Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė–Raizgienė, sekretoriaujant Valentinai Solovejienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. B., suinteresuotam asmeniui (transporto priemonės savininkei) M. B., išnagrinėjusi L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. B., būdamas baustas už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje ir 129 straipsnyje numatytų pažeidimų padarymą, 2016 m. rugsėjo 5 d. apie 18.28 val. Vilniuje, Ateities g., vairavo automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,87 promilės girtumas (po paklaidos). Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje.

Apklausiamas teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas L. B. pilnai pripažino savo kaltę, patvirtino visas protokole nurodytas aplinkybes. Anksčiau yra padaręs ne vieną pažeidimą, tačiau stengėsi padaryti išvadas, nemažą laiko tarpą gydėsi (Priklausomybės ligų centre, taip pat J. M. bažnyčioje 2 kartus į savaitę lankė anoniminių alkoholikų kursus). Pavyko nebevartoti alkoholio, suderinus su VMI, dalimis moka baudas, kitą mėnesį numatytos tuoktuvės, su būsima žmona laukiasi kūdikio. Viskas buvo gerai iki jo gimtadienio, kurį švęsdamas vėl pavartojo alkoholio. Kitą dieną, t. y. pažeidimo padarymo dieną (2016-09-05), turėjo laisvadienį, vėl vartojo alkoholį. Būdamas neblaivus, nusprendė nuvažiuoti iki parduotuvės, pasiėmė motinos automobilio raktelius ir išvažiavo. Automobilio dokumentai buvo pačiame automobilyje, raktelius mama laikė prieškambaryje. Motina tuo metu buvo darbe, jis jai nesakė važiuosiantis tokioje būklėje. Prašo nekonfiksuoti motinos automobilio.

Administracinio teisės pažeidimo protokole prie asmens paaiškinimo L. B. nurodė, jog gailisi (b. l. 2).

Apklausiama teismo posėdyje transporto priemonės savininkė (suinteresuotas asmuo) M. B. nurodė, kad automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jai. Žinojo, kad sūnus anksčiau buvo padaręs pažeidimų, padeda jam mokėti baudas. Paskutiniu metu sūnus stengėsi nebegerti, gydėsi, jau 5-6 mėnesius nebevartojo alkoholio. Tikėjo, kad viskas susitvarkys. Automobilio raktelių neslėpė, pasitikėjo sūnumi, nemanė, kad jis vėl gali pradėti vartoti alkoholį, juo labiau, būdamas neblaivus, vairuoti jos automobilį. Jis iš naujo išsilaikė teises, kartais paimdavo jos automobilį, abu važiuodavo į sodybą. Prašo neatimti jos sunkiai įsigyto automobilio, kuris yra labai reikalingas. Žinodama paskutinį sūnaus poelgį, saugos raktus ir nebepaliks jų prieinamų.

Motyvuojamoji dalis

Be paties L. B. prisipažinimo jo kaltę padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą patvirtina ir byloje esantys įrodymai. Iš L. B. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 10P-70862150-16/1626/5381 matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę taip pat patvirtina Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyriausiojo patrulio T. M. ir vyriausiojo patrulio V. V. tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodyta, jog 2016-09-05, apie 18.10 val., patruliuojant Ateities-Kalvarijų g., pastebėjo automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas, pamatęs patrulius, padidino greitį ir nuvažiavo link Ateities g. didėjančia tvarka, dėl ko buvo nuspręsta jį patikrinti. Važiuojantį minėtą automobilį sustabdė Ateities g. 1 namo kieme. Kaip paaiškėjo, automobilį vairavo L. B., su kuriuo bendraujant patruliai pajautė sklindantį alkoholio kvapą, vairuotojo judesių koordinacija buvo sutrikusi, dėl ko kilo įtarimas, kad pastarasis galimai yra neblaivus. Į įvykio vietą atvykus patruliams vairuotojui alkotesteriu nustatytas 1,91 promilės girtumo laipsnis. L. B. su pažeidimu sutiko. Automobilį toliau nuvairavo į įvykio vietą atvykusi L. B. mama M. B. (b. l. 4, 5). L. B. girtumo laipsnį patvirtina alkotesterio kvito duomenys, kuriame nurodyta tai, kad 2016-09-05, 18.20 val., L. B. nustatytas 1,91 promilės girtumas (b. l. 6). Tai, kad L. B. iki nagrinėjamo įvykio buvo paskirtos administracinės nuobaudos už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir 129 straipsnyje numatytus administracinius teisės pažeidimus, matyti iš byloje esančios išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 10-12).

Išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad L. B., būdamas baustas pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnį, vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Tokie L. B. veiksmai kvalifikuotini pagal ATPK 130² straipsnį. Pažymėtina, kad nors administracinės nuobaudos L. B. už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą buvo paskirta 2012-02-06 nutarimu, o už ATPK 129 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą – 2014-08-06 nutarimu, tačiau byloje esančios pažymos apie administracinius baustumus duomenimis, informacijos apie L. B. paskirtų baudų sumokėjimą nėra (teisme atsakomybėn trauktinas asmuo nurodė, jog paskirtas baudas moka dalimis). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad paskirtos nuobaudos tebėra galiojančios ir asmuo pakartotinai vairavo automobilį būdamas neblaivus.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį bei pavojingumą (padarė itin šiurkštų teisės pažeidimą kelių transporto srityje), atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažįsta ir gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, įvertinami L. B. asmenybę charakterizuojantys duomenys (aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis šaltkalviu, administracine tvarka baustas, taip pat ir už administracinių teisės pažeidimų, numatytų APTK 130² straipsnyje, padarymą, turi galiojančių nuobaudų). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti, paskyrus L. B. jam inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, jo terminą nustatant lygų galimo skirti specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkiui.

ATPK 130² straipsnyje yra numatyta ir papildoma privalomoji administracinė nuobauda-transporto priemonės konfiskavimas. Nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos ATPK 26 straipsnio nuostatos dėl daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad konfiskuota gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus. Šio kodekso < ... > 130² straipsnyje < ... > numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai ir pajamos, jeigu: 1) perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti; 2) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti sudarius apsimestinį sandorį; 3) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip juridiniam asmeniui, <...>; 5) įgydamas šį daiktą ar pajamas, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis daiktas yra administracinio teisės pažeidimo įrankis, tiesioginis objektas arba pajamos, gautos dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. Taigi nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojus ATPK 26 straipsnio pakeitimams, nuosavybės teise kitam asmeniui (ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui) priklausantys daiktai (šiuo atveju – transporto priemonė) gali būti konfiskuojama tik nustačius bent vieną iš aukščiau išvardintų sąlygų, kurių nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nenustatyta. Galima pastebėti, jog transporto priemonės savininkė M. B. nebuvo pilnai rūpestinga ir atidi, tačiau tai nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad pastaroji žinojo, kad jai priklausančia transporto priemone bus daromas administracinis teisės pažeidimas. Teismo posėdyje apklausiamas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo davė parodymus apie tai, jog dėjo pastangas atsisakyti priklausomybės alkoholiui, būtent dėl kurio ir buvo padaryti ankstesni pažeidimai, alkoholio nebevartojo jau pakankamai ilgai, iki paskutinio gimtadienio, t. y. iš esmės iki pažeidimo padarymo. Apklausiama jo motina M. B. neneigė gerai žinojusi, kokius pažeidimus buvo padaręs jos sūnus, teigė padedanti jam sumokėti teismų paskirtas baudas, tačiau jos sūnus gydėsi, 5-6 mėnesius apskritai nebevartojo alkoholio, ji tikėjo ir pasitikėjo juo. Sūnus buvo iš naujo išsilaikęs teises, ne kartą vairavo jos automobilį. Sūnaus padaryto pažeidimo dieną ji buvo darbe, nematė, kad sūnus išgėręs ir nežinojo, kad, būdamas tokioje būklėje, pastarasis paėmė automobilio raktus ir sėdo vairuoti. Taigi nors M. B. ir laikė raktelius laisvai prieinamoje vietoje, tačiau įvertinus tai, kad gyveno kartu su sūnumi, pastarasis gydėsi, nebevartojo alkoholio, buvo iš naujo įgijęs teisę vairuoti, taip pat tai, kad L. B., esant neblaiviam ir tokios būklės paimant raktus, transporto priemonės savininkės namuose nebuvo, pastaroji nematė ir negalėjo sukliudyti automobilį pasiimti, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad M. B. yra atsakinga už jos nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, o automobilį savo šeimos nariui perleido žinodama, kad jis transporto priemonę panaudos teisės pažeidimui daryti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, transporto priemonės konfiskavimas netaikytinas.

Vadovaujantis ATPK 325 straipsnio 1 dalimi, nutarimą atimti teisę vairuoti transporto priemones vykdo ATPK 225 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyti policijos pareigūnai. Kadangi L. B. administracinį teisės pažeidimą padarė apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų, laikytina, kad jis neteko teisės vairuoti transporto priemones nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos (ATPK 330 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsniu, 130² straipsniu, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

L. B. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² straipsnyje, ir paskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 (ketverių) metų laikotarpiui be transporto priemonės konfiskavimo.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK): 16061223943. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).