Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios A. K. atstovo pagal įstatymą M. K. ir atstovės advokatės Kristinos Pugačienės apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009-12-21 nuosprendžio, kuriuo V. A. ir L. A. išteisinti dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 139 str. 1 d.

L. A. atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A. ir L. A. buvo kaltinami tuo, kad jie būdami šuns - rotveilerio ir senbernaro veislių mišrūno - šeimininkais, grubiai pažeidė Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 1998-06-25 dienos sprendimu Nr. 108 patvirtintų Šunų, kačių ir kitų ne ūkinės paskirties naminių gyvūnų laikymo Radviliškio rajone taisyklių 6 p. ir 7 p. reikalavimus, kurie numato, kad vedžiojimo vietose pikti šunys turi būti vedžiojami tik su pavadėliu ir antsnukiu, bei nepririšti šunys gali būti tik uždaroje savininko valdoje, dėl ko 2008 m. spalio 13 d., apie 17:20 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, kaltinamiesiems priklausantis šuo užpuolė ir apkandžiojo nukentėjusiąją A. K., padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą - daugybines kastines kairio žasto, dilbio, kairės kirkšnies ir kairės šlaunies žaizdas, muštinę viršutinės lūpos žaizdą.

Atsikirtimu į apeliacinį skundą išteisintasis V. A. prašo palikti galioti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009-12-21 nuosprendį.

Atsikirtime nurodo, jog įvykio metu šuo vedžiojamas nebuvo (jam nesant namuose šuo pasileido nuo grandinės pats), todėl, pasak išteisintojo nebuvo pažeistas Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 1998-06-25 sprendimu Nr 108 patvirtinto Šunų, kačių ir kitų ne ūkinės paskirties naminių gyvūnų laikymo Radviliškio rajone taisyklių 6 ir 7 p. reikalavimai. taip pat nurodo, kad šuo buvo rotveilerių ir senbernarų veislių mišrūnas iš kurių nei viena veislė nėra priskirta kovinių ar agresyvių šunų kategorijai. Daro išvadą, jog nukentėjusioji mergaitė pamačiusi šunį atsiskyrė nuo kitų vaikų ir pradėjo bėgti, ir tik tada šuo pradėjo ją vytis, taigi išteisintasis mano, kad nukentėjusioji pati išprovokavo tokią šuns reakciją. Reziumuojant išdėstytą, jis nurodo, jog dėl to, kad jis nepažeidė jokių norminių aktų, šuo nebuvo agresyvus pagal savo prigimtį ir jo praktikoje šuo nebuvo pasileidęs nuo grandinės, kad galimai nukentėjusios mergaitės elgesys iššaukė šuns agresyvius veiksmus, todėl jis negalėjo numatyti galimų pasekmių ir dėl to mano, kad nėra jo baudžiamuosiuose įstatymuose numatyto neatsargumo ir dėl to jo atžvilgiu netaikytinas baudžiamasis persekiojimas.

Teismo posėdžio metu išteisintieji ir jų gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusiosios atstovas pagal įstatymą ir atstovė advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Nukentėjusiosios atstovo pagal įstatymą M. K. ir jo atstovės advokatės Kristinos Pugačienės apeliacinis skundas tenkintinas. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009-12-21 nuosprendis dalyje dėl V. A. išteisinimo naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis (Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 2 p. numatytais pagrindais).

Dėl teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių.

Pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs visų reikšmingų bylai aplinkybių padarė nepagrįstą išvadą, kad V. A. nepažeidė Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 1998-06-25 dienos sprendimu Nr. 108 patvirtintų šunų, kačių ir kitų ne ūkinės paskirties naminių gyvūnų laikymo Radviliškio rajone taisyklių 6 p., 7 p. reikalavimų, kurie numato, kad vedžiojimo vietose pikti šunys turi būti vedžiojami tik su pavadėliu ir antsnukiu, bei nepririšti šunys gali būti tik uždaroje savininko valdoje, taipogi visiškai nepagrįstai konstatavo, kad V. A. nenumatė ir negalėjo numatyti, kad gali būti nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, jog buvo pakankamai atsargus, kadangi minėtos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, dėl ko V. A. išteisintas nepagrįstai.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusiąją užpuolė ir apkandžiojo šuo mišrūnas, nuosavybės teise priklausantis V. A., o teritorija, kurioje buvo laikomas šuo mišrūnas – V. A. namų valda nėra aptverta tvora, t. y. nėra uždara teritorija, ką pirmos instancijos teisme patvirtino ir pats kaltinamasis V. A..

Neginčijamai nustatyta, kad 2008 m. spalio 13 d., apie 17:20 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, kaltinamajam priklausantis šuo, būdamas be pavadėlio ir be antsnukio, užpuolė ir apkandžiojo nukentėjusiąją A. K., padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą - daugybines kastines kairio žasto, dilbio, kairės kirkšnies ir kairės šlaunies žaizdas, muštinę viršutinės lūpos žaizdą.

Pagal baudžiamuosius įstatymus atsako toks asmuo, kuris yra kaltas nusikalstamos veikos padarymu, t. y. tyčia ar dėl neatsargumo padarė baudžiamojo įstatymo numatytą veiką. Neatsargumas – tai tokia kaltė forma, kai asmuo numatė, kad jo veikimas ar neveikimas gali sukelti pavojingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta. Neatsargumas yra ir tuomet, kai asmuo nenumatė galimų pasekmių, nors galėjo ir turėjo jas numatyti (nusikalstamas nerūpestingumas). Atsikirtime V. A. nurodė, kad nukentėjusioji bėgdama išprovokavo jo šunį agresijai, tačiau tokie teiginiai yra visiškai nepagristi, todėl atmetami.

Apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu apklausta L. A. parodė, jog šuns kaklo dirželis buvo laisvas, neįveržtas, V. A. parodė, kad antkaklis buvo uždėtas prieš metus laiko ir galėjo išsitampyti ir jis nepagalvojo, kad taip gali įvykti (1 t. b. l. 154). Paminėtina ir tai, kad apylinkės teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusiosios įstatyminis atstovas M. K. bei liudytojas V. K. parodė, kad V. A. šuo ir anksčiau būdavo laikomas nepririštas ne uždaroje teritorijoje (1 t. b. l. 155). Liudytojai I. K. ir G. G. parodė, kad iki įvykio šuo lakstė nepririštas L. A. akivaizdoje gatvėje (1 t. b. l. 155). Iš paminėto seka, jog V. A. iki nagrinėjamo įvykio nesiėmė jokių veiksmų, kad šuo būtų laikomas pririštas ir uždaroje teritorijoje, kaip to reikalauja Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 1998 06 25 dienos sprendimu Nr. 108 patvirtintų Šunų, kačių ir kitų ne ūkinės paskirties naminių gyvūnų laikymo Radviliškio rajone taisyklių 6 ir 7 punktai.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir nenustačius jokių pašalinio poveikio galimybių, įtakojusių ar lėmusių šuns išsinėrimą iš antkaklio, teismas daro išvadą, kad šuo išsinėrė iš antkaklio ir apkandžiojo nukentėjusiąją dėl už šunį atsakingo V. A. kaltės - šiam neįsitikinus, jog šuns antkaklis yra pakankamai suveržtas, jog šuo iš jo neišsinertų, tai yra neužtikrino, kad jam priklausantis šuo neišbėgtų į gatvę. Taigi V. A. veikoje yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 139 str. 1 dalyje, sudėties subjektyviosios pusės - kaltės (nusikalstamo nerūpestingumo) – požymis, kadangi V. A. nenumatė, kad jo šuo yra neuždaroje teritorijoje, jog jis gali išsinerti iš antkaklio ir sužaloti žmogų, nors galėjo ir privalėjo tai numatyti.

kad V. A., būdamas šuns - rotveilerio ir senbernaro veislių mišrūno - šeimininku, pažeidęs Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 1998-06-25 dienos sprendimu Nr. 108 patvirtintų Šunų, kačių ir kitų ne ūkinės paskirties naminių gyvūnų laikymo Radviliškio rajone taisyklių 6 p. ir 7 p. reikalavimus, kurie numato, kad vedžiojimo vietose pikti šunys turi būti vedžiojami tik su pavadėliu ir antsnukiu, nepikti tik su antsnukiu bei nepririšti šunys gali būti tik uždaroje savininko valdoje, dėl ko 2008 m. spalio 13 d., apie 17:20 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, dėl kaltinamojo neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo) jam priklausantis šuo užpuolė ir apkandžiojo nukentėjusiąją A. K., padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą - daugybines kastines kairio žasto, dilbio, kairės kirkšnies ir kairės šlaunies žaizdas, muštinę viršutinės lūpos žaizdą.

V. A. nusikalstami veiksmai kvalifikuojami pagal LR BK 139 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Todėl nukentėjusiosios atstovo pagal įstatymą M. K. ir atstovės advokatės Kristinos Pugačienės apeliacinis skundas tenkintinas, pirmos instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria V. A. išteisintas pagal BK 139 str. 1 d., naikintina ir priimtinas naujas nuosprendis.

Dėl administracinės ir baudžiamosios atsakomybės atribojimo

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo ir administracinės komisijos prie Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2008-11-19 nutarimo Nr. AP-115-(9.1) matyti, kad V. A. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir nutarimu jis nubaustas už tai, kad „ V. A. nutrūkęs šuo užpuolė ir įkando A. K., gim. (duomenys neskelbtini), į kairės pusės šlaunį ir kairę ranką“, t. y. už tai, kad tokiais savo veiksmais V. A. pažeidė Radviliškio raj. savivaldybės tarybos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo taisykles įsigaliojusias 2008-04-03, Nr. T-365, kuom pažeidė Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 5 d.

Pagal ATPK 110 str. 5 d. asmuo už gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimą baudžiamas tada, kai tuo pažeidimu padaroma žala asmens sveikatai ar turtui. Pagal Lietuvos Respublikos BK 139 str. 1 d. numatytą veiką asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tada, jei jis dėl neatsargumo sužaloja žmogų, ko pasekoje padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi, šiuo konkrečiu atveju, administracinė nuo baudžiamosios atsakomybės atribojama ir pagal sveikatos sutrikdymo mąstą. Analizuojant minėtas įstatymo normas, darytina išvada, kad ATPK 110 str. 5 d. numato atsakomybę už sveikatos sužalojimą iki nesunkaus sveiktos sutrikdymo lygio. Kaip matyti iš specialisto išvados, nukentėjusiajai A. K. buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kąstinių žaizdų jos sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (1 t. b. l. 6-7). Pagal teismų praktiką, jeigu tokia pati veika yra numatyta ir baudžiamajame, ir administraciniame įstatymuose, traukiant asmenį atsakomybėn, atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį: vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 9 str. 2 d., administracinė atsakomybė už ATPK numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinė byla Nr. 2 K-863/2001, Teismų praktika Nr. 16). Išdėstytų duomenų pagrindu konstatuotina, kad V. A. turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.

EŽTT sprendimų (Falkner v. Austria, no. 6072/02, decision of 30 Septemper 2004; Ščiukina v. Lithuania, no. 19251/02, decision of 5 December 2006) nuostatos leidžia teigti, kad tuo atveju, jeigu pagal nacionalinę teisę dėl veikos yra įmanomas tik baudžiamasis procesas, tuo tarpu administracinė nuobauda pirmiau paskirta dėl klaidos arba nepaaiškėjus visoms veikos kvalifikavimui reikšmingoms aplinkybėms, non bis in idem principas nelemia baudžiamojo proceso neteisėtumo. Taigi, EŽTT praktikos raida leidžia daryti išvadą, kad nuteisimas už nusikalstamą veiką po to, kai už tą pačią veiką asmuo jau buvo nubaustas administracine tvarka, nėra besąlygiškas pagrindas nutraukti baudžiamąją bylą ( baudž. byla Nr. 2 K-686/2007).

Atsižvelgiant į paminėtą, apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad V. A. veiksmuose yra ne tik administracinio teisės pažeidimo, bet ir nusikalstamos veikos požymiai, dėl ko V. A. paskirta administracinė nuobauda yra neteisėta, neatitinka jo padarytos veikos, be to, dėl jos galiojimo pažeidžiamas non bis in idem principas, todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl V. A. paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo ATPK 23 skirsnyje nustatyta tvarka, t. y. administracinė nuobauda gali būti panaikinama atnaujinus administracinį procesą.

Dėl bausmės

Pripažindama V. A. padarius Lietuvos Respublikos BK 139 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką ir skirdama už ją bausmę, kolegija atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str. - į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. V. A. padarė neatsargų nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas, vedęs, jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į išdėstytą, kaltinamajam skirtina Lietuvos Respublikos BK 139 str. 1 d. sankcijoje numatyta viena iš alternatyvių bausmių – bauda, jos dydį nustatant žymiai mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d., 329 str. 2 p.,

nusprendžia:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nuosprendį dalyje dėl V. A. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 139 str. 1 d. panaikinti, ir priimti naują nuosprendį:

V. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 139 straipsnio l dalyje ir skirti jam 6 MGL (780 Lt) dydžio baudą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.