Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-03-02 · Administracinė byla Nr. I-1355-362/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-03-02
Bylos Nr.
I-1355-362/2016
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00114-2016-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Arvydas Martinavičius
Pareiškėjas
E. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1355-362/2016Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00114-2016-1Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 02 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Arvydas Martinavičius,sekretoriaujant Daliai Semaškaitei,nedalyvaujant pareiškėjui E. S.,

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. S. kreipėsi į teismą su skundu ir papildomu skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Atsakovas, Šiaulių apskrities VPK), 250 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas E. S. skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015-08-25 iki 2015-08-27 buvo laikomas Šiaulių apskrities VPK areštinėje. Nurodė, jog Šiaulių apskrities VPK areštinėje asmens krata buvo atliekama, esant žemai temperatūrai, jis buvo verčiamas išsirengti nuogai, daryti pritūpimus. Kameroje, kurioje jis buvo laikomas, buvo šalta, drėgna, trūko ploto, ypač atmetus plotą, kurį užima baldai, gultai, sanitarinis mazgas., dėl ko jis turėjo visą laiką sėdėti ar gulėti, nebuvo užtikrintas natūralus apšvietimas, kas labai kenkė akims, rūkantys asmenys buvo laikomi su nerūkančiais Dėl to pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius emocinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, galimybių sumažėjimą. Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalą. Prašo už laikotarpį, praleistą Šiaulių apskrities VPK areštinėje, priteisti 250 Eur neturtinei žalai atlyginti. Papildomame skunde nurodė, kad kameroje buvo per mažai spintelių, sanitarinis mazgas nepilnai atitvertas, tad jį, atliekantį gamtinius reikalus, galėjo matyti. Lango nebuvo galima uždaryti ar atidaryti, kada nori, jis buvo nešvarus. Kameroje vienu metu buvo 7 žmonės, kurie buvo patalpinami ir nakties metu, o į nurodymus, kad yra nerūkantis, niekas nereagavo.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Šiaulių apskrities VPK atsiliepime nurodoma, jog pareiškėjas skunde nurodė, kad pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 6, kurios plotas yra 21,17 kv. m, sanitarinis mazgas užima 1 kv. m plotą. Sanitarinis mazgas pagal nustatytus reikalavimus atitvertas 1,2 m aukščio sienele. Kameroje buvo ne daugiau kaip 4 asmenys, tad vienam žmogui teko ne mažiau kaip 5 kv. m kameros ploto Kameroje yra langas, su permatomu stiklu. Kratos atliekamos, vadovaujantis teisės aktais. Rūkantys ir nerūkantys asmenys laikomi atskirai, pagal jų prašymus, tačiau duomenys apie pateikiamus prašymus kaupiami nėra.

Atsakovo atstovas prašo teismo pareiškėjo skundo dėl 250 Eur neturtinės žalos atlyginimo netenkinti ir atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo E. S. skundas ir patikslintas skundas tenkintini iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities VPK, neteisėtais veiksmais.

Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities VPK) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 nurodė, kad valstybės valdžios institucijų pareigūnų aktais padaryta neteisėta veika LR CK 6.271 straipsnio taikymo prasme gali pasireikšti ne tik nacionalinių teisės aktų, bet ir tarptautinių teisės aktų nesilaikymu. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimas taip pat gali būti pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti.

Konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Šioje teisės normoje yra įtvirtintas absoliutaus pobūdžio imperatyvas, kuris draudžia kankinti žmogų, nežmoniškai su juo elgtis ar žeminti jo orumą, nepriklausomai nuo aplinkybių ar nukentėjusiojo asmens elgesio (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Labita prieš Italiją, pareiškimo Nr. 26722/95).

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje paprastai atsižvelgia į kalinimo trukmę, kalinčio asmens emocinę ir fizinę būseną, kalinčio asmens amžių, lytį ir sveikatą, kalinio galimybę laisvai judėti įkalinimo įstaigos teritorijoje, kalinčio asmens galimybę mankštintis, pasivaikščioti lauke, kameros apšvietimą ir ventiliaciją, ar kameroje yra tualetas, ar jis atskirtas pertvara ir kt. Konvencijos 3 straipsnio nuostata įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Valašinas prieš Lietuvą).

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2013 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 40-V-24 patvirtintų Šiaulių apskrities VPK areštinių vidaus tvarkos taisyklių 4 punkte numatyta, kad policijos areštinės budinčios pamainos pareigūnai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Europos Sąjungos teisės aktais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Baudžiamuoju, Baudžiamojo proceso, Administracinių teisės pažeidimų, Bausmių vykdymo kodeksais, Suėmimo vykdymo įstatymu, Policijos veiklos įstatymu, Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro įsakymais, Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymais ir nurodymais, kitais teisės aktais ir šiomis vidaus tvarkos taisyklėmis.

Policijos areštinių įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau tekste – Higienos norma), kurios 6 punkte numatyta, kad policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Analogiška nuostata išdėstyta Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356, 6 punkte.

Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820, 2 punkte nustatyta, kad ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems policijos areštinių pastatams ir jų teritorijoms. Veikiančioms policijos areštinėms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Iš Šiaulių apskrities VPK Viešosios tvarkos biuro areštinės 2016-01-20 pažymos „Dėl E. S.“ matyti, jog pareiškėjas Šiaulių apskrities VPK areštinėje buvo laikotarpiu nuo 2015-08-25 iki 2016-08-27, 6 kameroje. Iš asmenų paskirstymo į kameras išrašo matyti, jog pareiškėjas areštinėje buvo kartu su dar trimis asmenimis (viso kameroje 4 asmenys trumpą laikotarpį, 2015-08-26, nuo 11 val. 19 min. iki 11 val. 35 min., ir nuo 15 val. 30 min. iki 16 val. 20 min. Kitu laiku kameroje būdavo 1-3 asmenys

Pareiškėjas skunde nurodė, kad areštinės kameroje šalta, drėgna.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2015 m. gegužės 07 d. (patikrinimo aktas Nr. EP-179) atliko Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės periodinį patikrinimą, kurio metu nustatė, kad Šiaulių apskrities VPK areštinės patalpos švarios, tvarkingos, nustatytas higienos normų pažeidimas sienų danga atsilupusi, sienos ir grindys nepadengtos lengvai valoma ir dezinfekuojama medžiaga (Higienos normos HN 37:2009 28 p.). Patikrinti sanitariniai mazgai, nurodyta, jog jie nuo kameros atskirti, pažeidimų nenustatyta. Tikrinta kamera vėdinama per langą. Valymo inventorius yra, jis švarus. Duomenų apie lango švarumą nepateikta.

Duomenų, kad pareiškėjas būtų pateikęs skundus dėl jo laikymo kartu su rūkančiais, ar prašymų, įrodančių, jog jis yra nerūkantis, nepateikta. Nors pareiškėjas nurodo, jog trūko baldų ( spintelių) tačiau nemotyvuoja, kuo tai jam buvo padaryta neturtinė žala.

Pastebėtina, jog atsakovas neginčija nurodytos aplinkybės, kad sanitarinis mazgas yra atitvertas tik 1,2m aukščio sienele, galimybės privačiai atlikti gamtinius reikalus nėra.

Asmens, patalpinamų į areštinę, apžiūros atlikimą reglamentuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015-02-10 įsakymo Nr. 5-V-139 „Dėl policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo‘ IV skyriaus 13 p., kuris numato, kad privalomai turi būti užfiksuoti visi uždaromo asmens kūno sužalojimai, o 14 p. numato, jog turi būti atlikta visa asmens krata, kratą turi atlikti tik tos pačios lyties pareigūnas. Įvertinus išdėstytus norminius aktus bei pareiškėjo nurodytą kratos atlikimo tvarką, teismas teisės aktų pažeidimų, o tuo pačiu ir neteisėtų praleistą Šiaulių apskrities VPK areštinės darbuotojų veiksmų nenustatė.

Be to, teismas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas ne kartą nurodė, jog tiek kratos atlikimo metu, tiek areštinės kameroje buvo šalta, tačiau šis jo teiginys yra vertintinas kritiškai, kadangi pareiškėjas areštinėje buvo vasaros metu, rugpjūčio 25-27 dienomis. Taip pat kritiškai vertintini nurodymai apie asmenų patalpinimą į kamerą nakties metu, nė vienas asmuo po 24 val. į kamerą patalpintas nebuvo. Pastebėtina, jog pats pareiškėjas nurodo, jog Šiaulių apskrities VPK areštinėje buvo nuo 2015-08-25 iki 2015-08-27, o toks buvimas negali būti laikomas ilgalaikiu poveikiu.

Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands).

Siekiant nustatyti, ar atsakovui dėl neteisėtų veiksmų atlikimo kyla civilinė atsakomybė, būtina įvertinti, ar pareiškėjui dėl šių neteisėtų veiksmų kilo pasekmės, t. y. neturtinė žala, taip pat ar tarp paminėtų veiksmų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog byloje nustatytas atsakovo veiksmų neteisėtumas dėl privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais ir kitų Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6, 28 punktų reikalavimų nesilaikymo. Tačiau pažymėtina, kad siekiant nustatyti, ar atsakovui dėl neteisėtų veiksmų atlikimo kyla civilinė atsakomybė, būtina įvertinti, ar pareiškėjui dėl šių neteisėtų veiksmų kilo pasekmės, t. y. neturtinė žala, taip pat ar tarp paminėtų veiksmų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys.

LR CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Teismas neabejoja, kad dėl nustatytų neteisėtų veiksmų pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei pareiškėjui esant Šiaulių apskrities VPK areštinėje būtų buvę laikytasi teisės aktų.

Kaip minėta, šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

Dėl pareiškėjui už neigiamus išgyvenimus priteistinos sumos pažymėtina, jog asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Kita vertus, pastebėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Sprendžiant dėl pareiškėjui neturtinės žalos priteisimo ir priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti taip pat atsižvelgtina į tai, kad byloje nenustatyta, jog Šiaulių apskrities VPK areštinės darbuotojai pareiškėjo laikotarpiu išskyrė jį iš kitų areštinėje uždarytų asmenų ir dirbtinai sudarė jam ankštas laikymo areštinėje sąlygas ar kitaip blogino jo laikymo areštinėje sąlygas, taip pat į tai, kad Šiaulių apskrities VPK areštinėje netinkamos laikymo sąlygos (buvimas kamerose, kur higienos reikalavimai vykdomi nebuvo) iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai (byloje nepateikta jokių duomenų, kad pareiškėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai). Be to, atsižvelgtina į tai, kad 4 asmenys kameroje buvo labai trumpą laiką, bylos medžiaga paneigti argumentai dėl šalčio kameroje. Todėl teismo vertinimu, įvertinus tai, kad pareiškėjui tam tikrą laiką galimai nebuvo užtikrinti teisės aktuose nustatyti higienos reikalavimai areštinės kameroje, neužtikrintas privatumas sanitariniame mazge, pažymint, jog laikotarpis, kurio metu buvo pažeidžiamos jo teisės, buvo trumpas, atsižvelgiant į visus skunde išdėstytus argumentus bei atsikirtimus į juos, teismas vertina, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisė aktuose nustatytų sąlygų kamerose pažeidimo pripažinimą, kaip pakankamą satisfakciją už jo teisės pažeidimus, o reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo E. S. skundą ir patikslintą skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjo E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas sąlygas areštinės patalpose buvo pažeista.

Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Teisėjas Arvydas Martinavičius