- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-20
- Bylos Nr.
- e2-1651-1070/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12434-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Svetlana Panina
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Kauno energija“
- Atsakovas
- V. V.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovui V. V. (V. V.) dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė akcinės bendrovė (toliau – AB) „Kauno energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo V. V. (V. V.) 5255,67 Eur skolą už laikotarpį nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. birželio 1 d., 182,92 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (1 b. t. 1-4 l.).
2. Ieškovė nurodo, kad teikia šilumos energiją atsakovui nuo 2003 m. sausio 18 d. priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Ieškovė nėra pasirašiusi šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties su atsakovu, tačiau jai teikiant šilumos energiją, o atsakovui ją vartojant, tarp šalių susiklosto prievoliniai šilumos tiekimo-vartojimo santykiai. Atsakovo butui buvo tiekiama šilumos energija laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. birželio 1 d., ieškovė siuntė atsakovui sąskaitas dėl atsiskaitymo už tiektą energiją, atsakovo skola už nurodytą terminą yra 5255,67 Eur. Atsakovas neatsiskaitė su ieškove už jos tiekiamą šilumos energiją, todėl iš jo turi būti priteista 5255,67 Eur skola bei 182,92 Eur delspinigiai, paskaičiuoti už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 7 d.
Atsiliepimas
3. Atsakovas V. V. pateikė į bylą atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo atmesti ieškinį, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (1 b. t. 25-31 l.). Atsakovas nurodo, kad jam įsigijus butą (duomenys neskelbtini), jis retai būdavo Lietuvoje, retkarčiais gyveno minėtame bute. Sąskaitas už butą apmokėdavo kiti asmenys, kuriems atsakovas palikdavo pinigų komunaliniams mokesčiams. Atsakovas, gavęs iš ieškovės sąskaitą už šildymą, kai radiatoriai buvo atjungti, o namas, atsakovo duomenimis, apšildomas iš vietinės katilinės, jis pašalino visus atjungtus radiatorius bei informavo apie tai ieškovę. Ieškovė, atsakydama į atsakovo pranešimą, neteisėtai pareikalavo pateikti jai suderinimui naujos šildymo sistemos projektą ir nustojo siųsti atsakovui sąskaitas už šildymą, kuriuo atsakovas nesinaudojo.
4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė bylą nagrinėti iš esmės ir tenkinti pateiktą ieškinį šiame procesiniame dokumente ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodytais motyvais. Ieškovės atstovė patvirtino aplinkybes, nurodytas ieškinyje, bei papildomai paaiškino, kad pagal nekilnojamojo turto registro išrašą butas nėra šildomas centralizuotu šildymu. Pastatai (duomenys neskelbtini). buvo pastatyti su vietiškai šildomu katilu, todėl registre buvo nurodomi duomenys apie vietinį centralizuotą šildymą. Tačiau kuomet keitėsi tvarkos, vartotojai ir visi namai masiškai jungėsi prie centralizuoto šildymo daugeliu atvejų Nekilnojamojo turto registro duomenys nebuvo keičiami, išliko sena registracija. Šias aplinkybes patvirtina papildomai pateikti dokumentai.
5. Atsakovas V. V. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai (1 b. t. 165 l.). Ieškovės atstovė prašė bylą nagrinėti iš esmės nedalyvaujant atsakovui. Byla vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalimi išnagrinėta iš esmės nedalyvaujant atsakovui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas.
6. Byloje nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise nuo 2003 m. sausio 18 d. priklauso butas (duomenys neskelbtini) (1 b. t. 7, 8 l.). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad kaip buto šildymas nurodytas „vietinis centrinis šildymas“ (1 b. t. 7 l.). Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu tvirtino, kad AB „Kauno energija“ tiekė šilumos energiją atsakovo butui 2011 m. rugpjūčio 1 d. – 2018 m. birželio 1 d. laikotarpiu, kad tikėtina, jog Nekilnojamojo turto registre palikti seni duomenys apie pastato šildymo būdą, įregistruoti pastatų statymo metu.
7. Tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo pasirašyta šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis. Ieškovė 2009 m. gegužės 14 d. raštu „Dėl priskaičiuotų delspinigių ir šildymo atjungimo“ atsakovui pranešė, kad daugiabučio namo butų ir kitų patalpų šilumos įrenginių atjungimo nuo šilumos perdavimo tinklų tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 4-617 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės (1 b. t. 46-48 l.). 2011 m. rugsėjo 1 d. pranešimu atsakovas informavo ieškovę, kad nuo nurodyto momento šilumos energija į jo butą nėra tiekiama, kadangi jis numontavo radiatorius, kad nuo nurodyto momento jis nutraukia mokėjimą už šilumos energiją. Be to, atsakovas nurodė, kad jeigu ieškovei reikia patvirtinti centralizuoto šildymo atjungimo faktą, jis siūlo atvykti akto surašymui (1 b. t. 49, 50 b. l.). Ieškovė 2011 m. rugsėjo 30 d. raštu atsakovui „Dėl šilumos įrenginių atjungimo buto, adresu (duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad ieškovės generalinio direktoriaus įsakymu sudaryta Atsijungimo nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos komisija informuoja, jog daugiabučio gyvenamojo namo šildymo sistema yra bendroji dalinė bendrasavininkų nuosavybė; daugiabučio namo butų savininkams draudžiama savavališkai, be kitų butų ar kitų patalpų savininkų sutikimo, namo valdytojo ar jo įgalioto asmens leidimo reguliuoti, keisti, remontuoti, atjungti pastato bendrąją inžinerinę įrangą. Ieškovė informavo atsakovą, kad buto (duomenys neskelbtini), šilumos įrenginiai nuo bendro namo šildymo sistemos bus pripažinti atjungtais tik tuo atveju, kai atsakovas įvykdys Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse bei Šilumos vartotojų įrenginių atjungimo nuo šilumos tiekimo sistemos ir patalpų ar pastato šildymo būdo pakeitimo šilumos vartotojų iniciatyva tvarkos aprašo reikalavimus (1 b. t. 52, 53 b. l.).
8. Atsakovas 2011 m. spalio 10 d. pareiškimu pranešė ieškovei, kad 2011 m. rugsėjo 27 d. buvo surašytas aktas, kurio pasirašymą ieškovė ignoravo, šiame akte užfiksuota, kad atsakovo bute (duomenys neskelbtini), numontuoti radiatoriai. Atsakovas taip pat nurodė, kad kadangi jo duomenimis atjungimo projektas neegzistuoja, jis siūlo vadovaujantis Taisyklių 201.2 straipsniu, nutraukti karšto vandens, skirto buto apšildymui, tiekimą į jo butą, nes pasikeitė karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytas įrenginių darbo režimas (1 b. t. 54 l.). Atsakovas pridėjo prie šio pranešimo 2011 m. rugsėjo 27 d. apžiūros aktą, kuriame jį pasirašę asmenys (AB „City Service“ atstovas, UAB „Žaidas“ darbuotojai) nurodė, kad dalyvaujant atsakovui V. V. apžiūrėtas jo butas (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad trijuose kambariuose, virtuvėje, vonios patalpose panaikinti šildymo prietaisai (radiatoriai), dokumentų, įteisinančių pastato šildymo sistemos pakeitimus buto Nr. 17 savininkas nepateikė (1 b. t. 55 l.). Ieškovė 2011 m. lapkričio 8 d. raštu atsakovui nurodė, kad jo butui tiekiama šilumos energija vadovaujantis sutarčių standartinėmis sąlygomis ir Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių nuostatomis, šiluma skirstoma pagal Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus šilumos paskirstymo metodus Nr. 4 (1 b. t. 56 l.).
9. 2012 m. gegužės 3 d. pareiškimu atsakovas pareikalavo iš ieškovės, kad ši nustotų teikti jam sąskaitas už jam nepatiektą šilumos energiją (1 b. t. 57 l.). Ieškovė, atsakydama į šį atsakovo raštą, 2012 m. gegužės 16 d. informavo atsakovą, kad ieškovė neturi duomenų, jog butas (duomenys neskelbtini), būtų atjungtas nuo bendros namo šildymo sistemos teisėtai, todėl butas laikytinas vartojančiu centralizuotai tiekiamą šilumos energiją. Be to, ieškovė įspėjo atsakovą, kad jam geranoriškai nesumokėjus susidariusio 3116,83 Lt (902,70 Eur) įsiskolinimo, ginčas bus sprendžiamas teismine tvarka (1 b. t. 58, 59 l.). Ieškovė pateikė į bylą pažymą, kurios duomenimis, atsakovas skolingas ieškovei už patiektą šilumos energiją 5259,94 Eur už laikotarpį nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2018 m. liepos 1 d. (1 b. t. 9, 10 l.).
10. 2015-2019 m. Pastato, esančio (duomenys neskelbtini), šilumos įrenginių parengties šildymo sezonui aktų duomenimis minėtame pastate buvo atliekami profilaktiniai darbai, susiję su šio pastato šilumos įrenginių parengimu šildymo sezonams. 2015 m. rugpjūčio 26 d. akte nurodyta, kad šildymo sistemos praplovimas buvo atliktas 2013 m. birželio 3 d. (2 b. t. 6-11 l.). Iš ieškovės pateiktų 2016 m. gegužės 5 d., 2017 m. birželio 9 d., 2018 m. sausio 10 d. Šilumos objekto tikrinimo aktų matyti, kad pastate (duomenys neskelbtini), įrengti šilumos skaičiuokliai MULTICAL, kurie apskaito pastatui teikiamos šilumos energijos kiekį (2 b. t. 16-21). Iš Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių, sudarytų tarp ieškovės ir namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų 2015 m. kovo 17 d., 2016 m. gegužės 27 d., (2 b. t. 22-33 l.) matyti, kad ieškovė įsipareigojo vartotojams tiekti šilumos energiją butams ir pastato bendro naudojimo patalpoms šildyti, šaltam vandeniui pašildyti. Šiuose dokumentuose esantys duomenys bei ieškovės pateikti duomenys iš Nuotolinės duomenų perdavimo sistemos apie pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), teikiamą temperatūrą (1 b. t. 161, 162 l.) ir duomenys apie šilumos suvartojimo kiekį 2018 m. gruodžio mėnesį pastate (duomenys neskelbtini) (1 b. t. 163 l.) patvirtina, kad pastatas (duomenys neskelbtini), apšildomas centralizuotu šildymu, ieškovė 2011 m. rugpjūčio 1 d. – 2018 m. birželio 1 d. laikotarpiu tiekė šilumos energiją pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), bei šiame pastate esantiems butams, tarp jų – ir atsakovo butui (duomenys neskelbtini) (CPK 179 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis).
11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje įtvirtina, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymą ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą (CK 6.383 straipsnio 1 dalis). CK 6.388 straipsnio 2 dalis nustato, jog atsiskaitymo už tiekiamą šilumos energiją tvarką nustato šalių susitarimas, jeigu teisės aktai nenumato ko kita. Tokiu atveju, kai su patalpų savininku individuali rašytinė šilumos pirkimo-pardavimo sutartis nėra sudaryta, tokia sutartis laikoma sudaryta nuo buitinio šilumos vartotojo šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos tinklų dienos pagal Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartines sąlygas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 4-289, nuo 2012 m. spalio 1 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173.
12. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas.
13. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (2011 m. liepos 20 d. redakcija, įsigaliojusi 2011 m. liepos 29 d.) 108 punkte įtvirtinta, kad atjungiant daugiabučio namo butą daugiabučio namo valdytojas teisės akte (Taisyklių 1 priedo 3 punktas) nustatyta tvarka organizuoja bendrosios dalinės nuosavybės savininkų susirinkimą, kurio metu jie priima sprendimą ir leidžia pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą susirinkimo nutarimu aptartomis sąlygomis. Atsijungimo iniciatoriai privalo savivaldybės institucijai pateikti prašymą išduoti rašytinį pritarimą pastato paprastojo remonto projektui (aprašui), pertvarkant pastato inžinerines sistemas (šildymo, dujotiekio, elektros tiekimo). Privalomai pridedami šie dokumentai: daugiabučio namo butų bei kitų patalpų savininkų teisės akte (Taisyklių 1 priedo 1, 3 punktai) nustatyta tvarka priimtas sprendimas ir pavedimas valdytojui keisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą bei valdytojo raštiškas sutikimas; buto ar kitų patalpų savininko, pageidaujančio atjungti buto ar kitų patalpų šildymo ir karšto vandens sistemų įrenginius nuo daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos ir pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą, įsipareigojimas vykdyti prievoles prižiūrėtojui pagal pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartį jam tenkančia dalimi dėl pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų priežiūros; kitą pasirinktą šilumnešį ar energijos rūšį (pvz., dujas, elektrą) tieksiančio asmens išduota pažyma apie technines galimybes tiekti kitą šilumnešį ar energijos rūšį (pvz., dujas, elektrą) atjungiamam butui ar kitoms patalpoms šildyti; buto ar kitų patalpų savininko, pageidaujančio atjungti buto ar kitų patalpų šildymo ir karšto vandens sistemų įrenginius nuo daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos ir pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą, įsipareigojimas pakeisti šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį dėl šilumos vartojimo bendro naudojimo patalpose ir įrenginiuose; valdytojo pažyma, grindžiama techniniais, ekonominiais bei teisiniais argumentais, kad dėl pakeisto buto ar kitų patalpų šildymo būdo bus nepažeidžiamos ar pažeidžiamos kitų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės ar teisėti interesai; visų daugiabučio namo ar sekcijos (bloko), kuriame yra atjungiamas butas ar kita patalpa, bendrosios dalinės nuosavybės savininkų rašytiniai pritarimai projekto (aprašo) sprendiniams. Projektas (aprašas) turi būti suderintas su valdytoju.
14. Pagal teisinį reglamentavimą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką pripažįstama, kad nors savininkams ir yra įtvirtinta teisė atjungti savo buto ar patalpų šildymo sistemos įrenginius nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, tačiau, įgyvendindami šią teisę, jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos. Priešingu atveju, šie asmenys ir toliau išlieka šilumos energijos vartotojais, nepriklausomai nuo to, kad faktiškai jų butuose ar patalpose šildymo sistemos įrenginiai buvo atjungti nuo bendros namo šildymo sistemos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-359/2007; 2012 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2012).
15. Privaloma atsijungimo nuo daugiabučio namo šildymo sistemos tvarka nustatyta dėl šilumos namui tiekimo ir įrangos specifikos, nes tam, kad būtų galima atjungti namo patalpų dalį nuo bendros sistemos, reikia pertvarkyti daugiabučiame name esančią inžinerinę įrangą, atskirose patalpose esančias jos dalis (tiekimo vamzdynus, šildymo baterijas ir kt.). Tokios įrangos pakeitimas reiškia statybos darbų vykdymą ir turi būti derinamas su šilumos tiekėjo, kitų namo šilumos vartotojų interesais ir atliekamas pagal įrangos pakeitimo projektą, gavus tokių darbų leidimą. Tai savo ruožtu reiškia, kad gyvenamojo namo buto savininko teisės naudojant bendrąja dalinės nuosavybės teise valdomą namo šildymo įrengimų sistemą ir atsijungiant nuo jos yra reglamentuotos teisės aktais ir namo buto savininkas, kuris naudojasi bendrąja šilumos namui tiekimo įranga gaunant bute šilumos energiją, nuo jos gali atsijungti tik įstatymų nustatyta tvarka ir nepažeisdamas kitų namo butų, patalpų savininkų interesų. Taigi daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas – turi teisę atjungti savo patalpas nuo namo bendros šilumos sistemos, tačiau įrenginių atjungimo projektavimo, įrengimo ir kiti su atjungimu susiję darbai turi atitikti Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, kitų teisės aktų reikalavimus, jų nustatytą atjungimo tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-219/2016, 12 punktas).
16. Ieškovė pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius, kad ji teikė ir teikia pastatui, kuriame yra atsakovo butas, šilumos energiją (žr. sprendimo 10 punktą). Atsakovas, prašydamas atmesti ieškinį, nurodo, kad jis nesinaudojo ieškovės tiekiama energija, nes atjungė šilumos prietaisus savo bute. Ieškovės teigimu, atsakovas neteisėtai pašalino jo bute esančią šildymo įrangą bei neįteisino jo buto atjungimo nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos.
17. Atsakovas nepateikė į bylą ieškovės teiginius paneigiančių įrodymų, t. y. atsakovas neįrodė, kad buvo organizuotas namo (duomenys neskelbtini), butų savininkų susirinkimas, kurio metu būtų priimtas sprendimas, leidžiantis pakeisti atsakovo buto šildymo būdą susirinkimo nutarimu aptartomis sąlygomis. Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, kad jis kaip atsijungimo iniciatorius pateikė savivaldybės institucijai prašymą išduoti rašytinį pritarimą pastato paprastojo remonto projektui (aprašui), pertvarkant pastato inžinerines sistemas (šildymo, dujotiekio, elektros tiekimo), prie kurio būtų pridėti šie dokumentai: daugiabučio namo butų bei kitų patalpų savininkų teisės akte nustatyta tvarka priimtas sprendimas ir pavedimas valdytojui keisti atsakovo buto šildymo būdą bei valdytojo raštiškas sutikimas; atsakovo įsipareigojimas vykdyti prievoles prižiūrėtojui pagal pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartį jam tenkančia dalimi dėl pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų priežiūros; kitą pasirinktą šilumnešį ar energijos rūšį (pvz., dujas, elektrą) tieksiančio asmens išduota pažyma apie technines galimybes tiekti kitą šilumnešį ar energijos rūšį (pvz., dujas, elektrą) atsakovo butui; atsakovo įsipareigojimas pakeisti šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį dėl šilumos vartojimo bendro naudojimo patalpose ir įrenginiuose; valdytojo pažyma, grindžiama techniniais, ekonominiais bei teisiniais argumentais, kad dėl pakeisto atsakovo buto šildymo būdo bus nepažeidžiamos ar pažeidžiamos kitų daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų teisės ar teisėti interesai; visų daugiabučio namo ar sekcijos (bloko), kuriame yra atjungiamas atsakovo butas, bendrosios dalinės nuosavybės savininkų rašytiniai pritarimai projekto (aprašo) sprendiniams (žr. sprendimo 13 punktą).
18. Byloje pateikto akto duomenys patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes kad atsakovas atjungė šilumos sistemos prietaisus savo bute, nesilaikydamas teisės aktuose nustatytų reikalavimų (sprendimo 8 punktas). Byloje nustačius, kad ieškovė tiekė šilumos energiją pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), o atsakovas neteisėtai atjungė šilumos prietaisus savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konstatuojama, kad atsakovas išliko namui (duomenys neskelbtini), tiekiamos šilumos buitiniu vartotoju ir privalo mokėti už šilumos energiją. Toks aiškinimas atitinka kasacinio teismo praktiką analogiškose bylose (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-219/2016, 14 punktą).
19. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, bei į tai, kad atsakovas nemokėjo ieškovei mokesčių už šilumos energiją, teiktą 2011 m. rugpjūčio 1 d. – 2018 m. birželio 1 d. laikotarpiu, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl 5255,67 Eur skolos už minėtą laikotarpį priteisimo tenkinamas.
20. Atsakovas, netinkamai vykdęs prievolę atsiskaityti už ieškovės suteiktą šilumos energiją, turi sumokėti įstatyme numatytas netesybas. Todėl ieškovei iš atsakovo priteistini 182,92 Eur delspinigiai, paskaičiuoti už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 1 d., taikant 0,02 proc. delspinigių normą (CK 6.258 straipsnis, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl delspinigių skaičiavimo už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalis, 1 b. t. 6 l.).
21. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 5438,59 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2018 m. rugpjūčio 6 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
22. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – 122 Eur žyminis mokestis, 1,71 Eur už Gyventojų registro bei Nekilnojamojo turto registro duomenis, 279,51 Eur už ieškovės pateiktų dokumentų vertimą, iš viso 403,22 Eur (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 1, 10 punktai; 1 b. t. 5, 1, 9, 123, 124 l.).
23. Valstybė šioje byloje turėjo 11,95 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Patenkinus ieškinį, procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas priteistinas iš atsakovo valstybės naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
patenkinti ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovui V. V. (V. V.).
Priteisti iš atsakovo V. V. (V. V.), gim. (duomenys neskelbtini), ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“, įmonės kodas 235014830, naudai 5255,67 Eur skolą, 182,92 Eur delspinigius, viso – 5438,59 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus trisdešimt aštuonis Eur 59 ct), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (5438,59 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugpjūčio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 403,22 Eur (keturių šimtų trijų Eur 22 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti iš atsakovo V. V. (V. V.), gim. (duomenys neskelbtini), valstybei 11,95 Eur (vienuolika Eur 95 ct) teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo, kuris turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660). Mokėjimą patvirtinantys dokumentui turi būti pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.