Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Erika Misiūnienė, kolegijos teisėjai Eugenija Morkūnienė, Audrius Saulėnas, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, viešame teismo posėdyje dalyvaujant ieškovo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui Augustui Ručinskui, žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Palangos komunalinis ūkis“ apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Palangos komunalinis ūkis“, trečiajam asmeniui VĮ Kretingos miškų urėdijai dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti valstybės naudai iš atsakovės UAB „Palangos komunalinis ūkis“ 8250 Lt padarytai žalai atlyginti. Nurodė, kad 2007-07-12 patikrinus UAB „Palangos komunalinis ūkis“ eksploatuojamą žvyro karjerą nustatyta, jog neturint leidimo nukirsta medžių. Teigia, jog šiuos veiksmus, kuriais pažeisti teisės aktų nuostatai, nurodė atlikti atsakovės direktorius K. S.. Vadovaujantis LR CK 6.264 str. 1 d. atsakovė turi atlyginti dėl jos darbuotojų kaltės padarytą žalą.

Palangos miesto apylinkės teismas 2008 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino. Iš atsakovės UAB „Palangos komunalinis ūkis“ Lietuvos Respublikos valstybės naudai priteisė 8250 Lt padarytai žalai atlyginti, 247,50 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad pažeidžiant teisės aktų reikalavimus buvo nukirsta 11 pušų, 5 juodalksniai ir 1 beržas, tuo padaryta 8250 Lt žala aplinkai. Pažymėjo, kad želdiniai, kurie auga kurortų apsaugos zonose, yra saugotini ir jiems kirsti yra reikalingas leidimas, neatsižvelgiant į tai, jog to nėra numatyta 2005-08-26 valstybinės žemės nuomos sutartyje. Nurodė, kad atsakovės pateikta 2003-02-26 PVM sąskaita?faktūra neįrodo, už ką atsakovė mokėjo trečiajam asmeniui 7685,90 Lt, nes atsakovė valstybinės žemės nuomos sutartį pasirašė tik 2005-08-26.

Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Palangos komunalinis ūkis“ prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nevertino, jog karjere vyksta naudingų iškasenų kasybos procesas, kurį reglamentuoja Žemės gelmių įstatymas, todėl padarė klaidingą išvadą dėl žalos kraštovaizdžiui padarymo. Apeliantė pažymi, kad tarp jos ir valstybės yra sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, kurios 6 p. išvardytos visos specialios žemės naudojimo sąlygos, tačiau atsakovė nėra įpareigota saugoti želdinius ar gauti leidimą juos pašalinti. Nurodo, kad atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti nėra būtinų sąlygų: kaltės, neteisėtų veiksmų, be to, žala kraštovaizdžiui nepadaryta, o nukirstų medžių vertė sumokėta buvusiam teritorijos valdytojui ? miškų urėdijai.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo apeliacinio skundo netenkinti, o Palangos miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovės direktorius pripažino kaltę dėl padaryto pažeidimo ir paskirtą baudą sumokėjo. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visus byloje esančius įrodymus, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2007-10-17 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas apie tai, jog UAB „Palangos komunalinis ūkis“ direktorius K. S., neturėdamas Palangos miesto savivaldybės administracijos leidimo, savavališkai nurodė nukirsti medžius (buvo nukirsta 11 pušų, 5 juodalksniai ir 1 beržas), tuo padarė žalą kraštovaizdžiui (b. l. 5-6). Nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje UAB „Palangos komunalinis ūkis“ direktoriui K. S. buvo paskirta 350 Lt bauda (b. l. 4), kurią jis sumokėjo. Iš aplinkai padarytos žalos apskaičiavimo (b. l. 21-22) matyti, jog atsakovės darbuotojai, nukirsdami 17 vnt. medžių, gamtai padarė 8250 Lt žalą, kurią privalo atlyginti (CK 6.245?6.249 str.).

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas įpareigoja juridinius ir fizinius asmenis saugoti aplinką bei tausoti gamtos išteklius (9 str.), o neteisėta veika padarius žalą aplinkai ? ją atlyginti (14 str. 6 p.). Šio įstatymo 34 str. 2 d. nustatyta, kad ūkio subjektams taikoma civilinė atsakomybė, neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokią žalą aplinkai arba realią jos grėsmę, atsiradusią dėl jų ūkinės veiklos. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad atsakomybė už aplinkai padarytą žalą siejama su neteisėta veika, dėl kurios atsiranda ar gali kilti žala aplinkai. Galima teigti, jog įstatyme įtvirtinta griežtoji atsakomybė (atsakomybė be kaltės) už žalą, padarytą bet kokia ūkine veikla, aplinkai.

Pagal Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 3 str. 7 d. Palanga turi kurorto statusą. Ištrauka iš Palangos miesto bendrojo plano (b. l. 20) įrodo, kad atsakovės naudojamas žvyro karjeras, esantis Liepojos pl. 2D, Palangoje, patenka į antrąją kurorto apsaugos zoną. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. 274 patvirtintos Saugotinų želdinių, augančių ne miško žemėje, apsaugos, priežiūros, tvarkymo ir nuostolių juos sunaikinus ar sužalojus atlyginimo tvarkos 2.9. punktu, saugotini yra želdiniai, augantys kurortų apsaugos zonose, išskyrus privačių namų valdas ir sodininkų bendrijų privačius sklypus. Želdiniams, augantiems šioje zonoje, kirsti reikalingas savivaldybės institucijos išduodamas leidimas. Atkreiptinas dėmesys, kad norintys atlikti šiuos darbus asmenys nustatyta tvarka privalo atlyginti numatomų nukirsti želdinių vertę arba įsipareigoja vietoj jų savivaldybės darbuotojų nurodytoje vietoje pasodinti nurodytų matmenų medžių ir krūmų nurodytą kiekį ir juos prižiūrėti trejus metus, be to, prieš išduodant leidimą numatyti iškirsti medžiai pažymimi žymekliu (9, 10 p.).

Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad apeliantė tvirtina, jog už karjere augančių želdinių pašalinimą Kretingos miškų urėdijai sumokėjo 7685 Lt, todėl ieškinys dėl žalos atlyginimo nepagrįstas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog atsakovės pateikta 2003-02-26 PVM sąskaita?faktūra GDB Nr. 7719954 neįrodo, už ką UAB „Palangos komunalinis ūkis“ mokėjo VĮ Kretingos miškų urėdijai 7685,90 Lt, teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad tuo metu atsakovė dar nebuvo žvyro karjero Liepojos pl. 2D, Palangoje, nuomininkė. Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad medžių kirtimas buvo vykdomas turint leidimą ir vadovaujantis Saugotinų želdinių, augančių ne miško žemėje, apsaugos, priežiūros, tvarkymo ir nuostolių juos sunaikinus ar sužalojus atlyginimo tvarkos nuostatomis, priešingai ? bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pripažino, jog leidimą kirsti medžius gavo tik po šio įvykio. Esant šioms aplinkybėms negalima daryti išvados, jog atsakovė sumokėjo už nukirstus medžius, ir yra pagrindas netaikyti jai civilinės atsakomybės už gamtai padarytą žalą.

Apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovė nėra įpareigota saugoti želdinius ar gauti leidimą juos pašalinti, atmestinas kaip nepagrįstas, nes atsakovė, kaip ir visi kiti Lietuvos Respublikoje veikiantys fiziniai ir juridiniai asmenys, privalo laikytis ne tik sudarytos sutarties, bet ir LR įstatymų reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys, jog tarp atsakovės ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2005-08-26 sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties 15 p. nustatyta, jog nuomininkas įsipareigoja laikytis nuomos sutarties ir įstatymų, už kurių nevykdymą jis atsako pagal įstatymus. Tai, kad atsakovė teigia nežinojusi apie nurodytus teisės aktų reikalavimus, nėra jos neteisėtus veiksmus pateisinanti ir nuo atsakomybės atleidžianti aplinkybė (CK 1.6 str.). Kolegija neginčija atsakovės argumento, jog jos vykdomą kasybos procesą reglamentuoja LR žemės gelmių įstatymas, tačiau už šiame sklype augančių želdinių pašalinimą atsakomybė numatyta pagal LR aplinkos apsaugos įstatymą ir LR aplinkos ministro 2001 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. 274 patvirtiną Saugotinų želdinių, augančių ne miško žemėje, apsaugos, priežiūros, tvarkymo ir nuostolių juos sunaikinus ar sužalojus atlyginimo tvarką.

Atmestinas atsakovės argumentas, jog civilinė atsakomybė kyla iš sutarties, nes medelynas pašalintas, kai šalis siejo prievoliniai teisiniai santykiai. Atkreiptinas dėmesys, jog LR civilinis kodeksas įtvirtina dvi civilinės atsakomybės rūšis ? sutartinę ir deliktinę (CK 6.245 str.). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, žalos gamtai padarymas nėra įtrauktas ir aptartas 2005-08-26 valstybinės žemės nuomos sutartyje, todėl nagrinėjamos bylos atveju nėra pagrindo taikyti sutartinę atsakomybę.

Kaip nepagrįsti atmestini ir atsakovės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų. Pažymėtina, kad atsakovės neteisėti veiksmai įrodyti administracinio teisės pažeidimo nutarimu, šis nutarimas yra nepanaikintas, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas taikyti jai deliktinę atsakomybę (Aplinkos apsaugos įstatymo 34 str. 2 d.). Iš galiojančių materialinės ir proceso teisės normų analizės darytina išvada, kad siekiant įrodyti žalą kaip civilinės atsakomybės sąlygą, privalu įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams (pvz., aplinkai, gamtai ir pan.), jos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios naudotinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.45 str. įtvirtintus protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus. Konstatuotina, kad padarytos žalos dydis įvertintas pagal Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių ir apskaičiavimo metodikos nuostatas, priežastinis ryšys tarp atsakovės veikos ir padarytos žalos yra aiškus, todėl nėra pagrindo teigti, kad civilinės atsakomybės sąlygos nebuvo nustatytos. Be to, nepagrįstas atsakovės argumentas, jog žala kraštovaizdžiui suvokiama kaip neturtinė, nes aplinkai padarytos žalos apskaičiavimo tvarka patvirtinta LR aplinkos ministro 2002-09-09 įsakymu Nr. 471.

Kadangi UAB „Palangos komunalinis ūkis“ padarė ne tik pažeidimą, numatytą ATPK 78 straipsnio 1 dalyje, už kurį jai buvo paskirta 350 Lt bauda, bet ir žalą gamtai, pirmosios instancijos teismas teisingai taikė CK nuostatas, reglamentuojančias civilinę atsakomybę, ir pagrįstai pripažino, jog atsakovė savo veiksmais padarė žalą gamtai, kurią turi atlyginti. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nenustatyta teisinių pagrindų, kurie leistų taikyti teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės netaikymą ar jos sumažinimą (CK 6.253 str.). Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, apeliantas nepateikė įrodymų apeliacinio skundo argumentams pagrįsti, todėl pripažintina, kad atsakovas savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą gamtai privalo atlyginti.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325?330 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.