- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-23
- Bylos Nr.
- ATP-727-195/2011
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Šumskas
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutarimo, kuriuo V. P. pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124² str. 3 d., 134 str. 1 d., 130 str. 1 d., ir nubaustas pagal ATPK 124² str. 3 d. 2500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, pagal ATPK 134 str. 1 d. 150 Lt bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. 3500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 4 (ketveriems) metams, vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., galutinę nuobaudą pagal ATPK 124² str. 3 d., 134 str. 1 d. ir 130 str. 1 d. paskiriant 3500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 4 (ketveriems) metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. P. nubaustas už tai, kad jis, 2011 m. liepos 23 d., apie 11.50 val., Laisvės pr., Vilniuje, vairuodamas automobilį BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas - 2,17 promilių girtumas), persirikiuodamas neparodė atitinkamos krypties įspėjamųjų posūkio šviesos signalų, privertė kitus eismo dalyvius staigiai stabdyti ir keisti judėjimo kryptį, įvažiavo į reguliuojamas sankryžas ir iš jų išvažiavo degant raudonam šviesoforo signalui, nepraleido pėsčiųjų, įėjusių į reguliuojamąją pėsčiųjų perėją jo važiuojamąja kryptimi, tuo paeiliui padarė kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, privertė kitus eismo dalyvius staigiai stabdyti ir keisti judėjimo kryptį, kad užtikrintų savo ir kitų žmonių saugumą, pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr.1950 (aktuali red.), 9, 36, 78.11, 169 p., 88.2 reikalavimus, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 3 d.
Taip pat, V. P. nubaustas už tai, kad minėtomis aplinkybėmis vairavo automobilį BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neužsisegęs saugos diržo, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr.1950 (aktuali red.), 202 p. reikalavimą, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 134 str. 1 d.
Taip pat, V. P. nubaustas už tai, kad minėtomis aplinkybėmis vairuodamas automobilį BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr.1950 (aktuali red.), 17 p. reikalavimą, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutarimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Nurodo, kad priimdamas skundžiamą nutarimą, teismas tinkamai neįsigilino į bylos aplinkybes, savaip interpretavo byloje pateiktus įrodymus, o tai sąlygojo nepagrįsto ir neteisėto nutarimo priėmimą.
Nurodo, kad nepastebėjo, jog buvo persekiojamas policijos pareigūnų, jų garsinio signalo negirdėjo, nes automobilyje garsiai grojo muzika, be to, jis buvo susinervinęs. Apie tai, kad pareigūnai važiuoja paskui juos, sužinojo iš kartu keleivio vietoje važiuojančio D. B. , kuris pasakė, jam sustoti. Tai jis ir padarė. Sustojęs pats išlipo iš automobilio ir policijos pareigūnai jam uždėjo antrankius. Prisipažino, kad vairavo išgėręs, važiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui, neprisisegęs saugos diržu. Tačiau jo veiksmuose nėra ATPK ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties, nes nebuvo tyčios nepaklusti pareigūnų reikalavimui sustoti. Kai tik sužinojo apie persekiojimą, iškart sustojo. Šią aplinkybę teisme patvirtino liudytoju apklaustas D. B. . Netikėti jo parodymais nėra pagrindo, nes ir jis nuo pat pradžių neneigė, kad pagrindas jį sustabdyti buvo. Todėl policijos pareigūnų A. N. ir E. P. teisme duoti parodymai, neva sąmoningai nevykdė jų nurodymo sustoti, padidino greitį, dėl ko pareigūnams teko jį persekioti, yra klaidingi. Pažymi, kad netikėti liudytojų A. N. ir E. P. parodymais pagrindą sudaro ir tai, jog jų parodymai apie esminės aplinkybės nesutampa, yra prieštaringi.
Teigia, kad teismo sprendimas neteisingas, per griežtas, nuobaudos už atskirus pažeidimus ir galutinė nuobauda paskirta neįvertinus visas ATPK 30 str. numatytas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, o būtent, kad jis dėl pažeidimų prisipažino ir gailisi, jo asmenybę (dirba, turi šeimą), pažeidimų padarymo aplinkybes (nesustojo, nes nežinojo, kad yra persekiojamas, negirdėjo policijos signalų). Pažymi, kad automobilis yra pagrindinė jo darbo priemonė, todėl teisių atėmimas sąlygos ir pagrindinio pragyvenimo šaltinio praradimą. Be to, automobilis jam reikalingas, kad galėtų tinkamai pasirūpinti sunkiai sergančiu tėvu, nes jį dažnai tenka vežti pas gydytojus. Todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į aplinkybes, numatytas ATPK 30 str. 2 d., turėtų sušvelninti paskirtą galutinę nuobaudą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus prašo netenkinti apeliacinio skundo ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutarimą, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Nors ATPK 302¹² str. 4 d. numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas gali panaikinti nutarimą (nutartį) ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme, tačiau grąžinti bylą apylinkės teismui galima tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą. Šiuo konkrečiu atveju grąžinti bylą apylinkės teismui nėra jokio pagrindo, todėl šioje dalyje apeliacinis skundas netenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų.
Ginčo dėl pavojingo vairavimo, kai asmuo yra neblaivus, ir vairavimo neprisisegus saugos diržu nėra. Apeliantas ginčija kaltę dėl nepaklusimo pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, nurodydamas, kad nepastebėjo, jog paskui jį važiuoja policijos pareigūnai su įjungtais žiburėliais. Tokie apelianto teiginiai nėra pagrįsti, nes neatitinka faktinių bylos aplinkybių. V. P. padaryti administracinės teisės pažeidimai įrodyti byloje surinkta medžiaga.
Liudytojas (policijos pareigūnas) A. N. teisme parodė, kad 2011 m. liepos 23 d. važiavo Laisvės prospektu ir matė, kaip iš Sausio 13-osios g. į Laisvės prospektą išsuko automobilis BMW. Ties „Maxima“ yra pėsčiųjų perėja ir degė raudonas šviesoforo signalas, automobilis BMW sustojo, pareigūnų automobilis sustojo greta. Vairuotojas dėvėjo baltos spalvos marškinėlius, saugos diržo nebuvo prisisegęs. Pareigūnai per garsiakalbį vairuotojui liepė sustoti už šviesoforo. Vairuotojas pažiūrėjo, linktelėjo galvą. Užsidegė žalias šviesoforo signalas, jis pradėjo judėti, greitis buvo 20-30 km/h, pareigūnai manė, kad jis ieško, kur sustoti. BMW vairuotojas važiavo toliau, pravažiavo sankryžą, nenustojo, pareigūnai įjungę švyturėlius per garsiakalbį nurodė, kad vairuotojas sustotų dešiniame kelkraštyje. Po šitų žodžių V. P. staigiai padidino greitį ir iš pirmos juostos persirikiavo į antrą, staigiai nuvažiavo. Pareigūnai pradėjo vytis, jis (A. N. ) pranešė, kad BMW nestoja, paprašė pagalbos. BMW važiavo viaduku, ties Laisvės-Justiniškių sankryža V. P. nesustojęs, net nesumažinęs greičio, nuvažiavo degant raudonam šviesoforo signalui. Pareigūnai važiavo iš paskos, įsijungę garsiakalbį, reikalavo sustoti. BMW automobilis nesustojęs pravažiavo Viršuliškių g.- Laisvės pr. sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui. Per pėsčiųjų perėją ėjo gal septyni - dešimt pėsčiųjų, V. P. įvažiavo į tą būrį. Pareigūnai važiavo iš paskos toliau, prie sankryžos Matulaičio g., ties „Statoil“ degaline, degė raudonas šviesoforo signalas, visos eismo juostos buvo užimtos. V. P. bandė pravažiuoti ketvirta juosta, persirikiavo į pirmą, jam stovint pirmoje eismo juostoje, pareigūnai sustojo iš šono. Jis (A. N. ) greitai pribėgo, paprašė užgesinti variklį ir išlipti, pateikti dokumentus. Kiti automobiliai pradėjo judėti, V. P. irgi pradėjo judėti. Manydamas, kad V. P. vėl didins greitį ir bėgs, išsitraukė ginklą, nes turėjo imtis visų atsargumo priemonių. Pareikalavo, kad V. P. išjungtų variklį, ištrauktų raktelius. Jis išjungė pavarą, variklį, ištraukė raktelius. V. P. išlipo iš automobilio, pareigūnai jam liepė stovėti ir laukti, kol atvyks pagalba. V. P. pradėjo muistytis, kelis kartus pakartojus, kad ramiai stovėtų, jis bandė apsisukt, rankas perkelt, todėl jis paprašė kolegos pagalbos. Jo kolega E. P. pribėgo, tačiau V. P. nepakluso, bandė atsisukt. Jam buvo paaiškinta, kad bus panaudota fizinė jėga, jei nevykdys reikalavimų, jis nereagavo, tada pareigūnai bandė rankas užlaužti ir uždėti antrankius, tačiau jis priešinosi, po ko buvo panaudota fizinė jėga, V. P. parverstas ant žemės ir uždėti antrankiai (b.l. 50).
Analogiškas V. P. persekiojimo ir sulaikymo aplinkybes nurodė ir liudytoju teisme apklaustas policijos pareigūnas E. P. , kuris papildomai paaiškino, kad jis (E. P. ), pribėgęs prie automobilio BMW keleivio, jį ištraukė iš automobilio ir nusivedė į savo tarnybinį automobilį. Porininkas, A. N. , nubėgo prie vairuotojo, ragino vairuotoją išjungti variklį, pateikti dokumentus ir išlipti iš automobilio. Aplinkybės, ar vairuotojas pats išlipo iš automobilio, ar buvo ištrauktas, jis nepastebėjo. V. P. buvo paguldytas ant žemės ir uždėti antrankiai. Automobilio BMW vairuotojui V. P. buvo sutrikusi reakcija, nuo jo sklido alkoholio kvapas, todėl jis buvo pristatytas į priklausomybės ligų centrą, kur nustatytas girtumas (b.l. 51)
Nubaustasis V. P. teisme parodė, kad pripažįsta savo kaltę, jog vairavo neblaivus, neprisisegęs saugos diržo, važiavo esant raudonam šviesoforo signalui ir persirikiuodamas neparodė posūkio signalo. Neigia nepaklusęs policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, nes iš pradžių policijos pareigūnų nematė, sustojo tada, kai šalia sėdintis draugas D. B. pasak sustoti. Kai šalia sėdėjęs draugas pasakė, kad automobilį stabdo pareigūnai, jis tai išgirdo ir per garsiakalbį. Sustojo prie prekybos centro „Mada“. Nepastebėjo, kad policijos automobilis važiuoja iš paskos, nes buvo daug mašinų. Jam sustojus ir pačiam išlipus iš automobilio, pareigūnai uždėjo antrankius (b.l. 48-49).
Savo rašytiniame paaiškinime pareigūnams V. P. nurodė, kad jam neblaiviam važiuojant sankryžoje, jį sustabdė policijos pareigūnai. Jis sustojo pravažiavęs sankryžą, kadangi toje vietoje, kur stabdė pareigūnas, negalėjo sustoti (b.1. 18).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 5317/11(01) nustatyta, kad 2011-07-23, 12.40 val., V. P. kraujyje rasta 2,17 promilės etilo alkoholio ( b.1. 21).
Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 1264 nurodyta, V. P. 2011-07-23, 12.40 val., nustatytas vidutinis girtumo laipsnis ( b. 1. 20).
Nors apeliantas neigia savo kaltę pagal ATPK 130 str. 1 d., tačiau, patikrinus bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.
Įvertinus byloje esančius apeliantą kaltinančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi policijos pareigūnų A. N. ir E. P. parodymais. Liudytojų policijos pareigūnų teisme duoti parodymai atitinka pirminiuose paaiškinimuose (tarnybiniuose pranešimuose) užfiksuotas aplinkybes, yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Pareigūnai patvirtino, kad prieš persekiojimą, V. P. žiūrėjo į pareigūnus, V. P. automobilio langai buvo atidaryti, jis linktelėjo galva, kad sustos. Važiuodamas ir bėgdamas nuo pareigūnų, jis keitė eismo juostas, važiuodamas per sankryžas, kai degė raudonas signalas, važiavo antra eismo juosta, išvažiavo į ketvirtą, apvažiavo automobilius, kurie ten stovėjo, nuvažiavo toliau, manevruodamas posūkio signalų nerodė. Pareigūnų automobilis buvo žymėtas tarnybiniais ženklais, pareigūnai uniformuoti, buvo įjungti švyturėliai, veikė garsiakalbis. Konstatuotina, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, jog policijos pareigūnai gali būti šališki, tokių aplinkybių apeliantas nenurodė ir apeliaciniame skunde. Be to, savo rašytinius parodymus pareigūnai patvirtino teisme, būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Todėl apelianto skundo argumentai dėl policijos pareigūnų parodymų vertinimo atmetami kaip nepagrįsti. Byloje duomenų, kad policijos pareigūnai vykdydami savo funkcijas būtų pažeidę Policijos veiklos įstatymą, nėra.
Nubaustojo V. P. ir liudytojo D. B. , kuris palaikė pastarojo versiją, parodymai vertinti kritiškai, nes jie neatitinka objektyviai nustatytų faktinių bylos aplinkybių.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina neabejotina išvada, kad V. P. sąmoningai nepakluso policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Apeliaciniame skunde nurodytos pareigūnų reikalavimo sustoti nevykdymo priežastys, t.y. automobilių judėjimo intensyvumas, pyktis, neblaivumas ir garsi muzika, šiuo atveju kvalifikuojant jos veiksmus pagal ATPK 130 str. 1 d. reikšmės neturi.
Atmestinas apeliacinio skundo argumentas dėl V. P. nubaudimo du kartus už tą pačią veiką. Byloje nėra duomenų apie kitos administracinės bylose užvedimą, jos eigą ir ginčytino sprendimo priėmimą.
Šalies argumentai
V. P. apeliaciniame skunde kelia administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą ir prašo sušvelninti paskirtas nuobaudas.
Skirdamas V. P. ATPK 124² str. 3 d., 134 str. 1 d. ir 130 str. 1 d. sankcijoje numatytą nuobaudos rūšį - baudą ir nustatydamas jos dydį, apylinkės teismas atsižvelgė į V. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs ATPK 124² str. 3 d. ir 134 str. 1 d. numatytus pažeidimus ir dėl to gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), kad jo atsakomybę dėl ATPK 130 str. 1 d. ir 134 str. 1 d. numatytų pažeidimo padarymo sunkina tai, jog pažeidimai padaryti neblaivaus asmens, V. P. baustas administracine tvarka (b.l. 23-27), bei įvertino pažeidimų pobūdį, kad V. P. tokiu neatsakingu elgesiu ir vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus (jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis), jis kėlė grėsmę ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams.
Įvertinęs šių aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas V. P. pagrįstai paskyrė ATPK 124² str. 3 d., 134 str. 1 d. ir 130 str. 1 d. sankcijoje numatytus nuobaudų vidurkius. Nenustatytos aplinkybės, dėl kurių paskirta galutinė nuobauda, t.y. 3500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 4 (ketveriems) metams, turėtų būti laikoma neteisinga. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skirti švelnesnę nuobaudą.
Pažymėtina, kad pažeidėjo darbo pobūdis nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti jam skirti mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 24 d. nutartys administracinėse bylose Nr. N16-1756/2006 ir kt.).
Konstatuotina, kad V. P. skirta galutinė nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Todėl švelnesnes nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, numatytų ATPK 20 str.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutarimą panaikinti ar pakeisti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
V. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.