Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Ivetos Vaivadienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje E. V., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis Jungtinėje Karalystėje, teistas:

1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį 15 MGL (1 950 Lt) dydžio bauda;

2. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. nuosprendžiu paskirta 15 MGL (1 950 Lt) dydžio bauda ir paskirta galutinė subendrinta 20 MGL (2 600 Lt) dydžio bauda;

3. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį (4 epizodai), 182 straipsnio 1 dalį (4 epizodai), 215 straipsnio 1 dalį (4 epizodai), 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (4 epizodai), 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, 215 straipsnio 1 dalį 2 (dvejų) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant per 2 (dvejus) metus atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę žalą ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 (septynioms) paroms;

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. V. 2016 m. spalio 8 d., apie 18.00–19.00 val., Vilniuje, Šeškinėje, iš pažįstamo asmens vardu D. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, už 24 Eur įgijo ne mažiau kaip 0,865 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys), kurią laikė striukės kišenėje, kol į butą (duomenys neskelbtini), atvykusiems policijos pareigūnams perdavė jam priklausančią narkotinę medžiagą. Šiais veiksmais E. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju E. V. savo kaltę pripažino visiškai, labai gailisi. Paaiškino, kad 2016 m. spalio 8 d., apie 18.00.–19.00 val., netyčia susitiko iš matymo pažįstamą D., kuris gyvena Šeškinėje ir paprašė jo parduoti jam narkotinę medžiagą. Žinojo, kad jis platina narkotines medžiagas. Jis jam pardavė du polietileninius maišelius su „žole“. Sumokėjo jam 24 Eur. Tuo metu buvo ne vienas, bet tiksliai nežino, ar jo draugas R. Š. suprato, ką jis nusipirko. Vėliau prie jų prisijungė ir D. R.. Jie visi kartu atėjo pas R. į butą (duomenys neskelbtini), ir ramiai sėdėjo R. kambaryje. Jis vienas rūkė žolę. Niekam jos nesiūlė. Norėjo užsisakyti picos, bet tuo metu į namus atvažiavo policijos pareigūnai ir jo striukės kišenėje rado narkotinę medžiagą (b. l. 51).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. V. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Iš 2016 m. spalio 8 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad gautas pranešimas, jog bute (duomenys neskelbtini), pranešėjo sūnus, atsivedęs į butą draugų kompaniją, rūko žolę. Atvykus į įvykio vietą, pasitiko pranešėjas R. Š., gyv. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad jo sūnus kartu su namuose esančiais draugais rūko žolę. Užėjus į namus, buvo jaučiamas specifinis, aitrus marihuanos kvapas. Nuėjus į tolimiausią buto kambarį, jame pastebėti sėdintys, kaip vėliau nustatyta, E. V., R. Š. ir D. R.. Paklausus asmenų, ar jie vartojo narkotines medžiagas, E. V. paaiškino, kad visi jie ką tik rūkė marihuaną, o jo kišenėje dar yra minėtos narkotinės medžiagos. Apžiūrėjus E. V., jo striukės dešinėje vidinėje kišenėje rastas ir paimtas plastikinis užsegamas maišelis su augalinės kilmės galimai narkotine medžiaga (b. l. 8).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2016 m. spalio 8 d. 23.00 val. įregistruotas įvykis, jog 2016 m. spalio 8 d., apie 21.20 val., bute (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu pas E. V. striukės kišenėje rastas maišelis su žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga, įtariama, kad tai narkotinės medžiagos (b. l. 9).

Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2016 m. spalio 24 d. specialisto išvados Nr. 140-(4915)-IS1-5722 matyti, kad žalios spalvos, sausa, dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš bespalvio plastikinio uždaromo maišelio, 2016 m. spalio 8 d. rasta ir paimta bute (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu pas E. V., yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,865 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 4,9 %. Nuoplovose, paimtose nuo E. V. rankų, narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta (b. l. 15–16).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju R. Š. parodė, kad apie 21.00 val. į jo namus (duomenys neskelbtini), atėjo jo pažįstamas E. V. su dar vienu pažįstamu D. R.. Jie iš karto nuėjo į jo kambarį, sėdėjo, bendravo. Netrukus į namus atvyko policijos pareigūnai. Kas juos iškvietė, nežino, įtaria, kad juos galėjo iškviesti jo tėvas R. Š.. Jie visi trys, būdami kartu, jokių narkotinių medžiagų nevartojo. Apie tai, kad E. turėjo narkotinių medžiagų, jis nežinojo. Jis jam apie tai nieko nesakė ir jam vartoti narkotinių medžiagų nesiūlė. Jis pats prieš kelias dienas rūkė žolę (b. l. 27).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju D. R. parodė, kad 2016 m. spalio 8 d., apie 21.00 val., susiskambino su savo draugu E. V. ir pasiteiravo, ką jis veikia. Norėjo susitikti. E. jam pasakė, kad šiuo metu yra pas savo draugą R. Š.. Jie sutarė susitikti. Netrukus jis atėjo į R. namus (duomenys neskelbtini). E. su R. sėdėjo kambaryje dviese. Jie žiūrėjo televizorių, bendravo. Netrukus į namus atvažiavo pareigūnai ir jiems paaiškino, kad juos į namus iškvietė R. tėvas. Pareigūnai juos visus tris apžiūrėjo, apžiūrėjo ir jų daiktus. E. pats atidavė pareigūnams savo turėtą narkotinę medžiagą „žolę“. Jie visi kartu narkotinės medžiagos nevartojo. Ką, būdami be jo, veikė E. ir R., jis nežino, tačiau jokio specifinio kvapo R. kambaryje jis nejautė. Apie tai, kad E. turėjo narkotines medžiagas, jis nežinojo (b. l. 37).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju R. Š. parodė, kad 2016 m. spalio 8 d., apie 21.00 val., į namus (duomenys neskelbtini), atėjo jo sūnus R. Š. kartu su dviem draugais, kurių vardų ir pavardžių tiksliai nežino. R. su draugais nuėjo į savo kambarį. Tuo metu jis buvo savo kambaryje ir užuodė keistą kvapą. Iš karto pagalvojo, kad sūnus rūko žolę, kadangi tai jau darė anksčiau. Sūnus į jo pastabas nereaguoja, todėl nieko jam nesakęs iškvietė policijos pareigūnus, kad su jais pabendrautų. Atvykę policijos pareigūnai užėjo į sūnaus kambarį. Jis girdėjo, kad juos sulaikė ir išvežė už tai, kad jie buvo apsvaigę nuo narkotinių medžiagų ir kad pas vieną iš jų buvo rasta „žolės“ (b. l. 43).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-N 2670/2016(01) matyti, kad E. V. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties (b. l. 62).

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, be kita ko, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Minėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, kadangi jis įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – 0,865 g kanapių (antžeminės dalys) (pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas rekomendacijas dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo toks kanapių (antžeminių dalių) kiekis neviršija nustatyto nedidelio kiekio, t. y. 5 g), neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, E. V. sutiko su bausme, prašė ją leisti sumokėti dalimis per tris kartus (b. l. 87–88).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis baudžiamasis nusižengimas, veika baigta, į kaltinamojo asmenybę – dirbantis, baustas administracine tvarka (b. l. 67), teistas (b. l. 70–72), Vilniaus priklausomybės ligų centre nekonsultuotas/negydytas (b. l. 81), Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 82), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 83). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį ir dydį – 15 MGL dydžio (564,90 Eur) baudą. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra optimali, todėl ją didinti ar mažinti nėra pagrindo.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis E. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam E. V. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Pranešime įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu E. V. paprašė skirtiną baudą leisti sumokėti per tris kartus (b. l. 87–88). Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgiant į E. V. prašymą, teismas mano, jog tikslinga nustatyti ilgesnį – trijų mėnesių baudos sumokėjimo terminą.

Ikiteisminio tyrimo metu E. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 52) paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame yra tuščias plastikinis uždaromas maišelis, sulankstytas popieriaus lapas, plastikinis strypelis su vatos tamponėliais, 2016 m. spalio 28 d. nutarimu patalpinti saugojimui (b. l. 18) ir 2016 m. spalio 31 d. kvitu B serija BBB Nr. 6PK001057 (b. l. 19), atiduotas saugoti į Vilniaus AVPK saugojimo kamerą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. V. (E. V.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 15 MGL dydžio, t. y. 564,90 Eur, baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. V. skirti galutinę bausmę – 10 MGL dydžio, t. y. 376,60 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų ir 60 ct), baudą.

Nustatyti E. V. 3 (trijų) mėnesių baudos sumokėjimo terminą.

E. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, kuriame yra tuščias plastikinis uždaromas maišelis, sulankstytas popieriaus lapas, plastikinis strypelis su vatos tamponėliais, atiduotą saugoti į Vilniaus AVPK saugojimo kamerą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per 3 (tris) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (Vilnius, Laisvės pr. 79A).

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas antstolio teikimu gali baudą pakeisti areštu.

3. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

4. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

5. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.