtų smurtaujama, niekada nėra sakęsi ir vyresnieji vaikai. Jie nebuvo baugštūs ar kažkaip įbauginti. Pačią V. galėtų apibūdinti kaip ypatingai meluojančią moterį, jis visada ir visur vis kažką žadėdavo, bet savo pažadų neįvykdydavo. Atvejai, kad V. savarankiškai vaikus atvestų pas gydytoją, tikrai būdavo labai reti, dažniausiai ji su vaikais pas gydytoją ateidavo tik ištisai prašant arba reikalaujant (2 t., b.l. 74-76).

Liudytojos R. B. parodymais, kad V. B. yra jos dukra. V. kažkur nuo 2011 metų pradžios gyvena su I. P.. Sugyventiniai turi keturis vaikus, tačiau patys vaikų neaugina, nes vaikai yra iš jų paimti. Jos nuomone, gyvenant atskirai V. tingėdavo vaikams gaminti maistą, nenorėdavo jų prižiūrėti. Tiek V., tiek jos sugyventinis vartodavo alkoholį. Kai gyvendavo atskirai, V. vis paskambindavo ir sakydavo, kad neturi vieno ar kito maisto produkto, todėl ji ir jos sugyventinis kartas nuo karto važiuodavo į R. ir veždavome maisto. V. ir I. turėjo daržą, užsiaugindavo bulvių ir daržovių. Gyvulių paskutiniu metu jie nelaikė. Kiaulių arba naminių paukščių jie taip pat niekada nelaikė, nors sąlygas tam turėjo. Nuvažiavusi į namus pas V. ji matydavo, kad namai nėra pilnai sutvarkyti - kampe būdavo primestų vaikų sunešiotų ,,pampersų", bet viduje būdavo šilta. Matydavo pridžiautų išskalbtų vaikų drabužių. Taip pat matydavo, kad namuose yra sudėti neplauti indai, kartais netgi matydavo, kad namuose buvo girtaujama. Namuose pas V. nebūdavo visiška betvarkė, bet pasistengus būdavo galima apsitvarkyti ir daugiau. V. vaikus apibūdina kaip aktyvius ir judrius, jiems viskas įdomu ir visko visada reikia. Kiek nuvažiuodavo pas juos į svečius, vaikai niekada nesiskųsdavo, kad nori valgyti, jie tiesiog džiaugdavosi, kad atvažiavo ,,baba". Nėra taip buvę, kad nuvažiavus pas juos namuose nebūtų radusi jokio maisto produkto, kažką pavalgyti jie visada turėjo, V. prašydavo kažko atvežti, kad namuose maisto būtų daugiau, nes sakydavo, kad ją tikrina socialiniai darbuotojai. Matydavo, kad vaikai ne visada būdavo švariai nuprausti. Drabužėlių vaikams namuose pas V. tikrai būdavo užtektinai. V. su trimis vaikais socialinių darbuotojų buvo atvežta pas ją, jie sakė, kad, jeigu V. nori pati auginti vaikus, turi gyventi pas ją, nes gyventi R. yra netinkamos gyvenimo sąlygos, - sugyventinio I. broliai serga atvira džiova, namuose rūkoma ir vartojamas alkoholis. V. su vaikais ne kartą yra gyvenusi pas ją, kartą palikusi vaikus, ji buvo pabėgusi, sakė ,,tuojau“ sugrįš, bet grįžo po dviejų parų. Galvoja, kad V. nuvažiavus pas sugyventinį, jie gėrė, todėl iš karto į namus ir negrįžo. Vieną kartą socialinės darbuotojos V. vaikus pas ją atvežė dėl to, kad namuose pas V. ir I. nebuvo maisto. Atvežti vaikai būdavo nešvariais rūbeliais, neplautomis rankytėmis ir veidukais. Kartais vienas vaikas būdavo nupraustas, o kitas ne. V. vis treikėdavo priminti, kad ji padarytų vieną ar kitą darbą, bet gyvendama pas ją vaikais ji rūpinosi, gamino jiems maistą, galvoja, kad blogą įtaką jai daro sugyventinis, nes jos elgesys su vaikais gyvenant su ja buvo visiškai kitoks. Kai išsikėlė gyventi į R., kiek žino, nei V., nei I. vaikų skiepytis nevežė, todėl vieną kartą, kai vežė skiepyti savo vaikus, vežė ir V. vaikus. Vieną kartą V. yra sakiusi, kad I. ją namuose mušė. Sakė, kad jie susipyko, tada I. ją stumdė ir trenkė ranka, tačiau smulkiau apie tai nepasakojo. Kad namuose juos muštų mama arba tėvas, vaikai niekada nėra sakę, jokių mušimo žymių ant jų kūnelių ji taip pat niekada nėra mačiusi. Su I. ji bendrauja labai mažai, jai nepatinka jo gyvenimo būdas – nesirūpinimas ateitimi, vaikais, neieškojimas darbo ir girtavimas (2 t., b.l. 58-61).

Liudytojos I. S. parodymais, kad ji dirba Kuršėnų vaikų globos namuose socialinio darbuotojo padėjėja. Globos namuose nuo 2016 m. lapkričio mėnesio gyvena D. P., A. P. ir M. P.. Su vaikais bendrauja kiekvieną dieną, jie į užsiėmimus įsitraukė pamažu, kiek atviresnis buvo Domas, su juo lengviausia bendrauti. Tą dieną, kai vaikai buvo atvežti į globos namus, ji dirbo. Tikrai nepastebėjo, kad ant vaikų kūnų būtų kokių nors sumušimų. Vaikai buvo labai apleisti - galvytės buvo labai nešvarios, turėjo ,,gyvūnėlių", rūbai buvo purvini, vaikai neturėjo apatinių, nebuvo net elementarios higienos, t.y. nekarpyti vaikų nagučiai ir pan. Mergaitės nežinojo, kas yra tualetas, jos gamtinius reikalus atlikdavo kelnėse. D. yra sakęs, kad tėvelis nemušdavo, o nuo mamytės kliūdavo. Vaikai nepasigenda nei mamos nei tėčio ir apie juos neklausinėja. Iš tėvų pusės jokio domėjimosi vaikais nėra, jie nei atvykę buvo, nei skambino pasiteirauti dėl vaikų (2 t., b.l. 35-37).

Liudytojo M. P. parodymais, kad jis negyveno kartu su brolio I. šeima, jie gyveno tame pačiame name, tik skirtinguose butuose. Jo nuomone, V. ir I. savo rūpinosi pakankamai normaliai, vaikai būdavo ir pavalgę, ir aprengti. Tėvai vaikus tikrai prausdavo. Labiau vaikais rūpindavosi I., nes V. rūpėdavo išgerti alkoholio. Vaikai būdavo linksmi, turėjo žaislų, jų gyvenimo sąlygos tikrai nebuvo blogos, nebuvo būtinybės juos paimti iš šeimos. Vienų vaikų namuose tėvai nepalikdavo, jeigu jiems reikėdavo kur išvažiuoti - vaikus atvesdavo pas jį. Brolis I. labai vaikus mylėjo, todėl yra įsitikinęs, kad vaikų nemušdavo. Vaikai niekada nėra sakęsi, kad tėvai juos muštų (2 t., b.l. 55-56).

2018 m. sausio 9 d. - vasario 15 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu, kuriame nurodyta, kad pagal medicinos slaugytojų įrašus berniukas augo prastai prižiūrimas : 2011-12-20 - ,,iššutimas", 2012-03-20 - ,,seniai maudytas, nešvarūs pirštukai, galvos odelė pleiskanota", 2012-04-19, 2012-05-31, 2012-11-14 - ,,nešvarus". 2013-03-05 - ,,kambarys netvarkingas, nešvarus. Tėvai gyvena vargingai, maistas neįvairus, pagrindas bulvės, karvės pienas". 2012 dėl virškinamojo trakto funkcijos sutrikimo bei mažakraujystės berniukas gydytas stacionare". Kiti įrašai : 2014-03-25 - ,,patalynė nešvari, valgyti nepataisyta". 2014-08-21 - ,,pasak kaimo gyventojų kalbų, vaikas iškrito iš antro aukšto, pro langą prieš 4 d. Visas dienas ėjau į namus, nieko nerasta. Šiandien grįžo. Motina neigia, sako, kad apkalbėjo". 2016-04-26 - trūksta švaros, tvarkos. Berniukas kosti, sloga, žiotys paraudusios, girdėti šiurkštus alsavimas, pas gydytoją nebuvo nuvykę, vaistų neturi. Pranešta soc. darbuotojoms". 2016 m. rugsėjį vaikas dėl ūmios bronchopniaumonijos ir nazofaringito gydytas stacionare. 2016-11-08 - ,,rasta utelėta, glindėta galva, nagai ilgi, nešvarūs; išmaudytas, perrengtas, galva išpurkšta". 2016-11-10 šeimos gydytojos išrašas : ,,diagnozė : nenormali tuberkulino reakcija. Ferodeficitinė anemija. kalbos raidos sutrikimas". 2016-11-04 įrašas priėmimo skyriuje : ,,nazofaringitas. Berniukas su VTAS darbuotojų palyda išvežtas senelių priežiūrai (mama girta)". 2017 m. pradžioje dėl ūmios bronchopneumonijos vaikas vėl gydytas ligoninėje. 2017 m. vasario - balandžio mėn. berniukas gydytas specializuotame stacionare dėl įtariamos tuberkuliozės. Nurodoma, kad tėvo ir motinos šeimoje tiriamasis nuo pat savo pradžios iki jo paėmimo iš šeimos 2016-11-04 patyrė nepriežiūrą : buvo neužtikrinama jo sveikatos priežiūra (besilaukianti motina nesilankė pas gydytojus, nebuvo įrašyta į nėščiųjų įskaitą, tėvai vengė vaikus vesti pas gydytojus, nesilaikė sveikatos priežiūros specialistų rekomendacijų, neatlikdavo paskirtų tyrimų, ignoruodavo siuntimus į ligoninę, vaikai nebuvo apsaugoti nuo atvira tuberkulioze sergančių asmenų, būdavo aprengti netinkamai pagal orą), neužtikrinama tinkama vaikams augti fizinė namų aplinka (namai nepakankamai šildomi), neužtikrinama higiena (netvarkingi kambariai, nešvarūs indai, nešvari patalynė, kambaryje laikomos nešvarios sauskelnės, vaikai neprausti, nešvariais rūbais, turėjo utelių), neužtikrinama tinkama mityba (maisto mažai, racionas skurdus, netinkamas amžiui), neužtikrinami intelektualiniai poreikiai ir tinkamas auklėjimas (su vaikais nebuvo žaidžiama, jie nebuvo ugdomi; nėra duomenų, kad jie būtų vesti į ugdymo įstaigas, gavę ankstyvosios reabilitacijos paslaugas, nors jų raida, anot slaugytojos, vėlavo; namuose būdavo girtaujama), neužtikrinami emociniai poreikiai (motina nepranešusi paliko vaikus pas savo motiną, ieškoma žadėjo ,,tuojau" grįžti, bet negrįžo porą parų; vaikams gydantis ligoninėje tėvai jų nelankydavo). Ilgalaikė nepriežiūra kelia vaikui stresą, blogina jo emocinę savijautą, trikdo prieraišumo santykių formavimąsi, stabdo fizinę, pažintinę, emocinę, socialinę raidą, žaloja vaiko psichiką. Pateiktos išvados, jog objektyvių duomenų, kad D. P. nusikalstamos veikos jo atžvilgiu padarymo metu būtų sirgęs lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, nėra. D. P. pažintiniai sugebėjimai yra žemi, šiuo metu D. P. nuotaika smagi, emocijų raiška ir kontrolė atitinka bendrą lygį. Dėl savo mažametystės ir žemų intelekto gebėjimų D. P. nusikalstamų veikų padarymo metu negalėjo suvokti jo, seserų A. P. ir M. P., brolio K. P. atžvilgiu atliekamų veiksmų esmės (pobūdžio ir pavojingumo), dėl to, taip pat dėl savo priklausomo santykio nuo tėvų jis negalėjo teisingai reaguoti, priešintis tiems veiksmams. Dėl savo mažametystės ir žemų intelekto gebėjimų D. P. apklausų metu negalėjo ir negali pateikti objektyvių ir adekvačių parodymų apie įvykio aplinkybes. Jis negali dalyvauti atliekant kitus proceso veiksmus, dalyvauti teismo procese. Jo parodymus siūloma vertinti kritiškai. Dėl savo mažametystės, žemų intelekto gebėjimų ir priklausomo santykio nuo suaugusiųjų D. P. buvo ir yra lengvai įtakojamas. Apklausų metu duotuose parodymuose galima išskirti keletą specifinių D. P. atsakymų, kurie rodytų jo realiai patirtą fizinį smurtą šeimoje. Dėl patirtos ilgalaikės vaiko nepriežiūros savo tėvų šeimoje D. P. patyrė psichologinį gniuždymą, daugybines psichologines traumas ir taip buvo sutrikdyta jo psichologinė raida. D. P. įtariamų nusikalstamų veikų padarymo laikotarpiu psichikos sutrikimų, trukdančių suprasti įvykių aplinkybes ir duoti apie jas parodymus nekonstatuotina. D. P. šiuo metu psichikos sutrikimų, trukdančių suprasti įvykių aplinkybes ir duoti apie jas parodymus nekonstatuotina. Pagal LR sveikatos apsaugos ministro, LR teisingumo ministro ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintas „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles“ D. P. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus, tai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo punktą 7.1, nes ambulatorinės TPPE metu jam yra konstatuojamas neslopinamas prieraišumo sutrikimas vaikystėje F94.2, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamų įvykių - tiek patirto smurto jo atžvilgiu, tiek ilgalaikės nepriežiūros savo tėvų šeimoje, tėvų piktnaudžiavimo savo teisėmis (1 t., b.l. 125-134).

2018 m. sausio 9 d. - vasario 15 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu, kuriame nurodyta, kad A. P. pagal medicinos darbuotojo įrašų duomenis savo tėvų šeimoje augo tinkamai neprižiūrima: 2013-01-28 ,,nešvari odelė apie nosį, rankytes. Naujagimė dar nė karto nemaudyta"; 2013-02-11: ,,pagaliau mergaitei sutvarkė gimimo liudijimą"; 2013-03-18: ,,moina sakosi,kad buvo nuvykę pas gydytoją, atliktas kraujo Tyrimas, paskirtas gydymas. Iššutimas"; 2013-03-19: ,,paskambinta gydytojai, kūdikis nebuvo atvežtas"; 2013-03-20 pranešta VTAS; 2013-04-04: ,,labai senai nemaudyta, purvinos kojytės ir nagučiai nekarpyti, nugaros srityje plaukučiai susivėlę į kaltūną", 2013-04-08, 2013-04-17, 2013-04-23, 2013-0522, 2013-05-27: ,,nemaudyta". 2013-06-12: ,,kūnelis nešvarus, yra nemalonus kvapas", 2013-07-19: ,,nešvarūs rūbeliai, nešvarus kūnelis". 2013-09-30: ,,viduriavo. Priežiūra bloga, nes namuose nešvaru, netvarkinga, rūbeliai smirdi, seniai plauti"; 2013-10-23,,kambarys nešvarus, neplautos grindys, rūbeliai nešvarūs". 2014-02-03: ,,mergaitė atvežta į ligoninės prieėmimo skyrių, diagnozė: congelatio (nušalimas). GMP siuntimo diagnozė: dešinės rankos paviršinis pašalimas, dešinės kojos paviršinis atšalimas, vaiko nepriežiūra, apleistumas. Motina teigia, kad pašalti rankytę ir kojytę galėjo prie 4-5 d., buvo rankytė pabalusi. Vietos bendruomeninė slaugytoja atėjusi pastebėjo, kad rankytė dešinė šalta, paraudusi, patinusi. Bute šalta, netvarkinga, kaimynai teigia, kad dažnai girtaujama. Motina nukreipta į polikliniką, bet nenuėjo, grįžo į namus"; 2014-04-29: ,,mergaitė išblyškusi. pas gydytojus nevažiuoja. Nevaikšto, nekalba"; 2014-09-25, 2015-09-07: ,,plaukučiai nešukuoti, seniai maudyta"; 2016-08-04: ,,Aplankyta šeima. Gyvenimo sąlygos nepagerėjo. Trūksta švaros, tvarkos. Būtina atvykti pas gydytoją dėl pakartotinų kraujo tyrimų, namuose yra blusų, vaikai sukandžioti". 2016 m. 09 mėn. mergaitė į stacionarą atvežta socialinio darbuotojo, diagnozė: ūmus bronchitas ir nazofaringitas. 2016-10-26: ,,neatvyko atlikti tyrimų, pas pulmonologą nevyksta"; 2016-11-08: ,,rankos, nagai nešvarūs. Galva utėlėta, glindėta. Išpurkšta, mergaitė išmaudyta, perrengta švariais drabužėliai. pakartotinai apžiūrėta po 2 d. sutvarkyta galva"; 2016-11-10 šeimos gydytojo išrašas VTAS, diagnozė: nenormali tuberkulino reakcija, socialinis apleistumas R76.1. 2016-11-10 vaikai buvo nuvežti į Vaikų globos namus. 2016 m. dėl pneumonijos, bronchito ir nazofaringito mergaitė tris kartus gydyta stacionare. 2017-02-06 -2017-04-14 dėl įtariamos tuberkuliozės stebėta VšĮ Šiaulių ligoninės vaikų skyriuje, dgn.; nenormali tuberkulino reakcija R76.1. 2017-08-30 konstatuota nepakankamos mitybos nulemta mažakraujystė (anemija alimentaris). 2017-09-06-2017-09-15 vėl stebėta stacionare, diagnozės: latentinė tuberkuliozės infekcija R76.1, geležies trūkumo lengvos formos mažakraujystė D50.8. Nurodoma, kad tėvo ir motinos šeimoje tiriamoji nuo pat savo pradžios iki jos paėmimo iš šeimos 2016-11-04 patyrė nepriežiūrą : buvo neužtikrinama jo sveikatos priežiūra (besilaukianti motina nesilankė pas gydytojus, nebuvo įrašyta į nėščiųjų įskaitą, tiriamoji pagimdyta namuose, be medikų pagalbos, tėvai vengė vaikus vesti pas gydytojus, nesilaikė sveikatos priežiūros specialistų rekomendacijų, neatlikdavo paskirtų tyrimų, ignoruodavo siuntimus į ligoninę, vaikai nebuvo apsaugoti nuo atvira tuberkulioze sergančių asmenų, būdavo aprengti netinkamai pagal orą), neužtikrinama tinkama vaikams augti fizinė namų aplinka (namai nepakankamai šildomi; tiriamoji, būdama metų amžiaus, buvo nušalusi galūnes), neužtikrinama higiena (netvarkingi kambariai, nešvarūs indai, nešvari patalynė, kambaryje laikomos nešvarios sauskelnės, vaikai neprausti, nešvariais rūbais, turėjo utelių), neužtikrinama tinkama mityba (maisto mažai, racionas skurdus, netinkamas amžiui), neužtikrinami intelektualiniai poreikiai ir tinkamas auklėjimas (su vaikais nebuvo žaidžiama, jie nebuvo ugdomi; nėra duomenų, kad jie būtų vesti į ugdymo įstaigas, gavę ankstyvosios reabilitacijos paslaugas, nors jų raida, anot slaugytojos, vėlavo; namuose būdavo girtaujama), neužtikrinami emociniai poreikiai (motina nepranešusi paliko vaikus pas savo motiną, ieškoma žadėjo ,,tuojau" grįžti, bet negrįžo porą parų; vaikams gydantis ligoninėje tėvai jų nelankydavo). Ilgalaikė nepriežiūra kelia vaikui stresą, blogina jo emocinę savijautą, trikdo prieraišumo santykių formavimąsi, stabdo fizinę, pažintinę, emocinę, socialinę raidą, žaloja vaiko psichiką. Pateiktos išvados, jog objektyvių duomenų, kad A. P. nusikalstamos veikos jos atžvilgiu padarymo metu būtų sirgusi lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, nėra. A. P. pažintinė raida vėluoja, šiuo metu A. P. nuotaika smagi, emocijų raiška ir kontrolė atitinka bendrą raidos lygį. Dėl mažo amžiaus, vėluojančios pažintinės raidos bei jai nustatyto specifinio mišraus raidos sutrikimo A. P. negalėjo suvokti jos atžvilgiu, sesers M. P., brolių D. P. ir K. P. atžvilgiu atliekamų veiksmų esmės (pobūdžio ir pavojingumo), dėl to, taip pat dėl savo priklausomo santykio nuo tėvų ji negalėjo teisingai reaguoti, priešintis tiems veiksmams. Dėl mažo amžiaus, vėluojančios pažintinės raidos bei jai nustatyto specifinio mišraus raidos sutrikimo A. P. negalėjo ir negali pateikti objektyvių ir adekvačių parodymų apie byloje nagrinėjamų įvykių aplinkybes, dėl to ji negali dalyvauti teismo procese. Dėl mažo amžiaus, vėluojančios pažintinės raidos ir priklausomo santykio suaugusiųjų A. P. buvo ir yra lengvai įtakojama. Dėl A. P. mažo amžiaus, vėluojančios pažintinės raidos ir praėjusio ilgo laiko tarpo nuo byloje nagrinėjamų įvykių iki apklausos, apklausos įraše negalima nustatyti požymių, ar A. P. atžvilgiu buvo naudotas fizinis smurtas. Dėl patirtos ilgalaikės nepriežiūros savo tėvų šeimoje A. P. patyrė psichologinį gniuždymą, daugybines psichologines traumas ir taip buvo sutrikdyta jos psichologinė raida. A. P. įtariamų nusikalstamų veikų padarymo laikotarpiu nesirgo lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, tačiau dėl jai nustatyto specifinio mišraus raidos sutrikimo ji negalėjo teisingai suprasti įvykių aplinkybių ir duoti apie jas teisingus parodymus. Šiuo metu A. P. dėl jai nustatyto specifinio mišraus raidos sutrikimo negali pateikti objektyvių ir adekvačių parodymų apie byloje nagrinėjamų įvykių aplinkybes, dėl to ji negali dalyvauti teismo procese. Pagal LR sveikatos apsaugos ministro, LR teisingumo ministro ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintas „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles“ A. P. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus, tai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo punktą 7.1, nes ambulatorinės TPPE metu jai konstatuojami specifinis mišrus raidos sutrikimas F83 ir neslopinamas prieraišumo sutrikimas vaikystėje F94.2. Abu šie sutrikimai yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradę dėl byloje nagrinėjamų įvykių - tiek patirto smurto jos atžvilgiu, tiek ilgalaikės nepriežiūros savo tėvų šeimoje bei tėvų piktnaudžiavimo savo teisėmis (1 t., b.l. 142-146).

Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Linkuvos seniūnijos 2014-05-09 pranešimu, kad V. B. ir I. P. gyvena nuomojame dviejų kambarių bute, nuosavo gyvenamo ploto neturi. Namuose gyvenimo sąlygos patenkinamos, trūksta tvarkos ir švaros. Šeima neturi tinkamo supratimo kaip tvarkytis namuose. Šeimos pragyvenimas labai sunkus. Vaikams dažnai trūksta geresnio maisto, rūbų, reikalingiausių buities daiktų. Šeima nuo 2013 m. kovo mėnesio buvo įrašyta į signalinių šeimų sąrašą, dažnai iš kaimo gyventojų būdavo gaunami signalai dėl netinkamos vaikų priežiūros. Tėvams labai trūksta socialinių įgūdžių kaip tinkamai prižiūrėti ir auklėti vaikus. Rekomenduojama šeimą įrašyti į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, sąrašą (2 t., b.l. 90). 2014-05-12 Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus V. G. įsakymu V. B. ir I. P. įrašyti į šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (2 t., b.l. 92).

Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimu, kad V. B. ir I. P. šeima nuo 2013 m. balandžio mėnesio buvo įtraukti į stebimų šeimų apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos. 2014-05-12 šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Per laikotarpį nuo 2013 m. balandžio mėn. iki 2014-05-12 dėl galimai netinkamos V. B. ir I. P. vaikų priežiūros buvo gautas vienas 2014-03-31 bendruomenės slaugytojos S. P. pranešimas. Pranešime S. P. nurodo, kad šeimoje buities ir gyvenimo sąlygos labai blogos. Vienas gyvenamoj buto kambarys primestas šiukšlių ir skarmalų. Kambariai netvarkingi, nešvarūs, baldų beveik nėra arba jie sulūžę. Vaikams žaislų nėra. Žiemą beveik neturėjo kuro. 2014-02-03 patronažo metu rasta mergaitė paraudusiomis ir atšalusiomis rankytėmis. Buvo iškviesta GMP, nuvežta į Pakruojo priėmimo skyrių, apžiūrėta chirurgo. Vėliau pasiųsta į vaikų konsultaciją, bet ten nenuėjo, pabėgo. Moteris geria, rūko, geria ir vaikų tėvas. Abiems tėvams trūksta socialinių įgūdžių, vaikų nemaudo, rūbeliai nešvarūs. Šiuo metu moteris laukiasi trečio vaikelio, savo, kaip nėščiosios sveikata nesirūpina, pas gydytojus nesilanko. Kai laukėsi antro vaikelio nėštumo įskaitoje nestovėjo, pagimdė namuose (2 t., b.l. 185-186).

Iš K. P. medicininių dokumentų matyti, kad K. P. 2016-06-23 pristatytas į gydymo įstaigą nenupraustas, pašutusiais paausiais, kaklu, sėdmenimis ir tarpvietės sritimi, nugulėtu pakaušiu; 2016-07-29 pristatytas į Vaikų intensyvios terapijos skyrių dėl ūmaus nosiaryklės uždegimo, kontakto su plaučių TBC (naujagimystėje vaikas buvo kontakte su dėde, kuris serga plaučių TBC); 2016-09-14, vaiką paguldžius į Vaikų ligų skyrių, jo mama iš skyriaus pasišalino neinformavusi personalo, vaikas išrašytas ir perkeltas į Šiaulių sutrikusio vystymosi kūdikių namus (3 t., b. l. 29-31).

2015-05-14 slaugytojos S. P. pranešimu, kad šeimoje vaikai yra blogai prižiūrimi, ypatingai blogai prižiūrima mažoji dukrelė M.. Pastaruosius mėnesiu mergaitė nepriaugo svorio. Pas pediatrą mergaitė nenuvežama. Paskutinio apsilankymo metu namuose rasta tik bulvių košės. Šeima dujų neturi, valgo šaltą maistą. 11 val. 30 min. mergaitė nevalgydinta nei karto, jos fizinis ir psichosomatinis vystymasis sutrikęs (2 t., b.l. 105).

2015-07-21 slaugytojos S. P. pranešimu, kad V. B. ir I. P. šeimoje dukra M. neprižiūrima, neišnešama į kiemą, kartais paliekama namuose lovytėje viena, užrakinta. Namuose trūksta maisto. Motina atsisakė mergaitė atnešti svertis į med. punktą. Prieš 1,5 mėn. mergaitė gydyta Šiaulių moters ir vaiko klinikoje (anemia). Į ligoninę vykti nenorėjo, slėpė. Slaugytoja iškvietė GMP. Po mėnesio reikėjo važiuoti hematologo konsultacijai, atlikti kraujo tyrimus, tačiau to neatliko ir nesirūpina vaiko sveikata (2 t., b.l. 107).

Slaugytojos S. P. 2016-09-09 pranešimu, kad V. B. ir I. P. šeima gyvena R., viename kambaryje gyvena 6 žmonės. Šeima neturi kur gaminti maisto, todėl vaikams nesuteikiamas šviežias ir subalansuotas maistas. Vaikams neperkami vitaminai, keletui vaikų nustatyta mažakraujystė. Mama labai dažnai meluoja. Dabartinė gyvenamoji vieta vaikams yra nesaugi, nes pirmame namo aukšte gyvena du sugyventinio broliai, kurie serga TBC. Tame bute labai dažnai lankosi ir vaikai. 2015 m. vienam vaikui buvo teigiamas Mantu mėginys, tačiau mama jo nenuvežė pas gydytoją sekimui ir gydymui. Patronažo metu kūdikis (5 mėn.) randamas vienas kambaryje verkiantis. Motina dažniausiai būna pas giminaičius pirmame aukšte. Kai suserga vaikai slepia ir nepraneša. Kūdikiui nėra suteiktos tinkamos gyvenimo sąlygos, jis neturi lovytės (2 t., b.l. 143).

Slaugytojos M. C.fiksuota informacija, kad 2016-07-21 aplankyta V. B., gyvenanti M. k., Pakruojo r. Gyvenimo sąlygos prastos, socialiai apleisti. Mergaitė yra sekama dėl mažakraujystės, į ambulatoriją atlikti kraujo tyrimo neatvyksta. Mergaitė murzina, pasloguoja. Mamos namuose nebuvo, pranešta soc. darbuotojoms. 2016-07-27 aplankyta namuose su gydytoja, į ambulatoriją profilaktiniam patikrinimui neatvyko. Namuose socialiai apleistos sąlygos, yra blusų, vaikai murzini, namuose mamos nėra. Mergaitė menkos mitybos. 2016-08-04 sąlygos namuose nesikeičia. Mamos namuose nėra, antrą dieną į ambulatoriją nebuvo atvykę. Vaikai murzini, sukramtyti blusų. Pranešta soc. darbuotojoms. 2016-08-23 aplankyta namuose, pas gydytoją į ambulatoriją neatvyko, tyrimai neatlikti. Higienos ir sanitarijos nesilaiko. Pranešta soc. darbuotojoms (2 t., b.l. 144).

Slaugytojos M. C. fiksuota informacija, kad vaikutis stebimas nuo gimimo. 03.30 apsilankymo metu rastas paraudęs užpakaliukas dėl sauskelnių nekeitimo. 2016-04-05 apsilankymo metu rasta nešvara, mišinuko neturėjo, kūdikis murzinas, nemaudytas. 05.25 lankytas kūdikis pasloguoja, pas gydytoją nesikreipia, užpakaliukas paraudęs, kviesta į ambulatoriją prof. patikrinimui 06.03 neatvyko, vaikutis apsilankymo metu jautėsi geriau, slogavo retai, bet trūksta higienos. Aplankytas 06.14, drabužėliai nešvarūs, matyti galvytės deformacija dėl nevartymo, pas gydytoją neatvyksta. 06.17 gautas signalas iš kaimynų dėl nepriežiūros, nuvykus naujagimis nerastas, išvykęs į R.. 06.23 kūdikis išvežtas GMP, paguldytas į ligoninę. Aplankytas 07.11 grįžus iš ligoninės, paskirtas gydymas, vaistų nenusipirko, mamos namuose nėra. Prižiūri močiutė, namuose nešvaru, drabužėliai murzini. 07.13 aplankytas, mišinuko neturi, duoda karvės pieną, vaistų nenusipirkę, mamos namuose nėra. 07.15 aplankytas namuose, mišinuko nenusipirko, vaikutis pakosti, girdėti sausi pavieniai karkalai, pas gydytojus nesilanko, apie sveikatos būklę nepraneša. Priklausantys skiepai pagal planą neatlikti dėl esamų katarinių reiškinių. 07.21 nusiųsta į Pakruojo vaikų konsultaciją dėl gydymo, namuose nešvaru, vaikutis neperrengtas, nešvarus. 07.26 namuose mama nerasta, vaistai pagal gydytojo paskyrimą neduodami, prižiūri močiutė. 07.27 aplankyta su gydytoja, nustatytas raidos sutrikimas, plaučiuose girdėti sausų karkalų, siunčiama pulmonologo konsultacijai į ligoninę. 08.04 mama namuose nerasta, prižiūri močiutė, reikia higienos namuose, buvo blusų. 08.23 močiutės teigimu mama su vaikais išvyko gyventi į Rimkūnų k., skiepytis į ambulatoriją neatvyksta. 09.13 atvyko į ambulatoriją, vaikutis serga, karščiuoja, siunčiamas extra į ligoninę, į ligoninę nenuvyko. 09.14 paguldytas į ligoninę Šiauliuose (2 t., b.l. 145-146).

2016-06-29 R. B. paaiškinimu, kad dukra V. B. išvyko į Linkuvos parduotuvę, po kelių valandų žadėjo grįžti, bet skambinant neatsiliepė, į žinutes neatsakė. Kitos dienos ryte gavo žinutę, kad V. B. žada grįžti po keleto valandų, bet negrįžo ir į skambučius neatsiliepė. Kadangi pas ją yra keturi V. vaikai ir ji neturi galimybės jais rūpintis, paskambino VTAS specialistams (2 t., b.l. 123). 2016-06-29 Pakruojo nestacionarių socialinių paslaugų centro atvejo aprašymu, kad gautas pranešimas iš Pakruojo VTAS, kad V. B. 2016-06-28 išėjo nusipirkti cigarečių ir negrįžo. Pas mamą R. B. liko keturi moters vaikai. Motinos teigimu, pažįstami V. B. matė su buvusiu sugyventiniu I. P. dviračiais važiuojant į R.. Nuvykus į M. k. rasta R. B. su vaikais, moteris teigė, kad nuo vakar V. nėra namuose, į skambučius neatsako. Močiutė teigia negalinti rūpintis anūkais, todėl susidarius tokiai situacijai rekomenduojama vaikus patalpinti į vaikų globos įstaigą (2 t., b.l. 124).

V. B. 2016-07-27 surašytu paaiškinimu, kad sekmadienį vakare išėjo iš mamos namų, nes norėjo pabūti su sugyventiniu. Prieš išeinant mamai nieko nepasakė ir išėjo. Šiandien po pietų tikrai sugrįš namo pas vaikus. Pažada penktadienį vaikus nuvežti į Šiaulius pas daktarus (2 t., b.l. 129). 2016-07-27 atvejo aprašymu, kad 2016-07-24 vakare V. B. nieko nesakiusi mamai išėjo iš namų pas savo buvusį sugyventinį I. P., gyvenantį R. k. V. rado R. k. pas sugyventinį. Lankantis pas V. mamą, moteris teigė, kad dukra neskambina, į SMS žinutes neatsako, kartais parašo, kad jau eina namo, bet negrįžta. Moteris teigia, kad V. vaikais pasirūpins, nuveš pas gydytoją, jeigu dukra ir negrįžtų (2 t., b.l. 130).

Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Linkuvos seniūnijos šeimos aplankymo aktu, kuriame užfiksuota, kad 2014-04-02, 2014-04-07 namuose pas V. B. ir I. P. labai netvarkinga, trūksta elementarios švaros ir tvarkos. Bute du kambariai, bet vienas prikrautas nereikalingų daiktų ir šiukšlių, visa šeima gyvena viename mažame kambaryje. Vaikai netvarkingi. Mamai reikia raginimo, kad tvarkytųsi. Vaikai nenuprausti, rūbai nelabai švarūs. Mamai patarta labiau prižiūrėti vaikus, nuprausti juos, išskalbti jų rūbelius (2 t., b.l. 91). 2014-09-03 Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Linkuvos seniūnijos šeimos aplankymo aktu, kuriame užfiksuota, kad namuose pas V. B. ir I. P. buitis labai skurdi, trūksta švaros ir tvarkos. Moteris teigia neturinti laiko susitvarkyti kambarių, nes namuose yra trys mažamečiai vaikai. Namuose jokių remonto darbų šeima nedaro, nes teigia, kad butas, kuriame gyvena, yra ne jų (nuo sienų nusilupę tapetai, nušiurę grindys). Šeima neturi šaldytuvo, dujų balionui neturi pinigų, nes pragyvena iš išmokų vaikams. Pieną šildosi pas kaimynystėje gyvenančius vyro brolius. Visi vaikai geria karvės pieną, nors naujagimei jis dar nėra tinkamas duoti. Tėvai teigia, kad mišinukų neturi iš ko nupirkti. Kaimynų teigimu, tėvai išgėrinėja. Vaikais nėra tinkamai rūpinamasi, jie negauna tinkamos priežiūros, negali tinkamai tobulėti. Į patarimus kaip reikia tvarkytis namuose ir prižiūrėti vaikus tėvai reaguoja neigiamai, nes yra užtikrinti, kad viską daro teisingai ir tinkamai augina vaikus. Šeimoje nėra sudarytos tinkamos sąlygos vaikams augti ir tobulėti (2 t., b.l. 98). 2014-09-30 Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Linkuvos seniūnijos šeimos pokyčių analizės pagal individualaus darbo su klientais planu, kuriame užfiksuota, kad šeimoje teigiamų pokyčių nestebima, mama visai neskiria dėmesio namų švarai ir tvarkai, tinkamai vaikų priežiūrai. Vaikams trūksta maisto, tėvai nesistengia vaikų auklėti tinkamai (2 t., b.l. 99).

2014-04-14 Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Linkuvos seniūnijos šeimos aplankymo aktu, kuriame užfiksuota, kad namuose pas V. B. ir I. P. gyvenimo sąlygos patenkinamos, labai reikalingas remontas, buitis labai skurdi, nėra pakankamai patalynės, vaikai miega ant neužvilktų patalų. Mama vaikams neskiria tinkamo dėmesio – jie nenuprausti, purvinais rūbais. Namuose visai nėra maisto, tik šiek tiek bulvių. Į patarimus kaip tvarkytis tėvai nekreipia dėmesio ir teigia, kad viską daro gerai bei nemato problemų tame, kad vaikai yra alkani (2 t., b.l. 100). Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Linkuvos seniūnijos šeimos aplankymo aktu, kuriame užfiksuota, kad 2014-11-27 namuose pas V. B. ir I. P. trūksta tvarkos, švaros, buitis labai skurdi, trūksta patalynės, indų. Šeima labai nenoriai priima pagalbą, visada teigia, kad gyvena tinkamai (2 t., b.l. 101).

2014-12-01 socialinės rizikos šeimos V. B. ir I. P. metinėje ataskaitoje nurodyta, kad Šeima gyvena privačiam asmeniui priklausančiame bute, gyvenimo sąlygos blogos, patogumų nėra, buitis skurdi, labai trūksta švaros. Tėvas retkarčiais išgėrinėja, neskiria pakankamai dėmesio savo vaikams, namų švarai ir tvarkai. Sunku bendrauti su tėvais, nes jie nenori priimti patarimų, kad reikia auklėti ir tinkamai prižiūrėti vaikus, rūpintis jų sveikata (2 t., b.l. 102).

Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Linkuvos seniūnijos šeimos aplankymo aktu, kuriame užfiksuota, kad 2015-03-17 namuose pas V. B. ir I. P. labai trūksta tvarkos ir švaros, buitis labai skurdi. Tėvai visada teisinasi, kad jie vaikais rūpinasi ir jų vienų nepalikinėja, nors kartais kaimynai praneša, kad vaikams nėra skiriama tinkamo dėmesio, 2015-03-10,19,25 su vyru kalbėta apie vaikų priežiūrą, jų auklėjimą, tinkamą tvarkymąsi namuose. 2015-04-08 namuose trūksta švaros, tvarkos, su moterimi pakalbėta kaip tinkamai tvarkytis namuose, daugiau dėmesio skirti namų švarai, patarta kaip tinkamai prižiūrėti ir auklėti vaikus, rūpintis jų sveikata ir gerove. 2015-05-15 namuose trūksta švaros, tvarkos, tėvai nesistengia tinkamai tvarkytis, nemoko vaikų praustis. Su tėvais kalbėta, kad reikia kasdien išsišluoti grindis, išnešti šiukšles. Tėvai visada sutinka su pamokymais, bet daro taip, kaip jiems atrodo tinkama. Šeimai liepta artimiausiu metu vaikus nuvežti pas gydytoją profilaktiniam patikrinimui, 2015-05-18,22,28 su vyru buvo kalbama apie iškylančias socialines problemas, apie tinkamą vaikų priežiūrą ir auklėjimą (2 t., b.l. 106). Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Linkuvos seniūnijos šeimos aplankymo aktu, kuriame užfiksuota, kad 2015-06-10 namuose pas V. B. ir I. P. netvarkinga, ant grindų mėtosi šiukšlės, neplauti prirūgę puodai, buitis labai skurdi. Vaikai murzini, nenuprausti, rūbai nešvarūs. Tėvai neskiria tinkamo dėmesio vaikų priežiūrai ir sveikatai. Su tėvais kalbėta apie tinkamą vaikų priežiūrą ir auklėjimą, jų sveikatą. 2015-06-16 su vyru kalbėta apie vaikų priežiūrą, jų auklėjimą, tinkamą tvarkymąsi namuose. 015-07-09 namuose trūksta švaros ir tvarkos. Moteris jokių išvadų nedaro ir vaikų tinkamai neprižiūri, šeimoje dažnai trūksta maisto. 2015-07-29 gyvenimo sąlygos nepasikeitę, moteris visai nesitvarko namuose, ant grindų šiukšlės, vaikai murzini, neskalbtais rūbais. 2015-07-16,23 su vyru pakalbėta apie didesnį dėmesį savo vaikų priežiūrai, tinkamai mitybai, švarai ir tvarkai, vaikų sveikatai. 2015-08-10 kambariuose trūksta švaros, tvarkos, rūbai sumesti kur papuolė, ant grindų mėtosi šiukšlės, popieriai. Moteris nesistengia namuose palaikyti tinkamos švaros ir tvarkos, neprausia vaikų. Su moterimi pravestas pokalbis apie tinkamą švarą namuose, patarta kiekvieną dieną, atsikėlus ryte ar prieš miegą iššluoti grindis, šiukšles išnešti į konteinerį. 2015-08-17,25 su vyru buvo kalbama apie iškylančias socialines problemas, apie tinkamą vaikų priežiūrą ir auklėjimą. 2015-09-03 namuose kaip visada netvarkinga, nešvaru. Tėvai nerodo jokių pastangų nors kiek reaguoti į pastabas apie tinkamą vaikų priežiūrą, apie jų sveikatą, maitinimą. Su tėvais kalbėta apie tvarką namuose, apie indų, rūbų plovimą, apie vaikų prausimą, jų tinkamą priežiūrą (2 t., b.l. 108-109). 2015-09-09 apsilankymo šeimoje aktu, kuriame užfiksuota, kad vyras išsibraukė iš darbo biržos, moteris teigė, kad išvyks gyventi į Pakruojo r., M. k., pas savo mamą, tvarkysis socialinę pašalpą ir su I. P. nebegyvens (2 t., b.l. 110).

2015-12-09 Pakruojorajono savivaldybės administracijos Linkuvos seniūnijos Socialinės rizikos šeimos – V. B. ir I. P., metine ataskaita, kad abu sutuoktiniai niekur nedirba, šeima gyvena privačiam asmeniui priklausančiame bute, gyvenimo sąlygos blogos, patogumų nėra, buitis skurdi, trūksta švaros ir tvarkos. Tėvai visai nesistengia tinkamai auginti vaikus, vaikai nuolat purvini, nepakankamai pamaitinti. Šiuo metu moteris laukiasi ketvirtojo vaiko. Tėvas retkarčiais išgėrinėja, neskiria pakankamai dėmesio savo vaikams, namų švarai ir tvarkai. Šeimai teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo namuose paslaugos, teigiamų pokyčių beveik nestebima. Sunku bendrauti su tėvais, nes jie nenori priimti patarimų, kad reikai tinkamai auklėti ir prižiūrėti vaikus, rūpintis jų gerove ir sveikata (2 t., b.l. 114).

Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Linkuvos seniūnijos šeimos aplankymo aktu, kuriame užfiksuota, kad 2016-05-24 V. B. teigė nespėjanti vaikų prausti, nes didžiąją dalį laiko vaikai praleidžia lauke. Sūnus Kajus auga sveikas, jam dar trūksta keleto skiepų (2 t., b.l. 120). Pakruojo nestacionarių socialinių paslaugų centro šeimos aplankymo aktu, kuriame užfiksuota, kad 2016-06-15 gauta informacija, jog V. B. nuo 2016-06-10 gyvena R., į skambučius neatsako. 2016-06-21 lankytasi namuose pas V. B., namai baisūs, maisto yra tik vienai dienai, kambarys pilnas musių, patalpoje rūkoma, vaikai nuo galvų iki kojų purvini. V. B. teigė, kad pas mamą nevažiuoja, nes jos nepriima mamos sugyventinis. 2016-06-23 šeimoje lankytasi su VTAS specialistais, situacija tokia pati, vaikai neprausti, nevalgę. Susiskambinus su V. B. patėviu, jis leido grįžti su vaikais. K. išvežtas į ligoninę, nes visa galvytė buvo paraudusi nuo prakaito, su kitais vaikais liko jų močiutė. Būnant R. pasirodė I. P., kuris buvo agresyvus. 2016-06-28 informavo V., kad vaikais turi rūpintis, kad R. nėra galimybių gyventi. Pažadėjo, kad ten daugiau nebevažiuos. 2016-06-29 užfiksuota, kad V. 06-28 išėjo nusipirkti cigarečių ir negrįžo, pažįstami matė su sugyventiniu I. važiuojančią dviračiu link R. k. 2016-06-30 bendrauta su R. B., dukros dar nėra namuose, bet rašė žinutes, kad šiandien sugrįš, vėliau informavo, kad V. jau namuose (2 t., b.l. 125).

Pakruojo nestacionarių socialinių paslaugų centro šeimos aplankymo aktu, kuriame užfiksuota, kad 2016-08-03 kambarys iš dalies sutvarkytas, tačiau visur skraido musės, skirti vaistai K. nuo karkalų nenaudojami, kiekis buteliuke toks pat, kaip prieš savaitę. Informavo apie pasekmes nenaudojant vaistų, konsultavo apie vaikų higienos laikymąsi (2 t., b.l. 132).

Pakruojo nestacionarių socialinių paslaugų centro atvejo 2016-08-18 aprašymu, kuriame užfiksuota, kad iš R. B. gauta informacija, jog 2016-08-12 išvykusi iš daktarų V. su vaikais išvyko į R. k., pas sugyventinį I. P. ir vis dar negrįžo. Nuvykus rado V. su vaikais pas sugyventinio brolius, kurie kitame kambaryje išgėrinėjo. Vaikai buvo lauke be batų, nenuprausti, menkai aprengti. K. buvo paliktas vienas antrame aukšte. Žodinio susitarimo moteris nesilaiko jau ne pirmą kartą. Informavo VTAS specialistus, buvo iškviestas policijos ekipažas (2 t., b.l. 134).

Pakruojo nestacionarių socialinių paslaugų centro atvejo 2016-08-18 aprašymu, kuriame užfiksuota, kad 2016-08-19 gavo informacijos iš VTAS specialistų, jog V. su vaikais rugpjūčio 18 d. pažadėjo grįžti gyventi pas mamą R. B., susisiekus su R. B. ji nurodė, kad pirmą kartą girdi apie dukros grįžimą į namus (2 t., b.l. 135).

2016-08-24 Pakruojo nestacionarių socialinių paslaugų centro atvejo aprašymu, kuriame užfiksuota, kad lankymosi metu R. k., Pakruojo r., namuose rasti abu tėvai ir vaikai. Šeima gyvena 3 kambarių bute, iš jų du kambariai prikrauti nereikalingų daiktų ir šiukšlių. Butas be patogumų, buitis labai skurdi, trūksta tvarkos ir švaros. Mamos teigimu vienas vaikas miega vežimėlyje, kiti trys vienoje lovoje, tėvai glaudžiasi ant žemės. Vaikai netvarkingi, jiems neskiriama tinkama priežiūra. Vyras registruotas darbo biržoje, darbo neturi, dažnai išgėrinėja. Namuose maisto beveik nėra, tik bulvės, kelių rūšių kruopos. Mišinėlio kūdikiui neturi, mama teigia, kad neseniai baigėsi, žada vakare gauti pinigų ir nupirkti šeimai maisto. Vaikų galvos nešvarios, plaukai susivėlę, veidai purvini, rūbai neplauti. Mamai vis reikia raginimo, kad tvarkytųsi, tinkamai prižiūrėtų vaikus, juos nupraustų, išskalbtų rūbus ( 2 t., b.l. 136).

Pakruojo nestacionarių socialinių paslaugų centro šeimos aplankymo aktu, kuriame užfiksuota, kad 2016-08-26 namuose pas V. B. ir I. P. trūksta švaros ir tvarkos. Kambaryje miegojo vienas paliktas sūnus K.. Šeima po kelių mėnesių žada persikelti gyventi į nuomojamą namą. Gauta informacija, kad namas yra prastos būklės ir gyventi su mažamečiais vaikais netinkamas. Iš kaimynų gauta informacija, kad V. vaikams skiria mažai dėmesio, K.dažnai būna kambaryje, kiti vaikai nenuprausti ir neperrengti švariais rūbais, pati mama vaikšto po kiemą ar tiesiog sėdi. Irmantą dažnai mato išgėrusį (2 t., b.l. 137).

Pakruojo nestacionarių socialinių paslaugų centro šeimos aplankymo aktu, kuriame užfiksuota, kad 2016-09-08 lankantis V. B. ir I. P. šeimoje, nustatyta, kad visi trys vaikai vis dar miega kartu, K. vežimėlyje. V. turėjo vaikus nuvesti parodyti medikams, nes mažasis sūnus sunkiai kvėpuoja, reikalingi vaistai, tačiau mama teigia, kad neranda daktarės. Susisiekus su Linkuvos ambulatorija gauta informacija, kad V. įstaigoje nebuvo pasirodžiusi. Šeimoje pokyčiai menki, tačiau pastebimi (2 t., b.l. 147).

Pakruojo nestacionarių socialinių paslaugų centro šeimos aplankymo aktu, kuriame užfiksuota, kad 2016-09-22 namuose pas V. B. ir I. P. rasta mama ir vaikai. V. nedalyvavo Vaiko globos organizavimo komisijos posėdyje, teigė, kad buvo išvykusi į Šiaulius aplankyti sūnaus K.. Turimomis žiniomis moteris ligoninėje nebuvo pasirodžiusi. Vaikai aprengti nešvariais rūbais, veidai bei rankos purvinos, vyriausias sūnus D. smarkiai kosėja. Su mama kalbėta apie vaikų sveikatą, susitarta, kad sekančią dieną vaikai bus nuvežti į Linkuvos ambulatoriją (2 t., b.l. 151).

Pakruojo nestacionarių socialinių paslaugų centro šeimos aplankymo aktu, kad 2016-09-23 gauta informacija, jog V. B. ir vaikus reikalinga pristatyti į Pakruojo vaikų konsultaciją, nes pati mama ten nenuvyko. Susisiekus su V. ji nurodė, kad neturi su kuo nuvežti vaikų ir tai ji padarys sekančią savaitę. V. ne pirmą kartą žada pristatyti vaikus daktarams, tačiau to nepadaro. Socialiniams darbuotojams pasisiūlius vaikus nuvežti pas gydytoją, po valandos jie buvo ten pristatyti (2 t., b.l. 152).

2016-10-03 Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais Nr. A-1198, A-1386, A-1391 ir A-1385, kad likusiems be tėvų globos vaikams – D. P., A. P. ir M. P. nustatyta laikinoji globa nuo 2016-11-08, globos vieta nustatyta Kuršėnų vaikų globos namuose. K. P. taip pat nuo 2016-11-08 nustatyta laikinoji globa, globėju paskirti Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namai (2 t., b.l. 165-168).

Pakruojo nestacionarių socialinių paslaugų centro 2016-12-19 atvejo aprašymu, kad V. B. ir I. P. vengia bendravimo ir bendradarbiavimo su socialiniais darbuotojais. Susitarus susitikti seniūnijoje mama neatvyksta, telefonu neatsiliepia, dažnai išjungia, SMS žinutėmis teisinasi, kad neturėjo laiko ar pinigų atvažiuoti. Vaikų globos namuose aplankyti vaikų nebuvo. Kaimo gyventojai teigia, kad tėvai susigrąžinti vaikų į šeimą nesistengia, dažnai mato išgėrusius (2 t., b.l. 170). 2017-01-17 Kuršėnų vaikų globos namų pranešimas, kad per visą laikotarpį nuo laikinosios globos nustatymo V. B. ir I. P. vaikų nei karto neaplankė, neskambino, neteikė išlaikymo ir nebendravo su socialiniais darbuotojais. Abu tėvai yra visiškai nusišalinę nuo vaikų priežiūros, auklėjimo ir išlaikymo ( 2 t., b.l. 174).

Visais šiais surinktais įrodymais kaltinamųjų V. B. ir I. P. padaryta nusikalstama veika pilnai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 3 punktą, nes jie psichiškai gniuždė, žiauriai besielgė – nesirūpino savo artimaisiais giminaičiais – mažamečiais vaikais D. P., gim. 2011-10-15, A. P., gim. 2013-01-08 ir M. P., gim. 2014-06-01, ir dėl ilgalaikės nepriežiūros vaikai D. P., A. P. ir M. P. patyrė daugybines psichologines traumas, buvo sutrikdyta jų psichologinė raida , D. P. sukeltas neslopinamas prieraišumo sutrikimas vaikystėje F94.2, A. P. sukeltas specifinis mišrus raidos sutrikimas F83 ir neslopinamas prieraišumo sutrikimas vaikystėje F94.2, M. P. sukeltas specifinis mišrus raidos sutrikimas F83 ir neslopinamas prieraišumo sutrikimas vaikystėje F94.2. , taip kaltinamieji nesunkiai sutrikdė vaikų sveikatą, nes D. P., A. P., M. P. sveikata sutriko ilgiau nei 10 dienų

Kaltinamasis I. P. teistas, teistumas neišnykęs (3 tomas , b.l. 35-36,37-38 ), baustas administracine tvarka (3 tomas, b.l. 40-42), nedirba , registruotas darbo biržoje ( 3 tomas, b.l. 53, 54), psichiatro įskaitoje ir priklausomybių įskaitoje neįrašytas (3 tomas,b.l. 47).

Kaltinamųjų I. P. ir V. B. šeima nuo 2014-05-12 yra įrašyta į Linkuvos socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, dėl girtavimo ir socialinių įgūdžių stokos. Šeimoje lankėsi socialinis darbuotojas, smurto atvejų fiksuota nebuvo . Šeimoje buvo fiksuojama socialinių įgūdžių stoka, vaikų priežiūros trūkumai, vaikų apleistumas, antisanitarinės gyvenimo sąlygos, skurdas, tėvų piktnaudžiavimas alkoholiu ( 3 tomas, b.l. 49,51).