Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant asmens, kurio atžvilgiu prašoma pripažinti ir vykdyti nuosprendį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, gynėjui advokatui D. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos persiųstą Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnybos prašymą bei dokumentus dėl Švedijos Karalystės Vakarų Švedijos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžio ir Švedijos Karalystės Gioteborgo apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio, priimtų M. G. atžvilgiu, pripažinimo ir jam paskirtos bausmės vykdymo Lietuvos Respublikoje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vakarų Švedijos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu byloje Nr. B 4944-23 (duomenys neskelbtini) pilietis M. G. nuteistas pagal Švedijos bausmių už narkotikus įstatymo (1968:64) 1 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktus ir 3 straipsnio 1 dalį, Švedijos bausmių už narkotikus įstatymo (1968:64) 1 straipsnio 1 dalies 6 punktą, Švedijos ginklų įstatymo (1996:67) 9 skyriaus 1 straipsnio 2 dalį ir jam skirta 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vakarų Švedijos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu M. G. taip pat uždrausta sugrįžti į Švediją iki 2028 m. birželio 29 d.

Nustatyta, kad M. G. viena iš padarytų nusikalstamų veikų, t. y. neteisėtas ir tyčinis ašarinių dujų balionėlio laikymas savo gyvenamajame būste, Lietuvos Respublikoje nenumato baudžiamosios atsakomybės. Liudijime nurodyta tik paskirtos galutinės bausmės dydis, jame nedetalizuota, kokios bausmės M. G. buvo paskirtos už kiekvieną atskirą nusikaltimą ir kaip jos buvo bendrinamos.

Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnyba teismą informavo, kad Švedijos teismai atskirai bausmės už kiekvieną įvykdytą nusikalstamą veiką neskiria, skiriama bausmė yra bendra už visas nusikalstamas veikas. Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnyba, vadovaudamasi Švedijos baudžiamojo kodekso 34 skyriaus 8 straipsnio nuostatomis, kreipėsi į prokurorą, kad jo prašymu teismas panaikintų subendrintą galutinę bausmę ir skirtų bausmę už tas nusikalstamas veikas, dėl kurių yra galimas nuosprendžio pripažinimas ir vykdymas Lietuvos Respublikoje (2 t., b. l. 4–5).

Vakarų Švedijos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nuosprendis ir Švedijos Karalystės Gioteborgo apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimas yra įsiteisėję ir vykdytini.

Teismo posėdyje nuteistojo M. G. gynėjas advokatas D. D. nurodė, kad nuteistasis sutinka, jog nuosprendis būtų pripažintas ir vykdomas Lietuvos Respublikoje. Prašė Vakarų Švedijos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, kuri pakeista Švedijos Karalystės Gioteborgo apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimu, suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 2 dalimi.

Nuosprendis pripažintinas ir vykdytinas Lietuvos Respublikoje.

Nustatyta, kad Europos Sąjungos šalis – Švedijos Karalystė, tai yra išduodančioji valstybė (valstybė, kurioje priimtas nuosprendis), vadovaujantis 2008 m. lapkričio 2 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2008/909/TVR, perdavė Lietuvos Respublikai, tai yra vykdančiajai valstybei (valstybė, kuriai perduodamas nuosprendis, siekiant jį pripažinti ir vykdyti) nuosprendį, kuriuo nuteistajam M. G. paskirta laisvės atėmimo bausmė, ir Liudijimą jo atžvilgiu pagal Pamatinį sprendimą nuosprendžio pripažinimui ir bausmės vykdymui Lietuvos Respublikoje.

Nuosprendyje ir Liudijime nurodoma, kad M. G., yra gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis. Nuteistasis nuo 2022 m. lapkričio 3 d. iki 2023 m. spalio 8 d. (340 dienų) buvo suimtas, o nuo 2023 m. spalio 9 d. atlieka jam paskirtą bausmę Švedijos Karalystės kalėjime. Iš pateikto Liudijimo matyti, kad M. G. asmeniškai dalyvavo teisminiame nagrinėjime, po kurio buvo priimtas sprendimas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365⁵ straipsnyje numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Įstatymo ir šio Kodekso VII dalies nuostatas.

Pagal Įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos:

1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis;

2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką;

3) nenustatoma įstatyme nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės.

Nagrinėjamu atveju, yra nustatytos visos Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos: nuteistasis yra (duomenys neskelbtini) pilietis ir yra Vakarų Švedijos deportacijos sprendimas uždrausti nuteistajam sugrįžti į Švediją iki 2038 m. birželio 29 d. Prašymo nagrinėjimo metu VĮ „Registrų centras“ informavo, kad nuteistasis nuo 2008 m. gruodžio 16 d. gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini). Pagrindai, numatyti Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, kuriems esant galima nepripažinti ir nevykdyti Vakarų Švedijos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžio ir Švedijos Karalystės Gioteborgo apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimo, kuriuo panaikinta nuosprendžiu skirta bausmė ir skirta nauja bausmė, nenustatyti.

Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad Lietuva pripažįsta ir vykdo kitos Europos sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, siekdama sudaryti palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, kuri Įstatyme apibrėžiama kaip visuma socialinių, psichologinių, teisinių, pedagoginių priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti nuteistojo sėkmingą reintegraciją į visuomenę. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas nurodė, kad M. G. sutinka dėl nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje. Paaiškino, kad Lietuvoje gyvena nuteistojo artimieji, su kuriais jis palaiko ryšius. Kaip minėta, M. G. yra (duomenys neskelbtini) pilietis, turintis Lietuvoje gyvenamąją vietą. Visuma šių aplinkybių sudaro pagrindą išvadai, kad vykdant kitos Europos sąjungos valstybės sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės Lietuvoje, nuteistojo socialinei reabilitacijai bus sudarytos palankesnės sąlygos.

Įvertinus visas bylos aplinkybes ir turimą medžiagą, darytina išvada, kad Vakarų Švedijos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžio, kuriuo paskirta bausmė panaikinta ir paskirta iš naujo Švedijos Karalystės Gioteborgo apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimu, M. G. atžvilgiu pripažintinas ir vykdytinas Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Vadovaujantis Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas, nusprendęs pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, ta pačia nutartimi suderina kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar kitą priemonę su Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytomis bausmėmis ar kitomis priemonėmis. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą bausmę ar priemonę ir negali būti pakeista bauda ar kita turtinio pobūdžio bausme ar priemone. Šio straipsnio 3 dalis nustato, kad suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė gali būti sutrumpinama tik tuo atveju ir tik tiek, kiek viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus už atitinkamą nusikalstamą veiką. Teismas sprendžia klausimą tik dėl šio sprendimo pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, tačiau nekeičia ir savaip neinterpretuoja Europos Sąjungos valstybės narės sprendimu dėl laisvės atėmimo bausmės nustatytų aplinkybių.

Liudijime nurodytos faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės: M. G. laikotarpiu 2020 m. rugpjūčio 7 d. – 2020 m. gruodžio 15 d. tyčia ir neteisėtai (duomenys neskelbtini) ir kitose vietovėse priėmė, saugojo, gabeno ir su tikslu patinti laikė ir platino labai didelius kanapių, t. y. narkotikų, kiekius – visa tai buvo itin didelės apimties ir gerai organizuotos prekybos narkotikais grandis. O būtent: 2020 m. rugpjūčio 7 d. jis saugojo, gabeno, platinimo tikslais laikė ir tam pačiam gavėjui (duomenys neskelbtini) perleido 4 kg kanapių, o kitą dieną – dar 2 kg kanapių. 2020 m. lapkričio 5 d. jis saugojo, gabeno, platinimo tikslais laikė ir keliavo iš (duomenys neskelbtini) į V(duomenys neskelbtini), kad ten esančiam gavėjui už 200 000 SEK perleistų 4 kg kanapių. 2020 m. lapkričio 9 d. jis saugojo, gabeno, platinimo tikslais laikė ir keliavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kad ten esančiam gavėjui bent jau už 160 000 SEK rankpinigių perleistų 17 kg kanapių. 2020 m. lapkričio 23 d. jis saugojo, gabeno, platinimo tikslais laikė ir iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) išsiuntė savo bendrininką, kuris ten esančiam gavėjui perleido 12 kg kanapių ir jo vardu paėmė 590 000 SEK užmokestį. 2020 m. gruodžio 4 d. jis saugojo, gabeno, platinimo tikslais laikė ir keliavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kad ten esančiam gavėjui už 735 000 SEK perleistų 12,5 kg kanapių. 2020 m. gruodžio 15 d. jis saugojo, gabeno, platinimo tikslais laikė ir keliavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kad ten esančiam gavėjui už 732 500 SEK perleistų 12,5 kg kanapių.

Liudijime nurodyta, kad Švedijos bausmių už narkotikus įstatymo (1968:64) 1 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose numatyta, jog asmuo, kuris perleidžia narkotinių medžiagų, taip pat gauna, apdirba, pakuoja, gabena, laiko ar kitaip disponuoja narkotinėmis medžiagomis, kurios nėra skirtos savoms reikmėms, baudžiamas iki 3 metų laisvės atėmimo bausme. Švedijos bausmių už narkotikus įstatymo (1968:64) 3 straipsnio dalyje numatyta, kad jei 1 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas laikomas sunkiu, už sunkų narkotinių medžiagų nusikaltimą skiriama nuo 2 iki 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Atliekant vertinimą, ar nusikaltimas sunkus, reikia atsižvelgti į tai, ar nusikaltimas yra didelio masto arba profesionaliai vykdomos veiklos grandis, ar buvo itin didelis narkotinių medžiagų kiekis, ar nusikaltimas buvo itin pavojingas ir nuožmios rūšies.

Liudijime nurodytos kitos faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės: M. G. 2022 m. lapkričio 3 d. savo gyvenamajame būste (duomenys neskelbtini) tyčia ir neteisėtai saugojo 43 g kanapių bei 370 vnt. 200 mg tablečių „Tramadol“, t. y. narkotikų. Ši nusikalstama veika numatyta Švedijos bausmių už narkotikus įstatymo (1968:64) 1 straipsnio 1 dalies 6 punkte. Jame numatyta atsakomybė tam, kas neteisėtai laiko, vartoja arba kitaip disponuoja narkotinėmis medžiagomis. Skiriama bausmė – iki 3 metų laisvės atėmimo.

Iš nuosprendžio ir nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių matyti, kad M. G. padarytų nusikalstamų veikų požymiai atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikalstamos veikos požymius.

Esant šioms aplinkybėms, yra pagrindas Vakarų Švedijos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu paskirtą ir Švedijos Karalystės Gioteborgo apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimu panaikintą ir M. G. iš naujo paskirtą bausmę pagal Švedijos bausmių už narkotikus įstatymo (1968:64) 1 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktus ir 3 straipsnio 1 dalį, Švedijos bausmių už narkotikus įstatymo (1968:64) 1 straipsnio 1 dalies 6 punktą suderinti su BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyta bausme.

Pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo 8 iki 10 metų.

Kaip nurodyta pirmiau, suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą bausmę ar priemonę. Be to, suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė gali būti sutrumpinta tik tuo atveju ir tik tiek, kiek ji viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus už atitinkamą nusikalstamą veiką, o suderinta bausmė ar kita priemonė negali būti griežtesnė negu kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo skirta bausmė ar kita priemonė (Įstatymo 9 straipsnio 1 – 4 dalys).

Nagrinėjamu atveju, Vakarų Švedijos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu paskirta ir Švedijos Karalystės Gioteborgo apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimu panaikinta ir iš naujo M. G. paskirta 5 metų 6 mėnesių (2 005 dienų) laisvės atėmimo bausmė nesiekia BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytos minimalaus laisvės atėmimo bausmės dydžio. Vis tik, atsižvelgus į Įstatymo 9 straipsnio 4 dalies nuostatas, pagal kurias suderinta bausmė ar kita priemonė negali būti griežtesnės negu kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo skirta bausmė ar kita priemonė, suderinus sprendimu paskirtą bausmę su BK nuostatomis, M. G. nustatytina ir vykdytina 5 metų 6 mėnesių (2 005 dienų) laisvės atėmimo bausmė, kokia ir buvo paskirta Švedijos Karalystės Gioteborgo apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimu, panaikinus Vakarų Švedijos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu skirtą bausmė ir paskyrus naują bausmę. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuteistojo perėmimo dienos, į bausmės laiką įskaitant visą Švedijos Karalystėje atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką bei kardomojo kalinimo laiką (BK 66 straipsnis, Įstatymo 9 straipsnio 6 dalis). Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad M. G. nuo 2022 m. lapkričio 3 d. iki 2023 m. spalio 8 d. (340 dienų) buvo suimtas, o nuo 2023 m. spalio 9 d. atlieka jam paskirtą bausmę Švedijos Karalystės kalėjime (1 t., b. l. 67).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius duomenis bei aplinkybes, nurodytas Švedijos Karalystės pateiktame liudijime, Vakarų Švedijos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nuosprendyje, Švedijos Karalystės Gioteborgo apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendime, įvertinęs nusikalstamos veikos faktus bei aplinkybes, sprendžia, kad sąlygos ir pagrindai pripažinti iš vykdyti kitos Europos sąjungos valstybės narės M. G. paskirta laisvės atėmimo bausmę, šiuo atveju yra nustatyti.

Pažymėtina, jog vadovaujantis Įstatymo 14 straipsniu bausmės vykdymas reglamentuojamas pagal vykdančiosios valstybės teisę. Atsižvelgiant į tai, kad tik vykdančiosios valstybės institucijos yra kompetentingos nuspręsti dėl vykdymo tvarkos ir nustatyti visas susijusias priemones, įskaitant paleidimo prieš terminą ar lygtinio paleidimo sąlygas, nuteistajam išlieka teisė prašyti dėl lygtinio paleidimo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2008/909/TVR „Dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje“, Lietuvos Respublikos 2014 m. lapkričio 13 d. įstatymo Nr. XII-1322 „Dėl Europos Sąjungos narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 7, 8, 9 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364, 365, 365⁵ straipsniais,

nutaria:

tenkinti Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnybos prašymą dėl Vakarų Švedijos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžio pripažinimo ir juo paskirtos bausmės, kuri panaikinta Švedijos Karalystės Gioteborgo apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ir paskirta 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Vakarų Švedijos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nuosprendį byloje Nr. B 4944-23 ir Švedijos Karalystės Gioteborgo apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimą byloje Nr. B 12155-24, priimtus M. G., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, pripažinti ir vykdyti juos Lietuvos Respublikos teritorijoje.

M. G., nuteistam Vakarų Švedijos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu paskirtą 5 metų 6 mėnesių (2 005 dienų) laisvės atėmimo bausmę, kuri pakeista Švedijos Karalystės Goteborgo apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimu, paskiriant 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (už sunkų narkotikų nusikaltimą ir narkotikų nusikaltimą), suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalimi ir palikti 5 metų 6 mėnesių (2 005 dienų) laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo M. G. perėmimo iš Švedijos Karalystės į Lietuvos Respubliką dienos.

Į galutinės bausmės laiką įskaičiuoti M. G. iki perėmimo dienos atliktą bausmės dalį, tai yra suėmime išbūtą laikotarpį nuo 2022 m. lapkričio 3 d. iki 2023 m. spalio 8 d. – 340 (tris šimtus keturiasdešimt) dienų, ir laiką nuo 2023 m. spalio 9 d. iki perėmimo į Lietuvos Respubliką dienos.

Nutarties nuorašą išsiųsti prokurorui, nuteistajam, jo gynėjui.

Įsiteisėjus šiai nutarčiai, jos nuorašą kartu su patvarkymu vykdyti sprendimą išsiųsti Švedijos Karalystės kalėjimų ir probacijos tarnybai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos kalėjimų tarnybai, Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos kriminalinės policijos biurui.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties nuorašo jam įteikimo dienos.