Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės O. A. K. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir pateiktą tyrimo medžiagą baudžiamojoje byloje, kurioje A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilnius, pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba UAB "L.", operatorius, teistas, paskutinį kartą 2016-06-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo TBĮ pagal BK 180 str. 1 d., 187 str. 1 d., BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., - 36 (trisdešimt šešių) parų arešto bausmė, paskiriant ją atlikti poilsio dienomis. Vadovaujantis BK 64(1) str. 1 d. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta 24 (dvidešimt keturių) parų arešto bausmė, paskiriant ją atlikti poilsio dienomis, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent, jis, 2018-12-29 apie 7.50 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,47 prom. girtumas), konflikto metu tyčia ranka sudavė savo sugyventinei K. M. per veidą, ko pasėkoje ji atsitrenkė į sieną, taip savo veiksmais sukėlė pastarajai fizinį skausmą.

Apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu A. B. parodė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini) kartu su savo sugyventine K. M. ir jos mažamečiu vaiku. Su K. kartu gyvena 2 metus. Butas, kuriame gyvena yra nuomojamas. Šiandien apie 6.00 val ryte K. atvažiavo jo paimti iš pirties į (duomenys neskelbtini). Ten tarp jų kilo žodinis konfliktas. Po konflikto abu grįžo namo. Grįžus namo K. pradėjo gerti kažkokius vaistus, nors jokių vaistų ji nevartoja. Jis norėdamas, kad ji daugiau negertų vaistų sudavė jai ranka per veidą. Ar K. atsitrenkė galva į sieną jis nematė. Tuomet ji išsikvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę jį sulaikė. Toks atvejis buvo pirmas, kad jis suduotų K. Dėl tokio savo poelgio labai gailisi. ( b. l. 32 )

Nukentėjusioji K. M. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-12-29 apie 07.50 val. ji buvo namuose (duomenys neskelbtini), miegojo. Tuo metu į buto duris paskambino jos sugyventinis A. B.. Jai atidarius buto duris A. B. pareikalavo raktų nuo automobilio BMW valst. nr. (duomenys neskelbtini) Ji pasakė, kad raktų nuo automobilio jam neduos, kadangi jis buvo neblaivus. Tada A. B. pradėjo ant jos rėkti. A. B. užėjo į kambarį ir trenkė per televizorių. Būnant kambaryje ji atidavė raktus nuo automobilio. A. B. norėjo išeiti, ji jį pasivijo ir atėmė raktus nuo automobilio. Tada A. B. trenkė jai delnu į smakrą, po smūgio ji atsitrenkė į sieną ir susitrenkė galvą. Namuose buvo du vaikai E. F. gim. (duomenys neskelbtini) m. ir A. Č. gim. (duomenys neskelbtini) m. Smurto nematė, kadangi vaikai buvo kambaryje, o pats įvykis vyko koridoriuje. Smūgio metu ir po jo ji pajuto fizinį skausmą. ( b. l. 7 )

Tikrinimo alkotesteriu pažymoje užfiksuota, kad A. B. 2018 m. gruodžio 29 d. 8.45 val. nustatytas 1,47 ‰ neblaivumas (b. l. 36).

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti objektyvieji veikos požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad A. B. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta. Pats kaltinamasis neneigė kaltinime nurodytomis aplinkybėmis smurtavęs prieš savo šeimos narį – sugyventinę bei tokiais savo veiksmais sukėlęs jai fizinį skausmą. Kaltinamojo kaltę pagrindžia detalūs nukentėjusiosios parodymai, taip pat kita rašytinė bylos medžiaga. Tikrinimo alkotesteriu pažyma patvirtina, kad kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus. Teismas konstatuoja, kad šių byloje esančių įrodymų visiškai pakanka nustatyti, kad A. B., būdamas neblaivus, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją K. M. ir sukėlė jai fizinį skausmą. Kadangi A. B. smurtavo prieš savo sugyventinę, pastaroji aplinkybė sudaro pagrindą kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti kaip įvykdytą prieš šeimos narį. Teismas vertina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas daro bendrą išvadą, kad A. B. padaryta veika tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl skirtinos bausmės ir kitų klausimų

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. B. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokurorės siūloma bausme. (b. l. 59).

Skirdamas bausmę A. B., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas prieš šeimos narį, veika baigta. Teismas nustato ir atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, taip pat atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. B.– dirbantis, teistas, administracine tvarka baustas, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose ar priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nesurinko. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jo dydį nustatant ne didesnį, nei šios rūšies bausmės vidurkis, kartu skiriant tam tikrus įpareigojimus. Skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsnyje – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismo vertinimu minėtos atsakomybės priemonės, atsižvelgus į aptartas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus pakankamos ir adekvačios.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

A. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. (b. l. 34). Ji paliktina nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikintina.

BPK 140 straipsnyje numatyta tvarka A. B. laikinai sulaikytas nuo 2018 m. gruodžio 29 d. 8.40 val. iki 2018 m. gruodžio 29 d. 17.23 val. (vieną dieną) (b. l. 27-28). Šis laikas įskaitytinas į skirtiną bausmę (BK 65, 66 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., uždraudžiant visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. B. paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., uždrausti visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, paskirti A. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti jį šešis mėnesius, terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtąją bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2018 m. gruodžio 29 d. 8.40 val. iki 2018 m. gruodžio 29 d. 17.23 val. (vieną dieną), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunktis).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikinti.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.