Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2009-06-03 · Civilinė byla Nr. 2S-853-538/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-06-03
Bylos Nr.
2S-853-538/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Almantas Padvelskis (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Aušra Maškevičienė
Ieškovas
Ž. K.
Atsakovas
Neringos policijos komisariatui
Kategorijos
  • 102.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-853-538/2009Procesinio sprendimo kategorijos 102.2; 121.5 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. birželio 3 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Aušros Maškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Ž. K. ieškinį atsakovui Neringos policijos komisariatui dėl įpareigojimo parduoti gyvenamąsias patalpas ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 16 d. sprendimu patenkino ieškinį ir įpareigojo atsakovą Neringos policijos komisariatą vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 str. 2 d. 3 p. parduoti ieškovui Ž. K. gyvenamąsias patalpas – 48/100 dalis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2009 m. kovo 9 d. padavė apeliacinį skundą dėl 2008 m. rugsėjo 16 d. sprendimo, taip pat pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti. Nurodė, kad apskundimo terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, nes teismo sprendimas Neringos policijos komisariatui buvo išsiųstas pavėluotai, t. y. 2008-10-13, o gautas tik 2008-10-16, t. y. šio sprendimo įsiteisėjimo dieną. Be to, nuo 2008-10-01 Neringos policijos komisariatas neturėjo teisinio juridinio asmens statuso, o jo procesines teises perėmė Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, kuris teismo sprendimą gavo tik 2008-10-29. Taip pat nurodė, kad naikinamojo 6 mėn. skundo padavimo termino nepraleido, todėl terminas apeliaciniam skundui paduoti gali būti atnaujintas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. kovo 19 d. nutartimi atsisakė priimti apeliacinį skundą ir grąžino jį pateikusiam asmeniui. Nurodė, kad prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą netenkintinas, nes nurodytos termino praleidimo priežastys nėra svarbios. Atsakovas apie posėdį buvo informuotas tinkamai, sutiko, kad byla būtų nagrinėjama jo atstovui nedalyvaujant, toliau bylos eiga nesidomėjo. Nors sprendimą gavo 2008-10-15, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių neapskundė ilgą laiko tarpą, iki 2009-03-09. Tarnybinio patikrinimo atlikimas pas atsakovą nelaikytina svarbia priežastimi, nes apeliacinis skundas nesusijęs su atsakovo vadovo veiksmų tarnybiniu patikrinimu.

Atskiruoju skundu Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 19 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodė, kad teismo nutartis nepagrįsta – teismas nenagrinėjo prašyme pateikto svarbaus motyvo, kad nuo 2008-10-01 Neringos policijos komisariatas neturėjo teisinio juridinio asmens statuso, o prašymą atnaujinti praleistą apskundimo terminą turėjo teisę paduoti iki 2009 m. kovo 16 d. Be to, mano, kad buvo pažeista LR CPK 65 str. 1 d. 6 p. nuostata, nes prašymą nagrinėjo teisėja, dalyvavusi priimant šioje byloje sprendimą žemesniosios instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

LR CPK 320 str. 2 d. numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų ir neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Tokios pačios nuostatos taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus (CPK 338 str.). Taigi byloje absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apeliantas nepagrįstai nurodė, kad šiuo atveju buvo pažeista įstatymo 65 str. 1 d. 6 p. nuostata, nes prašymą nagrinėjo teisėja, dalyvavusi priimant sprendimą šioje byloje. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad teisėjas negali nagrinėti bylos, jeigu jis dalyvavo priimant sprendimą žemesniosios ar aukštesniosios instancijos teisme ir byla nagrinėjama iš esmės. Šiuo atveju byla nebuvo nagrinėjama iš esmės, o buvo sprendžiamas šioje byloje pateiktas prašymas, kurį pagal galimybes ir turi spręsti bylą išnagrinėjęs teisėjas.

LR CPK 307 str. 1 d. numato, kad apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos, o prašymas atnaujinti praleisto apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip šeši mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos (CPK 307 str. 3 d.). Tačiau bet kokiu atveju prašyme turi būti nurodytos svarbios termino praleidimo priežastys bei pridėti įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (CPK 78 str. 4 d., 307 str. 1 d.).

Apeliantas nurodė, kad apeliacinis skundas nebuvo paduotas įstatymo nustatytu terminu, nes nuo 2008-10-01 atsakovas neturėjo juridinio asmens statuso, be to, teismo sprendimą gavo paskutinę šio sprendimo apskundimo dieną. Tačiau, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas ir kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas žinojo apie teismo posėdžio datą, sutiko, kad byla būtų nagrinėjama iš esmės jo atstovui nedalyvaujant (b. l. 101), todėl turėjo žinoti, kad tą pačią dieną byla gali būti išnagrinėta iš esmės ir priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, atsakovas privalėjo domėtis bylos eiga, turėjo galimybę sužinoti, kokį sprendimą priėmė teismas, ir įstatymo nustatytu terminu galėjo paduoti apeliacinį skundą. Apeliantas, perėmęs atsakovo teises ir pareigas, taip pat galėjo ir privalėjo sužinoti apie priimtą teismo sprendimą, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas, o vėliau jo teises perėmęs apeliantas, nesidomėjo bylos eiga ir jokių veiksmų siekdamas susipažinti su teismo sprendimu neatliko.

Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas teismo sprendimą gavo 2008-10-29, tačiau jo neapskundė per įmanomai trumpiausią terminą. Priešingai, iš byloje esančio valstybės įmonės Valstybės turto fondo atsakymo apeliantui (b. l. 151–152) galima daryti išvadą, kad apeliantas ketino vykdyti teismo sprendimą geruoju ir neketino jo apskųsti apeliacine tvarka, t. y. terminas skundui paduoti buvo praleistas ne dėl pavėluoto sprendimo gavimo ar reorganizacijos. Tai, kad vėliau pasikeitė apelianto nuomonė dėl teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, negali būti laikoma svarbia priežastimi atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą.

Taip pat pažymėtina, kad apeliantas skundą padavė praėjus ilgam laikotarpiui nuo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos. Nors apeliantas nepraleido 6 mėn. termino prašymui atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą paduoti, tačiau nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių negalėjo paduoti skundo anksčiau. Termino atnaujinimas vien tik dėl formalių priežasčių šiuo atveju pažeistų proceso koncentracijos, ekonomiškumo (CPK 7 str.), šalių lygiateisiškumo principus (CPK 17 str.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad apelianto nurodytos priežastys nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą.

Pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ją naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336–338 str., teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Almantas PadvelskisKolegijos teisėjai Žydrūnas BertašiusAušra Maškevičienė