- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-21
- Bylos Nr.
- 2-169/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Piškinaitė, Kazys Kailiūnas, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- akcinės bendrovės SEB banko
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Inrent“
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo akcinės bendrovės SEB banko atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutarties, kuria atmestas ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo, civilinėje byloje Nr. B2-956-278/2009 pagal ieškovo akcinės bendrovės SEB banko ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Inrent“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AB SEB bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Inrent“, prašydamas iškelti atsakovui bankroto bylą, administratoriumi paskirti UAB „Administratoriai LT“. Ieškovas nurodė, kad atsakovui UAB „Inrent“ pagal 2008 m. birželio 25 d. kreditavimo sutartį Nr. 0740811010183-07 buvo suteikta paskola verslo vystymui, šią sutartį 2009 m. birželio 18 d. ieškovas nutraukė ir atsakovui atsirado pareiga sumokėti ieškovui 8 187 340,46 EUR paskolos, 69 817,91 EUR nesumokėtų palūkanų, 1 527,80 EUR delspinigių, 13 219,21 EUR einamojo mėnesio palūkanų ir 163 747,61 EUR baudą, viso atsakovo skola AB SEB bankui – 8 435 692,99 EUR arba 29 126 760,76 Lt. Ieškovas nurodė, kad skolos bankui atsakovas negrąžino. Ieškovo nuomone, bendrovė yra nemoki, nes, ieškovo duomenimis, įmonė yra skolinga ir kitiems kreditoriams, kurių 37 907 284,47 Lt reikalavimams patenkinti pradėtas išieškojimas iš neįkeisto turto, o 7 047 435,83 Lt išieškojimas nepradėtas. Ieškovas nurodė, kad pagal UAB „Inrent“ 2009 m. I ketvirčio balansą UAB „Inrent“ turimo turto vertė yra 57 765 366 Lt ir ieškovui žinomi pradelsti atsakovo įsipareigojimai yra 44 954 720,30 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2009 m. lapkričio 13 d. nutartimi nutarė ieškinį atmesti; panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog 2008 m. birželio 25 d. kreditavimo sutartimi atsakovui UAB „Inrent“ buvo suteikta ilgalaikė 8 254 000 EUR paskola, kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2015 m. birželio 24 d. Teismas nurodė, kad bylos dokumentai ir ieškovo atstovo paaiškinimai patvirtina, kad 2009 m. birželio 18 d., vadovaudamasis kreditavimo sutarties 11.1, 11.1.5 punktais, numatančiais, kad sutarties galiojimo laikotarpiu paaiškėjus, jog yra areštuojamas kredito gavėjo turtas ar jo dalis, AB SEB bankas vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį ir pareikalavo atsakovą per 30 dienų grąžinti kreditą, palūkanas, viso 8 216 398,50 EUR. Teismas pažymėjo, kad ieškovas teigia, jog UAB „Inrent“ skolos laiku bankui negrąžino, todėl prašo iškelti atsakovui UAB „Inrent“ bankroto bylą dėl įmonės nemokumo. Teismas nurodė, kad atsakovo pateikto 2009 m. spalio 10 d. balanso duomenys patvirtina, kad įmonė minėtu metu turėjo 52 734 026 Lt vertės ilgalaikio turto (iš jo 46 712 631 Lt vertės pastatų ir statinių, 6 008 652 Lt vertės žemės sklypų) bei 1 447 650 Lt trumpalaikio turto, viso 54 181 676 Lt vertės turto. Teismas pažymėjo, kad pagal UAB „Inrent” pateiktus duomenis, minėtu metu bendrovės įsipareigojimai kreditoriams buvo 35 359 227 Lt, iš jų 8 526 482 Lt per vienerius metus mokėtinos sumos, o debitoriniai įsipareigojimai bendrovei – 1 432 923 Lt. Teismas nurodė, kad VSDFV Panevėžio skyriaus 2009 m. spalio 7 d. duomenimis atsakovas UAB „Inrent“ buvo skolingas kreditoriui 8 881,89 Lt, o Panevėžio apskrities VMI 2009 m. spalio 1 d. duomenimis – atsakovo mokestinė nepriemoka valstybės (savivaldybės) biudžetui sudarė 86 494,84 Lt. Teismas pažymėjo kad nors ieškovas nurodo, jog UAB „Inrent” pradelsti įsipareigojimai kreditoriams yra 44 954 720,30 Lt, įskaitant 6 669 781,49 Lt skolą Lamees Trading Limited, 1 143 742,22 Lt skolą AB „Panevėžio keliai”, 967 000 Lt skolą UAB „Vekada” bei 29 126 760,76 Lt skolą AB SEB bankui, tačiau pagal į bylą pateiktus duomenis matyti, kad dėl skolų AB „Panevėžio keliai“, UAB „Vekada“, ieškovui AB SEB bankui yra kilę ginčai, kurie nagrinėjami Panevėžio apygardos teisme. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal UAB „Inrent“ ieškinį AB SEB bankui dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, sutarties sąlygų pakeitimo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad minėtos bylos nėra išnagrinėtos, konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovo pradelsta skola ieškovui yra 29 126 760,76 Lt. Teismas nurodė, kad ieškovas AB SEB bankas nepateikė teismui duomenų, paneigiančių atsakovo UAB „Inrent“ turimo turto vertę, ir neįrodė, jog UAB „Inrent“ pradelsti įsiskolinimai kreditoriams viršija pusę į bendrovės balansą įrašyto turto vertės. Dėl to teismas konstatavo, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina ieškovo nurodytų ieškinio faktinį pagrindą sudarančių aplinkybių ir nesudaro pagrindo pakankamai ir neabejotinai išvadai, jog atsakovas yra nemokus, ir dėl to kelti bankroto bylą įmonei nėra teisinio pagrindo.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas AB SEB bankas prašo apeliacinės instancijos teismą Panevėžio apygardos teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartį panaikinti. Ieškovo teigimu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad AB „Panevėžio keliai“, UAB „Vekada“ ir AB SEB banko reikalavimai yra ginčijami teismuose, todėl jų reikalavimų negalima laikyti pradelstais. Ieškovo nuomone, tokia teismo išvada prieštarauja Įmonių bankroto įstatymui ir pačiai bankroto procedūros paskirčiai, nes teismo procesai dėl skolų priteisimo su nemokiu skolininku gali tęstis ne vienerius metus ir visą tą laiką skolininko įsipareigojimai tik didės, o iškėlus bankroto bylą po kelerių metų, per tą laiką gali nebelikti neįkeisto turto, kurį būtų galima parduoti ir kompensuoti kreditorių nuostolius. Ieškovas pažymėjo, kad nei atsakovas, nei teismas nepaneigė fakto, kad ieškovas AB SEB bankas paskolino atsakovui UAB „Inrent“ virš 8 000 000 EUR. Ieškovo teigimu, atsakovas sutartinių įmokų bankui nemoka nuo 2009 m. balandžio mėnesio, o tai, kad skolininkas vengia savo prievolių vykdymo ir pradeda procesus, kuriais siekia atidėti išieškojimo veiksmus, negali apriboti sąžiningo kreditoriaus teisių. Ieškovas pažymi, kad nei atsakovas, nei teismas nepaneigė ieškovo nurodytų duomenų apie kitus atsakovo kreditorius bendrai 7 047 435,83 Lt sumai. Ieškovas nurodo, kad pradelsti ir viešame Turto arešto aktų registre užfiksuoti atsakovo įsipareigojimai yra 37 907 284,47 Lt, o visi bankui žinomi pradelsti atsakovo įsipareigojimai yra 44 954 720,30 Lt, atsakovas nevykdo savo finansinių įsipareigojimų, bendrovės pradelsti įsipareigojimai gerokai viršija pusę į balanso įrašyto turto vertės, todėl yra pagrindas bendrovės nemokumui konstatuoti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas, Panevėžio apygardos teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis paliktina nepakeista.
CPK 1 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas. Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras ir nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.
Pagal Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio penktąją dalį bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Teismas atsisako kelti bankroto bylą, jeigu: 1) įmonė iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus (kreditorių), kuris (kurie) kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus; 2) įmonei iškelta restruktūrizavimo byla; 3) pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 10 ir 12 dalyse numatytus atvejus (Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 3 d.).
Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas AB SEB bankas 2008 m. birželio 25 d. kreditavimo sutartimi Nr. 0740811010183-07 atsakovui UAB „Inrent“ suteikė 8 254 000 EUR paskolą, kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2015 m. birželio 24 d.; 2009 m. birželio 18 d. raštu Nr. 08.07.01-468 ieškovas AB SEB bankas vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį ir pareikalavo atsakovą UAB „Inrent“ per 30 dienų grąžinti kreditą ir palūkanas, viso 8 216 398,50 EUR; UAB „Inrent“ skolos AB SEB bankui negrąžino, todėl ieškovas AB SEB bankas prašė iškelti atsakovui UAB „Inrent“ bankroto bylą dėl nemokumo. Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalis numato, kad įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais atskirojo skundo argumentų dėl atsakovo UAB „Inrent“ nemokumo. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad dėl to, jog AB „Panevėžio keliai“, UAB „Vekada“ ir AB SEB banko reikalavimai yra ginčijami teismuose, jų reikalavimų negalima laikyti pradelstais reikalavimais. Apeliantas šį argumentą grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-564/2006. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje buvo sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos sustabdymo pagrįstumo tuo atveju, kai kitose bylose yra nagrinėjami ieškiniai dėl reikalavimų, kurie galėtų turėti įtakos įmonės mokumo ar nemokumo nustatymui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje nutartyje išaiškino, kad kai bankroto byla įmonei dar neiškelta bankroto bylos iškėlimo klausimas pirmosios instancijos teisme turi būti nagrinėjamas iš esmės ir, teismui įvertinus nustatytas aplinkybes, reikėtų priimti sprendimą – arba iškelti bankroto bylą, arba atsisakyti ją kelti, priklausomai nuo to, ar teismas nustato tas faktines aplinkybes ir duomenis, kurie atitiktų Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio penktojoje dalyje nustatytus pagrindus, esančius pakankamais iškelti bankroto bylą tokiai įmonei, ir teismui patikrinus, ar egzistuoja Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio trečiojoje dalyje nurodyti besąlyginiai atsisakymo kelti bankroto bylą pagrindai; ieškinių kitose bylose nagrinėjimas nėra kliūtis išspręsti bankroto bylos iškėlimo klausimą, jeigu tai neatima galimybės teismui patikrinti Įmonių bankroto įstatyme nustatytus bankroto bylos iškėlimo pagrindus; tačiau visais atvejais teismas, spręsdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą ir įvertindamas įmonės mokumą turi atsižvelgti į tai, kokią įtaką įmonės nemokumo būsenai turi tokios įmonės pareikšti ieškiniai. Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Inrent“ yra pareiškęs ieškinį AB „SEB bankui, kuriuo prašo pripažinti 2009 m. birželio 18 d. vienašališką kreditavimo sutarties Nr. 0740811010183-07 nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu, pakeisti minėtos kreditavimo sutarties pakeitimo Nr. 2 priedą Nr. 1, papildyti minėtos kreditavimo sutarties 5.5 straipsnį. Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo iškelti atsakovui bankroto bylą ryšium su paskolos, suteiktos kreditavimo sutartimi Nr. 0740811010183-07 bei palūkanų negrąžinimu. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog teisme yra pareikštas ieškinys dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, gali atimti galimybę teismui patikrinti Įmonių bankroto įstatyme nustatytus bankroto bylos iškėlimo pagrindus galimybės teismui patikrinti Įmonių bankroto įstatyme nustatytus bankroto bylos iškėlimo pagrindus, t.y. gali turėti didelės įtakos atsakovo UAB „Inrent“ mokumo būsenai nustatyti, kadangi tuo atveju, jeigu ieškinys būtų tenkintas, ieškovas netektų teisės reikalauti išankstinio kredito grąžinimo. Dėl to, teisėjų kolegijos nuomone, ieškovo reikalavimas dėl mokėjimų pagal nutrauktą kreditavimo sutartį negali būti pripažintas pradelstu atsakovo UAB „Inrent“ įsipareigojimu, sudarančiu pagrindą spręsti įmonės nemokumo faktą. Teisėjų kolegija pažymi, kad į bylą pateikto UAB „Inrent“ 2009 m. spalio 10 d. balanso duomenys patvirtina, jog įmonė turėjo 52 734 026 Lt vertės ilgalaikio turto bei 1 447 650 Lt trumpalaikio turto, viso 54 181 676 Lt vertės turto, bendrovės įsipareigojimai kreditoriams buvo 35 359 227 Lt, iš kurių tik 8 526 482 Lt per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai, ir pagal šiuos duomenis nėra pagrindo pripažinti, jog įmonė yra nemoki. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovo UAB „Inrent“ mokumo fakto nustatymo yra pagrįstos.
Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnis reglamentuoja šio įstatymo paskirtį. Į bylą nepateikta duomenų, kad kiti atsakovo UAB „Inrent“ kreditoriai būtų pareiškę reikalavimus dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Inrent“. 2008 m. birželio 25 d. kreditavimo sutartyje Nr. 0740811010183-07 nustatytas prievolių įvykdymo užtikrinimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas turi teisę ginti savo teises teisme ne tik prašydamas iškelti UAB „Inrent“ bankroto bylą, tačiau ir kitais įstatymų numatytais būdais.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, ir sprendžia, kad atskirasis skundas nepagrįstas ir atmestinas, o Panevėžio apygardos teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.