Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. R., S. R. ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto bankas, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Suinteresuotiems asmenims V. R. ir S. R. apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, atsiliepimai negauti, prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo negauta (b. l. 30, 31, 32).

4. Suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas atsiliepimas, kuriame prašo pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra (b. l. 22-24).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

5. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad A. R. tėvas yra F. R., motina S. R. (b. l. 5). F. R., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), o S. R., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7, 8). Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2015-02-17 sprendimo (duomenys neskelbtini), matyti, kad F. R., vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko V. R. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 1,7700 ha žemės (<...>), 0,9800 ha miško (<...>), kuriuos nuspręsta grąžinti natūrą ir perduodant neatlygintinai nuosavybėn 2,7500 ha <…> asmeninio ūkio žemės sklypą, <...>, esantį Šiaulių apskrities (duomenys neskelbtini) ir perduoti šie žemės sklypai: 1,6044 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 0,8738 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 0,2718 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). Iš Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022-10-13 sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. R. po savo tėvo F. R., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą: 1,6044 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 0,8738 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 0,2718 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), pradėdamas jį faktiškai valdyti (b. l. 17-18). Iš testamentų registro išrašo matyti, kad pareiškėjas A. R. (duomenys neskelbtini) priėmė mirusio tėvo F. R. palikimą (b. l. 16). Pareiškėjas A. R. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po motinos S. R., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.

6. Juridiniai faktai – tai įvairūs asmenų veiksmai, įvykiai, kurių pagrindu atsiranda pasikeičia ar nutrūksta teisiniai santykiai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnį teismas nustato tik tuos faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 445 straipsnis numato, kad juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba negalima atkurti prarastų dokumentų.

7. Pareiškėjo motina mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 8), todėl pareiškėjo pareiškimas dėl palikimo priėmimo nagrinėtinas remiantis 1964 m. CK nuostatomis, nes pagal 2000-07-18 Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio nuostatą 2000 m. CK penktosios knygos ,,Paveldėjimo teisė” normos taikomos paveldėjimo santykiams tik tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Paveldėjimas – tai mirusio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nurodė, kad po motinos mirties likusį palikimą priėmė, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Kaip jau minėta, 1964 m. CK nustatė, kad pirmiausia pagal įstatymą teisę paveldėti įgyja palikėjo vaikai, sutuoktinis, tėvai, todėl pareiškėjas pagal įstatymą įgijo teisę paveldėti po savo motinos mirties (CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 1964 m. Civilinio kodekso redakcija).

8. Paveldėjimas yra laikomas universaliu ir tiesioginiu mirusio asmens teisių perėmimu, kadangi visos mirusiojo turtinės teisės ir pareigos pereina įpėdiniui tiesiogiai, neperduodant jų prieš tai kokiam kitam asmeniui. Dėl to paveldint turi būti priimamas visas palikimas ir, priėmus bent jo dalį, negalima atsisakyti ir kitos dalies, nes palikimas nedalijamas, o priėmimas yra tiesioginio, negrįžtamo ir besąlygiško pobūdžio (CK 587 straipsnio 1 dalis, 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusio palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (CK 587 straipsnio 2 dalis, 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 569 straipsnio 1 dalis, 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 587 straipsnio 3 dalis, 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

9. P. S. R. testamento nepaliko (b. l. 15). Jos sūnus A. R. iš karto po palikėjos S. R. mirties (duomenys neskelbtini) valdė, naudojo, prižiūrėjo bei tvarkė motinos turto dalį – ½ dalį gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, kurią ji buvo įgijusi santuokoje su pareiškėjo tėvu. Pareiškėjas po motinos (ir po tėvo) mirties šiame name gyveno, mokėjo mokesčius už namą, atliekų tvarkymą bei elektrą, šiuo turtu naudojosi, rūpinosi, jį prižiūrėjo kaip savo. Faktines aplinkybes, kad pareiškėjas paveldėtą motinos turtą po palikėjos mirties prižiūrėjo, juo rūpinosi bei naudojosi, jame gyveno tiek iki palikėjos mirties, tiek ir po jos mirties, mokėjo mokesčius, sudarė su įvairiais paslaugų tiekėjais sutartis, naudojosi turte likusiais motinos namų apyvokos ir kilnojamaisiais daiktais: buitine technika, įrankiais, knygomis, drabužiais ir pan., patvirtina byloje pateikti rašytiniai dokumentai, įrodymai apie mokėtus mokesčius. Pareiškėjo palikimo priėmimo faktiškai valdant motinos turtą fakto neginčijo suinteresuoti asmenys. Po S. R. mirties niekas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo paduodant notarui pareiškimą (b. l. 15). Vadinasi, kiti galimi įpėdiniai prieštaravimų dėl to nereiškia, kas rodo, jog ginčo tarp įpėdinių nėra. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, mano, kad yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjas priėmė palikimą, atsiradusį po motinos S. R., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą motinos turtą.

10. CPK 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjai nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas mirusios motinos S. R. palikimą priėmė pradėjęs faktiškai jos turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 9 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos S. R., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.