Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Birutės Janavičiūtės ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal A. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 2 d. nutarties A. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2006 m. gruodžio 13 d. Anykščių rajono policijos komisariato pareigūnas surašė A. G. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis, būdamas baustas už pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 177² straipsnio 1 dalį, 2006 m. rugpjūčio 25 d. namuose, esančiuose Čekonių kaime, Anykščių rajone, laikė 34 cm³ nedenatūruoto etilo alkoholio skiedinio, kurio tūrinė koncentracija 80,7 procentų. A. G. veika kvalifikuota pagal ATPK 177² straipsnio 2 dalį.

2006 m. gruodžio 19 d. Anykščių rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) nutarimu A. G. už pažeidimo, numatyto ATPK 177² straipsnio 2 dalyje, padarymą buvo paskirta 3000 Lt bauda. Institucija pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė.

II.

III.

Teismas nenurodė, kodėl, priimdamas sprendimą, rėmėsi liudytojos V. G. apklausos protokolu, surašytu policijos pareigūno, o ne V. G. pačios rašytu paaiškinimu, kuriuose iš dalies priešingai išdėstomos aplinkybės. Teismas nepagrįstai atmetė apelianto paaiškinimus, nepagrįstai rėmėsi liudytojų policijos pareigūnų parodymais. Teismo nutartyje gausu konstatuotų faktų neatitinkančių byloje surinktų įrodymų, liudytojų parodymai nenuoseklūs, prieštaraujantys vieni kitiems, teismo vertinimai subjektyvūs.Teismas nesiaiškino aplinkybės, kada Institucijoje buvo gautas apelianto advokato faksu siųstas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą Institucijoje.2006 m. rugpjūčio 25 d. nedenatūruoto etilo alkoholio skiedinio suradimo-paėmimo akte nurodyta, kad paimama 50 g skysčio, o 2006 m. rugsėjo 19 d. specialisto išvadoje Nr. 50-S1-1200 nurodoma, kad buvo pateikta tik 34 g skysčio, todėl kažkur dingo 16 g skysčio.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja: IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės yra teisėta ir pagrįsta. Teismas iš esmės tinkamai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, įvertino surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu bei padarė iš esmės pagrįstas išvadas.

Apeliantas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kodėl, priimdamas sprendimą, rėmėsi liudytojos V. G. apklausos protokolu, surašytu policijos pareigūno, o ne V. G. pačios rašytu paaiškinimu, kuriuose iš dalies priešingai išdėstomos aplinkybės, taip pat tuo, kad teismas nepagrįstai atmetė apelianto paaiškinimus bei nepagrįstai rėmėsi liudytojų policijos pareigūnų parodymais. Pažymėtina, kad byloje esant tiek administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį kaltinančių, tiek jį teisinančių duomenų, teismas privalo išanalizuoti visus duomenis, ir remdamasis įstatymu, vidiniu įsitikinimu ir teisine sąmone, nuspręsti, kokiais duomenimis vadovaujantis byloje turi būti priimtas procesinis sprendimas. Apskųstoje nutartyje pirmosios instancijos teismas argumentuotai nurodė priežastis, kodėl priimant sprendimą buvo remiamasi vienais įrodymais, o kiti atmesti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi liudytojų policijos pareigūnų Rimvydo Versinsko, Valdo Palionio, Nerijaus Urbono parodymais, kadangi šie liudytojai asmeniškai A. G. nepažįsta, jokių konfliktų su juo nėra turėję, jų parodymai yra nuoseklūs ir sutampantys su tarnybiniuose panešimuose išdėstytomis aplinkybėmis ir kita byloje esančia medžiaga. Tuo tarpu apeliantas yra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė jo paaiškinimais.

Teismas, skirtingai nei nurodė apeliantas, priimdamas nutartį, rėmėsi V. G. pačios rašytu paaiškinimu – jo dalimi. Pažymėtina, kad esant iš dalies skirtingoms aplinkybėms, nurodytoms liudytojos V. G. apklausos protokole, surašytame policijos pareigūno, ir V. G. pačios rašytame paaiškinime, tikslingiausia būtų remtis liudytojos V. G. teismo posėdyje duotais parodymais. Tačiau apelianto atstovas advokatas teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme nurodė, kad liudytoja V. G. susirgo, dėl to į posėdį neatvyko ir daugiau nebeprašoma apklausti šios liudytojos (b. l. 37). Taigi pirmosios instancijos teisme buvo sudaryta galimybė apklausti šią liudytoją ir remtis jos parodymais, tačiau apeliantas atsisakė.

Be to, liudytojų Rimvydo Versinsko, Valdo Palionio, Nerijaus Urbono parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: 2006 m. rugpjūčio 25 d. suradimo-paėmimo aktas, pasirašytas minėtų liudytojų bei paties apelianto, kuriame nurodyta, kad apelianto namuose buvo rastas ir paimtas 0,25 l talpos stiklinis buteliukas su apie 50 g bespalvio skysčio, turinčio alkoholio kvapą, taip pat 2006 m. rugsėjo 19 d. specialisto išvada Nr. 50-S1-1200, kurioje nurodyta, kad iš Institucijos tyrimui gautame 0,25 dm³ butelyje su bespalviu skysčiu, buvo 34 cm³ nedenatūruoto etilo alkoholio skiedinio.

Atmestinas apelianto argumentas, kad kažkur dingo 16 g iš jo namų paimto skysčio, kadangi 2006 m. rugpjūčio 25 d. nedenatūruoto etilo alkoholio skiedinio suradimo-paėmimo akte nurodyta, kad paimama 50 g skysčio, o 2006 m. rugsėjo 19 d. specialisto išvadoje Nr. 50-S1-1200 nurodoma, kad buvo pateikta tik 34 g skysčio. Policijos pareigūnai, surašydami 2006 m. rugpjūčio 25 d. suradimo-paėmimo aktą, paimamo skysčio tūrio ar svorio nematavo jokiais specialiais prietaisais, todėl neturėjo galimybės nustatyti tikslaus paimamo skysčio tūrio ar svorio ir skysčio svorį nurodė apytiksliai (nurodyta „apie 50 g“). Tuo tarpu atliekant šio skysčio tyrimą, buvo tiksliai išmatuotas ir specialisto išvadoje nurodytas paimto skysčio tūris.

Iš liudytojų Rimvydo Versinsko, Valdo Palionio, Nerijaus Urbono parodymų ir iš apeliantui pasirašytinai įteiktų šaukimų nustatyta, kad A. G. buvo siūloma ne kartą atvykti į Instituciją, kad būtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir kad būtų priimtas nutarimas byloje, tačiau dėl apelianto ir jo atstovo advokato neatvykimo ar prašymų protokolo surašymas ir bylos nagrinėjimas vis būdavo atidedami (2006 m. lapkričio 23 d., 2006 m. gruodžio 13 d., 2006 m. gruodžio 18 d., 2006 m. gruodžio 19 d.). Galiausiai apeliantui pasirašytinai buvo įteiktas šaukimas atvykti nagrinėti bylą 2006 m. gruodžio 19 d., tačiau apeliantas ir jo advokatas vėl neatvyko, todėl byla buvo išnagrinėta jiems nedalyvaujant. Kadangi dėl apelianto ir jo atstovo advokato kaltės ar prašymų bylos nagrinėjimas buvo nuolat atidedamas, vilkinamas, Institucija pagrįstai 2006 m. gruodžio 19 d. išnagrinėjo bylą apeliantui ir jo advokatui nedalyvaujant. Teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme liudytojas Rimvydas Versinskas parodė, kad Institucijoje 2006 m. gruodžio 19 d., t. y. bylos nagrinėjimo dieną buvo faksu gautas apelianto advokato prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, tačiau Institucijos sekretorės šį prašymą pareigūnui, nagrinėjusiam bylą, perdavė per vėlai, bylą jau išnagrinėjus (b. l. 35). Tačiau pažymėtina, kad apelianto advokato prašymo atidėti bylos nagrinėjimą padavimas savaime nereiškia, kad šis prašymas turėjo būti tenkinamas, juo labiau atsižvelgus į aplinkybes, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymas ir bylos nagrinėjimas buvo ne kartą atidedamas neatvykus apeliantui arba jo prašymu ir tokiu būdu bylos nagrinėjimas buvo vilkinamas. Todėl apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad teismas nesiaiškino aplinkybės, kada Institucijoje buvo gautas apelianto advokato faksu siųstas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą Institucijoje, bylos išnagrinėjimui reikšmės neturėjo. Todėl pagrįstai atmestas apelianto argumentas, kad nagrinėjant bylą Institucijoje buvo pažeistos ATPK 272 straipsnio 1 dalies nuostatos.

Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad vadovaujantis teismų praktika, net ir tuo atveju, kai nagrinėjimas Institucijoje vyksta nepakankamai užtikrinant traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teises, šios klaidos paprastai gali būti ištaisomos pirmosios instancijos teisme, jei jame nagrinėjant bylą buvo užtikrintos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės. Apeliantas ir jo atstovas advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje, teismo posėdyje buvo išnagrinėti visi byloje esantys įrodymai, taigi apelianto teisės, numatytos ATPK 272 straipsnyje, buvo užtikrintos.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto nurodytą argumentą, kad policijos pareigūnai patikrinimo jo namuose metu 2006 m. rugpjūčio 25 d. supylė į vieną butelį etilo alkoholio skystį iš beveik tuščių keleto kitų butelių, o ne rado 34 cm³ skysčio 0,25 l butelyje, kadangi šis argumentas nepagrįstas jokiais byloje esančiais įrodymais.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tai, jog apeliantas padarė ATPK 177² straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, įrodyta byloje esančiais įrodymais.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad institucija (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Už pažeidimo, numatyto ATPK 177² straipsnio 2 dalyje, padarymą administracinė atsakomybė asmeniui kyla nepriklausomai nuo laikyto nedenatūruoto etilo alkoholio skiedinio kiekio. Tačiau pažymėtina, kad pas apeliantą namuose rastas nedenatūruoto etilo alkoholio skiedinio kiekis yra labai mažas – tik 34 cm³. Akivaizdu, kad tokiu mažu nedenatūruoto etilo alkoholio skiedinio kiekiu negali būti sukelta sunkių neigiamų pasekmių asmeniui ar visuomenei. Tuo tarpu ATPK 177² straipsnio 2 dalyje numatyta net minimali sankcija – 2000 Lt, būtų neproporcinga pas pareiškėją rasto nedenatūruoto etilo alkoholio skiedinio kiekiui. Todėl teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų. Atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, remiantis teisingumo ir protingumo principais, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio 1 dalimi, apeliantui skirtina mažesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, t. y. paskirta bauda keistina į 50 Lt dydžio baudą. Nors Institucija yra gavusi informacijos, kad apeliantas neteisėtai prekiauja alkoholiniais gėrimais, tačiau šių pažeidimų neįrodžius, vien už labai mažo nedenatūruoto etilo alkoholio skiedinio kiekio laikymą nėra pagrindo bausti asmenį didele bauda. Pažymėtina ir tai, kad atsižvelgiant į apelianto asmenybę (seniūnijos charakteristikoje charakterizuojamas neigiamai), į tai, kad apeliantas ne pirmą kartą baudžiamas už pažeidimo, numatyto ATPK 177² straipsnyje, padarymą, apeliantui nėra pagrindo skirti įspėjimą arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. G. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 2 d. nutartį pakeisti ir A. G. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 177² straipsnio 2 dalyje, padarymą vietoje Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 2 d. nutartimi paskirtos 2000 Lt baudos paskirti 50 Lt baudą.

Nutartis neskundžiama.