Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Danpower Baltic Taika elektrinė“ (buvęs pavadinimas UAB „SSPC-Taika“) (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Ministerija) 2015 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. (8.6-10)3-977 ,,Dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo sustabdymo“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas).Pareiškėjas nurodė, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – ir AIEĮ) 14 straipsniu ir siekdamas žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune (toliau – ir Žemės sklypas), įrengti 5 MW galios elektros iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginius ir gauti AIEĮ 20 straipsnyje nustatytą atsinaujinančių išteklių naudojimo energijai gaminti skatinimo priemonę, su akcine bendrove „Lesto“ (toliau – ir AB „Lesto“) 2013 m. kovo 13 d. sudarė Elektros gamybos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolą Nr. KP-42030-13-2011 (toliau – ir Ketinimų protokolas). Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) 2013 m. birželio 20 d. nutarimu buvo pripažintas AIEĮ 20 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto skatinimo kvotų paskirstymo aukciono (toliau – ir Aukcionas) laimėtoju ir 2013 m. rugpjūčio 23 d. jam buvo išduotas AIEĮ 16 straipsnyje įtvirtintas leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. LP-18315 (toliau – ir Leidimas plėtrai), statant 5MW galios elektros gamybos įrenginius Žemės sklype. 2015 m. vasario 12 d. gavo AB „Lesto“ pranešimą, kuriuo buvo informuotas, kad Ketinimų protokolo sudarymo metu neturėjo AIEĮ 14 straipsnio 11 dalies 9 punkte numatyto detaliojo plano, kuris leistų Žemės sklype statyti Ketinimų protokole nurodytos galios ir tipo elektrinę, todėl Ketinimų protokolas negalioja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu. Atsakovas 2015 m. vasario 19 d. raštu pareikalavo per 30 dienų pateikti duomenis ir (ar) dokumentus, įrodančius atitiktį teisės aktuose nustatytiems reikalavimams Leidimo plėtrai išdavimo dieną. 2015 m. kovo 19 d. pateikė atsakovui raštą, kuriame, be kita ko, nurodė, kad: Ketinimų protokolas CK 1.80 straipsnio pagrindu gali būti pripažintas negaliojančiu tik teismo; pagal AIEĮ 14 straipsnio 11 dalies 9 punktą detalusis planas turi būti pateiktas tik tuo atveju, jei tai yra būtina pagal galiojančius teisės aktus; 5 MW galios kogeneracinę elektrinę (toliau – ir Elektrinė) Žemės sklype siekė įrengti atliekant esamų statinių rekonstrukciją, o ne vykdant naują statybą; Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (toliau – ir TPĮ) nustato išimtis, kai detalieji planai nėra rengiami; pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybė) 2014 m. spalio 29 d. rašte pateiktą išaiškinimą Žemės sklype Elektrinės statyba nėra galima tik vykdant naują statybą, tačiau gali būti vykdoma rekonstruojant esamus statinius. Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau – ir EĮ) 21 straipsnio 5 dalies 1 punktu, Savivaldybės 2014 m. spalio 29 d. rašte ir AB „Lesto“ 2015 m. vasario 12 d. rašte išdėstytomis aplinkybėmis, 2015 m. balandžio 2 d. priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo nuo 2015 m. balandžio 2 d. sustabdė Leidimo plėtrai galiojimą. Pareiškėjas teigė, kad skundžiamas sprendimas pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu pažeidžia AIEĮ 14 straipsnio 11 dalies 9 punktą, 16 straipsnio 5 dalį, Lietuvos Respublikos statybos įstatymą (toliau – ir SĮ), TPĮ 22 straipsnio 3 dalies 2 punktą, CK 1.78 straipsnį, 2013 m. spalio 22 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymo Nr. 1-212 „Dėl veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 76 punktą, teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo principus ir viešąjį interesą. Dėl nurodytų prieštaravimų skundžiamas sprendimas naikintinas ABTĮ 88 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Pareiškėjas paaiškino, kad vertinant sistemiškai bylai aktualų teisinį reguliavimą galima daryti šias išvadas: 1) detaliojo plano galiojimą patvirtinančių dokumentų prie ketinimų protokolo apskritai nebūtina pridėti, jei detalusis planas, remiantis aktualiais teisės aktais, nėra reikalingas planuojant statyti gamintojo pareiškime numatytos galios ir tipo elektrinę; 2) jei detalusis planas, remiantis aktualiais teisės aktais, yra reikalingas planuojant statyti gamintojo pareiškime numatytos galios ir tipo elektrinę, detaliajame plane turi būti nustatytas toks teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas, kuris suteikia teisę, SĮ įtvirtintais būdais (pasirinkus atitinkamą statybos rūšį), statyti gamintojo pareiškime numatytos galios ir tipo elektrinę; 3) gamintojo pareiškime nurodytos galios ir tipo elektrinės statyba gali būti įgyvendinama ne tik naujo statinio statybos būdu, tačiau ir rekonstruojant ar remontuojant esamus statinius. Pareiškėjas vertino, kad spręsti, ar Ketinimų protokolo pasirašymo metu pateikė tinkamus dokumentus, galima tik įvertinus, ar Ketinimų protokolo pasirašymo metu jis de facto (faktiškai) galėjo įgyvendinti Elektrinės statybą statant naujus statinius arba rekonstruojant ar remontuojant esamus: 1) nesuplanavus teritorijos detaliuoju planu (nesant žemės sklypo detaliojo plano); arba 2) pagal Kauno miesto valdybos 2000 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 107 patvirtintą Žemės sklypo detalųjį planą (toliau – ir Detalusis planas).Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, akcentavo, kad kompetentingą sprendimą, ar jis konkrečiu atveju galėjo įgyvendinti Elektrinės statybą Žemės sklype, galėjo priimti Savivaldybė, kuri 2014 m. spalio 29 d. ir 2015 m. balandžio 21 d. pateikė du išaiškinimus, pagal kuriuos, vadovaujantis Detaliuoju planu, Ketinimų protokole nurodytos elektrinės statybos buvo galimos, rekonstruojant Žemės sklype esančius pastatus. Rekonstrukcijai pakako pakeisti valstybės įmonėje Registrų centre (toliau – ir VĮ Registrų centras) įregistruotą komercinės paskirties objektų teritorijos Žemės sklypo naudojimo būdą bei nustatyti naudojimo būdą – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Šie VĮ „Registrų centras“ duomenų pakeitimai galėjo būti atlikti vadovaujantis Detaliuoju planu. Taigi, Elektrinės statyboms rekonstrukcijos būdu naujo detaliojo plano parengimas nebuvo privalomas. Pareiškėjas pažymėjo, kad analogiška išvada buvo pateikta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2015 m. kovo 17 d. rašte.Pareiškėjas pabrėžė, kad informavo Ministeriją apie Elektrinės statybas rekonstruojant Žemės sklype esančius pastatus 2013 m. liepos 25 d. prašyme nurodydamas, kad Elektrinė bus statoma ant esamo pastato konstrukcijos dalies.Pareiškėjas akcentavo, kad skundžiamas sprendimas nėra teisėtas ir turėtų būti panaikintas taip pat ir tuo pagrindu, kad Leidimas plėtrai yra stabdomas vadovaujantis AB „ Lesto“ klaidingai nurodyta aplinkybe, kad Ketinimų protokolas, vadovaujantis Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra negaliojantis nuo sudarymo dienos. Pareiškėjo vertinimu, tokie AB „Lesto“ teiginiai yra nepagrįsti, prieštaraujantys CK nuostatoms ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai. Pareiškėjas nurodė, kad nėra objektyvių pagrindų laikyti Ketinimo protokolą niekiniu, todėl, ar Ketinimų protokolas yra negaliojantis ab initio (iš pradžių) kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms, gali nustatyti tik teismas.Pareiškėjas teigė, kad Ketinimų protokolo sudarymo metu buvo pateikta tiksli, teisinga, AIEĮ 14 straipsnio 11 dalies 9 punkte nurodyta informacija ir dokumentai, tarp kurių ir Žemės sklypo Detalusis planas, todėl Ketinimų protokolas yra sudarytas teisėtai, nepažeidžia imperatyvių įstatymo normų ir yra galiojantis. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas, sutinkamai su AIEĮ 16 straipsnio 3 dalimi ir Taisyklių 76 punktu, skundžiamą sprendimą galėjo priimti tik nustatęs, kad Leidimo gavimui buvo pateikti klaidingi arba ne visi, AIEĮ 16 straipsnio 5 dalyje įtvirtinti, dokumentai ir informacija. Atsakovas Leidimo plėtrai išdavimo metu nepateikė jokių pretenzijų dėl teikiamų duomenų trūkumų ir/ar neteisingumo. Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamame sprendime nurodyti dokumentai yra galiojantys ir jo sudarymui buvo pateikti visi aktualiais teisės aktais reikalaujami dokumentai ir informacija. Todėl, pareiškėjo vertinimu, jo atžvilgiu kuriama situacija, kai viešojo administravimo subjektas, iš esmės nepasikeitus faktinėms aplinkybėms ir (ar) teisiniam reguliavimui, nenurodydamas jokių pagrįstų aplinkybių, imasi teisinių veiksmų, kuriais retrospektyviai akivaizdžiai yra pažeidžiami teisėti interesai ir trukdoma teisėta ūkinė veikla. Atsakovas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2013 m. liepos 15 d. prašė išduoti Leidimą plėtrai ir 2013 m. liepos 25 d., 2013 m. rugpjūčio 22 pateikė papildomus dokumentus ir informaciją. Vadovaudamasis EĮ 16 straipsniu, AIEĮ, Taisyklėmis ir 2013 m. birželio 20 d. Komisijos nutarimu Nr. 03-238, kuriuo pareiškėjas buvo patvirtintas Aukciono laimėtoju, 2013 m. rugpjūčio 23 d. pareiškėjui išdavė Leidimą plėtrai. Ministerija, Komisija ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – ir Vyriausybė) 2014 m. rugsėjo 26 d. gavo skundą dėl to, jog pareiškėjas galbūt neturėjo teisės su elektros tinklų operatoriumi sudaryti Ketinimų protokolo, nes Ketinimo protokolo pateikimo dieną nebuvo parengtas detalusis planas, kuris leidžia statyti gamintojo paraiškoje nurodytos galios ir tipo elektrinę. Atsakovas pažymėjo, kad atlikdamas skunde nurodytų duomenų patikrinimą, 2014 m. spalio 22 d. raštu kreipėsi į kompetentingas institucijas (Savivaldybę, Vyriausybę, Komisiją) dėl paaiškinimų pateikimo ir įvertino gautus paaiškinimus. Vadovaudamasis EEĮ 21 straipsnio 4 dalimi ir Taisyklių 74, 75 ir 76 punktais, 2015 m. vasario 19 d. raštu informavo pareiškėją apie galimą Leidimo plėtrai galiojimo sustabdymą EĮ 21 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu dėl reguliuojamos veiklos sąlygų pažeidimų ir nurodė juos pašalinti per 30 kalendorinių dienų nuo teikiamo atsakovui rašto registravimo pas pareiškėją dienos. Pareiškėjas 2015 m. kovo 19 d. pateikė paaiškinimus ir nurodė, kad pagrindo stabdyti Leidimo plėtrai galiojimą nėra. Reaguodamas į pareiškėjo paaiškinimus, į tai, kad pareiškėjas nepateikė informacijos ar dokumentų, pagrindžiančių nustatytų pažeidimų pašalinimą, priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo informavo pareiškėją, kad vadovaujantis EĮ 21 straipsnio 4 dalimi ir Taisyklių 75, 76 punktais bei 76.1 papunkčiu, nuo 2015 m. balandžio 2 d. sustabdo pareiškėjo turimo Leidimo plėtrai galiojimą EĮ 21 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu ir nustato 30 kalendorinių dienų terminą nuo Leidimo plėtrai sustabdymo dienos pažeidimams pašalinti.Atsakovas nesutikimą su skundu grindė šiais pagrindiniais argumentais: 1) pareiškėjas sau palankiu būdu aiškina teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, galiojusius Leidimo plėtrai išdavimo metu ir nepagrįstai teigia, kad detaliojo plano galiojimą patvirtinantys dokumentai nebuvo privalomi pateikti sudarant Ketinimų protokolą ir tokie dokumentai nėra privalomi išduodant Leidimą plėtrai; 2) Ministerija pagal kompetenciją turi teisę sustabdyti Leidimo plėtrai galiojimą; 3) dėl skundžiamo sprendimo priėmimo pareiškėjo teisėti lūkesiai nebuvo pažeisti; 4) pareiškėjui, nepažeidžiant nustatytų procedūrų ir terminų, buvo pritaikytos proporcingos ir teisės aktais numatytos poveikio priemonės.Atsakovas sutiko su skunde nurodytu teiginiu, kad spręsti, ar pareiškėjas Ketinimų protokolo pasirašymo metu pateikė tinkamus dokumentus, galima tik įvertinus, ar Ketinimų protokolo pasirašymo metu pareiškėjas de facto galėjo įgyvendinti Elektrinės statybą statant naujus statinius arba rekonstruojant ar remontuojant esamus: 1) nesuplanavus teritorijos detaliuoju planu (nesant Žemės sklypo Detaliojo plano); arba 2) pagal Detalųjį planą.Atsakovas teigė, kad pareiškėjas Ketinimo protokolo pasirašymo metu neturėjo teisės įgyvendinti Elektrinės statybos Žemės sklype. Tokias išvadas padarė atsižvelgdamas į Savivaldybės 2014 m. spalio 29 d. ir 2015 m. balandžio 21 d. raštuose pateiktus išaiškinimus, kuriuose, be kita ko, buvo pažymėta, kad esamuose pastatuose Elektrinės įrengimas buvo galimas tik pakeitus pastatų paskirtį iš sandėliavimo į gamybos paskirties, nekeičiant pastatų aukščio ir esamo sklypo užstatymo intensyvumo, jeigu būtų įregistruotas sklypo naudojimo būdas pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos ir nustatytas sklypo naudojimo pobūdis – pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos. Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjas, teigdamas, kad konkrečiu atveju negalima buvo tik naujų pastatų statyba, tačiau galima esamų statinių rekonstrukcija bei Elektrinės statyboms rekonstrukcijos būdu naujo detaliojo plano parengimas nebuvo privalomas, sąmoningai ištraukia iš konteksto jam palankius Savivaldybės išaiškinimus ir cituoja išaiškinimus nepilnai, eliminuodamas nurodytus reikalavimus dėl Žemės sklypo naudojimo pobūdžio nustatymo.Atsakovas pažymėjo, kad Komisija 2014 m. spalio 28 d. raštu prašė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Aplinkos ministerija) suteikti informaciją dėl detalaus plano pateikimo reikalingumo. Aplinkos ministerija 2014 m. lapkričio 5 d. rašte, be kita ko, nurodė, kad sprendimą dėl detalaus plano reikalingumo priima Savivaldybė, kiekvienu konkrečiu atveju išnagrinėjusi žemės sklypo naudotojo ar valdytojo prašymą ir turimus teritorijų planavimo dokumentus.Atsakovas nurodė, kad 2015 m. sausio 29 d. paprašė AB „Lesto“ įvertinti galimus pažeidimus ir imtis atitinkamų veiksmų. AB „Lesto“ 2015 m. vasario 12 d. informavo, kad vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi su pareiškėju sudarytas Ketinimų protokolas laikomas negaliojančiu nuo jo sudarymo dienos.Atsakovas pažymėjo, kad papildomai 2015 m. gegužės 12 d. kreipėsi į Savivaldybę dėl informacijos suteikimo, t. y. ar konkrečiu atveju pagal 2013 m. kovo 13 d. galiojusią TPĮ redakciją galėjo būti įrengta Elektrinė nepakeitus pastatų paskirties, nepakeitus ir neįregistravus sklypo naudojimo būdo, nenustačius sklypo naudojimo pobūdžio ir ar nustatant Žemės sklypo naudojimo būdą ir naudojimo pobūdį buvo privaloma rengti Žemės sklypo detalųjį planą. Savivaldybė 2015 m. gegužės 15 d. rašte, be kita ko, nurodė, kad Elektrinės įrengimas nebuvo galimas bei, siekiant esamuose pastatuose įrengti Elektrinę, privalėjo būti rengiamas naujas detalusis planas.Atsakovas pabrėžė, kad Detaliuoju planu nebuvo nustatytas pareiškėjo valdomo žemės sklypo naudojimo pobūdis, kuris remiantis TPĮ 2 straipsnio 36 dalimi yra vienas iš privalomų teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų, o jo keitimui ar nustatymui turėjo būti rengiamas detalusis planas, kaip tai numatyta TPĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte, SĮ 20 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo būdų turinio, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašo ir jų turinio patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 3D-37/D1-40) 2.2. punkte. Pasak atsakovo, konkrečiu atveju nebuvo sąlygų taikyti TPĮ 22 straipsnio 3 dalį, kuri numato atvejus, kuomet detalieji planai nerengiami. Atsakovas akcentavo, kad 2015 m. kovo 17 d. Inspekcijos rašte pateikta nuomonė, kuria remiasi pareiškėjas, yra paremta paklausime pateiktais teiginiais, neatitinkančiais šioje byloje nagrinėjamų faktinių aplinkybių. Atsakovas darė išvadą, kad Ketinimų protokolo pasirašymo metu pagal Detalųjį planą Žemės sklype negalėjo būti įgyvendinama Elektrinės statyba statant naujus statinius arba rekonstruojant esamus. Šio tikslo įgyvendinimui turėjo būti rengiamas naujas detalusis planas.Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjas 2000 m. vasario 1 d. Kauno miesto valdybos sprendimą Nr. 107 klaidingai laiko dokumentu, leidžiančiu statyti Elektrinę. Tokiu būdu pareiškėjas Ketinimų protokolo sudarymo dieną nebuvo įvykdęs teisės aktuose nustatytų Ketinimų protokolui sudaryti būtinųjų sąlygų. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, vadovaujantis EEĮ 16 straipsnio 3 dalyje nustatyta teise, nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų terminų bei užtikrinant leidimais reguliuojamos veiklos elektros energetikos sektoriuje kontrolės funkciją, skundžiamu sprendimu buvo sustabdytas Leidimo plėtrai galiojimas.Atsakovas nurodė, kad dėl skundžiamo sprendimo priėmimo pareiškėjo teisėti lūkesčiai nebuvo pažeisti, nes skundžiamas sprendimas yra pagrįsta ir proporcinga poveikio priemonė dėl Ministerijos leidimais reguliuojamos veiklos elektros energetikos sektoriuje sąlygų pažeidimo. Pažymėjo, kad viešojo administravimo, ūkio subjektų veiklos priežiūros, rizikos vertinimo bei konstituciniai vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos principai nebuvo pažeisti, apgintas viešasis interesas elektros energetikos sektoriuje. Atsakovas pažymėjo, kad Savivaldybės 2015 m. gegužės 25 d. rašte ir internetinėje svetainėje paskelbtos informacijos pagrindu buvo nustatyta, kad detalusis planas buvo pradėtas rengti 2011 m. rugsėjo 8 d., t. y. iki 2013 m. sausio 8 d., kai Komisijos internetinėje svetainėje buvo paskelbta informacija apie pateiktą prašymą organizuoti Aukcioną ir iki 2013 m. rugpjūčio 23 d., kai pareiškėjui buvo išduotas Leidimas plėtrai. O tai, atsakovo teigimu, reiškia, kad 2013 m. kovo 13 d. sudarydamas Ketinimų protokolą, pareiškėjas žinojo, kad pagal galiojusius teisės aktus parengtas Žemės sklypo Detalusis planas neleidžia pareiškėjo valdomuose statiniuose įrengti jo nurodytos galios ir tipo elektrinės. Atsakovas akcentavo, kad Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) duomenimis Žemes sklype yra nugriauti visi sandėliai ir stoginės, todėl nugriautų statinių rekonstrukcija ir Elektrinės įrengimas šiuose statiniuose yra neįmanomas. Atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytų aplinkybių žinojimo faktą, atsakovas darė išvadą, kad pareiškėjo akcentuojamas lūkestis negali būti vertinamas kaip teisėtas ir negali būti ginamas. Išdėstytų aplinkybių pagrindu atsakovas vertino, kad konkrečiu atveju nėra ABTĮ 89 straipsnio 1 dalyje nustatytų skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti, priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.Pareiškėjas apeliaciniame skunde palaiko savo poziciją išdėstytą pirminiame skunde. Pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ABTĮ 142 ir 143 straipsniuose nurodytais pagrindais, kadangi teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, jų visapusiškai ir objektyviai neištyrė, savo sprendimo pakankamai nemotyvavo bei netinkamai taikė materialinės teisės normas.Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė remdamasis išimtinai tik Savivaldybės 2015 m. gegužės 15 d. raštu. Teismas netyrė pagrindinio byloje esančio įrodymo – Detaliojo plano, t. y. detaliojo plano sprendinių bei jais nustatomo Žemės sklypo naudojimo tipo. Be to, teismas: neatsižvelgė į kitus administracinėje byloje pateiktus įrodymus, patvirtinančius, kad Detalusis planas suteikė teisę statyti Elektrinę; nevertino, kad į bylą yra pateikti prima facie (iš pirmo žvilgsnio) bei kiti įrodymai, kurie paneigia Savivaldybės 2015 m. gegužės 15 d. rašte nurodomas aplinkybes; netyrė ir nevertino aktualaus teisinio reguliavimo, aiškiai nurodančio Savivaldybės 2015 m. gegužės 15 d. rašte išdėstytų aplinkybių nepagrįstumą; netinkamai taikė materialinės teisės normas, įtvirtintas SĮ, TPĮ, AIEĮ bei su šiais įstatymais susijusiuose teisės aktuose. Pareiškėjas pažymi, kad teismas, nurodydamas, jog nagrinėjamu atveju yra pažeisti AIEĮ 14 straipsnio 11 dalies 9 punkto reikalavimai, privalėjo vertinti šios teisės normos keliamus reikalavimus. Pareiškėjo teigimu, pagal SĮ ir TPĮ nuostatas detalieji planai savaime nesuteikia teisės statyti, o teisė statyti atsiranda SĮ numatytais pagrindais. Pareiškėjo nuomone, teismas privalėjo vertinti, ar Detaliuoju planu nustatytos sąlygos statybai leido atlikti pareiškime išduoti Leidimą plėtrai nurodytus statybos darbus ir vertinti kokios rūšies statybos darbus ketino įgyvendinti pareiškėjas. Teismas nevertino ir nepasisakė nei dėl Detaliojo plano sprendinių, nei dėl planuotų atlikti statybos darbų. Pareiškėjo nuomone, išvadą, kad siekiant vykdyti elektrinės statybą Žemės sklype, pareiškėjas privalėjo pakeisti Žemės sklypo naudojimo tipą, teismas galėjo priimti tik tinkamai įvertinęs TPĮ, SĮ, ŽĮ bei AIEĮ ir su šiais įstatymais susijusių teisės aktų nuostatas ir nustatęs: kokį Žemės sklypo naudojimo ir tvarkymo rėžimą (įskaitant – naudojimo tipą) įtvirtino Detalusis planas; kokie statybos darbai buvo planuojami atlikti Žemės sklype; ar planuojamiems atlikti statybos darbams buvo reikalinga pakeisti teritorijos naudojimo tipą. Pareiškėjas pabrėžė, kad: Detalusis planas numatė aiškų Žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo rėžimą – Detaliuoju planu patvirtintos sąlygos Žemės sklype statyti pramonės ir sandėliavimo objektus, neviršijant Žemės sklype esančių statinių aukščio, užstatymo intensyvumo bei 57 proc. užstatymo tankumo; Elektrinės statybos darbus planavo atlikti remiantis būtent šiais, Detaliuoju planu įtvirtintais, reikalavimais, t. y. rekonstruojant esamus statinius, nekeičiant Žemės sklypo užstatymo ir statinių vietos Žemės sklype bei laikantis kitų reikalavimų, nustatomų statybos, o ne teritorijų planavimo, procese; TPĮ 22 straipsnio 3 dalies 2 punkte aiškiai nurodoma, kad detalieji planai yra nerengiami, kai nekeičiamas detaliajame plane nustatytas žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimas. Pareiškėjas pažymi, kad Taisyklėse įtvirtinta teritorijos tvarkymo režimo sąvoka turi būti aiškinama vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, Detaliojo plano rengimo metu galiojančiomis teisės normomis – Žemės įstatymo (toliau – ir ŽĮ) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. 402 „Dėl laikinojo detaliųjų planų sprendiniais nustatomo teritorijos tvarkymo režimo reglamento patvirtinimo“ (toliau – ir Reglamentas) nuostatomis. Pareiškėjas mano, kad Detaliajame plane buvo nustatytas Žemės sklypo naudojimo ir tvarkymo rėžimas, kurį sudarė naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų statybai ir eksploatavimui, o vertinant tai, kad Detaliuoju planu buvo formuojamas sklypas prie esamų statinių, plėtojimo reikalavimų ir apribojimų visuma, privaloma rengiant statybų ar kitokios veiklos projektus, turėjo būti suprantama, kaip esamų statinių aukščio, užstatymo ploto ir užstatymo tankio rodikliai. Pasak pareiškėjo, Detaliuoju planu buvo įtvirtinti visi Reglamento (nepaisant to, kad Detaliojo plano rengimo bei derinimo metu Reglamentas dar nebuvo įsigaliojęs) 7 punkte nustatyti privalomieji reikalavimai, o tai reiškia, kad žemės sklypo naudojimo pobūdis nėra privalomas teritorijos naudojimo tipo sprendinys. Pareiškėjas nurodo, kad konstatavus Žemės sklypo naudojimo sąlygas – teritorijos naudojimo tipą, teismas privalėjo spręsti dėl galimybės statyti pareiškime išduoti Leidimą plėtrai nurodytos galios ir tipo elektrinę. Pareiškėjo teigimu, SĮ 3 straipsnis, 20 straipsnio 3 dalis, 23 straipsnio 8 dalis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. D1-708 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. spalio 28 d. iki 2014 m. sausio 16 d.) 7.1 punktas, 9 priedo 1 punktas patvirtina, kad galiojantys teritorijų planavimo dokumentai tik nustato sąlygas statybai, tačiau ne per se (pats savaime) apriboja ar panaikina asmens teisę statyti. SĮ ir susiję teisės aktai nurodo, kad planuojamų konkrečios statybos darbų sąlygos yra nustatomos ne detaliuoju planu, o prisijungimo sąlygose ir specialiuosiuose architektūros reikalavimuose, kurie yra išduodami atsižvelgiant į teritorijos tvarkymo rėžimą, nustatytą galiojančiame detaliojo planavimo ir (ar) kitame teritorijų planavimo dokumente. Atsižvelgiant į tai, kad Detalusis planas numatė aiškų Žemės sklypo tvarkymo rėžimą ir į nurodytų teisės aktų nuostatas, pareiškėjo teigimu, remiantis Detaliuoju planu Žemės sklype buvo galima pramonės ir sandėliavimo objektų, t. y. Elektrinės statyba.Pareiškėjas pažymi, kad SĮ ir TRĮ nuostatos numato, kad detaliųjų planų sprendiniai galioja neterminuotai, o tai reiškia, kad įstatymų leidėjas suteikė asmenims teisę statyti statinius pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, tačiau neįtvirtino įpareigojimo atlikti detaliųjų planų korekcijas ir (ar) rengti naujus detaliuosius planus jau suplanuotoms teritorijoms, pasikeitus reikalavimams naujai rengiamiems detaliesiems planams, jei esami sprendiniai neprieštarauja statytojo siekiamai įgyvendinti idėjai. Aplinkybę, kad nebuvo reikalinga atlikti jokių detaliojo planavimo procedūrų, patvirtina ir Inspekcijos 2015 m. kovo 17 d. raštas. Pareiškėjas pabrėžia, kad konkrečiu atveju NTR nurodyta Žemės sklypo paskirtis neturi esminės reikšmės, nes sutinkamai su Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo būdų turinio, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašo ir jų turinio patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 3D-37/D1-40) 2.2 punktu, Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 14 punktu, Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1073 „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir keitimo“ 20 punktu, žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis nustatomi ar keičiami vadovaujantis patvirtintais ir galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais ir suinteresuoto asmens prašymu. Pasak pareiškėjo, Detalusis planas nenumatė sklypo naudojimo pobūdžio, todėl pareigos nustatyti ir (ar) registruoti šį kadastrinį duomenį jis neturėjo. Aplinkybė, kas Detaliajame plane nebuvo numatytas Žemės sklypo pobūdis, neturi reikšmės teisei atlikti statybos darbus ar pakeisti kadastrinius duomenis – naudojimo būdą, kadangi šis sprendinys, vadovaujantis Ketinimo protokolo pasirašymo metu TPĮ galiojusios redakcijos 2 straipsnio 36 dalimi yra aktualus tik jei jis yra numatytas teritorijų planavimo dokumente. Pareiškėjas akcentuoja, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad nei viena teisės aktų (Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 15 d. įsakymas Nr. 159 „Dėl Detaliųjų planų taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 16 d. įsakymas Nr. 402 „Dėl Laikinojo detaliųjų planų sprendiniais nustatomo teritorijos tvarkymo režimo reglamento patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymas Nr. D1-239 „Dėl Detaliųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymas Nr. D1-239 „Dėl Detaliųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“) aktuali redakcija, reglamentavusi privalomuosius sprendinius, kurie turi būti nurodomi rengiant detaliuosius planus, nenurodė, kad žemės sklypo naudojimo pobūdžiai yra privalomi nustatyti. Pareiškėjo vertinimu, aplinkybė, jog Žemės sklype nebuvo nustatytas ir Detaliuoju planu expressis verbis (tiesiogiai) nebuvo numatytas Žemės sklypo naudojimo pobūdis, neturi reikšmės jo teisėms statyti statinius pagal Detalųjį planą, kuris suteikė teisę vykdyti ūkinę veiklą. Pareiškėjo vertinimu, sąvokos Žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis, sutinkamai su Įsakymo Nr. 3D-37/D1-40 2.3 punktu, yra tapačios, todėl NTR galima buvo nurodyti Detaliajame plane nurodytą žemės sklypo naudojimo pobūdį, t. y. pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos. Pareiškėjas akcentuoja, kad žemės sklypo naudojimo pobūdžių skaičius ir apibūdinimas teisės aktuose nuolat kito, todėl vertinant detaliuoju planu suteikiamas sąlygas veiklai, būtina atsižvelgti į ne formalia jų išraišką, o šiais sprendiniais sukuriamas sąlygas. Be to, pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, jog Savivaldybė 2015 m. gegužės 15 d. rašte neakcentavo būtinybės nurodyti Žemės sklypo pobūdį. Be to, pareiškėjo teigimu, teismas, vadovaudamasis TPĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktu, neatsižvelgė į tai, jog žemės sklypo naudojimo pobūdis nustatomas tik tada, kai tai numatyta teritorijų planavimo dokumente. Pareiškėjas mano, jog teismas, konstatuodamas, kad yra reikalinga pakeisti Detalųjį planą, nepagrįstai įtvirtino nelogišką, ydingą ir teisinių lūkesčių neatitinkančią situaciją, kuri įpareigotų visus teritorijų planavimo dokumentų rengėjus po kiekvieno TPĮ ir (ar) susijusių teisės aktų pakeitimo atlikti patvirtintų ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų pakeitimus arba rengti naujus teritorijų planavimo dokumentus, o jų neatnaujinus – apribotų šiais teritorijų planavimo dokumentais suplanuotų teritorijų vystymo galimybes.Pareiškėjas nurodo, kad teismas netinkamai taikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos dėl prima facie įrodymų vertinimo taisykles bei sprendimą priėmė vadovaudamasis išimtinai Savivaldybės 2015 m. gegužės 15 d. raštu, kuris buvo priimtas atsakovui jau priėmus skundžiamą sprendimą. Teismas neatsižvelgė į kitus sprendime nurodytus ir cituojamus kompetentingų institucijų raštus, kuriuose aiškiai nurodoma, kad papildomos teritorijų planavimo procedūros, siekiant pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenis, nebuvo reikalingos.Pareiškėjo nuomone, prima facie galią turinys bei byloje esantys dokumentai prieštarauja vieni kitiems, nenurodo tam tikrų faktų buvimo, kurie galėjo įvykti analogiškais atvejais bei šiuo konkrečiu atveju, bei neleidžia daryti jokios galutinės išvados dėl skundžiamo sprendimo pagrįstumo.Pareiškėjas nurodo, kad į bylą buvo pateikta teismo eksperto ekspertinio vertinimo išvada ir papildomi eksperto paaiškinimai, kuriuose yra aiškiai išdėstytos, aktualiomis teisės aktų nuostatomis pagrįstos išvados dėl Detaliojo plano galiojimo bei sukuriamų sąlygų Žemės sklype statyti Elektrinę. Tačiau teismas nepagrįstai nesivadovavo šia išvada, kurioje įtvirtintus faktus patvirtina ir kitų viešojo administravimo subjektų į bylą pateiktos išvados (pvz., Savivaldybės 2015 m. balandžio 21 d. raštas, Inspekcijos 2015 m. kovo 17 d. raštas). Pareiškėjas nesutinka su teismo argumentais, kad teismo eksperto išvada patvirtina, jog Detaliajame plane nebuvo nustatytas Žemės sklypo naudojimo pobūdis, kuris, pareiškėjo teigimu, nėra privalomas nurodyti. Pažymi, kad ekspertas nurodė, jog yra tinkamai nustatytas Žemės sklypo naudojimo tipas, kuris savaime sukuria sąlygas įgyvendinti statybos projektą. Pareiškėjas nurodo, kad teismas, remdamasis išimtinai dokumentų į bylą nepateikimo aplinkybe, netinkamai nagrinėjamos bylos kontekste vertino teisėtų lūkesčio ir teisinio tikrumo principų turinį. Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir pažymi, kad konkrečiu atveju svarbu atsižvelgti į aktualių šiai bylai teisinių santykių reglamentavimo nuolatinę kaitą, į tai, kiek galima buvo pasitikėti ginčijamu administraciniu aktu ir šį aktą priėmusiu asmeniu, įvertinti, kad neteisėti administraciniai aktai turi būti naikinami operatyviai. Pareiškėjo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad viešojo administravimo subjektai, atsakingi už teritorijų planavimo ir statybos priežiūrą nepateikė vienareikšmiško atsakymo dėl Detaliojo plano sukuriamų sąlygų, jis turėjo teisėtą lūkestį, kad Ketinimo protokolo pasirašymui ir Leidimo išdavimui buvo pateikta tiksli informacija ir duomenis. Pasitikėjo Ministerijos ir AB „Lesto“ kompetencija dėl priimto sprendimo – išduoto leidimo plėtrai teisėtumo. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Vertina, kad skundžiamas sprendimas yra priimtas tinkamai įvertinus ir išsamiai ištyrus byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikant veiklą elektros energetikos sektoriuje, teritorijų planavimą ir statybą reglamentuojančių materialinės teisės aktų nuostatas, yra pakankamai motyvuotas. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia atsiliepime į skundą pateiktais argumentais. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą papildomai pažymi, kad pareiškėjas nesutikimą su ginčijamu sprendimu grindžia subjektyvia nuomone dėl teisės aktų nuostatų, į bylą pateiktų oficialių dokumentų, kurie turi didesnę įrodomąją galią, taikymo. Pabrėžia, kad pareiškėjas iš esmės sutinka su teismo nurodytais argumentais dėl įrodymų įrodomosios galios, tačiau tai daro selektyviai, t. y. šių aplinkybių egzistavimą pripažįsta tik ta apimtimi, kurios yra priimtinos ir išimtinai palankios tik jo atžvilgiu. Atsakovo nuomone, pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad Savivaldybės raštas yra surašytas po ginčijamo sprendimo priėmimo, nėra reikšminga vertinant ginčijamo sprendimo teisėtumą, kadangi teisės aktai nenustato Ministerijai prievolės, vykdant leidimais reguliuojamos veiklos priežiūrą, remtis kompetentingų viešojo administravimo subjektų tarnybine pagalba. Teisės aktai nustato, kad leidimas gali būti naikinamas vien tik gavus informaciją, kad pareiškėjo pateikta informacija yra klaidinga/melaginga. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo teiginys apie Savivaldybės rašto surašymo datą yra neteisingas, kadangi Savivaldybė aktualiu ir savo turiniu iš esmės tapačiu klausimu Ministeriją informavo jau 2014 m. spalio 29 d., o vėliau, t. y. 2015 m. gegužės 12 d., Ministerija konsultavosi papildomai, nes siekė situacijos aiškumo ir objektyvumo.Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas neišsamiai, neatskleisdamas viso turinio bei išimtinai sau palankiu būdu aiškina TPĮ 22 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtintą nuostatą. Be to, pažymi, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro taisyklėmis, žemės sklypo naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis yra nustatomi savivaldybės tarybos ar jos įgaliotos savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu, o ne detaliojo plano aiškinamajame rašte aprašytų sprendinių aplikacija. Atsakovo nuomone, pareiškėjo disponuojamas Detalusis planas ir jo aiškinamajame rašte aprašytų sprendinių eksplikacija nėra (nebūtų buvęs) tinkamas pagrindas įrašyti ar pakeisti Žemės sklypo naudojimo paskirtį, būdą nekilnojamo turto kadastre.Atsakovas pabrėžia, kad sprendimo dėl detaliojo plano patvirtinimo ir jo aiškinamajame rašte aprašytų sprendinių eksplikacijos turinys patvirtina, jog Detaliuoju planu nebuvo siekiama nustatyti Žemės sklypo naudojimo paskirtį bei būdą ir šie privalomieji teritorijos tvarkymo režimai pagal Taisyklių 39 punktą nebuvo nustatyti. Be to, Detaliojo plano supaprastintas rengimas leidžia manyti, kad planavimo tikrasis tikslas buvo žemės sklypo formavimas nuomai. Atsakovas nesutinka su pareiškėju, kad teismas turėjo pateikti AIEĮ 14 straipsnio 11 dalies 9 punkte įtvirtinto reikalavimo teisinį vertinimą, nes byloje nėra ginčo dėl šioje normoje nustatyto reikalavimo privalomumo. Be to, ši norma yra blanketinė ir taikytina kartu su teritorijų planavimą reglamentuojančiais teisės aktais. Atsakovas pažymi, kad teismas tinkamai ir išsamiai įvertino pareiškėjo galimybes dėl skirtingų rūšių statybos darbų įgyvendinimo įrengiant Elektrinę, kadangi byloje esančiuose Savivaldybės raštuose pateiktoje informacijoje įvertinamos visos galimos statybos rūšys.Atsakovas sutinka su pirmos instancijos teismo argumentais dėl teismo eksperto pateiktų išvadų, teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principų užtikrinimo.