- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-04-21
- Bylos Nr.
- N-575-521-06
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutarimo M. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2005 m. lapkričio 30 d. nutarimu nutarė M. M. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnio pažeidimą paskirti administracinę nuobaudą - 300 litų baudą.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2005 m. lapkričio 30 d. nutarimu nustatė, kad M. M. 2005 m. lapkričio 25 d. apie 15.15 val, iš parduotuvės „MAXIMA“, esančios Ukmergės g. 23, Panevėžyje, pagrobė 0,5 litro talpos butelį viskio „Black Jack Gold“, 20,99 Lt vertės, tuo padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 straipsnyje. Teismas nurodė, kad nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu neigė savo kaltę, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti parduotuvės darbuotojų rašytiniais paaiškinimais: 2005 m. lapkričio 25 d. apsaugos darbuotojo V. V. pareiškimu, kuriame jis paaiškino, jog suveikus apsaugos magnetiniams varteliams jis sulaikė M. M. , pas kurį rankinėje buvo rastas minėtas viskio butelis, už kurį nebuvo apmokėta; pardavėjos R. Ž. parodymais, jog M. M. praėjus pro apsaugos magnetinius vartelius, jie suveikė, o administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo ir nuvestas į apsaugos darbuotojų patalpas. Taip pat, M. M. kaltė įrodyta ir 2005 m. lapkričio 25 d. surašytu poėmio aktu, iš kurio matyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiams asmuo bandė pasisavinti butelį viskio.
Šalies argumentai
M. M. apeliaciniu skundu prašo jam skirtą nuobaudą - 300 litų baudą –panaikinti ir administracinę bylą nutraukti. Apeliantas nurodo, kad nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas objektyviai, visapusiškai ir išsamiai neįvertino visų bylos aplinkybių. Jis serga psichine liga, CNS sutrikimais, yra psichoneurologinio kabineto įskaitoje bei yra nepakaltinamas, t.y. dėl savo ligos negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Bylą nagrinėjusi teisėja šios aplinkybės neįvertino ir atsisakė išreikalauti iš psichoneurologinio kabineto pažymą apie jo psichinę būklę, nors jis bylos nagrinėjimo metu jis prašė išreikalauti tokią pažymą. Kadangi jis nepakaltinamas, todėl pagal ATPK 19 straipsnį jis negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Be to, jo liga gali būti vertinama kaip atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinanti aplinkybė. Taip pat apeliantas teigia, kad bylą nagrinėjusi teisėja nepagrįstai atsisakė tenkinti mano prašymą išreikalauti iš parduotuvės 2005 m. lapkričio 25 d. vaizdo kameros įrašą. Už analogišką pažeidimą jis baustas tik vieną kartą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. N3-443/06 konstatavo, kad „<...> Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus nurodyti savo sprendimų motyvus (Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1994 m. balandžio 19 d., § 61). <...> Teisės doktrinoje ilgą laiką pripažįstama, kad nemotyvuotas teismo sprendimas demokratinėje visuomenėje laikomas piktnaudžiavimo valdžia pasireiškimu. Motyvuoti teismų sprendimai yra būtina sąlyga užtikrinti visuomenės pasitikėjimą teismų sistema. Motyvuoti teismų sprendimai leidžia žmonėms numatyti galimus teismo sprendimus ir tokiu būdu užtikrinti teisinio aiškumo bei tikrumo principus. Tokie teismo sprendimai sudaro prielaidas suvienodinti teismų praktiką, užtikrinti, kad visi teismai vienodai suprastų ir aiškintų teisės normas. Teismo sprendimo motyvai sudaro prielaidas asmeniui veiksmingai pasinaudoti apeliacijos teise. Dažnai bylose yra pateikiami konkuruojantys argumentai ir prieštaringi įrodymai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymi, kad teismas priimdamas sprendimus vykdo teisingumą, kurio vienas aspektų yra tai, kad teismui priimant ar atmetant argumentus bei įrodymus, vertybės yra išdėstomos tam tikra hierarchija. Motyvuoti teismų sprendimai visuomenei padeda suvokti, kokias vertybes ir kokiu mastu gina teismas. <...> Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai“.
Šioje byloje asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn M. M. pateikė teismui eilę prašymų – prašė teismo gauti pažymą iš psichinių ligų dispanserio dėl jo sveikatos būklės, išreikalauti daiktinius įrodymus, filmuotą medžiagą. Byloje nėra jokių duomenų, kad teismas būtų sprendęs M. M. prašymus, jeigu juos atmetė – tai dėl kokių motyvų. Byloje nėra tirta M. M. gynybos versija, kad jis yra nepakaltinamas, dėl savo ligos negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Todėl nagrinėjant bylą buvo pažeista M. M. teisė į gynybą, bei teisė į teisingą bylos nagrinėjimą (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. ir kt.). Todėl skundžiamas teismo nutarimas yra neteisėtas. Apeliacinės instancijos teismas procesinių trūkumų pašalinti negali, todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, byla grąžinama iš naujo nagrinėti teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
M. M. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutarimą panaikinti, grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.
Nutartis neskundžiama.