Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų L. V., V. V. (V. V.), A. V. (A. V.), S. V. (S. V.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

(duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų mama J. V. Po motinos mirties į jai priklausantį turtą įstatyminiais įpėdiniais liko vieninteliai turto paveldėtojai - pareiškėjai. Kitų įstatyminių įpėdinių nėra. Dėl palikimo priėmimo kreipėsi i notarinę kontorą, bet notarė paaiškino, kad norint paveldėti visą turtą, pareiškėjai turi kreiptis į teismą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad motina J. V. po vyro V. V. mirties priėmė palikimą. Pažymi, kad palikimo priėmimo fakto nustatymas reikalingas pareiškėjams tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys teismo posėdyje nedalyvavo. Pareiškėjus atstovavo jų atstovas advokatas Alius Galminas. Byloje pateikti suinteresuotų asmenų prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje esančio santuokos liudijimo (el. b. psl. 9) matyti, kad pareiškėjų tėvų J. V. ir V. V. santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini). Iš mirties liudijimo (el. b. psl. 12) matyti, kad V. V. mirė (duomenys neskelbtini).

Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašai (el. b. psl. 10-11) patvirtina, kad nuo 1992 m. rugpjūčio 3 d. pareiškėjų mamos J. V. vardu 1992 m. rugpjūčio 3 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu yra įregistruota buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė, taip pat nuo 1996 m. birželio 5 d. J. V. vardu 1996 m. kovo 16 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu yra įregistruota 0,0600 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė.

Pažymėtina, kad aptariamas turtas buvo įgytas ir nuosavybės teisė į jį įregistruota iki naujojo 2000 m. liepos 18 d. priimto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 2000 m. CK) įsigaliojimo 2001 m. liepos 1 d.

Pagal 2000 m. liepos 18 d. priimto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (toliau – Įgyvendinimo įstatymas) 25 straipsnį 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (1 dalis); 2000 m. CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos, kai turtas registruojamas įsigaliojus šiam kodeksui (3 dalis).

2000 m. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė.

Atsižvelgiant į Įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1, 3 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą, sprendžiant dėl aptariamo buto teisinio režimo, taikytinas CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas teisinis reguliavimas, tačiau netaikytina CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatyta išlyga – būti nurodžius turtą registre kaip bendrąją jungtinę nuosavybę. Vadinasi, butas, adresu (duomenys neskelbtini), ir 0,0600 ha žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), V. V. mirties momentu buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pagal CK 3.100 straipsnio 1 punktą bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia mirus vienam iš sutuoktinių. Taigi po V. V. mirties atsirado palikimas – ½ dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis 0,0600 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, kad V. V. mirties, taigi palikimo atsiradimo momentu, galiojo 2000 m. CK, todėl atsiradusiems paveldėjimo santykiams taikomos 2000 m. CK penktosios knygos normos (Įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis).

CK 5.2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011 m. kovo 3 d. V. V. ir J. V. buvo sudarę oficialųjį testamentą, tačiau palikimo priėmimo faktų pagal šį testamentą nėra įregistruota (el. b. psl. 15). Taigi nėra duomenų, kad palikimas pagal testamentą būtų buvęs priimtas. Įpėdiniams pagal testamentą neįgyvendinus savo paveldėjimo teisės, ji pereina įpėdiniams pagal įstatymą (CK 5.61 straipsnio 1 dalis).

CK 5.13 straipsnyje nustatyta, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Byloje esančiais gimimo liudijimais (el. b. psl. 5-8, 23, 26) ir pareiškėjų atstovo paaiškinimais nustatyta, kad palikėjo mirties momentu buvo penki pirmos eilės įpėdiniai – mirusiojo sutuoktinė J. V. ir jų vaikai – pareiškėjai L. V., V. V., A. V., S. V. Byloje esančioje Klaipėdos miesto 13-ojo notaro biuro pažymoje (el. b. psl. 14-16) nurodyta, kad po V. V. mirties į šį notaro biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Šis dokumentas ir pareiškėjų atstovo paaiškinimai patvirtina, kad niekas iš įpėdinių dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė.

Visais atvejais tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. Vienas iš palikimo priėmimo būdų yra palikimo priėmimas, pradėjus jį faktiškai valdyti. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Juridinis faktas dėl palikimo priėmimo, pradėjus jį faktiškai valdyti, gali būti nustatomas tada, kai konstatuojami CK ir teismų praktikoje suformuoti kriterijai, įrodantys palikimo priėmimo faktą. Apie tokių veiksmų atlikimą sprendžiama iš konkrečių įpėdinio veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus.

Pareiškėjų atstovas paaiškino, kad po sutuoktinio mirties J. V. ir toliau gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini). Byloje esanti pažyma (el. b. psl. 72) patvirtina, kad pareiškėjos gyvenamoji vieta šiame bute deklaruota nuo 1977 m. gegužės 13 d. Iš pareiškėjų pareiškimo ir jų atstovo paaiškinimų matyti, kad į palikimo dalį pareiškėjai nepretendavo ir visą turtą paliko savo mamai J. V. Pareiškėjų atstovo Aliaus Galmino nurodytas aplinkybes, kad J. V. mokėjo mokesčius už butą ir žemės sklypą patvirtina pareiškėjų pridėtos mokėjimo kvitų kopijos (el. b. psl. 91-101).

Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą, todėl sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodytinas konkretus paveldėtinas turtas, o paveldėto turto apimtį nustato notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą. Jeigu įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą nepriėmė palikimo, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įpėdiniams pagal įstatymą ir padalijama jiems lygiomis dalimis (CK 5.61 straipsnio 1 dalis).

Nustatęs, kad bute, kurio dalis sudaro mirusiojo palikimą, po palikėjo mirties gyveno pareiškėja, kuri taip pat rūpinosi ir į palikimą patenkančiu žemės sklypu, šie veiksmai buvo pradėti atlikti nepraleidus trijų mėnesių termino palikimui priimti, savo aktyvius palikimo priėmimo veiksmus pareiškėja tęsė iki savo mirties, naudojosi palikimą sudarančiu turtu kaip jo savininkė, kartu nenustatęs, kad kiti įpėdiniai būtų kokiu nors būdu priėmę palikimą, teismas daro išvadą, kad J. V. priėmė V. V. palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti. Taigi pareiškimas tenkinamas.

Civilinio proceso kodekso 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Teismas konstatuoja, kad kitokia tvarka nei nustatant juridinę reikšmę turintį faktą pareiškėjams nėra galimybės gauti paveldėjimą ir palikimo priėmimą patvirtinančių dokumentų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 444 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio V. V. (V. V.), a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.