Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Margaritos Stambrauskaitės ir Halinos Zaikauskaitės, dalyvaujant pareiškėjui R. R., pareiškėjo atstovei advokatei Simonai Ambroziūnaitei, atsakovo atstovams Irminai Juknevičiūtei ir Teresai Parfinovič, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas R. R. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius) 2013-10-18 sprendimą Nr. PE-SP2-43; 2) panaikinti VSDFV 2014-02-21 sprendimą Nr. (6.5) I-1644; 3) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių paskirti pareiškėjui priklausančią kompensaciją už darbą kenksmingomis sąlygomis. Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

Skunde nurodė, kad kreipėsi į atsakovą su prašymu skirti jam kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas. Atsakovas 2013-09-06 sprendimu Nr. 11-17-16888 nusprendė, kad pareiškėjas ypatingomis darbo sąlygomis dirbo tik 3 metus 9 mėnesius ir 4 dienas. 2013-10-18 atsakovas priėmė kitą sprendimą Nr. PE-SP2-43, kuriuo ženkliai padidino pareiškėjo darbo stažą ypatingomis sąlygomis ir nusprendė, kad pareiškėjo darbo stažas ypatingomis darbo sąlygomis sudaro 11 metų 4 mėnesius ir 4 dienas. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo priimtu sprendimu, su skundu kreipėsi į VSDFV, kuri 2014-02-21 sprendimu padarė išvadą, kad skundžiamas skyriaus sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas. Pareiškėjas rėmėsi Socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 67 straipsnio ir Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašo nuostatomis, pažymėdamas, kad kompensacija už ypatingas darbo sąlygas suteikiama įrodžius atitinkamą darbų pobūdį bei trukmę. Pažymėjo, kad ginčo dėl pareiškėjo išdirbtų laikotarpių, kurie sudaro 11 metų 4 mėnesius ir 4 dienas, nėra. Šalys nesutaria dėl laikotarpių nuo 1986-03-01 iki 1986-08-31 ir nuo 1986-09-01 iki 1987-09-15 pareiškėjo išdirbto laiko tarpo traktavimo.

Nurodė, kad gamybiniame susivienijime „Lietuvos buitinė chemija“ laikotarpiu nuo 1986-03-01 iki 1986-08-31 dirbo gamybos ceche Nr. 3 valymo, poliravimo, autokosmetikos bare, tačiau nedirbo sintetinių skalbimo miltelių gamybos ceche, kaip nurodė atsakovas. Pareiškėjo vertinimu, darbas laikotarpiu nuo 1986-03-01 iki 1986-08-31 (6 mėnesiai) turėjo būti įskaitytas į darbo stažą, skaičiuojamą kompensacijai už ypatingas darbo sąlygas gauti. Pažymėjo, kad dirbant šiuo laikotarpiu gamybos ceche Nr. 3 aparatininko – maišytojo pareigose gaudavo kompensaciją už kenksmingas darbo sąlygas.

Nesutinka su atsakovo nustatymu, kad pareiškėjo darbo laikas laikotarpiu nuo 1986-09-01 iki 1987-09-15 negali būti įskaitomas į darbo stažą ypatingomis sąlygomis, nes pareiškėjas dirbo sandėlio vedėjo pareigose. Pareiškėjo teigimu, pareigybė, kurioje jis dirbo, buvo tik formaliai pavadinta vedėjo, tačiau realiai visą minėtą laikotarpį dirbo kenksmingomis darbo sąlygomis ir už tai gaudavo priedą. Pažymėjo, kad dirbdavo su pagrindinėmis gamybą aprūpinančiomis priemonėmis – cheminėmis ir lengvai užsidegančiomis medžiagomis, nešė pilną materialinę atsakomybę, pilstydavo, skirstydavo ir išduodavo medžiagas gamybai. Darbas, nors ir formaliai buvo pakeista pareigybė, atitiko TSRS Ministrų Tarybos 1956-08-22 nutarimu Nr. 1173 patvirtintų Gamybų, cechų, profesijų ir pareigų sąraše (toliau – ir Sąrašas) Nr. 2 įtraukto techninio darbuotojo. Tvirtino, kad darbas, priešingai nei nurodė atsakovas, nebuvo administracinis. Pažymėjo, kad jei darbas būtų buvęs administracinis, jam nebūtų buvusi mokama kompensacija už kenksmingas darbo sąlygas. Pareiškėjo darbas laikotarpiu nuo 1986-09-01 iki 1987-09-16 (1 metai 16 dienų) įskaitytinas į pareiškėjo darbo stažą, skaičiuojamą kompensacijai už ypatingas darbo sąlygas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą tenkinti visą.

Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad atsakovas, įvertinęs pateiktus dokumentus, apskaičiavo pareiškėjo darbo stažą kenksmingomis sąlygomis, kuris sudarė 3 metus 9 mėnesius ir 4 dienas. Apskaičiuojant stažą, laikotarpiu nuo 1978-08-01 iki 1986-09-01, kuomet pareiškėjas dirbo Gamybiniame susivienijime „Lietuvos buitinė chemija“ sintetinių skalbimo, valymo bei poliravimo priemonių ceche Nr. 3, nebuvo įskaitytas į darbo stažą ypatingomis darbo sąlygomis, nes trūko duomenų, įrodančių, kad sintetinių skalbimo, valymo bei poliravimo priemonių gamyba vyko pagal technologiją, numatytą Sąraše Nr. 1 ir Nr. 2.

Pagal Sąrašo Nr. 2 XI skyrių „Chemijos pramonė“, teisę gauti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas turi plastmasių ir polimerinių dirbinių bei chemijos produktų gamybos, paruošimo, maišymo ir išpilstymo gamyboje dirbantys darbininkai ir inžinerijos – technikos darbuotojai. Laikotarpiu nuo 1986-09-01 iki 1987-09-16 pareiškėjas dirbo Gamybiniame susivienijime „Lietuvos buitinė chemija“ materialinio – techninio tiekimo skyriaus centrinio ir chemijos sandėlio vedėju. Atsakovo teigimu, ši pareigybė Sąrašo Nr. 2 XI skyriuje neįvardyta, todėl šį laikotarpį atsakovas įskaityti į stažą kompensacijai skirti irgi neturėjo teisinio pagrindo. Pažymėjo, kad 2013-10-03 gavus papildomus dokumentus, įrodančius, kad sintetinių skalbimo, valymo bei poliravimo priemonių gamyba ceche Nr. 3 vyko pagal technologiją, numatytą Sąraše Nr. 1 ir Nr. 2, pareiškėjo stažas kompensacijai skirti buvo perskaičiuotas. Pažymėjo, kad įvertinus visus pristatytus dokumentus bei atsižvelgiant į tai, kad 1986-03-01 sintetinių skalbimo miltelių gamyba buvo nutraukta, buvo nustatyta, kad plastmasių ir polimerinių dirbinių bei chemijos gamyboje laikotarpiu nuo1978-08-01 iki 1991-07-16 darbus, suteikiančius teisę gauti kompensaciją, pareiškėjas dirbo 11 metų 4 mėnesius 4 dienas (iš jų 1986–1994 metų laikotarpiu – 3 metus 11 mėnesių 4 dienas). Kadangi darbų, įvardytų Sąraše Nr. 2 pareiškėjas nedirbo nei 12 metų 6 mėnesių, nei 6 metų 3 mėnesių 1986–1994 metų laikotarpiu, VSDFV Vilniaus skyrius 2013-10-18 sprendimu Nr. PE-SP2-43 pareiškėjui pagrįstai atsisakė skirti kompensaciją.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovės palaikė atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė, teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nedalyvavo.

Byloje nustatyta, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2013-09-06 priėmė sprendimą „Dėl atsisakymo skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas R. R.“ Nr. 11-17-16888 (b. l. 6).

2013-10-18 VSDFV Vilniaus skyrius, išnagrinėjęs pateiktus papildomus dokumentus, priėmė sprendimą Dėl atsisakymo skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas R. R.“ Nr. PE-SP2-43 (b. l. 93–94). Sprendime nurodė, kad pagal sukauptus duomenis Gamybinio susivienijimo „Lietuvos buitinė chemija“ sintetinių skalbimo, valymo bei poliravimo priemonių ceche Nr. 3, sintetinių skalbimo miltelių gamyba nuo 1986-03-01 buvo nutraukta, todėl pareiškėjo darbo stažas kenksmingomis sąlygomis šiame ceche skaičiuotas iki 1986-02-28. Sandėlio vedėjo pareigybė neįvardinta nei Sąraše Nr. 1, nei Nr. 2, todėl įskaityti į darbo stažą ypatingomis sąlygomis laikotarpį nuo 1986-09-01 iki 1987-09-16, kai pareiškėjas dirbo Centrinio ir chemijos sandėlių vedėju, taip pat nėra teisinio pagrindo. Į darbo stažą taip pat nebuvo įskaityti laikotarpiai 1989-07-02 (pravaikšta) ir nuo 1990-08-11 iki 1990-08-14 (neapmokamos atostogos).

Pareiškėjas, nesutikdamas su priimtu 2013-10-18 VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu Nr. PE-SP2-43, kreipėsi į VSDFV, kuri 2014-02-21 sprendimu Nr. (6.5) I-1644 konstatavo, kad VSDFV Vilniaus skyrius pagrįstai atsisakė skirti pareiškėjui kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas (b. l. 9).

Byloje ginčas kilęs dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2013-10-18 sprendimo Nr. PE-SP2-43 bei VSDFV 2014-02-21 sprendimo Nr. (6.5) I-1644 teisėtumo bei pagrįstumo.

Kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas apskaičiuojamos, skiriamos ir mokamos vadovaujantis Įstatymu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-02-20 nutarimu Nr. 267 patvirtintu Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašu (toliau – ir Tvarkos aprašas).

Įstatymo 67 str. 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, kuriems iki 1995-01-01 nebuvo paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės ar ištarnauto laiko pensija, Lietuvos Respublikos ar personalinė pensija arba po 1995-01-01 – kitų teisės aktų nustatyta nuolatinė kompensacinė išmoka už ypatingas darbo sąlygas ir kurie dirbo šiame straipsnyje nustatytomis ypatingomis sąlygomis, suteikiama teisė gauti kas mėnesį mokamas kompensacijas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenims, dirbusiems iki 1995-01-01 požeminius darbus, darbus kenksmingomis darbo sąlygomis ir karštuosiuose cechuose, nurodytus Lietuvoje galiojusiame gamybos, cechų, profesijų ir pareigų sąraše Nr. 1, taip pat dirbusiems kitus darbus sunkiomis sąlygomis, nurodytus sąraše Nr. 2: 1) vyrams, išdirbusiems ne mažiau kaip 10 metų, o moterims – ne mažiau kaip 7,5 metų darbus, įtrauktus į sąrašą Nr. 1, kompensacija išmokama už 10 metų; 2) vyrams, išdirbusiems ne mažiau kaip 12,5 metų, o moterims – ne mažiau kaip 10 metų darbus, įtrauktus į sąrašą Nr. 2, kompensacija išmokama už 5 metus.

Sąrašo Nr. 2 VIII skyriaus „Chemijos gamyba“ numatyta, kad chemijos ir naftos chemijos pramonės įmonių ir organizacijų sukarintų dujų saugos padalinių darbuotojams, visą darbo dieną dirbantiems gamyboje ir cechuose, nurodytuose sąrašo Nr. 1 VIII skyriuje ir sąrašo Nr. 2 XI skyriuje, pensijos turi būti skiriamos pagal sąrašą Nr. 2 (XI skyrius „Chemijos gamyba“, 2 poskyris „Pagalbiniai darbai“), kaip dujų saugos stočių darbuotojams. Taigi, aptartas teisinis reguliavimas nustato, jog tam, kad būtų mokama atitinkamo dydžio kompensacija už ypatingas darbo sąlygas, pareiškėjas turi būti dirbęs Sąraše Nr. 2 išvardintus darbus ir būtų dirbęs darbininku ar inžinerijos technikos darbuotoju ne mažiau kaip 12,5 metų arba 6 metus ir 3 mėnesius.

Pažymėtina, kad šalys nesutaria dėl laikotarpių nuo 1986-03-01 iki 1986-08-31 ir nuo 1986-09-01 iki 1987-09-15 vertinimo. Pareiškėjas tvirtina, kad šie laikotarpiai turi būti įskaityti į darbo stažą, skaičiuojamą kompensacijai už ypatingas darbo sąlygas gauti. Atsakovas nurodo priešingai, kad minėti laikotarpiai pagrįstai nebuvo įtraukti į pareiškėjo darbo stažą, skaičiuojamą kompensacijai už ypatingas darbo sąlygas gauti.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas atsakovo 2013-10-18 sprendime nurodytos neįskaičiuotos 1989 metų liepos 2 dienos (pravaikšta) ir laikotarpio nuo 1990-08-11 iki 1990-08-14 (nemokamos atostogos) neginčija. Taigi, atsižvelgiant į tai teismas sprendžia, kad pareiškėjas su šia sprendimo dalimi sutinka.

Dėl laikotarpio nuo 1986-03-01 iki 1986-08-31

Atsakovo nuomone, šis laikotarpis neįskaičiuotas į pareiškėjo darbo stažą, skaičiuojamą kompensacijai už ypatingas darbo sąlygas gauti, nes Gamybinio susivienijimo „Lietuvos buitinė chemija“ sintetinių skalbimo priemonių gamybos ceche Nr. 3, sintetinių skalbimo miltelių gamyba nuo 1986-03-01 buvo nutraukta. Pareiškėjas tvirtina, kad nepaisant to, jog jis dirbo ceche Nr. 3, tačiau jis nedirbo sintetinių skalbimo priemonių bare, todėl sintetinių miltelių gamybos nuraukimas įtakos jo darbo sąlygoms neturėjo.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 1981-04-01 buvo pervestas į 5 kategorijos aparatininko pareigas 3 ceche, o nuo 1985-05-24 iki 1986-08-31 aparatininko – maišytojo pareigose (b. l. 39, 43, 44). Iš pareiškėjo darbo užmokesčio mokėjimo kortelių matyti, kad 1986, 1987 metais jam buvo mokamos 15 procentų, atskirais mėnesiais 30 procentų priemokos už kenksmingumą (b. l. 50–52, 54–56). Iš byloje esančio etatų sąrašo (b. l. 78–79) matyti, kad cechą Nr. 3 sudarė du barai, t. y. SMP (sintetinių skalbimo miltelių) baras ir Valymo, poliravimo priemonių ir GTŽ (degūs techniniai skysčiai) baras. Pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis dirbo ceche Nr. 3, tačiau ne sintetinių skalbimo miltelių bare, o Valymo ir poliravimo priemonių bare, kurio darbo įtakai sintetinių skalbimo miltelių gamybos nutraukimas jokios įtakos neturėjo. Šiuos pareiškėjo paaiškinimus patvirtino ir teisme apklausta liudytoja A. K.. Liudytoja parodė, kad dirbo tame pačiame ceche su pareiškėju, Gamybinio susivienijimo „Lietuvos buitinė chemija“ pamainos viršininke. Paaiškino, kad pareiškėjas visą laiką dirbo laibai nuodingomis sąlygomis, darbininku. Pažymėjo, kad pareiškėjo darbas sandėlyje buvo taip pat labai kenksmingas ir tik pareigybės pavadinimas buvo vedėjas, tačiau jis dirbo visus su cheminių medžiagų tiekimu susijusius darbus. Visi gamyklos cechai iš pareiškėjo sandėlio imdavo vamzdynais tirpiklius, skiediklius ir kt. Pažymėjo, kad jau po pusės dienos darbo sandėlyje svaigdavo galva. Tai buvo paprastas eilinio darbininko darbas.

Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, liudytojos parodymus, daro išvadą, kad atsakovas nepagrįstai laikotarpio nuo 1986-03-01 iki 1986-08-31 neįskaičiavo į pareiškėjo darbo stažą, skaičiuojamą kompensacijai už ypatingas darbo sąlygas gauti, nes byloje nėra pateiktų įrodymų, kad pareiškėjas dirbo sintetiniu skalbimo miltelių bare ir, kad po jų gamybos nutraukimo buvo perkeltas į kitas pareigas. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai duoda pagrindą išvadai, kad pareiškėjas visą laiką dirbo tą patį darbą aparatininko pareigose, o 1985 m. pasikeitė tik pareigybės pavadinimas – aparatininko maišytojo pareigos.

Dėl laikotarpio nuo 1986-09-01 iki 1987-09-15

Atsakovo vertinimu, šis pareiškėjo dirbtas laikotarpis negali būti įskaitytas, nes sandėlio vedėjo pareigybė neįvardinta nei Sąraše Nr. 1, nei Nr. 2. Pareiškėjas tvirtina priešingai, kad jis buvo pervestas į sandėlį, tačiau dirbo tą patį kenksmingą darbą kaip ir anksčiau, pasikeitė tik pareigybės pavadinimas.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas 1986-09-01 buvo perkeltas vedėjo pareigoms į materialinio techninio aprūpinimo skyriaus centrinį lengvai užsiliepsnojančių skysčių ir chemikalų sandėlį (b. l. 39, 44). „Lietuvos buitinė chemija“ direktoriaus 1986-09-01 įsakymas Nr. 191/k taip pat patvirtina, kad pareiškėjas buvo perkeltas į jau minėtas sandėlio vedėjo pareigas, skiriant jam 130 rub. mėnesinį atlyginimą su priemoka dėl kenksmingų darbo sąlygų (b. l. 47). Tai, kad pareiškėjas dirbo kenksmingomis darbo sąlygomis nurodyta ir darbo užmokesčio apskaitos kortelėje (už kenksmingas darbo sąlygas buvo mokamas priedas) (b. l. 54–55) bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamento 2013-04-29 pažymoje (b. l. 44) apie pareiškėjo darbo stažą kenksmingomis sąlygomis. Byloje esančius rašytinius įrodymus, kad pareiškėjas dirbo kenksmingomis sąlygomis, patvirtina ir liudytoja A. K., kuri teismui paaiškino, kad pareiškėjas buvo pervestas į sandėlio vedėjo pareigas, tačiau realiai ir toliau dirbo kenksmingą darbą. Pabrėžė, kad tik pareigybės pavadinimas buvo vedėjas, tačiau jis dirbo visus su cheminių medžiagų tiekimu susijusius darbus.

Teismas daro išvadą, kad, nagrinėjamu atveju, nevertinti konkrečių darbo aplinkybių ir funkcijų, o remtis vien pareigų pavadinimu, kaip tai darė atsakovas, būtų neteisėta ir neteisinga. Byloje esanti įrodymų visuma, šalių paaiškinimai bei liudytojos parodymai patvirtina, kad pareiškėjas pervestas į sandėlio vedėjo pareigas ir toliau dirbo kenksmingą darbą. Vien tik pareigų pavadinimas, neatsižvelgiant į realiai dirbtą darbą, negali būti pagrindu atsisakyti teisingai skaičiuoti tokio darbo stažą, todėl tvirtintina, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė įskaičiuoti ir šį laikotarpį į pareiškėjo darbo stažą, skaičiuojamą kompensacijai už ypatingas darbo sąlygas gauti.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog į pareiškėjo darbo stažą, skaičiuojamą kompensacijai už ypatingas darbo sąlygas gauti, turėjo būti įskaityta ne tik dalis darbo aparatininko – maišytojo pareigose (nuo 1985-05-24 iki 1986-02-28), bet ir pareiškėjo darbas aparatininko – maišytojo pareigose nuo 1986-03-01 iki 1986-08-31, kuris sudaro 6 mėnesius. Laikotarpiu nuo 1986-09-01 iki atleidimo iš gamybinio susivienijimo dienos 1987-09-15, dirbdamas Centrinio lengvai užsiliepsnojančių skysčių ir chemikalų sandėlio vedėjo pareigose, chemijos ir naftos chemijos pramonės įmonės padalinyje, visą darbo dieną, dirbo Sąraše Nr. 2 išvardintus darbus, kas suteikia jam teisę į kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas. Ginčo byloje dėl to, kad pareiškėjas neatitinka kitų sąlygų minėtai kompensacijai gauti, nėra.

Taigi, atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo ginčijamais sprendimais nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka Pensijų įstatymo 67 straipsnio ir Tvarkos aprašo reikalavimų. Dėl to skundžiami sprendimai toje dalyje, kurioje buvo atsisakyta įskaičiuoti pareiškėjo dirbtus laikotarpius nuo 1986-03-01 iki 1986-08-31 ir nuo 1986-09-01 iki 1987-09-15 į stažą kompensacijai už ypatingas darbo sąlygas naikintini, o atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius įpareigojamas paskirti pareiškėjui kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas pagal teisės aktų reikalavimus.

Pareiškėjas taip pat pareiškė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau teismui įrodymų bei detalizacijos apie turėtas išlaidas nepateikė. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

Vadovaudamasis ABTĮ 85–87 straipsniais, 88 str. 1 bei 2 punktais, 127, 129 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjo R. R. skundą tenkinti iš dalies.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2013-10-18 sprendimo Nr. PE-SP2-43 „Dėl atsisakymo skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas R. R.“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014-02-21 sprendimo Nr. (6.5) I-1644 „Dėl teisės į kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas“ dalis, kuriose atsisakyta įskaičiuoti pareiškėjo dirbtus laikotarpius nuo 1986-03-01 iki 1986-08-31 ir nuo 1986-09-01 iki 1987-09-15 į pareiškėjo stažą kompensacijai už ypatingas darbo sąlygas panaikinti.

Įpareigoti atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių skirti pareiškėjui R. R. kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas, kuri nustatyta Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 67 str. 2 d. 2 punkte.

Kitą pareiškėjo R. R. skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.