- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-21
- Bylos Nr.
- ATP-174-255/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-00096-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Regina Bertašienė
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko Kęstučio Lukošiaus apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Š. 2014 m. sausio 28 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nutarimu nubaustas už tai, kad 2014 m. sausio 16 d., apie 8.35 val., Tauragės rajone, Skaudvilės miestelyje, Tauragės gatvėje vairavo automobilį BMW 320, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,43 promilės, +/- 0,02 promilės), automobiliui neatlikta valstybinė techninė apžiūra, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 238 punktų reikalavimus, ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismo nutarimu A. Š. pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, taikant ATPK 30 ¹ straipsnį, nubaustas 1000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams, pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį paskirta 100 Lt bauda. Pritaikius ATPK 33 straipsnį, paskirtos nuobaudos subendrintos apėmimo būdu, griežtesne nuobauda apimant švelnesnę, ir paskirta galutinė subendrinta 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Apeliaciniu skundu Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininkas K. Lukošius prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – patraukti A. Š. administracinėn atsakomybėn ir pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį jam paskiri administracinę nuobaudą sankcijos ribose.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai išaiškino faktines bylos aplinkybes ir klaidingai taikė administracinių bylų nagrinėjimo nuostatas, todėl priimtas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vieningą teisų praktiką yra nurodęs, kad transporto priemones vairavusiems neblaiviems vairuotojams teisė vairuoti transporto priemones taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas neturėtų būti švelninama. Kaip nustatyta iš administracinės bylos medžiagos, A. Š. automobilį vairavo būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis, tuo sukeltas realus pavojus kitiems eismo dalyviams. Taip pat nurodoma, kad A. Š., žinodamas, kad dar jo organizme yra alkoholio ir kad jo turimas alkoholio kiekio matuoklis nėra patikimas, vis tiek vairavo automobilį, tai rodo jo neatsakingumą.
Šalies argumentai
Apeliantas mano, kad tai, jog A. Š. gailisi, dėl padaryto pažeidimo, nedaug viršijo leistiną normą, nėra pagrindas švelninti administracinės nuobaudos - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo - kadangi nei įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumato tokių išimčių. Teismas, kaip eliminuojančias specialiosios teisės atėmimą pripažindamas aplinkybes, jog A. Š. dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, nedaug viršijo leistiną normą, pažeistų Konstitucijoje įtvirtintą nediskriminavimo ir asmenų lygybės prieš įstatymą principą, suteiktų atskirai asmenų kategorijai išskirtinį statusą. Nutarime įvardintos aplinkybės nesuteikia jokio pagrindo administracinei atsakomybei švelninti, todėl nurodomos aplinkybės nėra reikšmingos. Įstatymo leidėjas už šią veiką, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, yra numatęs griežtas sankcijas ir šių sankcijų taikymas yra realaus, o ne formalaus pobūdžio, todėl teismas negali formalų gailėjimąsi dėl pažeidimo, siekiant išvengti griežtesnės atsakomybės ir aplinkybes, kurios yra kasdienio realaus gyvenimo faktai (išlaiko šeimą, poreikis vairuoti automobilį), pripažinti jas kaip suteikiančias pagrindą švelnesnės nei numatyta sankcijoje atsakomybės taikymui.
ATPK 126 straipsnyje numatytos veikos yra padaromos tik tyčia (ATPK 10 straipsnis), todėl asmuo, pažeisdamas KET 14 punkto imperatyvų reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviam, ir žinodamas, kad už šį pažeidimą numatomas specialiosios teisės atėmimas, privalo suvokti ir numatyti savo elgesio pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui, o tuo pačiu ir kitiems eismo dalyviams. Todėl akivaizdu, kad administracinės nuobaudos tikslas ir yra tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo padarymą, tuo siekiant prevencijos tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą, išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų. Švelnesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas šioje administracinėje byloje prieštarauja ATPK 1 straipsnio ir 20 straipsnio nuostatoms.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką tokiose bylose (pavyzdžiui Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-1756/2006), kur akcentavo, kad vertinant pažeidimo aplinkybes būtina atsižvelgti į tokio pobūdžio pažeidimų pavojingumą, į eismo įvykių gausą ir jų skaudžias pasekmes ir vien simbolinės nuobaudos paskyrimas negali sudaryti sąlygų pasiekti nuobaudos taikymo tikslams. Šia nutartimi taip pat pažymėta, kad teisės vairuoti transporto priemones turėjimo būtinumas šeimos interesų tikslais, darbui, negali būti pripažįstamas išskirtine aplinkybe, galinčia sąlygoti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo netaikymą. Taip pat skunde nurodoma, kad visuomenė smerkia asmenis, kurie vairuoja transporto priemones neblaivūs, daro eismo įvykius ir sužaloja eismo dalyvius, tačiau teismas į tai visiškai neatsižvelgė. Be to, A. Š. 2003 m. rugpjūčio 20 d. buvo padaręs analogišką pažeidimą, tai yra vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Tai reiškia, kad A. Š. ir toliau daro analogiškus pažeidimus, o anksčiau paskirta administracinė nuobauda - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas - administracinės nuobaudos skyrimo tikslų nepasiekė.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininko apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sutinka su Tauragės rajono apylinkės teismo padaryta išvada apie A. Š. padarytus administracinius teisės pažeidimus ir su jam paskirtų nuobaudų rūšimi ir dydžiu. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir atsižvelgdamas į juos, paskyrė administracinio teisės pažeidimo pobūdį atitinkančias nuobaudas.
ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.
Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. nutarimu A. Š. padaryti Kelių eismo taisyklių 14, 238 punktų pažeidimai kvalifikuoti pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį ir 123 straipsnio 1 dalį. Pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį, jam paskirta administracinė nuobauda – 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams. Šiuo nutarimu A. Š. buvo nubaustas ir pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį, tačiau apeliaciniame skunde ginčo dėl to nėra. Pareiškėjas skundžia pirmos instancijos teismo sprendimo dalį dėl ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies taikymo, teigdamas, kad Tauragės rajono apylinkės teismas netinkamai pritaikė šią normą.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Nagrinėjamu atveju A. Š. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį buvo patrauktas už tai, kad byloje nustatytomis aplinkybėmis (jos nėra ginčijamos) vairavo transporto priemonę neblaivus – jam buvo nustatytas lengvo girtumo laipsnis – 0,43 promilės, įvertinus alkotesterio parodymų paklaidą (+/- 0,02) – 0,41 promilės. Tauragės rajono apylinkės teismas, paskirdamas A. Š. nuobaudą, rėmėsi šiais nuobaudos individualizavimui reikšmingais faktais: A. Š. nuoširdžiai gailėjosi dėl tokio savo poelgio, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, anksčiau administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, paskirtas baudas sumokėjo, neblaivumas labai nedaug viršijo leistiną normą, dėl jo padaryto teisės pažeidimo kiti asmenys nenukentėjo. Teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes ir į tai, kad pažeidimu žala nei kitoms transporto priemonėms nei kitiems asmenims nepadaryta, nepažeisti ir kieno nors teisėti interesai, A. Š. atžvilgiu taikė ATPK 30¹ straipsnį ir paskyrė mažesnį, negu ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas minimalus, teisės vairuoti transporto priemonės terminą. Kartu pažymėtina, kad teismas A. Š. skyrė ir kitą nuobaudą – 1000 litų baudą. Teismas nusprendė, kad paskiriant tokio dydžio nuobaudas, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai.
Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad Tauragės rajono apylinkės teismas, remdamasis ATPK 30¹ straipsniu ir paskirdamas mažesnę negu numatyta sankcijoje nuobaudą, įstatymo nepažeidė. Kaip ir nustatyta įstatyme, apylinkės teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį ir aplinkybes, sprendimą motyvavo vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais. Pareiškėjas skunde teigia, kad ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį galima taikyti tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypač švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu ir remiasi suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Lietuvos Aukščiausiais Teismas administracinėje byloje Nr. 2AT-3-2011 yra pažymėjęs, kad pagal anksčiau galiojusius įstatymus Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjo apeliacine tvarka ir jo įgaliojimai žemesnių teismų sprendimų atžvilgiu buvo šiek tiek kitokie. Toje pačioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiais Teismas pažymėjo, kad ATPK 30¹ straipsnyje apie jokias išskirtines aplinkybes nenurodama. Taigi ATPK 30¹ straipsnyje apie jokias pareiškime minimas išskirtines aplinkybes nenurodama, tuo tarpu Tauragės rajono apylinkės teismas numatė ATPK 30¹ straipsnyje įvardytus pagrindus. Teismas sutinka su apeliantu, kad padaryti pažeidimai nelaikomi mažareikšmiais, priešingai, jie vertinami kaip vieni pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai, ir kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos.
Apeliantas akcentuoja, kad A. Š. anksčiau jau buvo baustas už tai, kad vairavo transporto priemonę neblaivus, ir mano, kad tai rodo, jog ankstesnė administracinė nuobauda nepasiekė savo tikslų, nes jis toliau daro analogiškus pažeidimus. Tačiau pažymėtina, kad 2014 m. sausio 16 d. A. Š. buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,43 promilės, įvertinus alkotesterio parodymų paklaidą (+/- 0,02) – 0,41 promilės. Taigi, A. Š. nustatytas girtumas tik 0,01 promilės viršijo leistiną alkoholio kiekį organizme, o tai tik nežymiai viršija minimalią ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nustatytą girtumo ribą. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad yra pagrindas tikėti, kad A. Š. ateityje laikysis įstatymų, gerbs bendro gyvenimo taisykles. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos išvadai, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti įgyvendinti pažeidėjui su pinigine bauda kartu paskyrus terminuotą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nors ir mažesnės trukmės nei numatytą straipsnio sankcijoje.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininko Kęstučio Lukošiaus apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.