Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant Elonai Mackutei, ieškovei G. B. ir jos atstovei advokato padėjėjai Žavintai Jurgelėnienei, atsakovui M. B., trečiojo asmens Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui nedalyvaujant, apie posėdį pranešta, uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovui M. B. dėl nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti skirtų daiktų priteisimo, trečiasis asmuo - Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius

Aprašomoji dalis

nustato:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Civilinėje byloje Nr.2-821-839/2010 teismo 2010-11-30 sprendimu (9-16 b.l.) buvo nutraukta šalių santuoka, nustatyta nepilnametės šalių dukros L. B. gyvenamoji vieta kartu su motina G. B., o turtas padalytas taip, kad atsakovui natūra atiteko butas, kuriame iki to šalių šeima su nepilnamete dukra gyveno.

Minėtoje civilinėje byloje nei viena iš šalių, nors buvo pareikštas tiek ieškinys, tiek priešieškinis, nenurodė kaip dalintino ir nepasidalijo turto, kurį ieškovė nurodė kaip skirtą jų nepilnametės dukros poreikiams tenkinti ir prašė jai priteisti - drabužių spintos, komodos, rašomojo stalo su 4 stalčių komplektu, pakabinamos knygų lentynos su 2 spintelėmis, elektrinio juodos spalvos pianino „Casio CDP-200R“ su kėdute, sidabrinės spalvos magnetolos su CD grotuvu „Philips“. Šių daiktų, kadangi jie minėtu teismo sprendimu nebuvo paskirti ieškovei, atsakovas gera valia neatidavė.

Ieškovė nurodė, kad visi šie daiktai buvo skirti jų dukros poreikiams tenkinti, todėl jų nesidalijo, tikėjosi, kad ginčas su atsakovu dėl to nekils.

Atsakovas nurodė, kad šie daiktai buvo skirti ne vien tik jų dukros poreikiams tenkinti, o baldai buvo įgyti už jo motinos pinigines lėšas, būtent todėl šių daiktų, jo teigimu, jie ir nesidalijo.

Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (LR CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad, kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (LR CK 3.89 straipsnio 2 dalis) paneigti LR CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-343/2006; 2006 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Z.. v. V. Z., bylos Nr. 3K-3-538/2006; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. L. v. J. L., bylos Nr. 3K-3-490/2007; kt.). Taigi, įrodinėjimo našta dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe tenka šaliai, siekiančiai nuginčyti pirmiau nurodytose normose įtvirtintą turto bendrumo prezumpciją.

Santuokos nutraukimo byloje atsakovas neįrodinėjo ir nepaneigė sutuoktinių turto – ginčo daiktų – bendrumo prezumpcijos, t.y. neįrodė, kad jie, konkrečiai, vaiko kambario baldai, priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, nes, atsakovo teigimu, už juos sumokėjo jo motina. Šioje byloje jis taip pat nurodė tik tokį faktą buvus, tačiau nepateikė tai galinčių patvirtinti įrodymų (LR CPK 178 str.), nors įrodinėjimo pareiga jam buvo išaiškinta (75 b.l.). Taigi, civilinėje byloje Nr.2-821-839/2010 nebuvo pagrindo ir šioje byloje nėra pagrindo pripažinti, kad vaiko kambario baldai yra atsakovo asmeninė nuosavybė.

Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas reiškia, kad, sprendžiant visus šeimos klausimus, susijusius su vaikais, pirmiausia būtina atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Taigi jis taikytinas ir sprendžiant sutuoktinių turto padalijimo klausimus. Šis principas detalizuotas teisės normose, reguliuojančiose atskirus turto padalijimo tarp sutuoktinių aspektus. LR CK 3.120 straipsnio 1 d. nustato, kad į dalytiną turtą neįtraukiami daiktai, skirti nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, o 2 d. numato, kad turtas, skirtas nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, yra perduodamas neišieškant kompensacijos tam sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai.

Taigi nepilnamečio vaiko teisės, numatytos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, dėl to, kad tėvai nutraukia santuoką, negali būti pažeidžiamos.

Ieškovė nurodė, kad visi ginčo daiktai buvo skirti jų nepilnametės dukros poreikiams tenkinti: baldais buvo apstatytas jai gyventi skirtas kambarys, pianinu ji mokėsi groti muzikos kūrinius, magnetola buvo perduota vaikui kaip dovana klausytis muzikos.

Ieškovės nurodytas faktines aplinkybes, kad visi ginčo daiktai buvo dukros kambaryje, kad ji jais naudojosi, kad lavino savo dukros muzikinius gebėjimus, patvirtina ieškovės pateikti įrodymai.

Utenos muzikos mokyklos pažyma 2011-09-28 Nr.(1.8)-S-134 (36 b.l.) patvirtina, kad šalių dukra mokėsi muzikos mokykloje nuo 2008-09-01 iki 2010-10-01.

Liudytoja R. B. (74 b.l.), šalių pažįstama, paaiškino, kad ji su savo sutuoktiniu ir abu B. 2008 m. vyko į Vilnių pirkti ir nupirko pianiną bei kėdutę prie jo, žino iš ieškovės pasakojimo, kad magnetolą šalys padovanojo dukrai, žino, kad ieškovė užsakė ir buvo pagaminti baldai dukros kambariui, baldai buvo spalvoti.

Liudytoja D. N. (74 b.l.), šalių pažįstama, paaiškino, kad atsakovas gera valia neatidavė vaiko daiktų, žino, kad pianinu naudojosi tik šalių dukra L., o ne kiti šeimos nariai, nes ji lankė muzikos mokyklą, kad magnetola irgi naudojosi L., ryškių spalvų baldai taip pat buvo pagaminti šalių dukros kambariui.

Liudytoja R. K. (74 b.l.) paaiškino, kad ji buvo atvykusi apžiūrėti vaikų kambario baldų komplekto, nes ketino pirkti, tačiau baldai jai nepasirodė tinkami, todėl detaliau neapžiūrinėjo, atsakovas jai pareiškė, kad baldai yra jo ir jis neketina jų atiduoti.

2009-03-05 VTAS išvadoje nurodyta, kad ieškovė gyvena viename kambaryje kartu su dukra, o kitame kambaryje, kuris buvo skirtas dukrai, yra visi reikiami mergaitei baldai, tačiau šiuo metu tame kambaryje gyvena jos tėtis M. B. (c/b Nr.2-410-356/2009, 57-58 b.l., t.1).

2010-05-03 VTAS išvadoje nurodyta, kad kambariuose švaru ir tvarkinga, apstatyta reikiamais baldais (c/b Nr.2-821-939/2010, 72-73 b.l., t.2).

UAB „Liturta“ turto vertės nustatymo ataskaitoje (c/b Nr.2-410-356/2009, 158-187 b.l., t.1) yra šalių buvusio bendro buto kambarių nuotraukos, matyti, kad vaikui skirtame kambaryje esantys baldai – pakabinama lentyna yra ryškių geltonos ir oranžinės spalvų.

Atsakovo teiginiai apie tai, kad visi ieškovės išvardyti daiktai buvo naudojami bendrai, kad ir jis pats gyveno tame kambaryje ir baldais naudojosi, nebuvo pagrįsti jokiais įrodymais (LR CPK 178 str.). Tai, kad iširus šalių santuokai, tačiau dar jos nenutraukus, atsakovas laikinai gyveno dukrai skirtame kambaryje, matyti iš minėtos 2009-03-05 VTAS išvados, nes tuomet ieškovė su dukra glaudėsi viename kambaryje tol, kol buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir atsakovas įpareigotas gyventi skyrium (105-106 b.l. t.1, c/b Nr.2-410-356/2009).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais sprendžia apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti. Be kitų aplinkybių, teismas vertina nagrinėjamų teisinių santykių esmę, galimo jų subjektų elgesio motyvus, atitiktį logikos dėsniams, rūpestingo, protingo, apdairaus teisinių santykių dalyvio elgesio standartams. Sprendžiant, koks ginčo šalių poelgis yra labiau tikėtinas, atsižvelgiama į nagrinėjamą situaciją apibūdinančias aplinkybes, tokias kaip šalių tarpusavio santykių pobūdis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2005, ir kt.).

Minėti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad turtas tarp šalių buvo padalytas taip, kad butas, kuriame buvo ieškovės nurodyti daiktai, asmeninės nuosavybės teise atiteko atsakovui, o šalių dukros gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su ieškove, kad šalys ginčo daiktų prie dalintino turto nepriskyrė ir nepasidalijo. Atsakovas taip pat neginčijo ir to fakto, kad ieškovė su dukra iš buto išsikeldino, tačiau tuo metu ginčo daiktų nepasiėmė.

Minėti rašytiniai įrodymai bei liudytojų R. B., D. N. parodymai, atsakovo, ieškovės atstovės paaiškinimai leidžia pagrįstai manyti, kad ginčo daiktai buvo skirti šalių dukros poreikiams tenkinti, jos muzikiniams gebėjimams lavinti, t.y., kad būtent tokias sąlygas savo dukrai buvo sudarę šalys tuo metu, kai gyveno santuokoje.

Tai, kad teismo sprendimu, šalims to neprašant ir nenurodant ginčo daiktų, liko neišspręstas tų daiktų perdavimo ieškovei klausimas, nepaneigia šalių dukros teisės naudotis tais pačiais daiktais, kuriais ji naudojosi iki jos tėvai gyveno santuokoje. Visos abejonės vertintinos šalių nepilnametės dukros naudai.

Atsakovas ginčijo ieškovės nurodytas daiktų vertes, tačiau įrodymų, galinčių patvirtinti, kad daiktai yra mažiau vertingi, neteikė (LR CPK 178 str.).

Įvertinus šalių pateiktus įrodymus skyrium ir jų visetą, yra pagrindas pripažinti buvus ne atsakovo nurodytus faktus, o ieškovės, t.y. kad ginčo turtas liko nepadalytas dėl to, jog jis buvo skirtas jų nepilnametės dukros poreikiams tenkinti.

Laikytina įrodytu, kad šalių santuokos metu įgyti daiktai - drabužių spinta, komoda, rašomasis stalas su 4 stalčių komplektu, pakabinama knygų lentyna su 2 spintelėmis, elektrinis juodos spalvos pianinas „Casio CDP-200R“ su kėdute, sidabrinės spalvos magnetola su CD grotuvu „Philips“ – buvo skirti šalių nepilnametės dukros L. poreikiams tenkinti, todėl remiantis sprendime nurodytais norminiais teisės aktais ir išdėstytais motyvais, ieškovei, ginant jos pažeistas teises (LR CK 3.120 str.), minėti daiktai jai perduotini neišieškant kompensacijos.

Ieškovė ieškinį apmokėjo viso 123,00 Lt žyminiu mokesčiu (6, 34, 44 b.l.), patyrė viso 1.100,00 Lt išlaidų už advokato padėjėjos pagalbą (200,00 Lt už pareiškimo parengimą, 800,00 Lt už ieškinio parengimą ir 100,00 Lt už atstovavimą teisme (4-5, 35,56 b.l.).

Ieškovės turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ numatytais maksimaliais dydžiais: 8.2p. (už ieškinį – 2.400,00 Lt), 8.6 p. (už pareiškimą išduoti teismo įsakymą – 400,00 Lt); 8.18 p. (už vieną atstovavimo teisme valandą - 120,00 Lt), pripažintina, kad ieškovės realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais išlaidos (900,00 Lt) advokato padėjėjos pagalbai apmokėti buvo būtinos, jų dydis, atitinka protingumo kriterijus.

Iš atsakovo ieškovei priteistina 1.100,00 Lt turėtų išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti ir 123,00 Lt žyminio mokesčio (LR CPK 93 str., 98 str.).

Į valstybės biudžetą iš atsakovo priteistina 23,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 79 str., 88 str. 1d. 3p., 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Perduoti neišieškant kompensacijos ieškovei G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) šiuos nepilnametės dukros L. B., gimusios 2001-01-18, poreikių tenkinimui skirtus daiktus, esančius atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) žinioje:

naudotą drabužių spintą, 1.000,00 Lt vertės;naudotą komodą, 300,00 Lt vertės;naudotą rašomąjį stalą su 4 stalčių komplektu, 400,00 Lt vertės; naudotą pakabinamą knygų lentyną su 2 spintelėmis, 300,00 Lt vertės;naudotą elektrinį juodos spalvos pianiną „Casio CDP-200R“ su kėdute, 2.000,00 Lt vertės; naudotą sidabrinės spalvos magnetolą su CD grotuvu „Philips“, 100,00 Lt vertės.

Priteisti iš atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1.100,00 Lt išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti, 123,00 Lt žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 23,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

( Į valstybės biudžetą priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas - 5660), privalu sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įrodymą pateikti teismui ).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.