Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. A2.6.-215-952/2014

2014 m. vasario 10 d.

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. M., jo atstovui Virginijui Savickui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Radviliškyje, besimokančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M., 2013 m. gruodžio 23 d. 23.10 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), užsipylęs kuro, neištraukė kuro užpylimo pistoleto ir, važiuodamas automobiliu SAAB 9-3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė kuro užpylimo žarną. Eismo įvykio metu apgadinta kuro užpylimo žarna.

Be to, E. M. buvo kaltinamas tuo, kad 2013 m. gruodžio 23 d. 23.10 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), pasišalino iš eismo įvykio vietos.

E. M. teismo posėdžio metu prisipažino administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje padarymu, nuoširdžiai gailėjosi ir paaiškino, kad tą dieną užsuko į automatinę degalinę „Statoil 123 Tilžė“. Susimokėjęs už kurą, pradėjo pilti dyzelinį kurą. Nuėjo į mašiną pasidėti lojalumo kortelės ir pamiršo apie įdėtą kuro žarną. Pradėjęs važiuoti, pajuto, kad kažkas jį tempia ir sustojo. Išlipęs iš automobilio pamatė, kad yra iškritusi dyzelinio kuro užpylimo žarna. Apžiūrėjęs žarną, pamatė, kad jai žala nepadaryta. Automobiliui taip pat nebuvo padaryta jokia žala, todėl nuvažiavo. Grįžęs namo, paskambino į Statoil kontaktų centrą ir pranešė apie įvykį. Policijai nepranešė, nes galvojo, kad jokios žalos nepadarė, nes dyzelinio kuro užpylimo žarnai, iš kurios jis pylėsi kurą, žala nebuvo padaryta, o benzino užpylimo žarnos jis neapžiūrėjo. Sužinojęs, kad padarė žalą, ją iškart atlygino.

Liudytoja A. M. parodė, kad automobilis SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo sūnus E. M., priklauso jai, tačiau ji leidžia sūnui naudotis automobiliu. Apie minėtą įvykį ji sužinojo tik gavusi šaukimą iš policijos. Nuvykusi į policiją sužinojo apie minėtą įvykį. Susisiekusi su Statoil atstovais atlygino padarytą žalą.

Liudytojas G. Č. parodė, kad yra UAB „Statoil“ darbuotojas. Degalinė, esanti (duomenys neskelbtini), yra filmuojama, operatoriaus joje nėra. Apie įvykį buvo pranešta klientų aptarnavimo skyriaus budinčiai linijai. Apie įvykį pranešė klientas, atvykęs užsipilti degalų ir pamatęs, kad yra nutraukta benzino užpylimo žarna. Peržiūrėję vaizdo įrašą, pamatė, kad automobilis važiavo neištraukus kuro užpylimo žarnos, kuri tempdama laužė šalia esančio benzino užpylimo pistoletą. Iš automobilio iškrito dyzelino užpylimo žarna, kuri nebuvo sugadinta. Asmuo, išlipęs iš automobilio, galėjo nepastebėti, kad sugadino benzino užpylimo žarną, kadangi atkreipė dėmesį tik į ant žemės nukritusią dyzelinio kuro užpylimo žarną. Be to, benzino pistoletas liko kabėti kolonėlėje, nutrūkusi žarna nukrito ant žemės. Padaryta žala atlyginta.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas E. M. surašytas dėl pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos matyti, kad E. M. nuo pat administracinės teisenos pradžios (16 b. 1.) neneigė ir neginčija fakto, jog nustatytu laiku buvo eismo įvykio vietoje, pripažino, kad užsipylęs dyzelinio kuro, neištraukė kuro užpylimo pistoleto, tačiau teigia, kad būdamas įvykio vietoje nesuprato, jo galėjo nutraukti benzino užpylimo žarną, todėl, įsitikinęs, kad dyzelinio kuro žarnai žala nepadaryta, ją pakabino ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Buvo įsitikinęs, kad niekam žalos nepadarė, nieko nesugadino. Tačiau kiti įrodymai (eismo įvykio vietos schema, foto nuotraukos, tarnybinis pranešimas, AB „Lietuva Statoil“ pareiškimas) byloje patvirtina, kad E. M., neištraukęs dyzelinio kuro užpylimo žarnos, nutraukė benzino užpylimo žarną, taip ją sugadindamas.

LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (ATPK 10, 11 str.). Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. sugadinimas ar apgadinimas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto.

Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad E. M. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, be paties E. M. paaiškinimų, įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu (1,2 b.l.), tarnybiniu pranešimu (3 b.l.), eismo įvykio vietos schema (5 b.l.), foto nuotraukomis (7-13 b.l.), AB „Lietuva Statoil“ pareiškimu, „Statoil 1-2-3 Tilžės“ pranešimu, pažyma apie asmens baustumą (32 b.l.), charakteristika (53 b.l.) bei posėdžio metu liudytojo G. Č. ir liudytojos A. M. parodymais. Iš administracinio teisė pažeidimo byloje surinktų įrodymų matyti, kad E. M. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (t.y. kad E. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punktą, įpareigojantį eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai) lėmė UAB „Lietuva Statoil“ kuro užpylimo žarnos sugadinimą. Todėl teismas sprendžia, kad E. M. padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

Be to, E. M. kaltinamas tuo, kad 2013 m. gruodžio 23 d. 23.10 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Kelių eismo taisyklių (toliau - ir KET) 3.11 p. reglamentuoja, kad eismo įvykis, tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Nustačius, kad, E. M., vairuodamas automobilį, apgadino UAB „Lietuva Statoil“ kuro užpylimo žarną, seka (KET 234 p.), kad eismo įvykis buvo ir į vietą turėjo būti kviečiama policija, eismo įvykį sukėlęs E. M. privalėjo nepasišalinti iš įvykio vietos ir pranešti apie eismo įvykį policijai (KET 234 p.). Taigi, E. M. veiksmai - nepranešė policijos pareigūnams ir išvažiavo iš eismo įvykio vietos - formaliai atitinka ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius, tačiau teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog pagal šio nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu - tyčia. Todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą - pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N1-l872/2007).

E. M. iš karto pripažino visas esmines įvykio aplinkybes ir deklaravo savo įsitikinimą, kad įvykio vietoje nepastebėjo, kad padarė žalą benzino užpylimo žarnai, nes pats pylėsi dyzeliną, todėl nekvietė policijos ir neliko įvykio vietoje. Visa tai, kas paminėta, taip pat tai, kad dyzelinio kuro užpylimo žarna nebuvo sugadinta (sugadinta benzino užpylimo žarna, kuri nebuvo iškritusi), be to buvo tamsus paros metas ir jis galėjo nepastebėti, kad apgadino benzino užpylimo žarną, leidžia daryti išvadą, kad E. M. iš tikrųjų galėjo nepastebėti padarytų apgadinimų. Vien ta aplinkybė, kad vairuotojas apgadino turtą ir nepranešė policijai, negali būti pagrindas teigti, kad tai tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos (Šiaulių apygardos teismo 2013-05-14 nutartis Nr. ATP-221-354/2013).

Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį ir kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Išanalizavus įvykio aplinkybes ir bylos medžiagą negalima daryti vienareikšmiškos išvados dėl E. M. suvokimo sukėlus eismo įvykį, kad jis būtų vengęs atsakomybės, pareigos atlyginti galbūt padarytą žalą, neigęs buvimo įvykio vietoje faktą, stengęsis paslėpti eismo įvykio pėdsakus ar pan. Priešingai, E. M., grįžęs namo paskambino Statoil klientų informavimui skyriui, nurodydamas apie įvykį, kviečiamas nuvyko į policijos įstaigą dėl įvykio pasiaiškinti, nupasakojo įvykio aplinkybes ir jų neneigė bei atlygino padarytą žalą. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad E. M., pildamasis dyzelinį kurą ir neištraukęs dyzelinio kuro užpylimo pistoleto, pradėjo važiuoti, todėl nemanė, kad galėjo sugadinti benzino užpylimo žarną, t. y. sukėlęs eismo įvykį - sąžiningai klydo dėl savo veiksmų esmės, vadinasi, nebuvo pagrindo susiformuoti suvokimui, kad jo pasišalinimas prieštarauja teisės aktų reikalavimams. Priešingai išvadai padaryti neginčijamų įrodymų nėra, abejonės vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Nenustačius būtino ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo subjektyviosios pusės požymio – veikimo tyčia, administracinė atsakomybė pagal šį straipsnį negalima, todėl bylos dalis dėl šio pažeidimo nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis pripažįstama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, sudėtis.

E. M. kaltu dėl padaryto teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 str. 2 d., prisipažino visiškai ir dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi, tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, administracine tvarka už tokios pačios rūšies ar kitus teisės pažeidimus nebaustas, todėl atsižvelgus į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nesant jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad nuobaudos tikslai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str.) bus pasiekti jam paskyrus sankcijoje numatytą nuobaudą - minimalią baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, teismas

nutaria:

E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti administracinę nuobaudą – 100 Lt (vieno šimto litų) dydžio baudą.

E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti nuobaudą gavimo dienos, o jei nutarimas apskundžiamas – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo skundo atmetimo dienos.

Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB bankas „Swedbank“, b. k. 73000, įmokos kodas 6030, sąskaitos Nr. LT 247300010112394300). Sumokėjus baudą, kvito šaknelę būtina pristatyti protokolą surašiusiai institucijai, priešingu atveju baudos išieškojimas bus perduotas antstoliams.

Nutarimo nuorašą per 3 dienas įteikti (išsiųsti) E. M., jo atstovui ir Šiaulių apskrities VPK Radviliškio r. PK.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Šiaulių apygardos teismui ar per šį apylinkės teismą.