Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Plungės rajono apylinkės teismo teisėja Aušra Volskytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, ieškinį atsakovams V. G. ir A. G. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.). Bylos medžiaga nustatyta, kad 2008-06-18 ieškovas ir atsakovė V. G. sudarė kredito limito su pastovaus dydžio mokėjimais sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis), pagal kurią ieškovas suteikė atsakovei 10 000 Lt kreditą 24 mėnesių laikotarpiui (iki 2012-06-30) su 9,9 procentų metine palūkanų norma bei 30 procentų padidintų palūkanų norma, o atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą lygiomis dalimis kiekvieno mėnesio 15 dieną mokėdama po 460,99 Lt, mokėti palūkanas ir vykdyti kitus įsipareigojimus (sutarties specialioji dalis, bendrosios dalies 2 p.). Ieškovas nurodo, kad jis savo sutartinius įsipareigojimus pagal sutartį vykdė tinkamai, o atsakovė jų tinkamai nevykdė, t. y. sutartyje nustatytais terminais ir tvarka nemokėjo kredito grąžinimo įmokų, dėl ko pagal sutartį liko skolinga ieškovui 9496,40 Lt negrąžinto kredito ir sutarties specialiojoje dalyje nurodytų 9.9 procentų metinių palūkanų, kurios sudaro 1890,98 Lt (ieškovo 2012-08-27 raštas Nr. dnk1207805 „Dėl įsiskolinimo“). Atsakovų sutartinių įsipareigojimų nevykdymą patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai – ieškovo 2012-04-04 ir 2012-04-27 raštai atitinkamai atsakovei ir atsakovui, iš kurių matyti, jog atsakovai buvo raginami atsiskaityti, nurodžius tikslias mokėtinas sumas, bei įspėti dėl sutarties nutraukimo.

Prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir laiku, pagal įstatymo ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str. 1 d., 6.63, 6.205 str.). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka, taip pat mokėti palūkanas už naudojimąsi paskolos suma (CK 6.881 str. 1 d.). Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 str. 1 d.). Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, bendrai laidavusių asmenų atsakomybė kreditoriui taip pat yra solidarioji, jei ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.6 str. 1 d., 6.81 str. 1, 3 d.). CK 6.6 str. 4 d. nustatyta, jeigu skolininkų pareiga yra solidarioji, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, tiek ją visą, tiek jos dalį. Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama, todėl laikoma, kad atsakovai pažeidė prievolę, nes praleido prievolės įvykdymo terminą (CK 6.59 str., 6.63 str. 1 d. 2 p., 6.205 str.). Duomenų, kad atsakovai būtų atsiskaitę su ieškovu, byloje nėra, atsakovai atsiliepimų į pareikštą ieškinį ar priešpriešinių įrodymų teismui nepateikė, byloje esantys duomenys patvirtina prievolių nevykdymo faktą. Formaliai įvertinus bylos aplinkybes, rašytinę medžiagą, darytina išvada, jog ieškinio reikalavimas dėl 9496,40 Lt negrąžinto kredito ir 1890,98 Lt palūkanų yra pagrįstas, todėl tenkintinas – ieškovui solidariai iš atsakovų priteistina 9496,40 Lt negrąžinto kredito ir 1890,98 Lt palūkanų.

Ieškovas, be negražinto kredito ir nesumokėtų palūkanų, prašo priteisti solidariai iš atsakovų 5603,04 Lt nesumokėtų delspinigių.

CK 6.258 str. 1 d. nustato, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, jog už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, teismas, remdamasis CK 6.73 str. 2 d. nuostatomis, turi kontroliuoti netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti . CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d. nustato, kad jeigu netesybos yra neprotingai didelės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Taigi, netesybų dydžio klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines ir teisiškai reikšmingas aplinkybes: į prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, prievolės sumą, palyginus su delspinigių suma, ir kitus kriterijus. Netesybos atlieka tik kompensuojamąją funkciją, siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, tačiau jos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovų) sąskaita. Šalių sudarytos sutarties 18 p. nustatyta, jog kredito gavėjui (atsakovei) negrąžinus savo įsiskolinimo bankui sutartyje nustatytu terminu, kredito gavėjas (atsakovė) įsipareigoja mokėti bankui 30 procentų dydžio metų palūkanų delspinigius nuo bendro savo įsiskolinimo bankui (ieškovui) sumos. Ieškovo paskaičiuoti delspinigiai sudaro 5603,04 Lt, vienos dienos delspinigių norma yra 0,08 procentai. Laikytina, kad 0,08 procentų dydžio delspinigių norma yra neprotingai didelė ir nesąžininga, be to, palūkanos (kurios susitarimo būdu su atsakove buvo nustatytos 9,9 procentų dydžio) paskolos santykiuose atlieka ne tik mokėjimo funkciją, bet ir yra kompensacija už ieškovo patirtus nuostolius atsakovės piniginės prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju. Sutarties šalys gali nustatyti skirtingo dydžio palūkanas. Iš bylos duomenų matyti, kad sutarties šalys susitarė dėl palūkanų, kurios beveik du kartus didesnės nei įstatymo nustatytos, minimalias kreditoriaus nuostoliais laikomos palūkanos (CK 6.261 str.). Teismas, remdamasis CK CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, 6.258 str. 3 d. nuostatomis bei 2011 m. balandžio 1 d. įsigaliojusio Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nuostatomis, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, t. y. numatančiomis maksimalų delspinigių dydį – 0,05 proc., netesybas mažina iki 0,05 procentų nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovas nurodo, kad 5603,04 Lt delspinigiai atsakovui yra apskaičiuoti už laikotarpį nuo 2009-08-31 iki 2012-04-26, t. y. už dvejus metus ir beveik devynis mėnesius, kas prieštarauja CK 1.125 str. 5 d. 1 p., nustatančiam sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą dėl netesybų (baudų, delspinigių). Ir nors atsakovai pareikštam reikalavimui dėl delspinigių išieškojimo neprašo taikyti ieškinio senaties (CK 1.124 str. – 1.135 str.), teismas konstatuoja, kad toks pareikštas šalies reikalavimas rodo jos nesąžiningumą bei siekį praturtėti kitos šalies sąskaita, todėl delspinigiai priteistini ieškinio senaties ribose, kas sudaro 180 dienų. Remiantis išdėstytais motyvais, teisės aktų nuostatomis bei atsižvelgiant į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, iš atsakovų solidariai priteistina delspinigių suma mažintina iki 1024,86 Lt (11387,38 Lt grąžintina suma (9496,40 Lt negrąžinto kredito ir 1890,98 Lt nesumokėtų palūkanų) x 0,05 procento delspinigių už dieną x 180 dienų, už kurias skaičiuojami delspinigiai = 1024,86 Lt) (CK 6.71 str.).

Likusioje dalyje ieškinio reikalavimas dėl delspinigių priteisimo atmestinas (CPK 178 str.).

Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams (CK 6.37 str. 3 d.). Kadangi sutarties 23 p. šalys susitarė dėl 11 procentų dydžio metinės palūkanų normos, todėl iš atsakovų solidariai priteistinos 11 procentų (ne 30 procentų, kaip rezoliucinėje ieškinio dalyje klaidingai nurodo ieškovas) dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kadangi CPK VIII skyriaus normose, reglamentuojančiose teismo išlaidas, solidari prievolė atlyginti bylinėjimosi išlaidas nenumatyta, bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos remiantis dalinės atsakomybės principu – patenkinus ieškinį iš dalies, ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai teismo patenkintų 12412,24 Lt reikalavimų sumai – 372 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 93 str. 1 d., 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš V. G. ir A. G. 9496,40 Lt (devynis tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt šešis litus 40 ct) negrąžinto kredito, 1890,98 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus devyniasdešimt litų 98 ct) palūkanų, 1024,86 Lt (vieną tūkstantį dvidešimt keturis litą 86 ct) delspinigių, 11 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2012-08-31 iki visiško sprendimo įvykdymo Danske Bank A/S, veikiančiam per Danske Bank A/S Lietuvos filialą.

Priteisti lygiomis dalimis iš V. G. ir A. G. 372 Lt (tris šimtus septyniasdešimt du litus) bylinėjimosi išlaidų Danske Bank A/S, veikiančiam per Danske Bank A/S Lietuvos filialą.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovai negali sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Plungės rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.