Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-2256-1077/2022

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-05-04
Bylos Nr.: e2-2256-1077/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-29813-2021-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vilija Ranceva
Ieškovas: A. J.
Atsakovas: T. V.
Advokatai: Gintautas Daugėla, Donata Juozumienė

Kategorijos

2.6.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.10.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.10.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.6.1Teismo sprendimo atidėjimas ir išdėstymas, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas

Civilinė byla Nr. e2-2256-1077/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29813-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.1; 2.6.11.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 3.2.6.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 4 d.VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilija Ranceva

sekretoriaujant Anetai Jankovskai,dalyvaujant ieškovui A. J. ir jo atstovei advokatei Donatai Juozumienei,atsakovei T. V. ir jos atstovui advokatui Gintautui Daugėlai,liudytojams S. S., E. J., R. Ž.,vertėjai Olgai Macijauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei T. V. dėl sumokėtų pinigų grąžinimo, nuostolių atlyginimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės už šuniuką O. sumokėtus 1 000 Eur, 600,17 Eur nuostolių atlyginimo, 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 26 d. internetiniame skelbimų portale www.skelbiu.lt rado atsakovės patalpintą skelbimą apie parduodamą 2021 m. balandžio 17 d. gimusį pudelių veislės šuniuką. Skelbime buvo nurodyta, kad parduodamas raudonas, trijų su puse mėnesių amžiaus pudeliukas, šuniukas paskiepytas, nukirmintas, turintis euro pasą, be kilmės dokumentų. Susisiekus skelbime nurodytu telefono numeriu atsiliepė atsakovė, kuri papasakojo, jog iš trijų vados šuniukų yra likęs tik šis vienintelis, kitos dvi tos pačios vados kalytės neva buvo parduotos pirkėjams į Rusijos Federaciją. Atsakovė užtikrino, jog parduodamas šuniukas yra sveikas ir pilnai pasiruošęs keliauti į naujus namus. Vaizdo skambučio metu ieškovas ir jo sutuoktinė susipažino su atsakove, atsakovė parodė, kaip atrodo šuniukas, plačiau papasakojo apie auginimą. Pokalbio metu buvo sutarta galutinė šuniuko kaina – 1 000 Eur, bei susitarta, jog ieškovas su šeima atvyks į (duomenys neskelbtini) pasiimti šuniuko 2021 m. rugpjūčio 28 d.

3. 2021 m. rugpjūčio 28 d. popietę ieškovas su šeima atvyko pas atsakovę, atsakovei grynaisiais pinigais perdavė likusią šuniuko kainos dalį – 950 Eur (50 Eur avansas buvo sumokėtas pavedimu), o atsakovė perdavė ieškovui šuniuką. Tuo pat metu ieškovui buvo perduotas gyvūno augintinio pasas Nr. (duomenys neskelbtini) su jame esančiais įrašais bei prašymas dėl gyvūno augintinio ženklinimo ir (ar) įregistravimo, duomenų keitimo ar išregistravimo, kurį atsakovė nurodė pasirašyti ir įvardijo šį dokumentą kaip šuniuko priėmimo–perdavimo aktą. Atsiskaitę su atsakove ir pasiėmę šuniuką bei minėtus dokumentus, ieškovas su šeima ir šuniuku išvyko namo į (duomenys neskelbtini), šuniuką pavadino O. Kitos dienos, t. y. 2021 m. rugpjūčio 29 d., popietę šuniukas O. ėmė viduriuoti ir vemti. Ieškovas pagalvojo, kad tai, galimai, yra šuniuko reakcija į gyvenamosios vietos pasikeitimą, tačiau šiems simptomams neišnykus 2021 m. rugpjūčio 30 d. ieškovas nuvyko su šuniuku į veterinarijos kliniką. Klinikoje atlikus tyrimus veterinarijos gydytojas pasakė, kad šuniukui nustatyta labai pavojinga liga – parvo virusas, kad šuniuko prognozės labai abejotinos, išgyvenamumo tikimybė – 50/50. Gydytojas nurodė, jog tai – dažniausiai iš veislynų atsivežama liga, ypatingai pavojinga jauniems šuniukams. Ieškovas buvo šokiruotas tokios žinios, paprašė veterinarijos gydytojo imtis visų įmanomų veiksmų šuniukui išgydyti. Šuniukui nedelsiant taikytas medikamentinis gydymas, kiekvieną dieną po du kartus (rytinei ir vakarinei vizitacijoms) buvo vežamas į kliniką, tačiau šuniuko būklė su kiekviena diena prastėjo. 2021 m. rugsėjo 3 d. būklei itin pablogėjus šuniukas stacionarizuotas klinikos inkubatoriuje. 2021 m. rugsėjo 4 d. šuniukas reanimuotas, prijungtas prie dirbtinio ventiliavimo aparato, šuniukui atliktas širdies masažas, tačiau netgi visų įmanomų pastangų dėka šuniuko gyvybės išsaugoti nepavyko, 20:45 val. konstatuota šuniuko mirtis.

Šalies argumentai

4. Ieškovo teigimu, apie šuniuko sunegalavimą ieškovo sutuoktinė informavo atsakovę, nusiuntė atsakovei klinikoje atliktų tyrimų rodmenis, atsakovė buvo reguliariai informuojama apie šuniuko būklę bei gydymo eigą. Atsakovė taip pat buvo informuota apie šuniuko mirtį. Iš pradžių atsakovė bendravo geranoriškai, nurodė tikinti, jog šuniukas pasveiks, tačiau informavus apie šuniuko mirtį atsakovės bendravimas iš esmės pasikeitė. Po šuniuko mirties ieškovo sutuoktinė geranoriškai kreipėsi į atsakovę, prašydama grąžinti už šuniuką sumokėtus 1 000 Eur, tačiau atsakovė, ignoruodama šuniuko mirties faktą, tiesiog kartojo frazę „grąžinkite šuniuką, aš jums grąžinsiu pinigus“. Atsakovei kelis kartus buvo rašyta, jog šuniukas yra miręs, nurodyta, kurioje klinikoje yra šuniuko kūnas, atsakovė buvo paraginta atvykti į kliniką, pakalbėti su šuniuką gydžiusiais gydytojais, esant poreikiui, pasiimti šuniuko kūną ir vežtis į jai priimtiną laboratoriją skrodimui, tačiau atsakovė jokios iniciatyvos nerodė, iš savo pusės neatliko jokių aktyvių veiksmų susidariusiai situacijai spręsti, tiesiog ignoravo šuniuko mirties faktą.

5. Anot ieškovo, atsakovė balso žinutėse nurodė abejojanti tiek šuniuko mirties faktu, tiek diagnoze, užsiminė, jog norės atlikti šuniuko skrodimą, tačiau jokių realių veiksmų neatliko. Nesulaukus iš atsakovės jokios iniciatyvos ieškovas 2021 m. rugsėjo 7 d. pristatė šuniuko kūną į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą skrodimui, apie tai informavo atsakovę. 2021 m. rugsėjo 10 d. Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas parengė gaišenos patologinio anatominio tyrimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo įvardyti patologiniai anatominiai pokyčiai ir nurodyta patologinė anatominė diagnozė – „ūmi septicemija. Įtariama virusinės kilmės infekcija“.

6. Kadangi atsakovė nerodė jokios iniciatyvos spręsti susidariusios situacijos, ieškovui už nugaišusį šuniuką sumokėtų pinigų negrąžino, 2021 m. rugsėjo 27 d. ieškovas kreipėsi į atsakovę su raštiška pretenzija dėl pinigų grąžinimo už parduotą netinkamos kokybės šuniuką. Ieškovas nurodė, jog savalaikiai patenkinus šį ieškovo prašymą ieškovas abipusių nuolaidų būdų įsipareigotų nereikalauti jo turėtų papildomų išlaidų – 325,17 Eur šuniuko gydymo išlaidų, 50 Eur gaišenos patologinio anatominio tyrimo išlaidų ir 45 Eur utilizavimo išlaidų bei neturtinės žalos atlyginimo. Nors atsakovė šią pretenziją gavo, tačiau pinigų negrąžino, nei su ieškovu, nei su ieškovo atstove nesusisiekė, neparodė jokios iniciatyvos susidariusiai situacijai išspręsti.

Šalies argumentai

7. Ieškovas nurodė, kad šuniuką pirko šeimos poreikiams tenkinti. Ieškovas ir atsakovė atskiros rašytinės šuns pirkimo–pardavimo sutarties nesudarė, dėl sąlygų susitarė žodžiu. Esminis ieškovo lūkestis buvo įsigyti sveiką šuniuką, kuris ilgam taptų pilnateisiu šeimos nariu. Tiek 2021 m. rugpjūčio 26 d. vykusio pokalbio metu, tiek 2021 m. rugpjūčio 28 d. šuniuko perdavimo metu atsakovė tvirtino, jog šuniukas yra sveikas, neturi jokių trūkumų, jog yra tinkamai suskiepytas ir pilnai pasiruošęs vykti į naujuosius namus. Tas pačias aplinkybes nurodė ir patalpintame skelbime. Ieškovas neturi specialiųjų žinių šunų veisimo / auginimo srityje, todėl pasitikėjo atsakove, kaip asmeniu, užsiimančiu šunų veisimu ir turinčiu žinių apie gyvūnų auginimą.

8. Ieškovo teigimu, tai, kad 2021 m. rugpjūčio 28 d. šuniukas ieškovui buvo perduotas jau sergantis, t. y. neatitinkantis kokybės reikalavimų, patvirtina šios aplinkybės: 1) šuniukas buvo paskiepytas tik 2021 m. rugpjūčio 28 d. t. y. jo perdavimo ieškovui dieną; 2) šuniukas jį skiepijant buvo 19 savaičių amžiaus; c) šuniukui parvo viruso simptomai pasireiškė 2021 m. rugpjūčio 28 d., t. y. kitą dieną po jo įsigijimo; 4) parvo viruso simptomai šunims pasireiškia 3–14 dienų laikotarpyje nuo užsikrėtimo momento; 5) parvo virusas išskirtinai tarp šunų plintanti užkrečiama liga; 6) atsakovės gyvenamojoje vietoje laikoma daugiau šunų.

9. Ieškovo nuomone, parduodama itin pavojinga liga sergantį šuniuką atsakovė pažeidė savo, kaip pardavėjos, pareigą perduoti pirkėjui kokybės kriterijus atitinkantį daiktą, dėl ko ieškovas iš esmės negavo to, ko iš sandorio pagrįstai tikėjosi – kliniškai sveiko, guvaus šuniuko, ilgam tapsiančio jo šeimos nariu. Atsakovė, užsiimanti šunų veisimu ir auginimu, turėdama specialiųjų žinių ir įgūdžių, privalėjo suvokti, kokį pavojų šunims kelia parvo virusas, kokią įtaką ligos užkardymui turi savalaikis šunų skiepijimas, atsakovė to neatliko ir prisiėmė galinčių atsirasti nuostolių riziką. Dėl šios priežasties atsakovė privalo grąžinti ieškovui už šuniuką sumokėtą kainą – 1 000 Eur bei atlyginti ieškovo turėtas papildomas 600,17 Eur dydžio išlaidas, kurias sudaro: 325,17 Eur šuniuko gydymo išlaidos, 50 Eur gaišenos patologinio anatominio tyrimo išlaidos, 45 Eur užkrėsto gyvūno utilizavimo išlaidos, 180 Eur advokato išlaidos už pretenzijos atsakovei parengimą.

Šalies argumentai

10. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nurodydamas, kad tiek ieškovas, tiek jo šeimos nariai dėl susiklosčiusios situacijos patyrė didelį sukrėtimą ir dvasinius išgyvenimus. Ieškovas pirko šuniuką, tikėdamasis, jog tai bus naujas šeimos narys, tam ruošėsi, teikė dideles viltis. Ieškovo šeimoje yra du mažamečiai vaikai, kurie ilgą laiką prašė tėvų nupirkti draugą, pasižadėjo šuniuku rūpintis atsakingai, jį prižiūrėti, po ilgų prašymų ieškovui ir sutuoktinei priėmus sprendimą šuniuką įsigyti ir pamačius O. skelbimą, vaikai labai laukė naujojo šeimos nario, buvo be galo laimingi parsivežę šuniuką namo. Šuniukui sunegalavus ieškovas kiekvieną dieną po du kartus vežiojo šuniuką į veterinarijos kliniką, jį slaugė, pakaitomis su sutuoktine rūpindavosi šuniuku visą parą, vaikai budėdavo prie šuniuko ir nuolat verkdavo, matydami, jog šuniukui negerėja. Žinia apie šuniuko mirtį šokiravo tiek ieškovą, tiek jo šeimos narius. Iki šios dienos šeimoje apie šią situaciją yra sudėtinga kalbėti, vaikai nuolat graudinasi, jaudinasi. Nors visa ieškovo šeima norėtų augintinio, tačiau dėl šios neigiamos patirties yra įbauginti, negalintys pagalvoti apie kitą šuniuką, bijo, kad nepasikartotų analogiška situacija. Ieškovą ypač įskaudino ir abejingas, netgi neadekvatus atsakovės elgesys po šuniuko mirties. Atsakovė ignoravo šuniuko mirties faktą, nurodė tuo netikinti, kalbėjo piktai, pakeltu tonu, tarsi ieškovas ir jo sutuoktinė būtų melagiai, siekiantys pasipelnyti, nors ieškovo šeima dėjo visas įmanomas pastangas šuniuką išgydyti.

Atsiliepimas

11. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, taip pat prašė priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad ji nėra veisėja ir asmuo, kuris verčiasi šunų veisimu, dauginimu ar prekyba. Atsakovės šeima jau seniai namuose laiko vilkšunių veislės šunis (kartais vieną, kartais du ir net tris, kai kalė atsiveda šuniukų), bet tai nereiškia, kad atsakovė turi veisėjos statusą, kad yra įregistravusi veisimo veiklą vykdančią įmonę ar kad užsiima veisimu. Šuniukus atsakovė parduoda epizodiškai pagal susiklosčiusias aplinkybes, o ne dėl to, kad vysto ar norėtų vystyti tokį verslą. Šiuo atveju atsakovė tiesiog nutarė parduoti pudeliuką, kuris nevisiškai pagal būdą pritapo prie jos jau turimų vilkšunių. Atsakovė pudeliuką O. gavo dovanų iš savo dukros ir šį šuniuką namuose laikė keletą mėnesių. Šuniukas gimė 2021 m. balandžio 17 d., buvo visiškai sveikas, linksmas, gerai nuaugęs, puikaus kailio, reikiamo įmitimo. Tai patvirtina ir paties ieškovo pateiktas vaizdo įrašas, kuriame matosi prieš pat pardavimą buvusi šuniuko būklė, aktyvumas, linksmumas. Skelbime atsakovė taip pat nurodė teisingus ir reikiamus duomenis. Šuniukui dar 2021 m. rugpjūčio 20 d. buvo įterpta schema, šuniukas buvo nukirminintas, paskiepytas. Ieškovas, atvykęs šuniuką pasiimti, pats matė jo būklę, išsivežė iš atsakovės namų gerai prižiūrėtą, sveiką ir sutartos būklės. Rašytinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, ieškovas už šuniuką sumokėjo atsakovei 1 000 Eur.

12. Atsakovės teigimu, ji ir jos šeima buvo priblokšti ir žmogiškai šokiruoti, kai po keleto dienų sužinojo, jog šuniukas klinikoje reanimuojamas ir dar po kiek laiko mirė. Atsakovė negalėjo patikėti šia žinia, taip pat ieškovo teiginiais ir kaltinimais, kad pardavė gyvūną užkrėstą parvo virusu. Atsakovės šeima keletą dienų nuoširdžiai gedėjo, o atsakovė asmeniškai ir dabar negali sulaikyti ašarų dėl šio gyvūnėlio – pirmiausia dėl to, kad pardavimo metu šuniukas buvo visiškai sveikas, gyvas ir aktyvus. Atsakovės nuomone, apie priežastis, kodėl šuniukas susirgo, galima tik spėlioti. Iš ieškovo pateiktų įrodymų negalima nustatyti, kad minėtu virusu šuo sirgo jau pas atsakovę arba juo užsikrėtė pas atsakovę namuose. Tai yra neįmanoma, nes kiti du atsakovės šunys yra sveiki ir neturi virusinio pobūdžio ligų. Kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimo aktas patvirtina, kad atsakovė jokio veislyno neturi ir jos laikomi gyvūnai jokiomis panašaus pobūdžio ligomis neserga, yra gerai prižiūrimi, turi puikias gyvenimo sąlygas.

13. Atsakovės nuomone, ieškovas neįrodė, kad atsakovė jam pardavė sergantį šunį, taip pat nepateikė jokių duomenų, kad atsakovė galėjo arba turėjo žinoti, jog parduodamas šuniukas buvo susirgęs ūmia sepsio tipo ligos forma (tokios ligos diagnozė konstatuota patologinio tyrimo akte). Iš ieškovo pateikto parvo viruso klinikos aprašymo matyti, kad po tokio viruso užsikrėtimo šuniukai tampa labai silpnais, dehidratacijos paveikti, ligos požymiai stebimi iš karto jau užsikrėtus, o kiti klinikiniai požymiai išryškėja pirmomis ligos dienomis. Iš teismui pateiktos veterinarijos klinikos dokumentų matyti, kad parvo virusas nėra kliniškai patvirtintas, iš pateiktų duomenų nėra aiški ligos eiga. Be to, patologinio tyrimo akte patologine anatomine diagnoze nurodoma ūmi septicemija, įtariama virusinės kilmės infekcija, tačiau net nekalbama apie parvo virusą (tos ligos, kokią deklaruoja ieškovas, ekspertai nenurodė). Gaišenos patologinio anatominio tyrimo akte nurodyta itin daug šuniuko organų pokyčių, tačiau neaiški nurodytų ligų kilmė. Kadangi šuniukas buvo visiškai sveikas, atsakovė mano, jog šuniukas dėl patirto streso keičiant savininką, dėl netinkamo laikymo ar šėrimo, kontaktų su kitais šunimis lauke plaučių uždegimu ar kitomis staigaus, ūmaus pobūdžio ligomis susirgo jau (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

14. Ieškovas pateikė teismui dubliką, kuriuo prašė ieškinį tenkinti. Ieškovas nurodė, kad atsakovė dublike nepagrįstai neigia ne tik aplinkybę, jog perdavė ieškovui parvovirusiniu enteritu sergantį šuniuką, tačiau, apskritai, šios ligos – parvovirusinio enterito, diagnozę bei jos sąsają su šuniuko mirtimi. Ieškovas pažymėjo, kad šiuo atveju šuniuko ligos diagnozę nustatė specialių žinių turintys savo srities specialistai – veterinarai. Šuniuką gydžiusios veterinarijos klinikos (duomenys neskelbtini) pateiktame išraše iš ligos istorijos nurodyta: „Pirminio apsilankymo data: 8/30/2021; Pirminė diagnozė: Parvovirusinis enteritas; Galutinė diagnozė: VSL Gastroenterokolitas, Parvovirusinis enteritas, Giardiozė“. Iš šalių bendravimo taip pat matyti, kad tuo metu atsakovei nekilo abejonių dėl šuniukui nustatytos diagnozės, atsakovė tyrimo duomenis rodė savo veterinarijos gydytojui, netgi siūlė gydyti šuniuką Lietuvoje uždraustais vaistais, tačiau ginčui persikėlus į teismą atsakovė pardėjo keisti savo poziciją ir abejoti diagnozės nustatymu. Be to, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto gaišenos patologinio tyrimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) išvardyti patologiniai anatominiai gyvūno pokyčiai yra gyvam šuniukui diagnozuotų ligų išdava, o ne atskiros diagnozės, kaip bando teigti atsakovė. Patologinio anatominio tyrimo akto 8 punkte nurodyta patologinė anatominė diagnozė: „ūmi septicemija, įtariama virusinės kilmės infekcija“. Parvovirusinis enteritas ir yra virusinė infekcija. Parvovirusinį enteritą įmanoma diagnozuoti tik gyvam gyvūnui, nei Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas, nei jokia kita Lietuvos Respublikoje veikianti institucija neatlieka virusologinių tyrimų po gyvūno mirties. 2021 m. gruodžio 6 d. (duomenys neskelbtini) S. S. rašte „Dėl šuns diagnozės ir gydymo eigos“ išvardyti parvovirusinio enterito klinikiniai simptomai ir ligos eiga atitiko šuniuko O. klinikinius simptomus (šuniukas 2021 m. rugpjūčio 29 d. popietę ėmė viduriuoti vandeningai, su kraujo ir gleivinių priemaiša, vemti su gleivėmis; 2021 m. rugpjūčio 30 d. šuniukui pradėtas medikamentinis gydymas, tačiau šuniuko sveikatos būklė blogėjo, šuniukas ir toliau vėmė, viduriavo, savarankiškai neėdė, buvo vangus ir apatiškas, sunkiai kėlėsi arba visai nesikėlė, fiksuoti šuniuko žarnyno pažeidimai; 2021 m. rugsėjo 4 d. šuniukas mirė). Gydytoja nurodė, jog dėl virškinamojo trakto pažeidimo, dažnai išsivysto antrinis bakterinis uždegimas, kuris gali pereiti į septicemiją – būtent tai ir konstatuota 2021 m. rugsėjo 10 d. gaišenos patologinio anatominio tyrimo akto 8 punkte.

15. Ieškovas dublike nesutiko su atsakovės teiginiais, kad šuniukas susirgo dėl patirto streso keičiant šeimininką, galimai, dėl netinkamo laikymo ar šėrimo, kontaktų su kitais šunimis lauke, o atsakomybę už tai turėtų prisiimti ieškovas. Ieškovo įsitikinimu, byloje pateikti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad ieškovui buvo perduotas sergantis, kokybės reikalavimų neatitinkantis šuniukas:

15.1. Ieškovui šuniukas perduotas 2021 m. rugpjūčio 28 d. popietę. Jau kitą dieną (2021 m. rugpjūčio 29 d.) šuniukui pasireiškė parvovirusinio enterito klinikiniai simptomai. 2021 m. rugpjūčio 30 d. šuniukas pristatytas į veterinarijos kliniką, šuniukui diagnozuotas parvovirusinis enteritas. Veterinarijos gydytoja nurodė, kad virusui patekus į organizmą, inkubacijos periodas trunka 3–7 dienas. Iš viešai prieinamos informacijos taip pat matyti, kad klinikiniai parvovirusinio enterito simptomai pasireiškia 3–14 dienų laikotarpiu po užsikrėtimo. Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai konstatuoti, jog šuniuko perdavimo ieškovui metu šuniukas jau buvo užsikrėtęs.

15.2. Parvovirusinis enteritas – infekcinė, šunų tarpe plintanti liga. Ieškovas neturi jokių kitų augintinių, šuniukas O. turėjo būti pirmasis ieškovo šeimos augintinis. Ieškovas gyvena nuosavame name, su uždaru kiemu. Ieškovas šuniuką į (duomenys neskelbtini) parsivežė 2021 m. rugpjūčio 28 d. vakare, tą patį vakarą su šuniuku tik trumpai buvo vaikštinėjama po ieškovo namo kiemą, šuniukas buvo vedžiojamas su pavadėliu, kad apsiprastų, šuniukas neturėjo jokio kontakto su kitais šunimis. Pas atsakovę šuniukas buvo kartu su kitais 7 šunimis – 3 suaugusiais vokiečių aviganių mišrūnais ir 4 2021 m. rugpjūčio 24 d. gimusiais vokiečių aviganių mišrūnų jaunikliais. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovės namuose buvo ženkliai didesnė tikimybė šuniukui užsikrėsti infekcine, išskirtinai šunų tarpe plintančia liga.

15.3. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamento 2021 m. spalio 19 d. Gauto pranešimo dėl gyvūnų augintinių gerovės ir sveikatingumo pažeidimų tyrimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) neįrodo, kad atsakovės namuose nerasta parvovirusinio enterito užkrato, o atsakovės laikomi šunys nėra užsikrėtę parvo virusu. Nėra duomenų, kad atliekant minėtą patikrinimą būtų tikrinta, ar atsakovės turimi augintiniai yra/nėra užsikrėtę parvo virusu (iš patikrinimo akto turinio matyti, jog gyvūnų ekskrementų konsistencija netikrinta). Minėtame akte taip pat nėra nurodyta, kad buvo imami atsakovės turimų gyvūnų kraujo mėginiai, daromi greitieji CPV testai, net netikrinta, ar atsakovės šunys vakcinuoti nuo parvo viruso. Be to, patikrinimas atliktas 2021 m. spalio 19 d., praėjus beveik dviem mėnesiams nuo šuniuko ligos diagnozės, ir neatspindi faktinės situacijos atsakovės namuose ginčui aktualiu laikotarpiu.

15.4. Nurodytas 2021 m. spalio 19 d. patikrinimo aktas dar labiau pagrindžia ieškovo teiginį, kad šuniukas užsikrėtė būtent pas atsakovę, nes aktu patvirtinta, jog ginčui aktualiu laikotarpiu šuniukas O. kontaktavo su kitais 7 šunimis (pati atsakovė patvirtino, jog auginami vokiečių aviganių mišrūnai būna ne tik lauke, tačiau patenka ir į gyvenamąsias patalpas, jų judėjimas nėra ribojamas, šunys nėra atskiriami). Tai ne pirmas pas atsakovę atliktas patikrinimas, prieš tai patikrinimas atliktas 2021 m. balandžio 15 d., nustatyta veiklos trūkumų.

15.5. Privataus (duomenys neskelbtini) R. Ž. išduota pažyma nepatvirtina, kad 2021 m. rugpjūčio 28 d. šuniukas O. nesirgo parvovirusiniu enteritu. Pažymoje nurodyta, kad šuniukas 2021 m. rugpjūčio 28 d. buvo apžiūrėtas ir nustatyta, kad yra kliniškai sveikas, tačiau šioje pažymoje nėra nurodyta, kokiu būdu šuniukas buvo apžiūrėtas – ar tik vizualiai, iš išorės, ar gyvūnui buvo atliekami kraujo tyrimai, ar buvo imami mėginiai iš tiesiosios žarnos greitajam testui, kokie šių tyrimų atsakymai. Tai, kad šuniukas 2021 m. rugpjūčio 28 d. neturėjo klinikinių parvovirusinio enterito simptomų, nereiškia, jog šuniukas nebuvo užsikrėtęs ir laikytinas sveiku.

15.6. Atsakovės prielaidos dėl šuniuko netinkamo laikymo ar šėrimo, lėmusių šuniuko mirtį, ne tik nepagrįstos įrodymais, bet ir apskritai nelogiškos. Atsakovė matė, kokia rūpestinga ir atsakinga ieškovo šeima, su atsakove ne kartą buvo kalbėta apie jau susiformavusius šuniuko įpročius, mitybą. Sunku įsivaizduoti, kaip turėjo elgtis ieškovas, jog per ne visą parą šitaip pakenktų šuniukui.

15.7. Prieš sutarties sudarymą atsakovė, suvokdama, jog ieškovas neturi jokių specialiųjų žinių šunų veisime / auginime, tikslingai pateikė ieškovui tikrovės neatitinkančią situaciją – deklaravo, kad parduodamas sveikas, tinkamai paskiepytas šuniukas, pilnai pasiruošęs keliauti į naujus namus, nors bylos nagrinėjimo metu šios aplinkybės paneigtos. Nors atsakovė nurodė, kad „visi visi skiepai, visas karantinas jau išlaikytas, viską pilnai, nu vienu žodžiu, paaiškinsiu pas mus namuose“, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog šuniukas buvo paskiepytas 2021 m. rugpjūčio 28 d., tą pačią dieną paženklintas ir poodine mikroschema, tą pačią dieną šuniukui išduotas Gyvūno augintinio pasas, kur savininku jau nurodytas ieškovas, tą pačią dieną šuniukas perduotas ieškovui. Atsakovė su šuniuku tikslingai neatliko jokių veiksmų (nei jo skiepijo, nei ženklino, nei registravo savo vardu), kol nesurado šuniuko pirkėjo.

15.8. Šuniukas paskiepytas nesavalaikiai, perdavimo ieškovui metu šuniukas neturėjo susiformavusio imuniteto. Šuniukas paskiepytas 2021 m. rugpjūčio 28 d., būdamas 19 savaičių amžiaus, nors tiek iš viešai prieinamos informacijos, tiek iš (duomenys neskelbtini) S. S. pateiktos pažymos matyti, jog šuniukai turi būti skiepijami sulaukę 6–9 savaičių amžiaus, pakartojant vakcinaciją kas 3–4 savaites iki 14–16 savaičių amžiaus. Imunitetas po vakcinacijos įgyjamas tik po 2–3 savaičių.

15.9. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog aplinkybė, ar atsakovė žinojo, ar nežinojo apie tai, kad šuniukas užsikrėtęs parvo virusu, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl jos, kaip pardavėjos atsakomybės, ypač įvertinant tai, jog ieškovė neišlaikė šuniuko karantine, teikė ieškovui melagingą informaciją.

Atsiliepimas

15.10. Atsakovė yra nesąžininga. Atsiliepime į ieškinį atsakovė neigia veisianti ir pardavinėjanti šuniukus, nurodė šuniuką O. gavusi dovanų iš savo dukros, o šuniuką parduoti nusprendė dėl to, jog šis pagal būdą nepritapo prie atsakovės turimų vilkšunių mišrūnų. Tačiau tarp šalių vykusių pokalbių metu, dar iki ieškovo šeimai nusprendus įsigyti šuniuką, atsakovė ieškovui nurodė, jog šis šuniukas buvo iš trijų šuniukų vados, kitas dvi tos pačios vados kalytes atsakovė nurodė pardavusi pirkėjams iš Rusijos. Iš pokalbio su atsakove buvo akivaizdu, jog šuniuko motina gyvena pas atsakovę, nebuvo jokios kalbos apie tai, jog šuniukas, neva, pačiai atsakovei yra padovanotas. Nesuprantama, dėl kokių priežasčių bandoma slėpti šuniuko motiną. Neatmestina, jog būtent šuniuko motina sirgo parvovirusiniu enteritu, galbūt, buvo gydoma atsakovės įvardytais vaistais „transfekto“, kurie Lietuvoje net neregistruoti ir nevartotini, galbūt, net neišgyveno. Teismui pateiktuose video įrašuose atsakovė aiškiai išreiškia, jog filmuodama O. motiną filmuoja savo augintinį, iš jos padarytų prierašų akivaizdu, jog šie video reportažai reklaminio pobūdžio. Iš šių video reportažų taip pat matyti, kad atsakovės namuose yra įvairiausių rūšių šunų – pudelių mišrūnas, vokiečių aviganių mišrūnai, į jorkšyro terjerą panašus šuo.

16. Dėl šalis siejančių santykių kvalifikavimo ieškovas dublike pažymėjo, kad nepriklausomai nuo to, ar šalis siejantys santykiai būtų / nebūtų pripažinti vartojimo santykiais, tai nepanaikintų atsakovės atsakomybės dėl netinkamos kokybės – parvovirusiniu enteritu užkrėsto šuniuko pardavimo. Ieškovo nuomone, bylos medžiaga leidžia pagrįstai konstatuoti, jog šalis sieja vartojimo teisiniai santykiai, o atsakovė šalių tarpusavio santykyje laikytina verslininke. Atsakovė – fizinis asmuo, reguliariai besiverčiantis šunų veisimu, jų pardavimu ir iš to gaunantis pajamas. Teikdamas ieškinį ieškovas pateikė įrodymus, kurie patvirtina, jog atsakovė ne kartą talpino socialinio tinklo Facebook prekybinėse grupėse skelbimus apie parduodamus šunis, tas aplinkybes pripažino pati atsakovė, siųsdama ieškovo sutuoktinei balsines žinutes. Nors atsakovė faktiškai vykdo verslinį gyvūnų augintinių veisimą, tačiau savo veiklos neregistruoja įstatymo nustatyta tvarka, neveda išvestų augintinių apskaitos, nedeklaruoja iš gyvūnų prekybos gautų pajamų ir nemoka mokesčių valstybei. Ieškovo nuomone, nepriklausomai nuo to, ar atsakovė yra / nėra įregistravusi veisimo veiklą, jos faktinė veikla akivaizdžiai atitinka verslinio veisimo sąvoką ir atsakovė santykyje su ieškovu laikytina verslininke.

Atsiliepimas

17. Atsakovė pateiktu tripliku prašė ieškovo ieškinį atmesti. Atsakovės nuomone, dublike dominuoja ne konkreti ieškovo pozicija, pagrįsta aiškiais ir tvirtais pozicijos įrodymais, o įžeidinėjanti ir subjektyvizmo aspektais persunkta, prielaidomis, spėlionėmis, pykčiu motyvuota nuomonė. Atsakovė pažymėjo, kad pats ieškovas nurodo, jog atsakovės namuose buvo ženkliai didesnė tikimybė užsikrėsti šuniukui infekcine liga, o tai, anot atsakovės, reiškia, kad pats ieškovas kalba tik apie tikimybę. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad jos vilkšunių mišrūnų šunys yra gyvi, geros būklės ir neserga infekcinėmis ligomis, todėl ieškovui parduotas šuniukas negalėjo užsikrėsti nuo sveikų šunų. Atsakovės nuomone, ieškovas nepateikė nė vieno argumento, kad atsakovė prieš perduodant ieškovui šuniuką žinojo ar galėjo žinoti, kad buvo duomenų, jog šuniukas galėjo užsikrėsti nuo atsakovės namuose esančių kitų šunų arba, kad jis jau sirgo kokiu nors ūmaus pobūdžio virusu arba kad šuniukui neišbuvus ieškovo deklaruojamo termino po paskutinio skiepo dėl to šuniukas nugaišo. Anot atsakovės, tokie duomenys ir negali būti pateikti, nes atsakovė buvo įsitikinusi, kad į rankas perduodamas šuniukas buvo sveikas. Tuo atveju, jei šuniukas būtų sirgęs arba buvęs užkrėstas, jis atsakovės būtų ne parduotas, o gydytas klinikoje.

18. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad iš kartu su tripliku pateikto šuniuko priežiūros klinikos (duomenys neskelbtini) R. Ž. aiškinamojo rašto matyti, kad ūmios virusinės ligos staigus pasireiškimas gali būti sąlygojamas streso dėl išsiskyrimo, dėl vietos, šeimininko pasikeitimo, imuniteto ypatybių, šėrimo įpročio nesilaikymo, negalėjimo apsaugoti šuniuko nuo kontaktų su kitais šunimis, lauke esančiomis šunų išmatomis, kailio, seilių, kitų užkratą platinančių medžiagų likučių ne tik lauke, bet laiptinėse ir pan. Atsakovės įsitikinimu, ji ieškovui pardavė sveiką ir infekcinėmis ligomis nesergantį šuniuką, jo liga buvo išprovokuota staigaus, ūmaus virusinio susirgimo, kuris galėjo atsirasti jau po šuniuko įsigijimo. Ieškovas nepaneigė, kad ūmios, staigios virusinės ligos klinikinės pasekmės gali atsirasti staiga, netrukus po užsikrėtimo. Inkubacinis terminas moksle yra nurodomas dideliais ir tik tikėtinais intervalais, todėl visiškai įmanoma, kad šuniukas dėl streso galėjo sunkiai ir staigiai sureaguoti į bet kokį pavojingą, panašų į minėtą, virusą, lėmusį mirtį.

19. Ieškovas ir jo atstovė teismo posėdžio metu palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Papildomai paaiškino, kad artėjančio vaiko gimtadienio proga ieškovo šeima nutarė įsigyti šuniuką. Ilgai ieškojom internete skelbimus, pamatėme (duomenys neskelbtini) skelbimą už 1 200 Eur, patiko spalva, amžius, visi skiepai atlikti. Susisiekėm su pardavėja, pasikalbėjom, dar susisiekėm vaizdo skambučiu per Messenger programėlę. Susitarėm dėl nuolaidos, 1 000 Eur sutarėm galutinę kainą. Pervedėm avansu 50 Eur. 950 Eur grynaisiais pinigais sumokėjom. Kieme buvo aviganių šunų, įvedė pro vartelius, parodė mamą šuniuką, tada ją atskyrė. Užpildėm gyvūno registracijos formą, mes šuns gyvenime niekada nesam turėję, specialių žinių neturim, per pusvalandį viskas įvyko. Į (duomenys neskelbtini) grįžom apie 18 val. Praleidom vakarą namuose, atsakovė įdėjo šuniuko įprasto maisto, kad nebūtų streso, mes tą maistelį ir davėm. Vakare šuniukas jau buvo apatiškas. Kitą dieną pradėjo vemti, viduriuoti. Susisiekėm su arčiausiai esančia klinika (duomenys neskelbtini). Atliko tuos testus ir pirmą kartą išgirdom tokią diagnozę kaip parvo virusas. Pasakė, kad šuniuko išgyvenimo tikimybė yra 50/50. Paprašėm skirti maksimalų gydymą. Ryte vakare antibiotikai, vitaminai, lašelinės, pasakėm, kad pinigų negailėsim, tačiau šuniuko būklė kasdien prastėjo. Klinikoje mums patarė pranešti veislynui, iš kurio parsivežtas šuniukas, nes tai yra veislynų liga, kad jie apsisaugotų. Penktadienį šuniukas paimtas į inkubaciją, maitinimas per prievartą. Dieną prieš tai susisiekėm su atsakove, kad šuniukui labai blogai. Sekmadienį sulaukėm skambučio, kad šuniukas mirė. Susisiekėm su atsakove, kad reikia išspręsti šią situaciją. Tada prasidėjo atsakovės šou, kad čia yra viskas suklastota, neadekvatus elgesys. Todėl apsidraudimui nuvežiau kūną į rizikos vertinimo institutą, paprašiau parvo viruso testo, bet pasakė, kad tokie tyrimai negyvam kūnui daromi tik (duomenys neskelbtini). Kai buvom susitikę, atsakovė sakė, kad skiepai yra, viskas sutvarkyta. Kieme buvo 3 ar 4 aviganiai, sakė, kad tos vados šuniukai parduoti į Rusiją, tik šis vienas pudeliukas likęs, namuose buvo pudeliuko motina. Rodė šuniuko tėvo nuotrauką, iš (duomenys neskelbtini). Ši vada buvo 3 šuniukų, 2 mergaitės ir berniukas. Kad atsakovei buvo dovanotas šuniukas, tokios informacijos iki teismo nebuvau gavęs. Mes gyvenam nuosavam name, šalia miško, aptverta teritorija. Neturėjome prieš vykstant pas atsakovę jokio kontakto su šunimis. Kai grįžom į (duomenys neskelbtini), kontakto su kitais šunimis neturėjo, mes su juo pabuvome tik savo namo kieme 5-10 min. Pati veisėja pasiūlė „transfekto“ vaistus nuo parvo viruso, todėl paskambinau į kliniką, tačiau daktaras atsakė, kad jie skirti ar Rusijos, ar Baltarusijos rinkai, tačiau Lietuvoje jie uždrausti. Atsakovė nerodė iniciatyvos atvykti pasižiūrėti, reakcija buvo tokia, kad šiuo gyvas, jūs – aferistai. Mes sudarėme galimybę atlikti ekspertizę. Mums klinikoje pasakė, kad 99,9 proc. tikimybė, kad parsivežėt iš veislyno, kiek skaičiau, inkubacinis laikotarpis trunka 3–7 dienas. Neturtinę žalą kildinu iš to, kad ypač vaikai išgyveno, dovana gimtadienio proga, vaikai iki šiol negali užmiršti šuniuko, sako, kad O. mus stebi iš dangaus. Pirmą dieną džiaugsmo buvo marios, o matant gydymą buvo labai sunku. Atsakovės reakcija buvo neadekvati, daug laiko ir streso. Neįmanoma susikoncentruoti darbe, nes vis galvoji apie tą situaciją. Dėl kito šuniuko įsigijimo nesam apsisprendę. Nebūčiau pirkęs šuniuko, jei žinočiau, kad skiepų nebuvo, neišlaikytas karantinas. Dar iki 2021 m. rugpjūčio 28 d. atsakovė kalbėjo, kad sučipuotas, suvakcinuotas. Mes nežinojome, kad 2021 m. rugpjūčio 28 d. atsakovė vyksta skiepyti, mano asmens kodo paprašė dėl to, kad ruošė dokumentus pardavimui. Ne, su skiepų pasu nesusipažinom, sutikrinom tik šuniuko registracijos numerį, veislę, lytį ir gimimo datą, vakcinacijos datos nematėme, į skiepų datą nekreipėm dėmesio. Mano yra aukštasis išsilavinimas. Apie atsakovę kaip veisėją sprendžiu iš matyto šunų kiekio, iš veisėjos pasakojimų apie vadas, apie kitų pudeliukų likimą, kad prekiauja net su užsieniu. Šuniukas gal mūsų bijojo, kai mes atvažiavom, gal jam buvo stresas. Negalėčiau pasakyti, kad buvo ligos požymių. Vaikai dalyvavo O. pasiėmime. Pakeliui į (duomenys neskelbtini) nebuvom sustoję. Negaliu pateikti įrodymų, kad atsakovė žinojo apie parvo virusą. Klinikoje per patį pirmą vizitą nustatė parvo virusą. Aplinkybes apie 12 vilkšunių, registruotų jos vardu, man pati atsakovė paminėjo, sakė, kad turi problemų, kad žmonės nenusirašo šunų. Gal ji stengėsi sukelti gailestį. Manau, kad su dubliku pateiktos nuotraukos yra O. motinos, nors negaliu garantuoti, 100 procentų namų aplinka yra atsakovės namų aplinka.

20. Atsakovė ir jos atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Papildomai paaiškino, kad atsakovei ieškovo sutuoktinė paskambino rugpjūčio 26 d. Skelbime buvau praleidusi žodį, padariau klaidą, reikėjo nurodyti, kad šuniukas bus paskiepytas. Ieškovas ir jo žmona buvo atvažiavę su dviem vaikučiais. Mes šnekėjom su E., kad turiu nuvažiuoti į veterinarijos kliniką, klinikoje paskambinau jiems, šuniuką iš pradžių įforminau savo vardu. Aš E. 26 d. vaizdo skambučio metu sakiau, kad važiuosiu sučipuosiu ir paskiepysiu. Rugpjūčio 28 d. pas veterinarą pastatė ant stalo, gydytojas sučipavo, padarė pilną skiepą. Tyrimų nedarė, mėginių neėmė. Tuo metu apie karantiną nežinojau, kad reikėjo išlaikyti, tokios sąvokos nežinojau. Ieškovo sutuoktinei sakydama, kad visas karantinas išlaikytas, turėjau omenyje, kad šuniukas jau paaugintas, jau imuninė sistema visai kitokia, ne taip lengvai užsikrečia. Mes su E. ant grindų sėdėjome su K., A. peržiūrėjo visus dokumentus, jis užpildė savo ranka visus dokumentus, šuniukas jiems patiko, jis buvo sveikas. A. nieko nesiaiškino dėl skiepų datos, dokumentų. Siuntė nuotraukas kieme, šuniukas sveikas. Nepamačiau, kad tie žmonės būtų blogi. Tik trečią dieną E. parašė, kad aš paskambinčiau jos vyrui, man A. paaiškino, kad šuniukas susirgęs, jis serga parvo virusu, kad jis klinikoje, bet jo draugas veterinarijos gydytojas pasakė, kad šuniuką reikia užmigdyti, jis mane apkaltino, kad pas mane veislynas. Aš susisiekiau su E., ji parašė, kad vyras nenorėjo manęs įžeisti, kad jokių pretenzijų man neturi. Dukra man šuniuką padovanojo rugpjūčio 24 d., kada mano gimtadienis, jie gyvena su mumis, mūsų name (mano dukra su žentu). Aš bijojau dėl K. gyvybės, nes laikiau aviganius. Pats išsirinko gydymą, gydytoją, man neturėjo jokių pretenzijų. Niekur nesislėpiau, man rūpėjo mano šuniuko gyvybė. Aš negalėjau patikėti, kad šuniukas mirė. Aš esu labai emocionalus žmogus, pasakiau grąžinti šuniuką, aš iki šiol netikiu, kad jis miręs. Pagalvojau, kad jie mane apgaudinėja, toks emocionalus mano sprendimas. Aš užblokavau E., o per visą tą sirgimą pati skambinėdavau, nesislėpiau. Galėjo man atvežti šuniuką, aš būčiau grąžinusi pinigus ir pati gydžiusi. Visur tas vaistas yra parduodamas ir Lietuvoje. Paskui A. pradėjo fotografuoti, rinkti informaciją mano socialinių tinklų paskyroje, čia yra persekiojimas. Apėjau daug klinikų (duomenys neskelbtini), man pasakė, kad „transfekto“ vaistas yra parduodamas. E. parašiau, kad yra tokie vaistai. Aš esu manikūristė, dirbu grožio salone virš 20 metų. Nuo vaikystės laikydavom aviganius. S. ir G. – du šunys pas mane. Pastojo mano šuniukas ir atsivedė 4 šuniukus, žmonės sumokėjo už skiepus, kad šuniukai prisitaikytų prie aplinkos. Dukra augina papūgėles, norėjau padėti savo vaikui rasti papūgėlių šeimininkų. Buvau veterinarijos klinikoje ir man pasakė, kad privalomas tik vienas skiepas –nuo pasiutligės, 48 savaičių. O. yra mano dukters šuniuko L. vaikas. Ne, mano dukra nenaudoja šuniuko veisimui. Aš svajojau apie pudelį, gal dėl to dukra nutarė suvesti šuniuką ir man padovanoti. Buvo tik tas vienas šuniukas vaikas. Į Rusiją iš Lietuvos neįmanoma išvežti. Mano duktė tebeturi šią kalytę L. Prie dubliko pridėtose nuotraukose yra L. „Mano gyvenimas, mano šuo“ – taip rašiau dėl to, kad gaučiau dėmesio. Neturėjau omenyje, kad šuniukas yra mano. Tai yra mažybinis žodelis. Noriu surinkti kuo daugiau gerbėjų socialiniuose tinkluose, todėl kitas valstybes nurodau. Aš užsiimu butelių verslu, todėl noriu pareklamuoti savo verslą. Pas mane susirgimų parvo virusu fiksuota nebuvo. Atvežėm L. iš Baltarusijos, mano dukra nupirko, aš jį atvežiau. Dokumentuose užrašyta kaip N. Šuniuką atvežiau jau paskiepytą ir čipuotą. 2021 m. rugsėjo 1 d. perrašėme šuniuką dukros vardu, kai ieškovas apkaltino mane, kad turiu daug aviganių. Ne visi šunys, nurodyti Gyvūnų augintinių registre, yra mano. Kitų šuniukų atveju aš veikiau kaip kurjeris, tarpininkė. Aš tuos kitus šunis tik pervežiau iš kitų pardavėjų pirkėjams. Pirkėjai už juos mokėdavo ne man, o tiems pardavėjams. Užtekdavo veterinarui atnešti šuniuką, jokių dokumentų neprašydavo. Aš veterinarui nurodydavau, kad šuo išvyks į Jungtinę Karalystę, čia veterinaras tuos duomenis pateikdavo registrui. Skelbime apie K. pardavimą nurodžiau kito pudeliuko H. mikroschemos numerį, tačiau aš netyčia nukopijavau H. numerį į K. skelbimą.

21. Liudytoja S. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pas ją atvyko pudelis O., atlikta klinikinė apžiūra ir tyrimai ir nustatyta diagnozė parvovirusinis enteritas. Atliktas greitasis testas dėl parvo viruso, mėginys paimtas iš tiesiosios žarnos. Mūsų praktikoje plačiai naudojamas testas, patikimumas yra didelis, tikrai daugiau nei 50 proc. Labai ryškiai nusidažė juostelė, rodžiusi parvo virusą, ir mums abejonių nekilo. Pradėtas medikamentinis gydymas, antibiotikai, skysčių terapija. Buvo ir pagerėjimų, ir pablogėjimų. Gyvūną ištiko klinikinė mirtis. Aš asmeniškai šuniuką priėmiau keturis kartus. Kraujo rodikliai irgi patvirtino, kad tikėtina virusinė infekcija. Klinikiniai požymiai irgi patvirtino parvo virusą. Stebuklingų vaistų nėra, tiesiog taikomas simptomatinis gydymas. Mūsų klinika su vaistu „transfekto“ nedirba. Man nežinomas šis preparatas. Parvo virusas dažniausiai pasireiškia jaunam amžiuje, nuo mėnesio iki 6 mėnesių rizikos grupė. Gyvūnas gali užsikrėsti oraliniu būdu arba fekaliniu. Arba iš aplinkos, arba kontaktuojant su gyvūnu. Kiekvienam individualu, kartais inkubacinis periodas gali būti nuo 3 iki 7 dienų arba dar ilgiau. Inkubaciniu laikotarpiu vadinamas laikas nuo užsikrėtimo iki klinikinių požymių pasireiškimo. Be kito šuns yra labai maža užsikrėtimo galimybė. Tiesiogiai (palaižo išangės sritį) arba netiesiogiai (užkrėstas šuo, o kitas palaižo, pavyzdžiui, grindų paviršių). Pirmas būdas, kaip galima apsisaugoti, yra vakcinavimas. Pradėjus vakcinuoti, susirgimų pradėjo mažėti. Dėl skiepijimo schemų vieno atsakymo nėra, nes priklauso ir nuo vakcinos gamintojo, mes taikome tokią schemą: pirmą skiepą nuo 2 mėn., o po mėnesio revakcinuojam. Jei šuniukui yra 19 savaičių tuo metu, kai vakcinuojama, rizika didesnė. Kartais taikome ir trijų skiepų schemą. Po kiek laiko įgyja imunitetą, individualu, maždaug po 2 savaičių. Nuo pasiutligės skiepo 3 savaičių karantinas, nuo virusinių ligų – bent pora savaičių karantinas. Mes siūlom tris savaites karantinuotis, kai paskiepyta ir nuo pasiutligės, ir nuo virusų. „Karantinuotis“ – vengti kontaktų su kitais gyvūnais. Parvo viruso yra du tipai: pirmas yra veikiantis virškinamąjį traktą (plačiausiai paplitęs atvejis), kitas tipas sukelia miokardo pakitimus. Gali būti ir du viename. Gali išsivystyti ir bakterinė infekcija. Septicemija yra kraujo uždegimas. Dėl virusinių ligų skiepai neprivalomi. Mano kaip gydytojos praktika trunka 3 metus. Paciento O. savininkai mums jokių priekaištų neturėjo. Nėra atsakymo, kur užsikrėtė. Kad nuo 3 d. inkubacinis periodas, aš remiuosi 2010 m. straipsniu, mokslinis tyrimas atliktas. Gali ir anksčiau pasireikšti, gali ir per 1 d. pasireikšti klinikiniai požymiai. Kraujo perpylimas netaikytas, nes kraujo rodikliai nerodė tokio lygio, kad jau reikėtų perpilti. Gydytojai pažymi Gyvūnų augintinių registre, kad gyvūnas yra nugaišęs. Mano kolega buvo už tai atsakingas, todėl negaliu atsakyti, kodėl šiuo atveju tas nebuvo padaryta. Pareigos pranešti, kad gyvūnas nugaišo, nėra. Dokumentų prašome tik gyvūno perregistravimo Gyvūnų augintinių registre metu, kai pirmą kartą registruojam, dokumentų neprašom.

22. Liudytoja E. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2021 m. rugpjūčio 26 d. vyras susisiekė skelbime nurodytu tel. numeriu, ar dar turi šuniuką, Facebook vaizdo įrašu susiskambinom. Per vaizdo įrašą aš buvau su vaikais, ji buvo su dukra, klausiau, ar skelbimo duomenys atitinka, ji patvirtina, kad atitinka. Būčiau į (duomenys neskelbtini) nevažiavusi, jeigu viso to nebūtų buvę. 50 Eur pavedimą padarėm. Atsakovė mane informavo, kad važiuos į kliniką išrašyti europietišką pasą. Važiavom į (duomenys neskelbtini). Paprašė grynųjų pinigų. Kartu buvo atsakovės vyras, O. mama, girdėjosi kitų šunų lojimas. Vyras su O. mama išėjo į kitą kambarį. Įdėjo mums O. valgomo maisto. Po 20 minučių išvažiavom. Važiavom niekur nestodami į Vilnių. O. pas save kieme pavedžiojom. Naktį prasidėjo vėmimas, viduriavimas. Jei būčiau žinojusi, kad jis neskiepytas, būčiau nevažiavusi. Atsakovė man neminėjo, kad skelbime yra kokių nors klaidų. Man nieko neminėjo, kad šuniukas bus dar tik vežamas skiepyti, sakė tik dėl europietiško paso. Jokio nesusikalbėjimo su atsakove nebuvo, bendravome tik lietuvių kalba. Suprantu, kas yra karantinas. Buvo atsakovės balso įrašas, kad karantinas atbūtas. Mums nieko nenurodė, kad šuniuko negalima vesti į lauką. Jokio kito augintinio neturime. Minėjo, kad O. mama turėjo 3 šuniukus ir kad O. likęs paskutinis. Neminėjo, kad šuniuką padovanojo dukra. Vaikai iki šiol manęs klausia, kada atvažiuos O., kada jį paimsim iš klinikos. Nemačiau, ar vyras skaitė šuniuko pasą.

23. Liudytojas R. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, kad šuniukui O. atlikto tik ženklinimą ir skiepo suleidimą, taip pat buvo atlikta klinikinė apžiūra: apžiūrimas elgesys, temperatūra, buvo kliniškai sveikas. Vėliau neteko su atsakove bendrauti dėl šio šuniuko. Rašiau pažymą atsakovei bendrai apie parvo virusą. 20 metų dirbu šį darbą. Parvo viruso simptomai gali staigiai pasireikšti, bet daugiau apie šią ligą nekomentuosiu, infektologai gali daugiau pakomentuoti. Nuo pasiutligės ir virusinių ligų buvo skiepai. Rekomenduojama izoliuoti gyvūną po skiepo, kol susidarys imunitetas. A. J. niekada nesu matęs. Su A. J. man neteko bendrauti, telefonu irgi su juo nebendravom. Atsakovė taip pat yra laikiusi aviganius šunis. Vakcinos gamintojai tas rekomendacijas teikia, apie dvi savaites pasaugoti ir pakartoti skiepą. Tik pasiutligės skiepas privalomas. T. V. yra patyrusi augintoja, ji žino šiuos dalykus dėl izoliacijos. Kas turi šunį, tas žino tą dalyką. Šiuo atveju taip pat paminėjau atsakovei, kad turi pasaugoti šuniuką.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

24. ieškinys tenkintinas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

25. Pagal byloje nustatytas aplinkybes (duomenys neskelbtini) gimė pudelių veislės šuniukas, kurį atsakovė T. V. (šuniuko pardavėja) pavadino K., o ieškovas A. J. (šuniuko pirkėjas) įsigijęs pervadino O. (toliau – ir šuniukas). Šalių bendravimas prasidėjo nuo to, kad internetiniame skelbimų portale www.skelbiu.lt ieškovas rado atsakovės patalpintą tokio turinio skelbimą apie parduodamą šuniuką: „Parduodamas raudonas pudeliukas trijų su puse mėnesių. Paskiepytas, nukirminuotas, su euro pasu. Šuniukas be kilmės dokumentų. Į SMS neatsakau. Kita informacija telefonu“ (1 failas, b. l. 11). 2021 m. rugpjūčio 28 d. atsakovė garso žinutėje ieškovo sutuoktinei nurodė, kad visi skiepai padaryti, visas karantinas jau išlaikytas pilnai (pateikta su ieškiniu). 2021 m. rugpjūčio 28 d. ieškovas su šeima išvyko pas atsakovę į (duomenys neskelbtini), sumokėjo 950 Eur grynaisiais (anksčiau buvo sumokėję 50 Eur pavedimu), pasiėmė šuniuką K.. Minėtame skelbime buvo pažymėta, kad šuniukas yra paskiepytas, tačiau iš Gyvūno augintinio paso ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad šuniukas nuo pasiutligės ir virusų buvo paskiepytas tą pačią dieną, kuomet tarp šalių įvyko pirkimo–pardavimo sandoris, t. y. 2021 m. rugpjūčio 28 d. (1 failas, 12–14, 24–26) Dėl šios aplinkybės ginčo tarp šalių nekilo. Kitą dieną po šuniuko įsigijimo, 2021 m. rugpjūčio 29 d., šuniukas O. ėmė viduriuoti ir vemti. 2021 m. rugpjūčio 30 d. ieškovas nuvyko su šuniuku į veterinarijos kliniką (duomenys neskelbtini). Išraše iš ligos istorijos tiek kaip pirminė, tiek kaip galutinė diagnozė nurodomas „parvovirusinis enteritas“ (1 failas, b. l. 15). Pagal ligos išrašą 2021 m. rugsėjo 4 d. šuniukas mirė.

26. Kadangi Gyvūnų augintinių registro duomenimis, 2021 m. rugsėjo 1 d. buvo fiksuotas šio šuniuko išvežimas į (duomenys neskelbtini), o atsakovė nurodė netikinti šuniuko mirtimi, siekiant pašalinti šiuos neaiškumus, buvo išduotas teismo liudijimas gauti duomenis iš veterinarijos gydytojo D. M., kokiu pagrindu buvo atliktas šis įrašas. Remiantis D. M. pateiktais duomenimis, įrašas atliktas po to, kai į jį 2022 m. vasario mėnesį kreipėsi atsakovė T. V., prašydama perregistruoti šuniuką naujo savininko vardu (2 failas, b. l. 123). Gavus šiuos duomenis, šalys teismo posėdžio metu patvirtino, kad ginčo dėl šuniuko mirties fakto bei to, kad jis į užsienį, priešingai nei nurodyta registre, nebuvo išvežtas, nėra.

27. Ieškovas 2021 m. rugsėjo 7 d. pristatė šuniuko kūną į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą skrodimui. 2021 m. rugsėjo 10 d. Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas parengė gaišenos patologinio anatominio tyrimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 8 punkte kaip patologinė anatominė diagnozė nurodoma ūmi septicemija, įtariama virusinės kilmės infekcija (1 failas, b. l. 53). Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas taip pat pateikė 2021 m. gruodžio 10 d. atsakymą ieškovui į jo paklausimą, nurodydamas, kad „konkrečios virusinės infekcijos patologinio anatominio tyrimo metu nustatyti nėra galimybės“ (1 failas, b. l. 184–185). 2021 m. rugsėjo 27 d. ieškovas kreipėsi į atsakovę raštiška pretenzija dėl pinigų grąžinimo už parduotą netinkamos kokybės šuniuką (1 failas, b. l. 54). Atsakovei netenkinus ieškovo pretenzijos, ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės T. V. už šuniuką O. sumokėtus 1 000 Eur, 600,17 Eur nuostolių atlyginimo (325,17 Eur šuniuko gydymo išlaidos, 50 Eur gaišenos patologinio anatominio tyrimo išlaidos, 45 Eur užkrėsto gyvūno utilizavimo išlaidos, 180 Eur advokato išlaidos už pretenzijos atsakovei parengimą), 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

28. Taigi byloje tarp šalių kilęs ginčas dėl ieškovo kaip netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisės reikalauti iš atsakovės kaip to daikto pardavėjos grąžinti už netinkamos kokybės daiktą sumokėtų pinigų bei reikalauti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl pagrindo šalių sudarytą sutartį vertinti kaip vartojimo sutartį (ne)buvimo

29. Pirmiausia nustatytina, ar tarp šalių susiklostę pirkimo–pardavimo santykiai kvalifikuotini kaip vartojimo pirkimo–pardavimo santykiai, nes nuo to priklauso ginčui taikytinos teisės normos.

30. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228¹ straipsnio 1 dalį vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. CK nustatytais atvejais vartojimo sutartimis laikomos ir kitos verslininko ir vartotojo sudarytos sutartys. Vartotoju pripažįstamas fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartį, o verslininku – fizinis ar juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai (CK 6.228¹ straipsnio 2, 3 dalys). Nagrinėjamu atveju tarp šalių nekilo ginčo, kad ieškovas, sudarydamas Sutartį, veikė kaip vartotojas, tačiau šalys nesutarė dėl to, ar atsakovė laikytina verslininke paminėto straipsnio prasme.

31. Verslininko kaip ir vartotojo sąvoka yra autonominė Europos Sąjungos teisės sąvoka, kurią reikia aiškinti vienodai Sąjungos teritorijoje, nepaisant valstybių narių kvalifikavimo, todėl jos aiškinimui ir taikymui yra aktuali Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktika.

32. Prekybininkas (verslininkas) gali būti fizinis arba juridinis asmuo, reglamentuojamas viešosios arba privatinės teisės, kuris su vartotoju užmegztuose santykiuose veikia vykdydamas komercinę ar profesinę veiklą, o tai leidžia daryti prielaidą, kad jis vykdo nuolatinę veiklą, kuria siekia pelno (žr. generalinio advokato Y. Bot (Y. Boto) išvados byloje BKK Mobil Oil Körperschaft des öffentlichen Rechts prieš Zentrale zur Bekämpfung unlauteren Wettbewerbs eV, C 59/12, 41 ir 42 punktus).

33. ESTT sprendime Kamenova įtvirtino nebaigtinių ir neišimtinių kriterijų sąrašą, kuriuos reikėtų įvertinti, siekiant nustatyti, ar atitinkama veikla atitinka verslo veiklą, t. y.: ar pardavimas internetinėje platformoje įvykdytas organizuotai; ar jį vykdant siekta pelno; ar pardavėjas turi informacijos ir techninę kompetenciją parduoti siūlomas prekes, kurių galbūt neturi vartotojas, ir dėl to jo padėtis yra palankesnė nei šio vartotojo; ar pardavėjas turi teisinį statusą, reikalingą komerciniams sandoriams atlikti, ir kokiu mastu pardavimas internetu susijęs su pardavėjo komercine ar profesine veikla; ar pardavėjas yra PVM mokėtojas; ar pardavėjas, veikiantis nustatyto prekybininko vardu ar jo naudai arba tarpininkaujant bet kuriam kitam asmeniui, veikiančiam jo vardu ir jo naudai, gavo tam tikrą atlygį ar užmokestį; ar pardavėjas įsigyja naujas arba naudotas prekes, kad jas perparduotų, ir dėl to ši jo veikla yra reguliari, dažna ir (arba) vykdoma vienu metu su jo profesine veikla; ar visos parduodamos prekės yra tos pačios rūšies arba tokios pačios vertės, visų pirma – ar pasiūla orientuota į nedidelį prekių skaičių (žr. ESTT 2018 m. spalio 4 d. sprendimo byloje Komisia za zashtita na potrebitelite prieš E. K., C-105/17, 38, 40 punktus). To paties sprendimo 39 punkte ESTT pažymėjo, kad šie išvardyti kriterijai nėra nei baigtiniai, nei išimtiniai, todėl iš principo vien aplinkybės, kad asmuo atitinka vieną ar kelis kriterijus, negalima laikyti pagrindu internetu daiktus parduodantį asmenį kvalifikuoti kaip „prekybininką“.

34. Ieškovo iš atsakovės socialinių tinklų pateikti duomenys patvirtina, kad 2019 m. gegužės 18 d. atsakovė buvo patalpinusi skelbimą, jog parduoda vokiečių aviganius (ieškinio priedas Nr. 29), 2020 m. kovo 25 d. skelbimas su aviganių nuotraukomis buvo tokio turinio: „Šuniukai turės LKD-FCI kilmės dokumentus, bus dehelmintizuoti, su mikročipais, pagal amžių paskiepyti, socializuoti (augs šeimoje, vaikų ir kitų šunų kompanijoje)“ (ieškinio priedas Nr. 31), 2020 m. kovo 28 d. skelbimas su aviganių nuotraukomis buvo tokio turinio: „Turim berniukai ir mergytė“ (ieškinio priedas Nr. 30), 2021 m. lapkričio 8 d. Tik tok patalpinti įrašai su aviganio šuniuko nuotraukomis skelbė: „ieškome pačių geriausių mamos ir tėčio, mums 2 mėnesiai“ (dubliko priedai Nr. 16–18).

35. Nagrinėjamoje byloje teismo posėdžio metu teismas atkreipė šalių dėmesį į tai, kad byloje trūksta įrodymų atsakovės kaip verslininkės statuso (ne)buvimui pagrįsti. Atsižvelgdamos į tai, šalys teikė papildomus įrodymus. Pagal byloje esančius įrodymus nustatyta, kad atsakovės vardu Gyvūnų augintinių registre 2022 m. sausio 18 d. buvo įregistruoti du šunys: G. (patinas) ir S. (patelė); atsakovė Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje nėra įregistruota kaip gyvūnų augintinių veisėja (2 failas, b. l. 48), atsakovė vykdo individualią veiklą, kurios rūšies pavadinimas yra „Kirpyklų ir kitų grožio salonų veikla“ (2 failas, b. l. 57), nuomojasi darbo vietą, esančią kirpykloje (2 failas, b. l. 58–61), 2022 m. vasario 15 d. ieškovo pateikti duomenys apie atsakovės vardu Gyvūnų augintinių registre registruotų gyvūnų augintinių sąrašą bei informaciją apie juos patvirtina, kad nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki duomenų gavimo dienos atsakovės vardu skirtingu metu buvo registruota iš viso 17 gyvūnų augintinių ir su jais susijusių įvykių.

36. Aptarti faktiniai duomenys teismui leidžia daryti išvadą, kad atsakovės vykdyti šuniukų pardavimai nebuvo atsitiktinė, o kryptinga ir tęstinė veikla, siekiant pelno. Per mažiau nei trejų metų laikotarpį atsakovės vardu Gyvūnų augintinių registre skirtingu metu buvo registruotas palyginti didelis skaičius – iš viso 17 – gyvūnų augintinių. Byloje esančių skelbimų turinys ir pobūdis rodo, kad atsakovė šuniukus perleisdavo atlygintinai. Atsakovė duodama teismui paaiškinimus, patvirtino, kad dalį augintinių perleido atlygintinai. Ginčo sandorio atveju nustatyta, kad šuniukas O. buvo parduotas už 1 000 Eur. Byloje esančių skelbimų turinys ir pobūdis patvirtina ir tai, kad atsakovė turėjo specialiųjų žinių šuniukų auginimo ir priežiūros klausimais (skelbime buvo nurodoma, kad šuniukai turės LKD-FCI kilmės dokumentus, bus dehelmintizuoti, su mikročipais, pagal amžių paskiepyti, socializuoti). 2021 m. rugpjūčio 28 d. atsakovė garso žinutėje ieškovo sutuoktinei nurodė, kad visi skiepai padaryti, visas karantinas jau išlaikytas pilnai. Šis faktas taip pat patvirtina, kad atsakovė turėjo specialiųjų žinių šuniukų auginimo ir priežiūros klausimais. Liudytoju apklaustas veterinaras R. Ž. atsakovę taip pat apibūdino kaip patyrusią gyvūnų augintoją, kuriai buvo žinomos šuniukų karantino po skiepų rekomendacijos.

37. Atsakovė 2021 m. spalio 19 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vykdyto pas atsakovę patikrinimo metu nurodė, kad aviganių jaunikliai yra gimę 2021 m. rugpjūčio 24 d., kai rujojanti kalė buvo pabėgusi, taip pat jog jaunikliai bus padovanoti giminėms, o vieną pasiliks sau (1 failas, b. l. 123). Tačiau ieškovo atstovė pagrįstai atkreipė dėmesį, kad 2021 m. lapkričio 8 d. Tik tok patalpinti įrašai skelbia apie tai, kad atsakovė ieško naujų šeimininkų šiems šuniukams, o ne, kaip atsakovė nurodė tarnybai, juos ketinama padovanoti giminėms.

38. ESTT yra išaiškinęs, jog sąvoka „pardavėjas ar tiekėjas“ yra objektyvi ir nepriklauso nuo to, ar pardavėjas arba tiekėjas nusprendžia ją vertinti kaip savo pagrindinę ar antrinę ir papildomą veiklą (žr. 2019 m. kovo 21 d. sprendimo byloje Henri Pouvin, Marie Dijoux prieš Électricité de France (EDF), C-590/17, 41 punktą). Atsižvelgiant į tai, teismas nesivadovauja atsakovės pateiktais įrodymais, pagrindžiančiais, kad pagrindinę atsakovės veiklą sudaro grožio paslaugų teikimas. Esminę reikšmę šiuo atveju turi tai, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes tarp atsakovės ir ieškovo egzistuoja nelygybė, kylanti dėl šalių informuotumo ir kompetencijų asimetriškumo (nevienodumo). Iš tiesų atsakovė reguliariai vykdė šuniukų auginimo veiklą ir turėjo gebėjimus, kurių neturėjo ieškovas, nutaręs sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį pagal atsakovės skelbimą internete. Nutarus, kad atsakovė ginčo atveju veikė kaip verslininkė, tarp šalių susiklosčiusiems santykiams taikytinos vartojimo sutarčių ypatumus nustatančios teisės normos (CK 6.228¹–6.228¹⁶ straipsniai). Ginčo šalių 2021 m. rugpjūčio 28 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu taip pat buvo taikytinos ir vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis reglamentuojančios teisės normos (CK 6.350–6.370 straipsniai).

Dėl daikto kokybės trūkumų (ne)buvimo

39. Remiantis ginčui aktualiu metu galiojusio CK 6.363 straipsnio 1 dalimi, vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių atveju laikoma, kad pardavėjas visais atvejais garantuoja daiktų kokybę (garantija pagal įstatymą). Parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t. y. daikto savybės turi atitikti vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį. Pardavėjas atsako pirkėjui už bet kokią daikto neatitiktį sutarčiai, esančią daikto perdavimo metu (to paties straipsnio 2 dalis). Jeigu neįrodoma kitaip, daikto trūkumai, išaiškėję per 6 mėnesius nuo daikto perdavimo, laikomi buvusiais perdavimo metu, išskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su daikto ar jo trūkumo pobūdžiu (to paties straipsnio 11 dalis).

40. Kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (CK 6.333 straipsnio 3 dalis). Vadinasi, šiuo atveju atsakovei kaip pardavėjai teko pareiga įrodyti, kad daikto trūkumai atsirado dėl priežasčių, už kurias atsakingas ieškovas kaip pirkėjas. Teismo vertinimu, atsakovė šios savo įrodinėjimo pareigos neįvykdė, o ieškovas, priešingai, nors ir neturėdamas tokios pareigos, įrodė, kad daikto trūkumai atsirado iki daikto perdavimo pirkėjui, t. y. labiausiai tikėtina šuniuko nugaišimo priežastis yra užsikrėtimas parvo virusu tuo metu, kai šuniukas buvo atsakovės žinioje (CPK 178 straipsnis).

41. Tokią išvadą patvirtina byloje esančių įrodymų visuma. Tai, kad būtent parvovirusinis enteritas buvo šuniuko nugaišimo priežastis, patvirtina išrašas iš šuniuko ligos istorijos, kuriame tiek kaip pirminė, tiek kaip galutinė diagnozė nurodomas „parvovirusinis enteritas“ (1 failas, b. l. 15). Ta pati diagnozė patvirtinta 2021 m. gruodžio 6 d. veterinarijos klinikos (duomenys neskelbtini) pažymoje (1 failas, b. l. 144–146). Šuniuką gydžiusi (duomenys neskelbtini) S. S., teisme apklausta kaip liudytoja, patvirtino, jog šuniukui buvo atliktas greitasis testas dėl parvo viruso, mėginys paimtas iš tiesiosios žarnos, ir jis buvo teigiamas, juostelė nusidažė labai ryškiai. Liudytoja patvirtino, kad abejonių dėl šios diagnozės nekilo, nes ją patvirtino ir kitos aplinkybės: virusinę infekciją rodė kraujo tyrimai, šuniukui pasireiškę klinikiniai simptomai taip pat buvo būdingi parvo virusui. Po šuniuko mirties 2021 m. rugsėjo 10 d. Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas ieškovo užsakymu parengė gaišenos patologinio anatominio tyrimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame kaip patologinė anatominė diagnozė nurodoma ūmi septicemija, įtariama virusinės kilmės infekcija (1 failas, b. l. 53). Septicemija, kaip patvirtino liudytoja S. S., taip pat atsakovės pateiktas šio termino apibrėžimas internete, yra kraujo uždegimas, sepsio forma (1 failas, b. l. 124). Nors konkreti virusinė infekcija minėto gaišenos tyrimo metu nebuvo nustatyta, tačiau kaip matyti iš Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto 2021 m. gruodžio 10 d. atsakymo ieškovui į jo paklausimą, konkrečios virusinės infekcijos patologinio anatominio tyrimo metu nustatyti ir nėra galimybės (1 failas, b. l. 184–185). Šiame rašte taip pat patvirtinama, kad gaišenos patologinio anatominio tyrimo akte nurodytus patologinius anatominius pokyčius bei ūmią septicemiją galėjo sukelti parvovirusinis enteritas.

42. Atsakovė neįrodė savo iškeltos abejonės, kad parvo virusu šuniukas galėjo užsikrėsti po jo perdavimo ieškovui (CPK 178 straipsnis, CK 6.333 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, priešingos išvados nesuponuoja veterinarijos gydytojo R. Ž. be datos išduota pažyma, kad šuniukas 2021 m. rugpjūčio 28 d. buvo apžiūrėtas ir buvo sveikas (1 failas, b. l. 118), taip pat 2021 m. gruodžio 13 d. jo išduotas paaiškinantis raštas, kuriame nurodoma, kad neįmanoma nustatyti, kada įvyko užsikrėtimas parvo virusu (1 failas, b. l. 199). Kaip liudytojas R. Ž. paaiškino teismo posėdžio metu, jis pateikė bendro pobūdžio pažymą apie parvo virusą, t. y. šiuo atveju negalėjo pasakyti, kada galėjo įvykti užsikrėtimas parvo virusu. Tiek atsakovė, tiek minėtas liudytojas patvirtino, kad šuniuko vizito 2021 m. rugpjūčio 28 d. metu nebuvo atliekamas parvo viruso testas ar kiti tyrimai, šuniukas buvo tik apžiūrėtas vizualiai, pamatuota temperatūra ir būtent šių duomenų pagrindu nuspręsta, kad šuniukas sveikas. Ieškovo pateikti duomenys iš internetinės svetainės www.vetpulsas.lt (1 failas, b. l. 56–57), taip pat 2021 m. gruodžio 6 d. veterinarijos klinikos (duomenys neskelbtini) pažyma (1 failas, b. l. 144–146) įrodo, kad labiausiai tikėtina, kad pirmieji klinikiniai požymiai pasireiškia po 3–7 dienų po užsikrėtimo parvo virusu, t. y. šios ligos inkubacinis periodas yra būtent toks. Atitinkamas aplinkybes patvirtino ir liudytoja apklausta S. S., savo parodymus grindusi mokslinio tyrimo rezultatais. Anot jos, yra įmanoma, kad parvo viruso simptomai galėtų pasireikšti per vieną dieną, tačiau paprastai šios ligos inkubacinis periodas yra ilgesnis. Liudytojo R. Ž. 2022 m. sausio 18 d. išduotoje pažymoje kalbama ne konkrečiai apie parvo virusą, o apskritai apie infekcines ligas, todėl teismas neturi pagrindo vadovautis šiuo įrodymu, kaip pagrindžiančiu galimybę parvo virusui pasireikšti per pora valandų (2 failas, b. l. 47).

43. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas civilinio proceso tvarka konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo; įstatymo nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Civiliniame procese vadovaujamasi įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008).

44. Teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų pakanka daryti labiau tikėtiną išvadą, jog šuniukas parvo virusu užsikrėtė dar būdamas pas atsakovę. Darydamas tokią išvadą, teismas atsižvelgė į byloje nustatytas aplinkybes, kurias patvirtino ieškovas ir liudytoja apklausta jo sutuoktinė, kad šuniukas į (duomenys neskelbtini) buvo parvežtas nesustojant kelyje, tą vakarą, kuomet buvo parsivežtas, šuniukas buvo pavedžiotas namo vidiniame kieme su pavadėliu (tą patvirtina ir su ieškiniu pateiktas vaizdo įrašas), ieškovo šeima kitų augintinių neturėjo, šuniukas jokio kontakto su kitais šunimis neturėjo. Priešingai, atsakovė tuo metu turėjo kitų šunų augintinių, su kuriais šuniukas O. galėjo kontaktuoti ir užsikrėsti parvo virusu. Šuniukas sunegalavo praėjus itin trumpam laikui po įsigijimo, t. y. jau kitą dieną.

45. Be to, ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad paprastai nuo parvo viruso rekomenduojama tokio amžiaus šuniukus paskiepyti anksčiau nei tai padarė atsakovė. Šuniukas jo paskiepijimo metu buvo sulaukęs 19 savaičių amžiaus, o pirmu skiepu nuo parvo viruso, remiantis keliais skirtingais šaltiniais, šuniukus rekomenduojama skiepyti 6–12 savaičių amžiaus (1 failas, b. l. 58, 146). Liudytoja apklausta veterinarijos gydytoja paaiškino, kad jų klinikoje pirmu skiepu rekomenduojama skiepyti sulaukus 2 mėnesių amžiaus. Šiuo atveju aplinkybė, kad skiepas nuo parvo viruso Lietuvoje nėra privalomas, neturi teisinės reikšmės, šalims susitarus, kad šuniukas turi būti paskiepytas ir atsakovei patvirtinus, kad visi skiepai atlikti ir karantinas jau išlaikytas. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

46. Remiantis CK 6.363 straipsnio 3 dalies 1 punktu, daikto savybės atitinka sutartį, jeigu, be kita ko, daiktas atitinka pardavėjo pateiktą aprašymą ir turi tokias savybes kaip ir daiktas, kurį pardavėjas pateikė kaip pavyzdį ar modelį. Pagal byloje nustatytas aplinkybes atsakovė ieškovui suteikė klaidingą informaciją apie parduodamą šuniuką. Pirmiausia pažymėtina, kad atsakovė skelbime nurodė, jog šuniukas yra paskiepytas, nors jis buvo paskiepytas tik šuniuko pardavimo dieną. Antra, atsakovė 2021 m. rugpjūčio 28 d. balso žinutėje informavo ieškovo sutuoktinę, jog „visi visi skiepai, visas karantinas jau išlaikytas, viską pilnai“, nors šuniukas nurodytą dieną buvo dar tik paskiepytas, todėl karantinas negalėjo būti išlaikytas. Šiame kontekste nėra svarbu, ar atsakovė sąmoningai suteikė ieškovui klaidingą informaciją, ar tai padarė dėl suklydimo. Vien ši aplinkybė, atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą, pakankama spręsti, kad atsakovė pardavė ieškovui netinkamos kokybės daiktą, nes jis neatitiko atsakovės skelbime pateikto aprašymo ir suteiktos informacijos. Ieškovas ir jo sutuoktinė teismo posėdžio metu patvirtino, kad visų skiepų atlikimas ir karantino išlaikymas jiems buvo esminė aplinkybė, bei kad nesant šio fakto, jie šuniuko apskritai nebūtų pirkę. Teismo neįtikino atsakovės paaiškinimai, kad ji tuo metu nesupratusi karantino reikalavimo, kad, siųsdama tokią balso žinutę, turėjo omenyje tik tai, kad šuniukas jau paaugintas, nes liudytojas R. Ž. patvirtino, kad atsakovė yra patyrusi šunų augintoja, taip pat kad ir šiuo konkrečiu atveju buvo rekomenduota po skiepo pasaugoti šuniuką. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ji būtų perspėjusi ieškovą, jog skelbime pateikta klaidinga informacija, taip pat kad minėtoje balso žinutėje pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, o ieškovas ir jo sutuoktinė patvirtino, kad jiems iki įsigyjant šuniuką nebuvo žinomas faktas, jog skiepai atlikti tą pačią šuniuko įsigijimo dieną (CPK 178 straipsnis).

47. Darytina išvada, kad atsakovė pardavė ieškovui netinkamos kokybės daiktą, todėl už jo trūkumus turi pareigą atsakyti.

Dėl ieškovo pasirinktų pažeistų teisių gynimo būdų

48. Vadovaujantis CK 6.363 straipsnio 7 dalimi, pirkėjas, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, savo pasirinkimu turi teisę per šio kodekso 6.338 straipsnyje nurodytą terminą: 1) reikalauti iš pardavėjo nemokamai pašalinti daikto trūkumus (pataisyti daiktą); 2) reikalauti iš pardavėjo nemokamai pakeisti netinkamos kokybės daiktą tinkamos kokybės daiktu; 3) reikalauti iš pardavėjo atitinkamai sumažinti kainą; 4) vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą. Vadovaujantis šio straipsnio 9 dalimi, visais atvejais pirkėjas turi teisę į nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, atlyginimą.

49. Nagrinėjamu atveju ieškovas pasirinko du skirtingus pažeistų teisių gynimo būdus: reikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą ir reikalauti nuostolių atlyginimo. Padarius išvadą, jog atsakovė pardavė ieškovui netinkamos kokybės daiktą, taip pat jog šis trūkumas ieškovui buvo esminis, ieškovo reikalavimas sugrąžinti už šuniuką O. sumokėtą kainą (1 000 Eur) yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

50. Teismas neturi pagrindo sutikti su atsakove, jog ieškovas nuostolių atlyginimo galėtų reikalauti tik tuo atveju, jeigu įrodytų, kad atsakovė žinojo apie tai, jog šuniukas yra užsikrėtęs parvo virusu. Tokios išvados negalima daryti įvertinus paminėtą teisinį reguliavimą, suteikiantį teisę visais atvejais reikalauti nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, atlyginimo tuo atveju, jeigu įrodomos civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.363 straipsnio 9 dalis).

51. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje, aiškindamas bendrąsias pirkimo–pardavimo sutarčių nuostatas (taikytinas ne tik vartojimo, bet visoms pirkimo–pardavimo sutartims), taip pat yra pažymėjęs, jog pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimo atveju pirkėjas gali gintis bendraisiais teisių gynimo būdais, pavyzdžiui, reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Taigi be CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisių gynimo būdų, pirkėjas turi teisę reikalauti iš pardavėjo taip pat atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl netinkamos kokybės daikto perdavimo. Skirtingi specialūs pirkėjo teisių gynimo būdai, įtvirtinti CK 6.334 straipsnyje, gali būti pirkėjo pasirinkimu derinami kartu, jeigu vieno jų nepakanka pažeistoms teisėms atkurti. Be to, specialūs pirkėjo teisių gynimo būdai gali būti derinami su nuostolių atlyginimu. Nuostolių atlyginimas yra bendrasis pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimo padarinys, o atlyginami turi būti tie nuostoliai, kurie atsirado dėl sutarties pažeidimo ir kurie nebuvo kompensuoti CK 6.334 straipsnyje įtvirtintais pirkėjo teisų gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010).

52. Teismo vertinimu, ieškovas nagrinėjamu atveju įrodė visas civilinės atsakomybės sąlygas: atsakovė, parduodama netinkamos kokybės daiktą, atliko neteisėtus veiksmus, kurie nulėmė nuostolių ieškovui kilimą – ieškovas turėjo papildomų išlaidų šuniuko gydymui (325,17 Eur), gaišenos patologiniam anatominiam tyrimui (50 Eur), utilizavimui (45 Eur) ir advokatui už pretenzijos atsakovei parengimą (180 Eur) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Remiantis CK 6.249 straipsnio 4 dalimi, be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos: 1) protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; 2) protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; 3) protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Šiuo atveju nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų spręsti, jog kurios nors ieškovo patirtos išlaidos būtų buvusios neprotingos, pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia, kad jos buvo faktiškai patirtos (1 failas, b. l. 59, 60–61, 62–63). Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti 600,17 Eur nuostolių atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

53. Ieškovas ieškiniu taip pat prašo priteisti iš atsakovės 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Remiantis Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punktu, be kitų teisių, vartotojai turi teisę į pažeistų teisių gynimą ir į turtinės ir neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą. Remiantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

54. Nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai teismui leido įsitikinti prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio pagrįstumu. Ieškovas ir jo sutuoktinė teismo posėdžio metu paaiškino, kad neturtinę žalą kildina iš patirtų dvasinių išgyvenimų, iš to, kad ypač vaikai išgyveno, tai turėjo būti dovana vaikui gimtadienio proga, vaikai iki šiol negali užmiršti šuniuko. Be to, ieškovas ir jo sutuoktinė pažymėjo, kad atsakovės reakcija į žinią, kad šuniukas nugaišo, buvo neadekvati, pažeistų teisių gynimas užėmė daug laiko ir streso. Ieškovas paaiškino, kad sunku susikoncentruoti darbe, nes vis galvoja apie šią situaciją. Teismo vertinimu, šiuos paaiškinimus patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga. Kaip matyti iš išrašo iš ligos istorijos, šuniuką ieškovo šeima kasdien veždavo į veterinarijos kliniką, juo rūpinosi ir dėjo visas pastangas šuniuko gyvybei išsaugoti – šuniukas O. jiems buvo svarbus. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų abejoti ieškovo šeimos dvasinių išgyvenimų nuoširdumu. Atsakovė, parduodama šuniuką, nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, nes ieškovui suteikė klaidingą informaciją apie šuniuko skiepijimą ir išlaikytą karantiną, šuniuką paskiepijo tą pačią dieną, kuomet jis buvo parduodamas, be to, vėliau nei įprastai rekomenduojama paskiepyti tokio amžiaus šuniukus. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, yra pagrindas spręsti, jog ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

55. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Ieškinį patenkinus, iš atsakovės ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1 900,17 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. lapkričio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

56. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teismas, nuspręsdamas patenkinti ieškinį, atsakė į esminius šalių argumentus, o kiti šalių argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui teisiškai nėra reikšmingi.

Dėl bylinėjimo išlaidų paskirstymo

57. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

58. Ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad jis patyrė iš viso 3,784,86 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: žyminis mokestis už ieškinį (43 Eur), ieškinio parengimas (900 Eur), dubliko parengimas (1 140 Eur), pasirengimas 2022 m. sausio 19 d. posėdžiui ir atstovavimas jame (360 Eur), atstovavimas 2022 m. sausio 20 d. teismo posėdyje, 2022 m. sausio 27 d. prašymo dėl papildomų įrodymų išreikalavimo parengimas, 2022 m. vasario 1 d. prašymo dėl informacijos suteikimo Gyvūnų augintinių registrui rengimas, 2022 m. vasario 15 d. prašymo dėl papildomų dokumentų pateikimo rengimas (420 Eur), pasirengimas 2022 m. kovo 8 d. teismo posėdžiui ir atstovavimas jame (360 Eur), išlaidos už informacijos gavimą iš VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (9,86 Eur), 2022 m. kovo 10 d. prašymo teismui dėl teismo liudijimo išdavimo rengimas, 2022 m. kovo 15 d. prašymų Gyvūnų augintinių registrui rengimas, 2022 m. kovo 21 d. prašymo teismui dėl papildomo įrodymo pridėjimo ir teismo liudijimo išdavimo rengimas, 2022 m. balandžio 1 d. prašymo teismui dėl papildomo įrodymo pridėjimo prie bylos rengimas, 2022 m. balandžio 5 d. prašymo D. M. rengimas, pasirengimas 2022 m. balandžio 14 d. teismo posėdžiui ir atstovavimas jame (552 Eur) (1 failas, b. l. 76, 77, 80, 2 failas, b. l. 35–40, 92–99, 118–120).

59. Ieškovo patirtos teisinių paslaugų išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ nustatyto maksimalaus priteistino užmokesčio už tokių teisinių paslaugų suteikimą. Ieškovo patirtos teisinių paslaugų išlaidos yra protingos, įvertinus ieškovo atstovės suteiktų paslaugų kiekį ir tam skirtą laiką, todėl teismas neturi pagrindo jų mažinti.

60. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovui iš atsakovės priteistina iš viso 3,784,86 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškinys patenkintas, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo nepriteistinos.

61. Valstybė šioje byloje patyrė 8,96 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Nusprendus ieškinį patenkinti, šios procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos valstybės naudai iš atsakovės (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės T. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) už šuniuką O. sumokėtą kainą – 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų), 600,17 Eur (šešis šimtus eurų 17 centų) nuostolių atlyginimo, 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 900,17 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. lapkričio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3,784,86 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 86 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės T. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 8,96 Eur (aštuonių eurų, 96 ct) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjus, mokėjimo kvitą reikia pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Vilija Ranceva