- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-02-01
- Bylos Nr.
- 1-257-1122/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09747-2021-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Dambrauskienė
- Kaltinamasis
- Z. N.
- Nukentėjusysis
- I. N.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.5.4.2Žmogaus terorizavimas arba sistemingas bauginimas (BK 145 str. 2 d.)
- 1.2.14.10.1Turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str. 1 d.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
sekretoriaujant Dianai Sabinai Bakaitytei, Boženai Voišvilienei, Karolinai Šlapšinskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Z. N. (Z. N.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lenkas, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Z. N. sugadino svetimą turtą bei sistemingai baugino savo žmoną, o būtent:
jis, nuo 2021 m. kovo 30 d. I. N. pranešus apie norą išeiti bei nutraukti santuoką, siekdamas ją kontroliuoti, sistemingai baugino naudodamas psichinę prievartą, akivaizdžiai rodydamas savo nepasitenkinimą ir nepagarbą asmeniškai bei mažamečių vaikų ar kitų asmenų akivaizdoje, I. N. vadino necenzūriniais žodžiais, nuolat skambindamas jai į mobiliojo ryšio telefoną ir reikalaudamas atsiskaityti, kur ji buvo ir ką veikė, grasindamas įvairiomis formomis: atimti vaikus, kad ją išveš į psichiatrinę, į mišką, apšlapins jai galvą, nužudys arba padarys neįgalia, kad su ja susidoros jo draugai, atvažiuodamas ir laukdamas jos prie namų, rėkaudamas po langais bei reikalaudamas išeiti su juo pasikalbėti, ir taip gąsdindamas I. N., sukeldavo jai nuolatinę baimę ir įtampą, 2021 m. kovo 30 d. apie 17 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), reikalavo, kad I. N. prisijungtų prie savo „Skype“ paskyros ir parodytų jam savo susirašinėjimus, o šiai nepavykus prisijungti, sugriebė iš I. N. rankų jai asmenine nuosavybės teise priklausantį 700 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 11“ ir tyčia jį sudaužė mesdamas ant grindų, po ko ranka užsimojo suduoti I. N., o šiai pasakius, kad išeis iš namų, pasakė „niekur iš čia neisi, nebent tave iš čia išneš“, grasino išvežti į mišką, užmušti, padaryti neįgalia, per prievartą pastatyti ją ant kelių, o nukentėjusiajai su mažamečiais vaikais pabėgus pas savo motiną adresu (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną, apie 23.15 val. atvykęs prie nukentėjusiosios motinos namų rėkavo, keikė I. N. necenzūriniais žodžiais bei grasino ją nužudyti, kad ji liks be vaikų; 2021 m. kovo 31 d., žinodamas, kad nukentėjusioji su vaikais eis į šventę, laukė jos prie namų, esančių (duomenys neskelbtini), ir apie 22 val. nukentėjusiajai su vaikais grįžtant namo, kieme, privažiavo ir išlipęs iš automobilio griebė sūnų D. N. ant rankų, tuo jį išgąsdindamas, o nukentėjusiajai pasakius, kad kvies policiją, jos draugų akivaizdoje porą kartų ją pastūmė, siekdamas atimti telefoną; 2021 m. balandžio 15 d. apie 7.30 val. nusiuntė prie nukentėjusiosios namų, esančių (duomenys neskelbtini), savo draugą bei paskambinęs jai grasino, reikalavo, kad ji duotų šiam draugui savo pasą, dėl ko nukentėjusioji bei jos motina bijojo išeiti iš namų; 2021 m. gegužės 12 d. laukė jos prie namų, esančių (duomenys neskelbtini), ir apie 9.50 val. jai su vaikais ir drauge L. N. grįžus ir išlipus iš automobilio, privažiavo automobiliu „Mazda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pastatė jį skersai kieme, kad užblokuotų pravažiavimą, išlipo iš automobilio ir pradėjo šaukti L. N. atžvilgiu „kas tu tokia, žiurke tu stora, kodėl tu paėmei mano vaiką“, o šiai bei nukentėjusiajai su vaiku pabėgus namo ir jam nespėjus jų pagauti, toliau skambino bei rašinėjo I. N., jai grasindamas.
Tokiais veiksmais Z. N. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis Z. N. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad pripažįsta, jog sugadino telefoną. Prašė žmonos prisijungti prie „Skype“ (programos), nes įtarė, kad ji bendrauja su kitu vyru. Telefoną sudaužė, bet nemetė jo į žemę, o į kelią sulenkė. Tuo metu namie buvo vaikai. Patikino, kad negrasino žmonai, kad išveš į mišką. Pripažino, kad būna konfliktų, bet ne vaikų akivaizdoje. Nebegyvena kartu nuo tos dienos, kai sulaužė telefoną (nuo 2021 m. kovo 30 d.) – žmona išsikėlė ir išvažiavo pas mamą. Nuo to karto prie žmonos gyvenamosios vietos buvo nuvykęs apie 5 kartus. Pergyveno dėl vaikų ir norėjo su jais susisiekti. Ten gyvena motinos sugyventinis M., kuriuo nepasitiki, nes jis turėjo traumą ir geria vaistus, jam baisu dėl vaikų. Paaiškino, kad buvo privažiavęs prie jos namų, nes norėjo pasikalbėti, jam buvo įdomu, kaip jo vaikai. Galimai truputį garsiau šnekėjo, nes atstumas buvo nemažas – ji buvo antrame aukšte, o jis apačioje. Kaimynė L. dukrą sugriebė ir bėgo link namų nuo jo, jis prašė sustoti, norėjo su vaiku pakalbėti. Nežino, kodėl nuo jo bėgo. Buvo žodis „stora žiurkė“ ir, galimai, ją įskaudino, bet nežinojo, kas ji tokia. Žmona stovėjo prie savo automobilio ir kažkam skambino. Taip pat nurodė, kad pasieniečiai buvo sustabdę jį kaime prie Turgelių. Jis neturėjo paso ir paprašė, kad per „Viber“ paskambintų žmona ir prisistatytų, kad yra jo žmona. Draugas buvo Vilniuje ir paprašė, kad jis pas ją privažiuotų, nes ji juo netikėjo. Kitą kartą, kai žmona su vaikais grįžo iš šventės, jis paėmė sūnų ant rankų, tada I. mama išėjo ir paėmė vaikus, išsivedė namo. Patikino, kad konflikto nebuvo. Kai nuvykdavo pas žmoną, nepavykdavo susitikti – negalėjo jai prisiskambinti, todėl buvo nuvykęs prie jos namų nors su vaikais pakalbėti. Nuvažiuodavo ir pastovėdavo prie jos namų. Žmona sakė, kad jai nepriimtina, kad jis atvažiuoja prie namų. Patikino, kad laikosi paskirtos kardomosios priemonės, bet kartais nori su vaikais pabendrauti ir prašo žmonos, kad per „Viber“ paskambintų. Negali pasakyti, ar buvo konfliktų po gegužės mėnesio. Dabar vyksta skyrybų procesas, bendru sutarimu skiriasi. Patikino, kad neseka nukentėjusiosios. Sutinka su civiliniu ieškiniu.
Nukentėjusioji I. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2021 m. kovo 30 d. grįžus iš darbo valgė ir turėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini), nes reikėjo baterijos kompiuteriui. Kai buvo darbe, jai reikėjo vienos dalies ir padarė ekrano nuotrauką, išsiuntė vyrui, kad jai jos reikia. Vyras pamatė, kad jos darbiniame kompiuteryje yra „Skype“ programa. Per „Skype“ programą bendrauja su drauge. Grįžus namo vyras pradėjo reikalauti, kad prisijungtų prie „Skype“, bet ji sakė, kad ten darbiniais reikalais ir kodo neprisimena. Vyras pradėjo priekaištauti, nes įsivaizdavo, kad ji bendrauja su kitais vyrais. Vyras liepė važiuoti į darbą. Atsakė, kad negali, nes ten yra šeimininkai. Pasakė, kad rytoj atveš, bet jis priekaištavo, kad viską ištrins. Vyras paėmė jos telefoną, sulaužė per pusę, metė į sieną ir norėjo smogti, tačiau vyresnis sūnus atėjo ir pasakė „tete nereikia“ ir pradėjo verkti, rėkti. Nukentėjusioji greitai susirinko daiktus ir išvažiavo pas mamą, iškvietė policiją. Pareigūnams rodė telefoną, kai jie buvo atvažiavę pirmą dieną, o paskui pasiėmė vyras ir žadėjo sutvarkyti, bet metus negrąžina. Jai jį paėmęs sūnėnas savo vardu, nes pati negalėjo pasiimti – yra antstolių išieškojimas dėl vyro. Nukentėjusioji už jį dar turi mokėti, galimai liko 500 Eur atiduoti už telefoną. Išvažiavus, kaltinamasis vakare dar po langais atvažiavo ir pradėjo jai skambinti, rėkauti. Kitą dieną dar kartą atvažiavo. Kai jie grįžo ir priėjo prie laiptinės, kaltinamasis iš kitos pusės privažiavo. Pasakė jam, kad jis išvažiuotų, nes jam negalima čia būti. Jis šoko iš automobilio ir paėmė sūnų, bet sūnus labai išsigando ir pradėjo verkti. Jos mama pamatė, kad ji neateina, ir išėjo į lauką, pasiėmė vaikus ir nusivedė namo. Paskui prasidėjo žinutės. Kai su L. buvo Gariūnuose, kaltinamasis pradėjo nuo 8 val. be perstojo skambinėti. Ji vieną kartą pakeldavo ragelį, o kai jis visokiais žodžiais išvadindavo, numesdavo ragelį ir blokuodavo. Kai jį užblokavo, jis skambino iš kito numerio. Tą dieną jau turėjo būti darbe, kaimynės L. paprašė pažiūrėti dukrą. Kai jos privažiavo namo, L. paėmė vaiką ir pradėjo eiti. Pastebėjo, kad privažiavo vyras ir pastatė skersai automobilį. Kaimynė išsigandusi pabėgo. O ji su vežimu stovėjo prie durų, vyras pasakė, kad jai negyventi. Ji iškvietė policiją ir nubėgo per kitą įėjimą. Vyras kardomosios priemonės nesilaikė – tiesiog atvažiuodavo iš niekur nieko. Patikslino, kad kažkiek laikosi kardomosios priemonės – mažiau siekia bendrauti, tačiau būna paskambina ir klausia, kur ji yra, daugiau bendrauja dėl vaikų. Dėl vyro draugo paaiškino, kad jos telefono garsas naktį visada išjungtas, kad vaikų neprižadintų. Prabudo, nes išgirdo, kad mama kalbasi. Paėmus telefoną rado krūvą praleistų skambučių nuo vyro draugo, bei nuo jo paties. Paskambino jam ir paklausė, ko jis nori. Jis pradėjo sakyti, kad jį policija pasiėmė, prašė jos paso. Jo draugas skambino jos mamai. Vyras paskambino net mamos draugui. Paskui jos mamai reikėjo į darbą, o vyro draugas vis važinėjo po langais. Ji iškvietė policiją, nes nežinojo, ko jis nori iš jų. Nurodė, kad smurtas buvo ne tik jos atžvilgiu, bet ir jos artimųjų atžvilgiu. Jos mamą nuolat visokiais žodžiais išvadina. Su mamos draugu ji pati labai gerai bendrauja, jos vaikai su juo kaip su seneliu. Jis yra geras žmogus ir padeda, o tai, kad jis geria vaistus – nieko baisaus. Pabrėžė, jog nenorėjo skirtis. Jie pykosi, o kai ji išėjo dirbti – dar daugiau pykčių atsirado. Ji jautė nuolatinį žeminimą. Kai buvo tik vienas vaikas, galvojo, kad pasikeis. Antrą pagimdžius pamatė, kad niekas nesikeičia. Vyresnis iki šiol ateina ir sako, kad „tete telefoną sudaužė“. Patikino, kad buvo daugiau įvykių, nei kaltinime nurodyta, daug kartų kvietė policiją. Kai išsikraustė į (duomenys neskelbtini), nesuskaičiuos, kiek kartų vyras buvo atvažiavęs. Policiją kvietė galimai tik 8 kartus, nes bijojo – jis skambindavo ir grasindavo, kad išveš, ji negyvens, išveš vaikus. Nežino, ko iš jo galima tikėtis. Gyvendama (duomenys neskelbtini) pirmus du mėnesius nesijautė saugiai. Kolkas savo grasinimų neįvykdė, bet per 8 metus (bendro gyvenimo) yra ne kartą „gavus“. Kai kaltinamasis gerdavo, buvo gavus į žandikaulį ir mušta, tačiau jis šito nepripažįsta. Šiuo metu vyksta skyrybų procesas bendru sutarimu, nėra nustatyta bendravimo su vaikais tvarka. Anot jos, vaikai, tai pretekstas jam su ja susitikti. Savo civilinį ieškinį palaiko, tačiau nurodė, kad vyras iš 700 Eur atlygino 350 Eur ir žadėjo sutvarkyti bei atiduoti telefoną, tačiau iki šiol negrąžino. Nori, kad jai grąžintų telefoną, nes ruošiasi jį parduoti.
Liudytoja D. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2021 m. kovo mėn. vėlai vakare dukra verkdama atvažiavo su verkiančiais anūkais, pasakė, kad vyras sudaužė telefoną, pakėlė ranką. Praėjo valanda, kol apramino juos. Paprašė, kad atlaisvintų kambarį, kad galėtų su vaikais miegoti pas ją. Dukra pradėjo pasakoti, kad žentas pradėjo kabinėtis, jog jai kažkas rašinėja per „Viber“, kad ji kažkokia meilužė ar pan., paprašė parodyti jos kompiuteryje kažkokius tinklapius. Dukra pasakė, kad viskas yra darbe, parodys kitą dieną, o jis supykęs sulaužė telefoną. Vyresniam anūkui 5 metai, jis rodė, kaip tėtis sudaužė telefoną, kaip ant mamos rėkė. Tą vakarą žentas skambino, negali pasakyti, ar buvo atvažiavęs ar ne. Vaikai naktimis pirmas dienas verkdavo, rėkdavo. Nuolatiniai kaltinamojo skambučiai, grasinimai ir jai (liudytojai). Ji gyvena su draugu, jam taip pat skambina, grasina. Pakeitus telefono numerį, jis vėl naktį, ryte skambina. Paskutiniu metu šiek tiek aprimo. Dukrai taip pat nuolat grasina. Vieną rytą 2 ar 3 savaitės po įvykių jis pradėjo skambinti nuo 5 ar 6 ryto, nes jam kažkas pasakė, kad pas juos bute triukšmas, jie ignoravo jo skambučius. Pažiūrėjus pro langą dukra atpažino, kad čia jo draugo automobilis. Jis stovėjo ilgą laiko tarpą, bet kai liudytoja išėjo, jis nuvažiavo. Ji (liudytoja) bijojo ir į darbą išeiti, nežinojo, kas bus. Kitas kartas buvo, kai dukra nuvežė vaikus į gimtadienį pas draugės sūnų. Grįžo namo, o jis (kaltinamasis) kieme. Matė, kad dukters automobilis stovi, liudytoja laukė, kada jie užeis ir nesulaukė, turėjo išeiti į kiemą. Pamatė, kad jis atiminėja vėl jai kitą telefoną, stovėjo draugė su vyru ir vaikais, o vaikai rėkia lauke. Jis kėlė triukšmą, o dukra skambino policijai. Liudytoja pasiėmė anūkus ir parsivedė namo. Taip pat buvo įvykis, kai paskambinusi dukra sakė, važiavo apsipirkti, bet negalėjo, nes kaltinamasis skambino. Liudytojai paskambino žentas ir pasakė, kad nežino, kur jo vaikas, „kažkokia stora karvė“ pasiėmė jo vaiką ir išsinešė namo. Liudytoja atsakė, kad I. paprašė kaimynės iš pirmo aukšto L. pažiūrėti dukrytę, nes neturėjo dar darželio. Anot liudytojos, žmogus (kaltinamasis) neadekvatus, nuolat rėkia, keikiasi, išvadina visokiais žodžiais, grasina, kad į mišką išveš, kad atvažiuos jo draugai, „tau negyventi“, kad vaikus atims. Žinutes rašo, kuriose nuolat grasina. Vaikai nervingi. Telefonas sudaužytas. Dukrai ir darbo telefonas „plyšta“, ir asmeninis – jis nuolat skambinėja. Išsiima naują numerį, vėl rašo, skambina, užblokuoji – ir vėl rašo, skambina. Nurodė, kad prieš dukrą buvo smurtavęs, bet anksčiau ji nepasakojo, kol gyveno su vyru. Nuotraukoje yra mačiusi smurto žymių, neatvažiuodavo savaitę ar dvi, nes būdavo namie sumušta.
Liudytoja L. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta I. nuo mažens – gyvena pirmame aukšte, ji – antrame. Kiek žino, nelabai sėkmingas jos šeimyninis gyvenimas. Kai grįžo su daiktais (pas mamą) – apkabino ją, ji labai verkė, kai nusprendė su Z. nebegyventi, buvo pamėlusiais paakiais, labai pergyveno. Labai daug buvo Z. atleidus, ir vėl grįžus, ir vėl atėjus pas mamą. I. buvo minėjusi apie fizinį smurtą. Iš bendravimo mato, kad žmogus (kaltinamasis) yra agresyvus. Kartą jos buvo su I. turguje, tačiau nepavyko apsipirkti. Buvo iš jo pusės nuolatiniai skambučiai, grasinimai, pykčiai. Jos grįžo namo, o Z. taranavo jas automobiliu. Ji su I. buvo susitarusios, kad tą dieną prižiūrės jos dukrytę. Z. buvo labai piktas, greitai ėjo link jų, galvojo, kad kažkurią iš jų primuš, todėl ji pasiėmė I. dukrytę ir parbėgo namo. Ji laikė laiptinės duris, nes neturėjo raktų užrakinti, baimės buvo nemažai, nes jis buvo labai agresyvus. Kaltinamasis skambinėja ir jai 5 val. ryto, rašinėja žinutes, vadina kiaule, žiurke, liepia išsiblaivyti, nors ji visai nevartoja alkoholio. Tikina, jog jis kelia įtampą visiems aplinkiniams. Mano, kad grasinimai gali būti realūs. Buvo įvykis, kai I. pasiėmė iš vestuvių pokylio, ji visa drebėjo, nes ten apsilankė Z., įvyko konfliktas.
Liudytoja L. M. (J.) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su I. bendrauja seniai, nuo vaikystės. Su Z. nebuvo draugai, jis tiesiog draugės vyras. Ji (I.) dažnai skambindavo jai, skųsdavosi, kad jis ją skriaudžia – stumdosi, mušasi, (vadina) visokiais žodžiais. Kovo mėn. po sūnaus gimtadienio ji buvo su savo vyru su I., kuri bijojo, kad yra sekama, nes jie stovėjo prie namo ir po poros minučių privažiavo Z. N. Jie stipriai susikivirčijo, susistumdė, nežino, kuris kurį pirmas pastūmė. Po to prasidėjo, kad „aš vaikus matyti noriu“. Paėmė dukrą ant rankų, o sūnus nenorėjo. Jos nuomone, jis vyresnis, galimai supranta, kad tėvai pykstasi, ginčijasi. Liudytojos nuomone, ne vėlai vakare juos matyti reikia. I. iškvietė policiją. Išėjo jos mama. Liudytoja Z. liepė važiuoti, o vaikus pamatys rytoj, dienos metu, kad nebūtų skandalų. Liudytojos nuomone, I. bijojo Z. N.
Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gegužės 12 d. ir 2021 m. birželio 2 d. įtariamuoju apklaustas Z. N. parodė, kad su žmona I. N. gyvena 7 metus. Santuokoje jiems gimė du vaikai. Šiuo metu vaikams yra 5 ir 2 metukai. Konfliktų su žmona nėra buvę. Nuo 2021 m. vasario vidurio žmona pradėjo dirbti UAB „C“, pardavinėjo kvepalus. Žmonai pradėjus dirbti, jam kilo įtarimas, kad ji jį apgaudinėja ir susirašinėja su kitais vyrais. 2021 m. kovo 30 d. apie 17 val., jiems būnant namuose anksčiau minėtu adresu (duomenys neskelbtini), jis paprašė žmonos, kad ji jam pasakytų savo programėlės „Skype“ prisijungimo duomenis. Žmona pradėjo akivaizdžiai meluoti, kad neprisimena, kad atneš kompiuterį rytoj ir galės pažiūrėti. Tokie žmonos išsisukinėjimai jį labai supykdė ir jis iš jos rankų sugriebęs jai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Iphone11“ trenkė jį į žemę. Telefono stiklas suskilo. Po to jo žmona pradėjo ant jo rėkti, kad viskas, daugiau jos nebepamatys, pasiėmė vaikus ir išvyko gyventi pas savo motiną adresu (duomenys neskelbtini). Jis savo žmonai išvykti netrukdė, nieko jai nesakė. Nori pabrėžti, kad pranešime apie įtarimą nurodytų grasinimų savo žmonai neišsakė. Mano, kad žmona jį apkaltino neva jis jai grasino, nes ji nori bet kokiu būdu su juo išsiskirti. Dėl sudaužyto telefono nori pasakyti, kad gali atlyginti padarytą žalą arba telefoną suremontuoti. Po to konflikto su žmona susirašinėjo programėlėmis „Messenger“ bei „Viber“ , tačiau susirašinėjimų turinio neprisimena (2 t., b. l. 48–50, 56–58).
Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. kovo 30 d. liudytoja apklausta nukentėjusioji I. N. parodė, kad 2021 m. kovo 30 d. apie 17 val. adresu (duomenys neskelbtini), tarp jos ir jos vyro Z. N. kilo žodinis konfliktas dėl to, kad nedavė vyrui slaptažodžio nuo programos „Skype“, kai jis norėjo pasižiūrėti, su kuo ji susirašinėja. Ji bandė įvesti tą slaptažodį, tačiau prisiminti jo nesugebėjo. Kai ji neprisijungė prie „Skype“ programos, jis susinervino, paėmė iš jos rankų telefoną „Iphone11“, jį sudaužė išmesdamas ant žemės. Puolė ją, buvo užsimojęs su dešine ranka, norėjo jai suduoti, bet pasimaišė nepilnametis vaikas D. N., gimęs (duomenys neskelbtini), ir jis nuėjo nuo jos toliau. Vėliau jis pradėjo įžeidinėti ją, ji jam pasakė, kad išeis, bet vyras pasakė, kad „niekur iš čia neisi, nebent tave išneš“. Pradėjo grasinti, kad išveš ją į mišką, užmuš, per prievartą pastatys ant kelių. Ji, išsigandusi, kad jos vyras kažką jai padarys, su mažamečiais vaikais D. ir A. N., gimusia (duomenys neskelbtini), pabėgo ir išvažiavo pas savo mamą, adresu (duomenys neskelbtini). Vyras prieš ją smurtavo ir anksčiau, ji bijojo ir dėl to nesikreipė į policiją. Mano, kad tokie grasinimai yra realūs ir kad tai, ką jis jai grasina, vieną dieną ir padarys. Vyras toks pasidarė po to, kai metė gerti alkoholį. Fiziškai prieš ją šiuo atveju nesmurtavo. Medikų pagalbos nereikia (1 t., b. l. 9–12).
Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gegužės 6 d. liudytoja papildomai apklausta nukentėjusioji I. N. parodė, kad jų su sutuoktiniu turtui taikomas visiško atskyrimo rėžimas, nustatytas povedybinėje sutartyje. Pirmojoje apklausoje minėto konflikto metu jos sutuoktinis sugriebė jai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 11“ , kurio dabartinė rinkos vertė 700 Eur, bei metė į žemę, taip sudaužydamas telefono korpusą, bei ekraną. Dėl šios priežasties telefonas nėra tinkamas naudoti ir yra visiškai sugadintas. Nors po konflikto sutuoktinis ir sakė, kad telefoną sutaisys, tačiau to nepadarė, todėl reikš savo sutuoktiniui civilinį ieškinį dėl minėto telefono sugadinimo. Taip pat nori pabrėžti, kad minėto konflikto metu savo sutuoktinio išsakytus grasinimus, kad jis ją užmuš, padarys neįgalia, išveš į mišką, užkas, suprato kaip realius, nes vyras šiuos grasinimus išsakė iškart po to, kai sudaužė telefoną, ir tuo metu jis elgėsi neadekvačiai. Jos vyras yra 190 cm ūgio, 110 kg svorio, aukštas stiprus vyras, todėl pasipriešinti jam nesugebėtų ir jo grasinimų išsigando realiai, manė, kad jis tikrai gali taip pasielgti. Taip pat buvo baisu dėl mažamečių jų vaikų, kuriems yra 4,5 ir 1,5 metų, bijojo, kad vyras savo agresijos nenukreiptų į juos. Šiuo metu ji gyvena pas mamą adresu (duomenys neskelbtini), ir inicijavo skyrybų procesą (1 t., b. l. 26–29).
Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gegužės 13 d. liudytoja papildomai apklausta nukentėjusioji I. N. parodė, kad jos sutuoktinis Z. N. yra liguistai pavydus. Neadekvatūs pavydo priepuoliai prasidėjo maždaug prieš dvejus metus, Z. ją nuolat įtarinėjo, terorizavo, tikrindavo ir panašiai. Per jų santuokos laikotarpį pas mamą buvo išėjusi gal 5–6 kartus, nes nebegalėjo kęsti tokių gyvenimo sąlygų. Po jos išėjimų Z. prašydavo sugrįžti, žadėdavo, kad viskas pasikeis, kad jis nori matyti savo augančius vaikus ir t. t., ji tuo patikėdavo ir sugrįždavo. Tačiau gražiai gyvendavo vos kelias savaites, kai ir vėl prasidėdavo neadekvatūs įtarinėjimai. Galima sakyti, visos santuokos metu kentė vyro grasinimus bei smurtą. Ne kartą buvo sumušta, tiek į veidą, tiek į kitas kūno vietas, vaikščiojo su mėlynėmis, tai gali paliudyti jos mama, kuri jų santuokos peripetijas puikiai žino. Z. savo neadekvačiu elgesiu ir grasinimais terorizuodavo ne tik ją, bet ir jos mamą bei šios draugą, tačiau jos galvojo, kad tas jo liguistas pavydas praeis, viskas aprims ir galės gražiai gyventi, ir policijos nekviesdavo. Taip pat vienas iš motyvų nekviesti policijos buvo ir tai, kad jos vyras ir taip turėjo problemų su teisėsauga, nesinorėjo dar daugiau problemų pridaryti. Tačiau po paskutinio karto 2021 m. kovo 30 d., kai vyras sudaužė telefoną, už kurį ji dar metus laiko privalo mokėti, ir girdint vaikams grasino, kad išveš į mišką, susidoros ir panašiai, ji jau nebeiškentė ir išvažiavo pas mamą. Nuo tos dienos vyras nuolat ją terorizuoja telefonu, skambinėja kasdien, reikalauja atsiskaityti, įvairiomis formomis grasina (atimti vaikus, kad ją į psichiatrinę išveš, kad į mišką išveš, apšlapins galvą, bei ją nužudys arba padarys neįgalia, yra ne kartą grasinęs), atvažiuoja prie namų, reikalauja išeiti su juo pasikalbėti, rėkauja kieme, taip gąsdindamas ne tik jas, bet ir kaimynus. Nuo to momento, kai išėjo pas mamą, t. y. 2021 m. kovo 30 d., iki šios dienos policiją kvietė 5 kartus, nes savo vyro pradėjo realiai bijoti, jis tapo nebeprognozuojamas ir jai atrodo, kad apimtas desperacijos, jis tikrai gali jai, vaikams, ar jos šeimos nariams – mamai, šios draugui, kažką padaryti. Atsižvelgdama į išdėstytą, prašo paskirti jos sutuoktiniui kardomąją priemonę – uždraudžiant jam prie jos artintis nurodytu atstumu, ieškoti ryšių, ar bandyti kitaip paveikti (1 t., b. l. 38–41).
Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gegužės 13 d. liudytoja papildomai apklausta nukentėjusioji I. N. parodė, kad kaip ir nurodė pirmosios apklausos metu bei papildomos apklausos metu, sutuoktinis ją terorizavo beveik visą santuokos laikotarpį. Net po paskutinio įvykio 2021 m. kovo 30 d., kuris įvyko apie 17 val., ji su vaikais išvažiavo pas tėvus. Išeidama vyrui aiškiai pasakė, kad ji su vaikais išeina ir viskas, inicijuos skyrybas, nes nebenori taip gyventi. Jos vyras sulaikyti nebandė, leido jai išeiti, bet pasakė, kad ji vis tiek norės sugrįžti, tik kad gali būti per vėlu. Po to ji išvyko pas savo mamą, adresu (duomenys neskelbtini). Tą patį vakarą, apytiksliai nuo 18 val. jis jai rašinėjo trumpąsias SMS žinutes, bandė išprovokuoti gailestį, neva jam labai svarbūs vaikai, kaltino, kodėl kvietė policiją, vadino įvairiais necenzūriniais žodžiais (susirašinėjimus galės pridėti). Po to apie 23.30 val. jis atvažiavo prie jos tėvų namų, adresu (duomenys neskelbtini). Jis jai pradėjo rašinėti žinutes bei skambinti. Ji nekėlė ragelio, kadangi vaikai miegojo. Pro pravirą langą ji išgirdo savo sutuoktinio balsą, jis šaukė „kodėl nekeli ragelio, kur vaikai, tau pyzda, tu liksi be vaikų“. Ji išėjo į balkoną ir pamatė jį atvažiavusį su „BMW“ automobiliu, kuris oficialiai priklauso jo draugui, paprašė jo nusiraminti. Tačiau į tai jis nereagavo, toliau keikėsi įvairiais necenzūriniais žodžiais. Ji nebežinodama ką daryti, vėl iškvietė policiją. Policijos pareigūnai atvykę į įvykio vietą nebuvo, tačiau jai paskambino ir ji jiems papasakojo įvykio aplinkybes. Kitą dieną, t. y. 2021 m. kovo 31 d., Z. bendravo normaliai, taip lyg niekur nieko. Jai buvo keista, bet ji su juo bendravo normaliai, tačiau pasakė, kad nori skyrybų ir kad jie kartu vis tiek negyvens. Z. atsakė, kad skirtis nenori, bet ta tema plačiau nekalbėjo. Pokalbio metu prasitarė, kad ji vakare su vaikais važiuos pasveikinti jos draugės sūnaus su gimtadieniu. Vakare apie 22 val. ji su vaikais grįžo namo ir vos tik įvažiavus į namo kiemą, iš kitos pusės atvažiavo jos vyras, bei išlipęs iš automobilio griebė jų 4 metų sūnų D. N., bei paėmęs ant rankų pakėlė, tačiau sūnus tėčio išsigando ir būti su juo nenorėjo. Tai pamačiusi jos mama D. B. išbėgo į lauką ir paėmė sūnų ir dukrą, nusivedė juos namo. Jis tuo metu priėjo prie jos draugės vyro ir paklausė, kurį iš jų jis palaiko. Jos draugės vyras nieko jam neatsakė, tuomet jis pradėjo jos draugei aiškinti, kokia neva ji neadekvati, kaip ji neduoda jam vaikų ir panašiai. Po to ji pasakė, kad kvies policiją ir tuo metu Z. porą kartų ją nestipriai pastūmė, siekdamas atimti telefoną, bet ji jam neatidavė. Dėl tų pastūmimų fizinio skausmo nejautė, tačiau buvo labai nemalonu prieš draugę ir jos vyrą dėl tokios situacijos. Po to, kai ji iškvietė policiją, nuėjo namo, o jis pasiliko lauke ir dar bandė šnekėti su jos drauge ir skųstis, kokia ji bloga žmona. Kada jis išvažiavo, ji tiksliai nematė, bet faktas tai, kad jis jos prie namų laukė, kol ji sugrįš ir, matyt, tikėjosi ją užklupti su meilužiu. Po šio įvykio jis kurį laiką buvo aprimęs, tačiau jai palietus skyrybų, vaikų arba telefono taisymo klausimą, jis susierzindavo ir pradėdavo ją keikti. Be to, jis grasino, kad jei ne jis, tai jo draugai su ja susidoros. 2021 m. balandžio 15 d. ryte 07.36 val. buvo įvykis, kai pas juos prie langų atvažiavo jos sutuoktinio draugas V., kuris stovėjo po langais bei reikalavo duoti jos pasą. Jai paskambino jos sutuoktinis bei pasakė, kad duotų V. savo pasą. Ji tai daryti atsisakė ir iškvietė policiją, nes jai buvo baisu, kad minėtas V. gali ką nors padaryti jai ar mamai, nes ši kaip tik turėjo išeiti į darbą. Paskutinis įvykis, kuomet jos vyras buvo sulaikytas, įvyko 2021 m. gegužės 12 d. Dieną prieš, t. y. 2021 m. gegužės 11 d. ji paskambino vyrui ir paklausė, ar jis galės pažiūrėti vaikus, kol ji bus darbe. Jis atsakė, kad nėra vyro, reiškia nėra ir tėvo. Ji tuomet kreipėsi į jo mamą ir prašė jos pažiūrėti vaikus, ši sutiko. Tuomet jai paskambino Z. ir pradėjo ant jos rėkti, kad ji nekištų čia tėvų, ji nebesusivaldė ir iš pykčio atsakė, kad jeigu nenori padėti prižiūrėti, tai vaikų negaus visai. Tuo jų pokalbis ir baigėsi. Kitą dieną ryte, t. y. 2021 m. gegužės 12 d. ji kartu su drauge nuvažiavo į „Gariūnų prekybos miestelį“ apsipirkti ir jai nuo pat ryto, t. y. apytiksliai nuo 7.30 val. Z. pradėjo skambinėti. Ji, nenorėdama su juo bendrauti ir pyktis, ragelio nekėlė ir jis jai skambinėjo kas kelias minutes. Apsipirkusios su drauge grįžo iš Gariūnų apie 10 val. ir išlipusios iš automobilio pamatė kaip Z. privažiavo automobiliu „Mazda“, bei pastatė jį skersai kieme, kad užblokuotų pravažiavimą. Išlipus iš automobilio Z. šaukė ant jos kaimynės „kas tu tokia, žiurke tu stora, kodėl tu paėmei mano vaiką“. Tuo metu jos kaimynė su jos dukra A. N. pabėgo namo į jai priklausantį butą, o ji tuo metu per kitą namo pusę, per kitą įėjimą pabėgo namo. Parėjus namo iškvietė policijos pareigūnus. Jos dukra tą dieną pasiliko su minėta kaimyne, o jų sūnus buvo darželyje. Kai Z. nepavyko jų pagauti, tuomet jis vėl pradėjo jai skambinėti, rašinėti, ji nebežinodama, ką daryti, susisiekė su ikiteisminį tyrimą atliekančiu pareigūnu ir buvo inicijuotas jos vyro sulaikymas. Ankstesnėje apklausoje minėjo, kad sutinka su vyru susitaikyti, tačiau šiuo metu nori pasakyti, kad nuomonę pakeitė ir su vyru susitaikyti nesutinka. Yra informuota apie vyrui paskirtą kardomąją priemonę, nutartį gavo. Galės ikiteisminiam tyrimui pateikti jų su vyru susirašinėjimus, bei telefono išklotinę, kurioje matysis jos vyro skambučių dažnumas. Nori pasakyti, kad savo vyro realiai bijo, nes pastaruoju metu jis tapo neprognozuojamas (1 t., b. l. 45–47).
Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gegužės 19 d. liudytoja apklausta D. B. parodė, kad I. N. yra jos dukra, o Z. N. yra jos žentas. Z. N. yra agresyviai ūmaus būdo, liguistai pavydus, karštakošis, iš esmės neadekvačiai reaguojantis į įprastas gyvenimiškas situacijas bei labai manipuliatyvus. Iš pradžių šių Z. savybių nepastebėjo, tačiau gimus vaikams, šios Z. savybės išryškėjo. I. su Z. susituokė apytiksliai prieš aštuonerius metus. Iš pat pradžių žentas jai atrodė tvarkingas, normalus vyriškis, dukra nesiskųsdavo. Tačiau apytiksliai prieš dvejus, trejus metus dukra pradėjo atvažiuoti pas ją vis dažniau ir dažniau, atvykdavo viena, be žento. Ant dukros kūno pastebėdavo mėlynes, tačiau dukra teisindavosi, kad tai užkliuvo, tai pati susitrenkė, tačiau jai dėl to kildavo įtarimų. Gimus antram vaikui, Z. pradėjo elgtis išvis neadekvačiai, pradėjo I. įtarinėti, kad neva ji turi kitą vyrą, tačiau tai visiška nesąmonė, nes dukra vos spėjo su naujagimiu ir 3 metukų pirmagimiu. Apytiksliai prieš pusantrų metų I. su abiem vaikais atvažiavo pas ją adresu (duomenys neskelbtini). Ant I. veido pamatė mėlynę, I. prisipažino, kad čia Z. jai sudavė. I. paprašė nekviesti policijos, pasakė, kad nenori gadinti gyvenimo nei sau, nei Z.. Z. visą tą savaitgalį I. skambinėjo, kontroliavo, atrodė, kad kiekvieną žingsnį. Po to I. grįžo pas Z. Po šio karto I. buvo atvykusi pas ją pagyventi trumpesniam ar ilgesniam laikotarpiui gal 10 kartų. Paskutiniu metu I. pas ją apsistodavo vis ilgesniam laikui, tiesiogiai nepasakydavo, kad Z. bijo, tačiau tai matėsi. Ne kartą buvo, kad I. paskambina vidury nakties, paprašo pakloti lovą, bei su vaikais atvažiuoja pas ją. Atvažiavusi visuomet būdavo apsiverkusi, pasakodavo, kad Z. elgiasi neadekvačiai, kaltina ją visokiom nesąmonėm. Ji matė, kad Z. I. skambinėja kas kelias minutes, liepia jai atsiskaitinėti dėl kiekvieno žingsnio, girdėjo kaip telefonu ant jos šaukia, grasina. Apytiksliai prieš metus Z. pradėjo skambinėti ir jai bei jos sugyventiniui, juos išplūsdavo dėl to, kad neva jie daro I. įtaką. Be to, prasidėjo kaltinimai visiškais absurdais, t. y. kad jos sugyventinis neva tai miega ir su ja, ir su I. Paskutinį kartą, t. y. 2021 m. kovo 30 d., apie 18 val. I. jai paskambino bei verkdama pasakė, kad atvažiuoja pas ją. Apie 19 val. I. kartu su vaikais atvažiavo pas ją, buvo apsiverkusi, taip pat apsiverkę ir susijaudinę buvo jos anūkai. Vyresnysis anūkas D. N. jai pradėjo pasakoti, kad tėtis paėmė mamos telefoną bei perlenkdamas į kelį jį sulaužė. Po to jai dukra taip pat papasakojo, kad Z. pamatė dukros kompiuteryje programėlę „Skype“ ir liepė dukrai pasakyti slaptažodžius. Dukrai pasakius, kad ji nežino slaptažodžio, nes tai darbiniame kompiuteryje įdiegta programa darbui, jis griebė dukrai iš rankų telefoną ir perlenkęs per kelį jį sulaužė, po ko metė į sieną, bei grasino I. nuvežti į mišką, pastatyti ant kelių, ką dukra suprato kaip realų grasinimą su ja susidoroti. Po to dukra susirinko daiktus, vaikus ir atvažiavo pas ją. Po šio įvykio dukra inicijavo skyrybas bei pas Z. nebegrįžo, šiuo metu gyvena su vaikais pas ją. Nuo 2021 m. kovo 30 d. iki Z. sulaikymo dienos, Z. teroras buvo pasiekęs piką, jis I. skambindavo ir dieną, ir naktį. Būdavo taip, kad skambina kas minutę. Laukdavo jos prie namų, dėl tokio jo elgesio buvo pradėję bijoti eiti į darbą. Negali pasakyti tikslios datos, bet buvo prie namų atsiuntęs kažkokį savo draugą, kuris šūkavo po langais bei reikalavo I. paso. Minėtu laikotarpiu Z. skambinėjo ir I., ir jai, ir jos sugyventiniui. Paskambinęs grasindavo susidoroti, nuvežti į mišką, „apmyžti“ galvą ir panašiai. Nežinodama ką daryti, ji netgi skambino jo motinai, prašė su juo pakalbėti, tačiau ši niekuo jai padėti negali, nes Z. suaugęs vyras ir patarimų neklauso. Ji mano, kad Z. galimai vartoja kažkokias narkotines ar kitas psichoaktyvias medžiagas, kurios veikia jo polinkį į agresiją ir dėl to jis darosi neprognozuojamas bei realiai pavojingas. Tikrai gali patvirtinti, kad jos dukra pastaruosius du metus kentė savo vyro Z. N. fizinį, psichologinį, o galimai ir seksualinį smurtą ir mano, kad Z. turėtų už tai atsakyti (1 t., b. l. 114–117).
Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gegužės 27 d. liudytoja apklausta L. N. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). I. N., gyvenančią (duomenys neskelbtini), pažįsta nuo vaikystės, jos yra artimos kaimynės, viena kitai padeda. Z. N. labai artimai nepažįsta, jį pažįsta tiesiog kaip I. N. vyrą, su juo daug bendravusi nėra, tačiau to, kiek yra bendravusi, užteko susidaryti įspūdžiui. Z. N. yra labai uždaras, beveik su niekuo, išskyrus savo šeimą, nebendraujantis. Jai yra žinoma, kad jis ribojo I. bendravimą su jos biologine šeima, draugėmis bei kitais žmonėmis. I. yra minėjusi, kad Z. yra liguistai pavydus. Santuokos metu I. su vyru gyveno kitu adresu, tikslaus adreso nežino, nes pas juos svečiuose nėra buvusi. Ji matė, kad per jų santuokos metus ji ne kartą buvo grįžusi su vaikais pagyventi pas mamą, tai porai savaičių, tai mėnesiui. Yra su I. kalbėjusios apie tai, kad jos vyras kuo toliau, tuo labiau neadekvatus ir ji nebežino kaip su juo gyventi. Tačiau po kurio laiko ji vis tiek sugrįždavo pas jį, dėl vaikų. Paskutinį kartą I. grįžo pas mamą 2021 m. kovo gale. Nuo to laiko kai ji grįžo, ji epizodiškai prašydavo jos pabūti su jos dukra. Kadangi ji šiuo metu nedirbo, prižiūrėdavo jos dukrą A., kuriai šiuo metu yra treji metai. 2021 m. gegužės 11 d. su I. susitarė kitą dieną važiuoti apsipirkti į Gariūnų prekybos miestelį. 2021 m. gegužės 12 d. ji kartu su I. bei jos dukra A., I. priklausančiu automobiliu nuvažiavo į „Gariūnų prekybos miestelį“ apsipirkti. Vos tik išvažiavus, nuo pat ryto, t. y. apytiksliai nuo 7.30 val., Z. pradėjo jai skambinėti. Ji matė, kad Z. skambinėjo I. kas kelias minutes. I. pakeldavo ragelį ir teisindavosi Z., dėl to, kur yra, kad vaikas yra su ja ir panašiai, o padėjus ragelį Z. vėl skambindavo ir klausdavo to paties. Toks elgesys jai pasirodė neadekvatus. Vaikštant po prekybos miestelį matė, kad I. visa įsitempusi, sunerimusi, išsigandusi. Ji suprato, kad normaliai apsipirkti nepavyks, todėl pasiūlė grįžti namo. Grįžus namo, adresu (duomenys neskelbtini), bei pastačius automobilį kieme, I. pasakė – „prasideda“. Kaip tik tuo metu pamatė, kad sustoja pilkos spalvos automobilis, kuris užblokavo pravažiavimą kieme. Ji išlipo iš automobilio ir dar nesuprasdama, kas vyksta, atsegė gale sėdėjusią I. dukrą, bei paėmė ją ant rankų. Tuomet pamatė, kaip link jų agresyviai artėja Z. Jis buvo visas išraudęs, kažką rusiškai šaukė. Ką tiksliai jis sakė, ji nesuprato, tačiau iš agresyvaus Z. elgesio suprato, kad pavojus būti sumuštai realus, todėl kartu su I. N. dukra A., kurią laikė ant rankų, pradėjo bėgti namų link. Įbėgusi į namą, ji ranka įsikabino į durų rankeną bei koja įsispyrė į durų staktą ir stipriai laikė duris, kad Z. negalėtų jų atidaryti ir galvotų, kad jos užrakintos. Tuo metu buvo labai išsigandusi ir nežinojo ką daryti ir kas vyksta su I. Kaip tik tuo metu jos sūnus atrakino jų buto duris ir pakvietė ją į namus. Ji paleido duris ir kartu su I. dukra užėjo į namus ir užsirakino. Jos sūnus pasakė, kad matė situaciją ir neprognozuojamą Z. elgesį, todėl ėjo jos ieškoti. Po kelių minučių pas juos atėjo I., kuri atrodė išsigandusi, verkė ir pasakė, kad skambins policijai. Tą pačią dieną Z. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) į jai priklausantį telefono numerį – (duomenys neskelbtini) rašė žinutes, bei jai skambino, tačiau ji jam neatsakė (žinučių nuotrauką pridės prie protokolo). Kiek jai žinoma, tą pačią dieną Z. buvo sulaikytas. Taip pat norėtų pasakyti, kad nuo 2021 m. kovo 30 d. iki 2021 m. gegužės 12 d. Z. vis atvažiuodavo prie jų namo, adresu (duomenys neskelbtini), stebėdavo tiek I. langus, tiek jos. Matuodavo, ar teisingai sustatyti automobiliai, nors pats šiame name negyveno. Būdavo taip, kad šaukdavo po langais, toks jo elgesys, ko gero, ne tik jai, bet ir kitiems kaimynams atrodė neadekvatus. Jai atrodo, kad Z. grasinimai realūs, jo elgesys tikrai neadekvatus ir jis tikrai gali vieną dieną I. ką nors padaryti (1 t., b. l. 120–123).
Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gegužės 28 d. liudytoja apklausta L. J. parodė, kad I. N. pažįsta nuo paauglystės, sutaria gerai. I. vyrą Z. pažįsta, tačiau su juo artimai nebendravo, nes jis yra neprognozuojamas. Apytiksliai prieš porą metų Z. yra jai skambinęs ir nurodęs su I. nebendrauti, nes neva ji jai daro blogą įtaką. Taip pat ir grasino, kad jeigu ji nenustos su ja bendrauti, tai jis ją pakas ir panašiai. Nuo to laiko su Z. bendravimas nutrūko visiškai ir bendraudavo tik su I. Per visus jų santuokos metus I. buvo ne kartą pasipasakojusi, kad Z. prieš ją smurtauja tiek psichologiškai, tiek fiziškai. 2021 m. kovo 31 d. buvo jos sūnaus gimtadienis. Į gimtadienį buvo pakviesta ir I. su vaikais. Šventės metu I. prasitarė, kad skiriasi su vyru, bei kad jis ją persekioja. Atšventus gimtadienį, vakare, galimai apie 22 val., ji kartu su savo draugu parvežė I. su vaikais namo, adresu (duomenys neskelbtini). Jiems atvažiavus į kiemą ir sustojus, iš kitos pusės atvažiavo Z. pilkos spalvos automobiliu „BMW“. Išlipęs iš automobilio Z. paėmė ant rankų I. sūnų D. N., tačiau šis pardėjo verkti, nenorėjo būti su tėčiu. I. pradėjo pykti, kad jis ją persekioja ir prašė važiuoti namo, tačiau jis, paleidęs D., paėmė dukrą A. I. pradėjo jo prašyti, kad jis paleistų vaikus ir leistų jiems eiti namo, nes jau vėlus metas, vaikams reikėjo miegoti. I. sakė jam, kad atvažiuotų ir dieną su vaikais bendrautų, o ne naktį. Taip tarp jų kilo žodinis konfliktas, I. pasakė, kad jeigu jis nevažiuos namo, ji iškvies policiją. Tuo metu ji paėmė A. ant rankų. I. paėjo į šoną pakalbėti su pareigūnais, o Z. priėjo prie jos ir tiesdamas rankas į telefoną sakė „duok, pats pakalbėsiu“ ir tuo metu jie susistumdė. Kuris kurį pastūmė pirmas, ji nematė. Kaip tik tuo metu iš namų išėjo I. mama ir vaikus nusivedė namo. Netrukus po to I. taip pat nuėjo namo. Jos su jos draugu ir Z. liko lauke. Z. pradėjo jos klausinėti, kurį iš jų ji palaiko, ar normalu, kad mama neduoda vaikų tėvui, tačiau ji į pokalbį su Z. nesileido ir su draugu išvažiavo namo (1 t., b. l. 125–127).
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2021 m. kovo 30 d. 17.38 val. gautas I. N. pranešimas, kad pranešėjos vyras Z. N. konfliktavo, grasino jai, sudaužė jos mobilaus ryšio telefoną. Namuose buvo du vaikai iki 4 m. Pranešėja su vaikais pabėgo iš namų, nes labai išsigando. Šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) pas mamą. Greitosios medicinos pagalbos atsisakė. Vyras liko namuose. Patikrinus informaciją nustatyta, kad atvykus (duomenys neskelbtini) pasitiko pranešėja I. N., gimusi (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad adresu (duomenys neskelbtini) jos vyras Z. N., gimęs (duomenys neskelbtini), grasino fiziniu susidorojimu, kad išveš į mišką, užmuš, pastatys per prievartą ant kelių, buvo pakėlęs ranką, norėjo suduoti, bet pasimaišė mažametis vaikas. Taip pat atėmė iš jos rankų telefoną „Iphone 11“, kurį visiškai sudaužė mesdamas jį ant žemės. Išsigandusi su mažamečiais vaikais D. N., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir A. N., gimusia (duomenys neskelbtini), pabėgo pas mamą, adresu (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad anksčiau vyras prieš ją buvo naudojęs fizinį smurtą, todėl labai bijo, kad vėl gali tą patį padaryti. Šiuo metu fiziškai vyras nesmurtavo (1 t., b. l. 16–17, 23).
Iš I. N. 2021 m. gegužės 6 d. pareiškimo matyti, kad 2021 m. kovo 30 d. apie 17.30 val. adresu (duomenys neskelbtini) jos vyras Z. N., gimęs (duomenys neskelbtini), paėmė nuo komodos jos telefoną abiem rankom stipriai spausdamas į kelį jį sulenkė ir metė į sieną. Šiais savo veiksmais sugadino jos mobilaus ryšio telefoną, kurio vertė 700 Eur. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl turto sugadinimo, t. y. mobilaus ryšio telefono „Apple 11“ (1 t., b. l. 18).
Iš 2017 m. spalio 30 d. povedybinės sutarties matyti, kad I. N. ir Z. N. taikomas visiško atskirumo teisinis režimas, t. y. visas turtas, tiek kilnojamas, tiek nekilnojamas, įgytas po sutarties sudarymo, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (1 t., b. l. 30–32).
I. N. 2021 m. gegužės 6 d. pateikti susirašinėjimai su Z. N., kuris reikalauja atsiliepti, atrašyti, vartoja necenzūrinius žodžius I. N., jos motinos bei jos sugyventinio atžvilgiu, teigia, jog „as jums pridarysiu problemu“, „sulauzysiu gaidi jaigu ji ten pamatysiu kita savaite balkone“, „as prisiekiu tu pasigailesi labai“, „as perspeju, rytoj negalesiu vaikams prisiskambinti pamatysi kas bus“, „zinok liksi turbut tu be vaiku, viskas apsisuks pries tave“, „as jums padarysiu linksma gyvenima uz ignora“ (1 t., b. l. 49–84).
2021 m. gegužė 5 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas „Bodycam“ vaizdo įrašas ir užfiksuotos nukentėjusiosios policijos pareigūnams nurodytos įvykio aplinkybės (t. 1, b. l. 85–87).
Iš pateiktos telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinės nuo 2021 m. kovo 30 d. iki 2021 m. gegužės 12 d. matyti skambučių dažnumas – kas kelias sekundes, minutes, tą pačią dieną po keliolika kartų (1 t., b. l. 95–106).
Iš 2021 m. birželio 1 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas objektas –nukentėjusiosios I. N. (toliau I. N.) pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas jos ir įtariamojo Z. N. (toliau Z. N.) pokalbis telefonu. Pokalbis vyksta rusų kalba. Z. N.: Ką, ką tik tėtukas bus jo (sunku suprasti, ką sako). Čia viskas? Čia tavo išsidirbinėjimai? I. N.: Kur čia išsidirbinėjimai? Aš neišsidirbinėju. Z. N.: Tai tu išsidirbinėji, tu. Tu „išsipisinėji“, kodėl, aš tave perspėjau dešimt kartų, sakiau, įvesk savo „Skype“ kodą. I. N.: Aš pasakiau, neprisimenu, atvešiu rytoj kompą. Z. N.: Nereikia man rytoj, man reikia dabar, rytoj ištrinsi viską, kaip visada. Kaip tada buvo... I. N.: Rytoj, ai, į darbą nevažiuoju. Z. N.: Su tuo A. S., „blet“, „pisaisi“, žiurke, tu man buvai neištikima, „blet“... I. N.: Viskas, iki pasimatymo. Z. N.: Klausykis manęs dabar... I. N.: Ne. Z. N.: Klausykis manęs dabar... Aš padarysiu taip, kad tu verksi, aš taip nenoriu, nes man vaikų gaila, supranti? I. N.: Tu šiandien vieną jau išgąsdinai konkrečiai. Z. N.: Aš išgąsdinau? Aš išgąsdinau, „blet“, čia aš išgąsdinau? I. N.: Tu sudaužei mano telefoną. Z. N.: Aš dar ne tą sudaužysiu, supranti? Tu sudaužei mano gyvenimą, tu sudaužei mūsų vaikų gyvenimą, nachui tu gimdei vaikus, jeigu tu tokia, blet, šliundra paleistuvė? A? I. N.: Tu man šiandien pasakei, tu ką man šiandien pasakei? Aš tavo vaikus prižiūriu. Viskas, ačiū, kad pažiūrėjai. Viskas, iki pasimatymo, neskambink man. Z. N.: Normaliai klausyk, aš padarysiu kitaip, aš įspėju dar kartą. Man skambina ta tavo žiurkė ir viską aiškiną, kas per paslaptys, blet, o aš padarysiu taip, kad... I. N.: Aš neturiu paslapčių. Z. N.: Aš tą „pyzduką“, kuriam galvą turėjau apmyžt, ant kelių parklupdysiu, ir jis „blet“ nebus su ja, nori, „nachui“? Nori, ar ne? I. N.: Viskas, iki pasimatymo. Z. N.: Aš tavęs klausiu (pokalbis nutrūksta). Vaizdo įrašo trukmė 1.38 min (1 t., b. l. 107–111).
Iš išrašo iš įvykių paieškos sistemos matyti I. N. policijos iškvietimai nuo 2021 m. kovo 30 d. iki 2021 m. gegužės 13 d. (5 kartai) bei nurodytos įvykių aplinkybės (1 t., b. l. 128–132).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą.
Nagrinėjamu atveju Z. N. pareikšti kaltinimai už sistemingą I. N. bauginimą naudojant psichinę prievartą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sistemingas žmogaus bauginimas naudojant psichinę prievartą gali reikštis grasinimais nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kitais baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliančiais veiksmais (pavyzdžiui, besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atviru sekimu, gąsdinančiais naktiniais skambučiais, amoralaus pobūdžio SMS žinutėmis ir pan.). Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-542/2011, 2K-198/2013, 2K-347/2014). Objektyviai sistemingumas reikalauja bent trijų bauginančio pobūdžio veiksmų, padarytų per tam tikrą, nelabai ilgą laiko tarpą ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą, o subjektyviai rodo kaltininko siekį įbauginti asmenį. Bauginimo priežastis ir motyvas padarytos veikos vertinimui reikšmės neturi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-327-696/2016, 2K-90-689/2018 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Z. N. ir I. N. yra sutuoktiniai. I. N. netinkamą vyro elgesį (fizinį ir psichologinį smurtą) santuokoje kentė jau kurį laiką, tačiau 2021 m. kovo 30 d. vyrui pareikalavus pateikti savo „Skype“ prisijungimo duomenis bei jų nepateikus, sudaužius jos telefoną, užsimojus suduoti I. N., šiai pareiškus, kad išeis iš namų, ketina skirtis bei išėjus pas mamą, Z. N. ėmė sistemingai ją bauginti. Sistemingas psichinės prievartos naudojimas pasireiškė nuolat persekiojant I. N., vaikų ir kitų asmenų akivaizdoje vadinant necenzūriniais žodžiais, grasinant išvežti į mišką, užmušti, padaryti neįgalia, atimti vaikus, nuolatiniais bauginančio ir grasinančio turinio skambučiais ir žinutėmis tiek dieną, tiek naktį, budėjimu prie moters (mamos) namų.
Kaltinamasis Z. N. pripažino sugadinęs I. N. telefoną iš pykčio, nes manė, kad ji jį apgaudinėja, bendrauja su kitais vyrai, tačiau nepripažino grasinęs, bauginęs, sekęs žmoną, nors patvirtino, kad nuo to laiko, kai žmona išvyko pas mamą, prie žmonos gyvenamosios vietos buvo nuvykęs apie 5 kartus. Tai teisina tuo, jog norėjo pasikalbėti, jam buvo įdomu, kaip jo vaikai, pergyveno dėl vaikų ir norėjo su jais susisiekti, nepasitiki žmonos motinos sugyventiniu, jam baisu dėl vaikų, atvykęs galimai truputį garsiau šnekėjo, nežinojo, kas tokia kaimynė, paėmusi jo dukrą, todėl prašė sustoti, norėjo su vaiku pakalbėti, galimai įžeidė kaimynę, savo draugą prie žmonos namų siuntė, nes pats buvo sulaikytas pasieniečių. Nuvykus pas žmoną nepavykdavo susitikti, nuvažiuodavo ir pastovėdavo prie jos namų.
Sprendžiant, ar yra BK 145 straipsnio 2 dalies sudėtis, visais atvejais būtina nustatyti, kaip konkretų grasinimą suprato ir priėmė nukentėjusysis, be to, įvertinti išsakytų grasinimų pobūdį, intensyvumą ir realumą. Nukentėjusioji I. N. teismui nuosekliai, detaliai ir labai aiškiai pasakojo, kaip pasireiškė Z. N. grasinimai ir persekiojimai, kad jie buvo sistemingi, nuolat pasikartojantys, I. N. išsamiai apibūdino savo būseną ir savijautą, kilusią dėl kaltinamojo elgesio, paaiškino, kad dėl jo buvo priversta slapstytis, stengėsi neatsakinėti į vyro skambučius ir žinutes, keisdavo numerį ar užblokuodavo, tačiau vyras vis tiek ją rasdavo, kentėjo ne tik ji, bet ir jos artimieji, draugai. Retrospektyviai vertindama tarpusavio santykius, nukentėjusioji teigė, kad su Z. N. santuokoje jie pykdavosi, o kai ji išėjo dirbti – dar daugiau. Ji jautė nuolatinį žeminimą, per 8 metus (bendro gyvenimo) prieš ją vyras ne kartą smurtavo, ypač kai šis gerdavo, buvo mušama. Jos išėjimą iš namų būtent lėmė sutuoktinio neprognozuojamumas, agresija, pavyduliavimas. Būtent šias Z. N. savybes nukentėjusioji įvardijo kaip pagrindinę priežastį, dėl kurios ji turėjo pagrindo manyti, kad savo grasinimus Z. N. gali įvykdyti. Tokį manymą jai susistiprino ir praeityje buvusios Z. N. agresyvaus elgesio apraiškos jos atžvilgiu. Nukentėjusiosios įvardintas aplinkybes patvirtino liudytojų D. B., L. N., L. M. (J.) parodymai apie tai, kad I. N. dėl Z. N. elgesio, jo nuolatinio persekiojimo jautėsi įbauginta, susijaudinusi, pasimetusi, persikraustė gyventi pas mamą, Z. N. bijojo, neramūs buvo ir jų vaikai. Taigi Z. N. veiksmai vertintini kaip nepriimtini, sukėlę nukentėjusiajai nuolatinę baimę, o jų atlikimas nelaikytinas normaliu, įprastu socialiniu bendravimu, net jei tai ir liečia bendrus vaikus. Tai, kad Z. N. tokį elgesį demonstravo ne tik nukentėjusiosios, bet ir kitų jai artimų asmenų atžvilgiu bei akivaizdoje, viešose vietose, patvirtina, kad kaltinamasis tokiu savo elgesiu I. N. kūrė baimės ir nerimo atmosferą, kėlė nervinę įtampą, nukentėjusioji buvo prisiversta ne kartą kreiptis į teisėsaugos institucijas. Pažymėtina, jog tokio pobūdžio Z. N. elgesys nebuvo vienkartinis, jis tęsėsi apie du mėnesius, todėl atitinka sistemingumo kriterijų. Iš į bylą pateiktų susirašinėjimų telefonu, vaizdo įrašo ar telefono išklotinių matyti, kad Z. N. per vieną dieną išsiųsdavo nuo kelių iki keliolikos ar keliasdešimt žinučių, atlikdavo tiek pat skambučių, nepriklausomai nuo to, ar jam buvo atsakoma. Z. N. savo žinutėse dažnai reiškė gąsdinimus, įžeidinėjimus tokiu būdu bandydamas kurti bauginančią atmosferą, siekdamas palaužti nukentėjusiąją. Be to, iš kai kurių užfiksuotų žinučių turinio matyti, kad grasinimai reiškiami ne tik nukentėjusiajai, bet ir jos mamai bei mamos draugui. Įžeidžiančio, žeminančio ir gąsdinančio turinio žinutės buvo rašomos visą laiką nuo 2021 m. kovo 30 d. iki 2021 m. gegužės mėn. Vertinant rašytų žinučių intensyvumą, jų turinį, laikytina, kad visi šie veiksmai sudaro Z. N. neteisėto elgesio grandinę, padaryti siekiant sukelti ir palaikyti nukentėjusiosios baimę, norint, kad ji nerimautų, jaustųsi nesaugiai, paklustų Z. N. valiai ir ši atsisakytų su juo nutraukti santykius.
Pažymėtina, kad toks sistemingas kaltinamojo Z. N. elgesys peržengė protingumo ribas ir yra vertinamas kaip psichinė prievarta, pasižyminti nusikalstamai veikai būdingu pavojingumu. Sistemingas bauginimas, siekis paveikti nukentėjusiąją negali būti traktuojamas vien tik kaip besiskiriančių asmenų nesutarimai ir konfliktai. Nukentėjusioji turėjo pagrindą manyti, kad nevienkartiniai grasinimai gali būti realūs, kadangi kaltinamasis Z. N., anksčiau prieš ją smurtavęs, o aptariamos veikos padarymo metu sudaužė jos telefoną, stovėdavo prie jos mamos namų, laukdavo grįžtant, o sugrįžus eidavo link jos, imdavo ant rankų vaikus, siuntė savo draugą reikalaudamas jos paso ir pan. Toks kaltinamojo elgesys nėra socialiai priimtinas, peržengia taikaus ir mandagaus bendravimo ribas.
Kaltinamasis, sistemingai baugindamas I. N., veikė tiesiogine tyčia, nes suprato, kad pavojingai psichiškai veikia nukentėjusiąją, kelia jai baimę, siekė šią būseną palaikyti ir norėjo taip elgtis. Z. N. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, kaltinamasis sistemingai baugino nukentėjusiąją, ši jo bijojo, jautė nerimą, o jis suprato savo veiksmų esmę ir siekė nusikalstamai veikti prieš nukentėjusiąją.
Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Baudžiamoji atsakomybė pagal minėtą straipsnį kyla asmeniui, sugadinusiam turtą, kurio vertė viršija 5 MGL (BBND) (250 Eur), bet neviršija 250 MGL (BBND) (12 500 Eur) dydžio sumos (BK 190 str.). Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori, arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia joms atsirasti (kilti).
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo Z. N. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, taip pat visiškai įrodyta.
Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu kaltinamasis Z. N. savo kaltę dėl padaryto I. N. turto sugadinimo iš esmės pripažino, patvirtino jo padarymo aplinkybes, nurodytas kaltinime, t. y. kad jis 2021 m. kovo 30 d. apie 17 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), reikalavo, kad I. N. prisijungtų prie savo „Skype“ paskyros ir parodytų jam savo susirašinėjimus, o šiai nepavykus prisijungti, sugriebė iš I. N. rankų jai asmenine nuosavybės teise priklausantį 700 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 11“ ir tyčia jį sudaužė mesdamas ant grindų (patikslino, kad pirmiau sulenkė į kelią). Šiuos jo parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – nukentėjusiosios I. N., liudytojos D. B. parodymai, I. N. pareiškimas ir kitoje bylos medžiagoje užfiksuoti duomenys.
Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad nurodytais veiksmais Z. N. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, kadangi jis sugadino svetimą turtą, kurio vertė (700 Eur) viršija 250 Eur, bet neviršija 12 500 Eur, be to, pažymėtina, jog atitinkamus veiksmus jis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia – suvokdamas savo veiksmų pobūdį, jų galimas sukelti pasekmes, ir būtent tokių pasekmių (sugadinti svetimą turtą) jis ir siekė.
Taigi Z. N. veiksmuose nustačius tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, požymius, Z. N. pripažintinas kaltu padaręs ir nurodytą nusikaltimą.
Bausmės skyrimo motyvai, civilinio ieškinio ir kiti klausimai
BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
BK 145 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės – laisvės atėmimas iki ketverių metų.
Skirdamas bausmę kaltinamajam Z. N., teismas pirmiausia, vadovaudamasis BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, t. y. kad šiuo atveju padaryti vienas baigtas nesunkus tyčinis nusikaltimas nuosavybei ir vienas baigtas apysunkis tyčinis nusikaltimas pavojingas žmogaus sveikatai ir gyvybei, padaryta žala atlyginta iš dalies.
Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, t. y. kad Z. N. yra brandaus amžiaus, vedęs, nedirbantis (2 t., b. l. 73), registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 74), administracine tvarka per vienerius metus baustas 2 kartus, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (2 t., b. l. 77–80), laikomas neteistu, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 14 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-99-827/2022 pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 250 MGL (BBND) dydžio bauda, nuosprendis neįsiteisėjęs (2 t., b. l. 75–76, teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos priežiūros įstaigose, priklausomybės ligų centruose byloje nėra.
Galiausiai teismas atsižvelgia į tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.
Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti Z. N. už nusikalstamas veikas paskyrus prokurorės pasiūlytas bausmes: už nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurio dydis – 8 mėnesiai, įpareigojant per šį laiką atlyginti padarytą turtinę žalą, pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje, sankcijoje numatytą vienintelę bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, kurio dydis – 9 mėnesiai.
Bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 2 dalyje, bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 63 str. 1, 4 d.), prie 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant minimalų laisvės apribojimo bausmės, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, pakeistos į laisvės atėmimo bausmę, dydį, paskiriant galutinę 1 metų laisvės atėmimo bausmę.
Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju padarytas nesunkus ir apysunkis nusikaltimai, po šios nusikalstamos veikos padarymo naujų ikiteisminių tyrimų Z. N. atžvilgiu nepradėta, teisiamas pirmą kartą (pirmasis nuosprendis dar neįsiteisėjęs), turi socialinius ryšius, du mažamečius vaikus, manytina, kad bausmės tikslai Z. N. gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 7, 9 punktais, 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, Z. N. skirtinos 1 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 metams 6 mėnesiams su intensyvia priežiūra, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nėra susiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose, nebendrauti su I. N., neieškoti su ja ryšių ir nesiartinti prie jos 100 metrų atstumu, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti turtinę žalą.
Įvertinus tai, kad nuo 2021 m. gruodžio mėn. pabaigos pradėta nagrinėti civilinė byla dėl Z. N. ir I. N. santuokos nutraukimo, šiuo nuosprendžiu skyrus įpareigojimą Z. N. nebendrauti su I. N., neieškoti su ja ryšių ir nesiartinti prie jos 100 metrų atstumu, svarstytinas įpareigojimas kaltinamojo ir nukentėjusiosios atstovams kartu su Vaikų teisių apsaugos tarnyba spręsti klausimus dėl dviejų vaikų bendravimo su tėvais, kadangi bendravimas per minėtų asmenų atstovus tampa vienintele priemone siekiant užtikrinti vaikų bei jų tėvo būtiną bendravimą.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, Z. N. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo atveju į jam skirtiną bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme nuo 2021 m. gegužės 12 d. 11.59 val. iki 2021 m. gegužės 13 d. 15.12 val. (dvi dienos) išbūtas laikas (2 t., b. l. 36–38), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.
Z. N. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie jos arčiau nei 50 metrų atstumu (2 t., b. l. 66–67, 131–133, 162–164) – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę panaikintina.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
I. N. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 700 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 33) ir 2021 m. gegužės 6 d. nutarimu buvo pripažinta civiline ieškove (1 t., b. l. 34). Teismo posėdžio metu I. N. paaiškino, kad Z. N. jai atlygino 350 Eur žalos dėl telefono sugadinimo ir žada jai grąžinti sutaisytą mobilųjį telefoną.
Atsižvelgiant į tai, kad šiuo nuosprendžiu nustatyta, jog kaltinamojo Z. N. veiksmai, dėl kurių nukentėjusioji I. N. patyrė nurodytą turtinę žalą (700 Eur), pripažinti nusikalstama veika (svetimo turto sugadinimas), civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo laikytinas pagrįstu, įrodytu, o vadovaujantis tuo, kad pagal nukentėjusiosios pateiktą AB „Telia Lietuva“ 2020 n. kovo 24 d. PVM sąskaitą faktūrą mobilusis telefonas „iPhone 11“ kainavo 676,86 Eur (1 t., b. l. 94), įvertinus mobiliojo ryšio telefono nusidėvėjimo lygį turto sugadinimo metu, tai, jog, anot nukentėjusiosios, Z. N. jai jau atlygino dalį turtinės žalos – 350 Eur, iš kaltinamojo civilinės ieškovės I. N. naudai priteistina sumažinta reikalautos turtinės žalos atlyginimo suma – 300 Eur (BPK 115 str. 1 d.).
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 kompaktiniai diskai vokuose, prisegtuose prie baudžiamosios bylos antro tomo galinio viršelio vidinės pusės, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,
nusprendžia:
Z. N. (Z. N.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Z. N. (Z. N.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laiką atlyginti padarytą turtinę žalą, pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalių, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčio nuostatomis, bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir skirti Z. N. (Z. N.) subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 7, 9 punktais, 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, Z. N. (Z. N.) skirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams su intensyvia priežiūra, įpareigojant Z. N. (Z. N.) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nėra susiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose, nebendrauti su I. N., neieškoti su ja ryšių ir nesiartinti prie jos 100 metrų atstumu, dalyvauti elgesio pataisos programoje užbaigiant ją per 9 (devynis) mėnesius nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios ir per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti turtinę žalą.
Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Z. N. (Z. N.) skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo atveju į jam skirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2021 m. gegužės 12 d. 11.59 val. iki 2021 m. gegužės 13 d. 15.12 val. (dvi dienos) išbūtą laiką, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.
Z. N. (Z. N.) paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie jos arčiau nei 50 metrų atstumu – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. N. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jos naudai priteisti iš Z. N. (Z. N.) 300 Eur (trijų šimtų eurų) turtinės žalos atlyginimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 kompaktinius diskus vokuose, prisegtuose prie baudžiamosios bylos antro tomo galinio viršelio vidinės pusės, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.