Telšių apylinkės teismo įsakymas

susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokurorės Aidos Pogojienės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas: 2022 m. birželio 23 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį paskiriant galutinę subendrintą bausmę - laisvės apribojimą 8 mėnesiams be intensyvios priežiūros, uždraudžiant bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas, alkoholį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi ir 72² straipsniu, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir nustatant 6 mėnesių terminą šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymui nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. B. smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą, o būtent: 2024 m. vasario 3 d., apie 15 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, dėl asmeninių paskatų tyčia suduodamas rankos kumščiu vieną smūgį sugyventinei R. N. į veido sritį, taip nukentėjusiajai R. N. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis S. B. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju kaltu neprisipažino ir parodė, kad su R. N. kartu gyvena apie 5 metus, yra sugyventiniai. Kartu gyvena darbo dienomis (duomenys neskelbtini), o savaitgaliais jis vienas pats išvažiuoja gyventi į (duomenys neskelbtini) esantį savo būstą. Su R. N. sutaria gerai, konfliktų nebūna. Vasario 3 d. kartu su R. N. namuose vartojo alkoholį. Gėrė degtinės butelį ir alaus. Abu buvo stipriai apsvaigę. Tikslaus laiko nepamena, buvo gal apie 13-14 val., kai baigė vartoti alkoholį, R. N. išėjo į laiptinę, o jis pradėjo tvarkyti butą. Iki to laiko tarp jų jokių konfliktų neįvyko. Po kurio laiko pas jį į namus atėjo policijos pareigūnai su R. N.. Policininkai jam nurodė, kad jį sulaikys, nes R. N. iš nosies bėga kraujas. Jis nežino, ką R. N. pripasakojo policininkams, tačiau gali pasakyti, kad jis R. N. nesudavė jokių smūgių. Dėl savo girtumo gal kažko ir gali neprisiminti, tačiau tiksliai žino, kad R. N. jokių smūgių nesudavė. Jis nežino, dėl kokių priežasčių R. N. policijai nurodė, kad sudavė jai. 2024 m. balandžio 9 d. akistatos metu pripažino, kad jis R. N. vieną kartą kumščiu sudavė į nosį. Pradžioje kaltę neigė, nes nenorėjo prisipažinti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo S. B. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis:

- 2024 m. vasario 3 d. 15.03 val. registruotu informaciniu pranešimu ROIK 0124000067650, kuriame užfiksuota, kad pas pranešėją L. J. atbėgo sumušta kaimynė, kurią sumušė sugyventinis, mušė rankomis, kai vyras pasiėmė peilį moteris išbėgo į laiptinę, moters veidas kraujuotas;

- 2024 m. vasario 3 d. tarnybiniu pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, kuriame nurodyta, kad 2024 m. vasario 3 d. apie 15.00 val., Akmenės r. PK buvo užregistruotas įvykis adresu (duomenys neskelbtini), apie tai, kad pas pranešėją atbėgo sumušta kaimynė 55 m., kurią dabar sumušė sugyventinis, mušė rankomis, kai vyras pasiėmė peilį, moteris išbėgo į laiptinę. Moteriai kraujuoja veidas;

- 2024 m. vasario 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Daugiabutis namas yra galais į šiaurę ir pietus, 6 laiptinių, 5 aukštų, pažymėtas (duomenys neskelbtini) numeriu. Priėjus prie 3-čios laiptinės, pravėrus duris, patenkama į laiptinės patalpą, kurioje tiesiai matomi laiptai, kuriais palipus į ketvirtąjį aukštą pasisukus į dešinę link šiaurinės pusės matomos medinės, rusvos spalvos buto durys. Jas pravėrus patenkama į buto koridoriaus patalpą, kurioje tiesiai paėjus apie 2 metrus kairiau matomas svetainės kambarys, kuriame galimai buvo smurtaujama. Užėjus į kambarį prie dešinės pusės sienos matosi pastatyta sofa, šalia jos prie sienos pastatytas staliukas, šalia - medinės kėdės. Šalia staliuko viduryje kambario pastatytos 2 lovos, priešais jas prie sienos pastatytos medinės spintelės, šalia padėtas televizorius. Pridėtos foto lentelės;

- Alkoholio kiekio matavimų prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopija, kur užfiksuota, kad 2024 m. vasario 3 d. 15.30 val. įtariamajam S. B. nustatytas 2.40 promilių neblaivumas, o nukentėjusiajai R. N. 2024 m. vasario 3 d. 15.33 val., nustatytas 3.41 promilių neblaivumas;

- ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios R. N. parodymais, kur ji apklausta liudytoja parodė, kad ji šeštadienį buvo savo namuose, grįžo išgėrusi alaus iš kaimyno. Namo parsinešė pinigų, pasiskolintų iš kito kaimyno, o ne iš to, su kuriuo išgėrė alaus. Netrukus namo po darbo grįžo jos sugyventinis S. B. Jis pamatęs 10 eurų kupiūrą ant jos spintelės pradėjo klausti, iš kur gavo. Sakė, kad pasiskolino. Tuo metu ji buvo savo kambaryje, miegamajame. Jis paėmė jos pinigus. Ji jam liepė atiduoti. Dėl to jie susistumdė, nes ji ketino eiti į parduotuvę gyvūnams pirkti maisto. Tada jis nieko nelaukęs vieną kartą su kumščiu sudavė jai į nosį, dėl ko jai iškart pasileido bėgti kraujas. Ji tada pasiėmė savo telefoną, norėjo kviesti policiją, o jis paėmė jos telefoną ir jo neatidavė. Ji nieko nelaukdama nubėgo pas kaimynę vardu L., kuri gyvena po ja, ir jos paprašė, kad iškviestų policiją. S. B. liko bute. Jai S. B. suduotas smūgis sukėlė skausmą;

- 2024 m. vasario 3 d. asmens apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrint nukentėjusiąją R. N., iš jos nosies srities buvo matomas išbėgęs raudonos spalvos skystis, panašus į kraują. Nukentėjusiosios rankos buvo suteptos galimai krauju;

- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos L. J. parodymais, kur ji parodė, kad buvo šeštadienis, kai ji gamino pietus savo namuose. Pas ją atėjo kaimynė R. N. Jai buvo kruvinas veidas. Ji davė pastarajai rankšluostį nusivalyti ir kad sustotų kraujas. R. jos pati paprašė, kad iškviestų medikus. Ji paskambinusi iškvietė greitąją, o jie iškvietė policiją. R. jai kalbėjo, kad ją sumušė sugyventinis sakydama, kad jai sugyventinis sudavė į nosį. Dar ji minėjo kažką apie peilius, apie grasinimus, bet ji nelabai jos suprato, gal ji kalbėjo taip iš išgąsčio. Paskui R. paliko koridoriuje ant laiptų sėdinčią, o pati nuėjo pas S. pažiūrėti. Pamatė, kad S. darbavosi, namus tvarkė. Paklausė, kas atsitiko, o S. jai atsakė, kad ji pati krito ir susidaužė;

- 2024 m. balandžio 9 d. akistatos protokolu, kuriame užfiksuota, akistatos atliktos tarp nukentėjusiosios R. N. ir įtariamojo S. B. metu R. N. parodė, kad 2024 m. vasario 3 d. S. B. sudavė vieną kartą kumščiu jai į nosį, taip sukėlė skausmą. Paklausus S. B., ar jis sutinka su R. N. parodymais, šis parodė, kad sutinka, kad taip ir buvo, jis jai vieną kartą kumščiu sudavė į nosį. Pradžioje kaltę neigė, nes nenorėjo prisipažinti.

BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad kaltinamojo S. B. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes surinkti įrodymai patvirtina jo įvykdytą nusikalstamą veiką, kadangi jis smurtavo prieš savo šeimos narį, t. y. 2024 m. vasario 3 d. apie 15 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia suduodamas rankos kumščiu vieną smūgį sugyventinei į veido sritį, kas sukėlė nukentėjusiajai R. N. fizinį skausmą.

Bylos aplinkybės yra aiškios, S. B. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis kaltę pripažino visiškai bei jo kaltė visiškai įrodyta anksčiau nurodytų įrodymu visetu, t. y. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, įvykio vietos ir asmens apžiūros protokolais ir foto lentelėmis, ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios R. N. bei liudytojos L. J. parodymais, taip pat kita byloje esančia medžiaga.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2024 m. balandžio 9 d. apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis S. B. suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu sutiko.

Kaltinamojo S. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog veiką padarė būdamas neblaivus ir ši aplinkybė turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas)

Skirdamas kaltinamajam S. B. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (padarytas vienas nesunkus baigtas nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytą žalą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamojo asmenybę – anksčiau teismo teistas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, nusikalstamos veikos padarymo metu administracine tvarka baustas, dirbantis (duomenys neskelbtini), turintis nuolatinę gyvenamąją vietą.

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką paskiriant minėto straipsnio sankcijoje numatytą vieną iš švelniausių bausmės rūšių – laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, paskiriant draudimą (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, S. B. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Be to, atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis smurtavo prieš savo šeimos narį, t. y. sugyventinę, siekiant keisti jo smurtinį elgesį, kartu su bausme kaltinamajam S. B. skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis, 72² straipsnis).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2024 m. vasario 3 d. 15.40 val. iki 2024 m. vasario 5 d. 12.40 val. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom ir laikytina, jog S. B. yra atlikęs keturias dienas laisvės apribojimo bausmės.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo, šią bausmę vykdančioje institucijoje, dienos.

S. B. iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina nepakeista 2024 m. vasario 5 d. nutarimu ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

S. B. išaiškintina laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 48 straipsnio 7, 8 dalyse.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, teismas

nusprendžia:

S. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, visą bausmės vykdymo laikotarpį uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti S. B. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, visą bausmės vykdymo laikotarpį uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. vasario 3 d. 15.40 val. iki 2024 m. vasario 5 d. 12.40 val. (dvi dienas), ir laikyti, jog S. B. yra atlikęs 4 (keturias) dienas laisvės apribojimo bausmės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu S. B. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – 7 (septynis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Bausmės pradžią S. B. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus S. B. panaikinti 2024 m. vasario 5 d. ikiteisminio tyrimo metu nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti S. B., jog nuteistasis privalo: atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Elgesio pataisos programą jam parenka probacijos tarnyba. Elgesio pataisos programą gali įgyvendinti probacijos tarnyba arba kitos įstaigos, organizacijos ar kiti asmenys. Už dalyvavimą kitų įstaigų, organizacijų ar kitų asmenų įgyvendinamose elgesio pataisos programose susimoka pats nuteistasis.

Išaiškinti S. B., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis <...>. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių <...>, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti S. B..

Išaiškinti S. B., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams (Mažeikių m., V. Kudirkos g. 4A) prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.