- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-15
- Bylos Nr.
- 1A-303-361/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-43-3-00032-2014-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys (pirm.), Regina Bertašienė, Zigmas Pocius
- Kaltinamasis
- S. M.
- Nuteistasis
- G. R.
- Advokatai
- Irma Grikšelienė
- Kategorijos
Teisėjas V. Jurjonas Teisminio proceso Nr. 1-43-3-00032-2014-3
2015 m. spalio 15 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir išteisintojo S. M. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. nuosprendžio, kuriuo S. M., gim. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių; G. R., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d. laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu, nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per 4 mėnesius atlyginti nukentėjusiajam padarytą 502 eurų turtinę žalą.
Nuosprendžiu iš dalies patenkintas S. M. civilinis ieškinys ir iš G. R. S. M. priteista 502 eurų turtinės žalos ir 100 eurų neturtinės žalos atlyginimo. G. R. civilinis ieškinys S. M. paliktas nenagrinėtas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. M. buvo kaltinamas, bet išteisintas dėl to, kad 2014 m. rugpjūčio 12 d., apie 13 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio autoserviso kieme, tyčia kumščiu trenkė G. R. į veidą ir metaliniu strypu trenkė į kairiąją ranką, taip sukeldamas kairės rankos dilbio patinimą ir fizinį skausmą ir tokiais veiksmais padarydamas nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.
G. R. nuteistas pagal BK 155 str. 2 d. už tai, kad neviešai įžeidė S. M., būtent: 2014 m. kovo 18 d. 15.13 val. iš savo telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) atsiuntė į S. M. telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) SMS žinutę, kurioje pavadino jį įžeidžiančiais žodžiais: „cmosniku“, „gaidžiu“, „pyderu“, tuo užgauliai pažemindamas jį.
Be to, G. R. nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. už tai, kad mušdamas žmogų, sukėlė fizinį skausmą, būtent: 2014 m. rugpjūčio 12 d., apie 13 val., (duomenys neskelbtini), tyčia ranka smogė S. M. vieną kartą į veidą, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą.
Be to, G. R. nuteistas pagal BK 187 str. 1 d. už tai, kad sugadino svetimą turtą, būtent: 2014 m. rugpjūčio 12 d. 13.03 val. (duomenys neskelbtini), sugadino S. M. priklausantį turtą, t. y. tyčia metė medinį kuolą į jam priklausančio automobilio „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stogą ir jį įlenkė, tuo padarydamas 2068,74 Lt turtinę žalą, bei tyčia metė akmenį į tą patį automobilį ir išdaužė stumdomą šoninį stiklą, tuo padarydamas 1829,23 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Nukentėjusysis ir išteisintasis S. M. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti, padidinti priteistą neturtinę žalą iki 637 eurų, taip pat priteisti 584,43 eurų atstovavimo išlaidų bei 650 eurų už apeliacinio skundo surašymą bei atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad dėl įžeidimo patyrė pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, o dėl patirto fizinio smurto išgąstį, stresą, baimę, fizinį skausmą, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą. Dėl agresyvaus G. R. būdo buvo įsitikinęs, jog gali būti sunkiai sutrikdyta sveikata ar net atimta gyvybė, juolab, jog turi neįgalumą dėl netektos kojos, kurios vietoje nešioja protezą, todėl akivaizdu, jog išsigando ir patyrė stresą, negalėdamas pabėgti. Dėl sugadinto automobilio turėjo ieškoti, kur pigiau įsigyti automobilio lango stiklą, rūpintis remontu, negalėjo automobiliu naudotis. Teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. bei nepagrįstai sumažino neturtinę žalą.
Apeliantas taip pat nurodo, kad dėl G. R. kaltinimų buvo išteisintas, tačiau teismas nepagrįstai nepriteisė atstovavimų išlaidų. Pažeistas teisingumo, protingumo principas, kadangi patirtos atstovavimo išlaidos žymiai viršija priteistos neturtinės žalos dydį, todėl nepriteisti jų iš tris nusikalstamas veikas padariusio G. R., kuris dar ir nepagrįstai apkaltino jį, S. M., neteisinga. Teismas nepagrįstai nurodė, jog atsižvelgia į G. R. turtinę padėtį, nors jokių duomenų apie G. R. turtinę padėtį nepateikta. Nors G. R. nedirbantis, tačiau pats savo ieškinyje teigė, jog verčiasi ūkiškai, gauna pajamas. Be to, G. R. turi pramoginį laivą, kuriuo vykdo pramogines keliones pagal užsakymą (prideda vizitinės kortelės kopiją, kurioje sutampa G. R. telefono numeris). Apeliantas taip pat nurodo, jog aplinkybė, kad jis ir G. R. anksčiau buvo susipykę, neturėtų daryti įtakos atstovavimo išlaidų nepriteisimui.
Atsikirtimu į apeliacinį skundą G. R. prašo S. M. apeliacinį skundą atmesti, o nuosprendį palikti nepakeistą. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisingas, pagrįstas, motyvuotas ir teisėtas, neturtinės žalos dydis sumažintas pagrįstai, o atstovavimo išlaidų priteisimas yra teismo teisė, bet ne pareiga, tinkamai įvertinta jo, G. R., turtinė padėtis ir paties nukentėjusiojo elgesys.
Teismo posėdyje nukentėjusiojo ir išteisintojo atstovė advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
S. M. apeliaciniame skunde prašo padidinti priteistos neturtinės žalos dydį bei priteisti turėtas atstovavimo išlaidas.
Neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į CK 6.250 straipsnyje, kituose įstatymuose nurodytus neturtinės žalos atlyginimo dydžiui reikšmingus kriterijus, konkrečioje byloje pripažintas svarbias aplinkybes. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju teismas, nustatydamas šios žalos dydį, taip pat turi vertinti konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes. Teismo nustatomą neturtinės žalos dydį lemia bylos aplinkybių, kurios pagal įstatymą ar teismo pripažinimu turi įtakos neturtinės žalos dydžiui, visuma.
Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog S. M. patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 100 eurų suma. Kolegija su tokiu neturtinės žalos dydžiu sutinka, pripažįsta jį protingu bei proporcingu. Šiuo atveju G. R. padarytos nusikalstamos veikos nesunkios, viena jų baudžiamasis nusižengimas, tai rodo nedidelį veikų pavojingumą, be to, šalių santykiai priešiški jau keletą metų. Nors apeliantas užsimena apie nuteistojo turtinę padėtį bei gaunamas papildomas pajamas, tačiau G. R. turtinė padėtis nėra esminis, o tik vienas iš kriterijų nustatant priteistinos žalos dydį, yra vertinama bylos aplinkybių visuma. Apeliantas taip pat teigia, jog turėjo pats rūpintis išdaužto automobilio stiklo įdėjimu, tačiau iš bylos duomenų matyti, jog nuteistasis G. R. proceso metu teigė, jog gali pasirūpinti stiklo įdėjimu, pateikė įmonės raštą (b. l. 84), taigi G. R. stengėsi prisidėti prie žalos nukentėjusiajam atlyginimo, tačiau šalys bendro sutarimo taip ir nerado. Paminėtos aplinkybės leidžia manyti, jog S. M. patirtos neturtinės žalos dydis nustatytas tinkamai.
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteisti patirtų atstovavimo išlaidų. Ši apeliacinio skundo dalis pagrįsta, tačiau tenkintina ne visa. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, teismas gali šių išlaidų kaltinamajam ir nepriteisti arba jų dydį sumažinti. Šiuo atveju privataus kaltinimo procesas pradėtas G. R. iniciatyva, o S. M. priešpriešinį procesą pradėjo iš esmės reaguodamas į pareikštus kaltinimus. Nekyla abejonių, jog pradėjus baudžiamąjį procesą prieš S. M., jam buvo reikalinga teisinė pagalba, kad galėtų gintis nuo pareikšto kaltinimo. Baudžiamajame procese asmenys yra laisvi rinkdamiesi gynėją ar atstovą advokatą, darbo užmokesčio dydžio klausimas yra jų susitarimo reikalas, tačiau tai nereiškia, jog iškilus proceso išlaidų atlyginimo klausimui, teismas visais atvejais ir priteistų visas turėtas išlaidas, priešingai, teismas įvertintų, ar jos yra adekvačios, ar atitinka vyraujančią praktiką ir pan. S. R. prašo priteisti 584,43 eurų atstovavimo išlaidų bei 650 eurų už apeliacinio skundo surašymą. Kolegija mano, jog, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, nuteistojo turtinę padėtį (apeliacinės instancijos teisme pateikti dokumentai dėl nuteistojo turtinės padėties), priteistos neturtinės žalos dydį, taip pat į tai, jog apeliacinis skundas susijęs tik su priteistų piniginių sumų klausimu, 300 eurų suma būtų protinga bei pakankama S. M. gautoms advokato paslaugoms apmokėti.
Kolegija, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. nuosprendį pakeisti.
Iš G. R. S. M. priteisti 300 eurų proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.