Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Rasos Gudžiūnienės, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andžejaus Maciejevskio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vėsa ir partneriai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių A. V. , E. S. ir S. C. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vėsa ir partneriai“ dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Imsas“, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, uždaroji akcinė bendrovė „Namų priežiūros centras“

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2010 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo UAB „Vėsa ir partneriai“ ieškovei A. V. 3 503,50 Lt turtinei žalai atlyginti, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 503,50 Lt sumą nuo bylos iškėlimo – 2008-03-27 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 787,90 Lt bylinėjimosi išlaidų, ieškovei E. S. – 3 503,50 Lt turtinei žalai atlyginti, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 503,50 Lt sumą nuo bylos iškėlimo - 2008-03-27 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovei S. C. 5 622 Lt turtinei žalai atlyginti, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 5 622 Lt sumą nuo bylos iškėlimo - 2008-05-29 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1396 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas kaip rangovas, vykdęs Fabijoniškių g. 2, Vilniuje, šalto ir karšto vandentiekio paleidimo ir derinimo darbus, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį, jis atsako už objekto defektus, jeigu defektai buvo nustatyti per dešimt metų, esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.) (CK 6.697 str. 1 d., 6.698 str. 1 d. 2 p.), byloje atliktos ekspertizės akte konstatuota, kad vandens prasiveržimas įvyko dėl atsakovo netinkamai atliktų darbų ir ji nepaneigta kitais į bylą pateiktais įrodymais, sprendė, kad jis yra atsakingas už tai, kad buvo užlieti ieškovėms priklausantys butai ir padaryta žala, t.y. konstatavo, kad dėl atsakovo veiksmų padaryta žala, yra visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti: žala, priežastinis ryšys ir kaltė (CK 6.245-6.249 str.).

Teismas atmetė ieškovių reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo motyvuodamas tuo, kad ieškovės A. V. , E. S. nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jų nurodytas aplinkybes apie ketinimą išnuomoti butą, esantį (duomenys neskelbtini) , realią nuomos kainą ir nuomos laikotarpį ar kad šis butas buvo anksčiau nuomotas (CPK 178 str.).

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad sprendimas iš esmės grindžiamas tik teismo ekspertizės išvada, jog atsakovas nekokybiškai atliko darbus, kuri yra visiškai nepagrįsta, joje neištirta versija, kad vamzdžių sandūrų išsisandarinimo priežastis yra tai, kad buto gyventojai galėjo pažeisti vamzdžių sujungimus ir dėl to galėjo atsirasti nesandarumas. Netirtos versijos, kad vamzdžiai galėjo ne tik išsisandarinti per jų sandūras, bet ir būti mechaniškai paveiktos kitose vietose. Šiame ekspertizės akte nėra nustatyta, kurioje tiksliai vietoje atsirado vamzdžio nesandarumas, neaišku, kokia jo atsiradimo priežastis. Pačiame ekspertizės akte (b.l. 27) nurodyta, kad „tiksliai nustatyti, kokius konkrečiai statybos darbus atsakovas atliko nekokybiškai, nebuvo įmanoma“, taigi nenustatyti atsakovo neteisėti veiksmai kaip viena iš sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti.

Atsakovas ne kartą akcentavo, kad jis yra netinkamas atsakovas byloje, nes rangovas ieškovių atžvilgiu yra tretysis asmuo UAB „Imsas“, o atsakovas yra tik subrangovas.

Teismas, priteisdamas žalą ieškovėms, visiškai neatkreipė dėmesio ir nepasisakė dėl žalos atsiradimo momento, t.y. vanduo bute Nr. y pradėjo veržtis 2007 m. kovo mėn., tačiau realių priemonių vandens atsiradimo kilmei nustatyti ir sustabdyti ieškovės ėmėsi tik 2007 m. rugsėjo mėn. Nors drėgmės priežastis bute buvo nustatyta 2007-09-19, tačiau tik 2007-10-23 buvo imtasi realių veiksmų priežasčiai panaikinti, taigi dėl žalos dydžio iš dalies turėtų būti atsakingos ir pačios ieškovės.

Kadangi nėra nustatyti neteisėti atsakovo veiksmai, lėmę žalos atsiradimą ieškovėms, jis negali būti atsakingas už padarytą žalą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).

Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl ginčui spręsti taikytinų materialinės teisės normų, nurodant, kad pirmos instancijos teismas netinkamai taikė Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1d. nuostatas – nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų – sprendė, jog atsakovas atsakingas už ieškovėms atsiradusią žalą, netinkamai taikė procesinės teisės normas, reguliuojančias įrodymų vertinimą – netinkamai vertino teismo ekspertizės aktą. Su šiuo apeliacinio skundo motyvu kolegija nesutinka.

Nustatyta, kad ieškovėms A. V. ir E. S. priklausantis butas, esantis Fabijoniškių g. 2-34, Vilniuje, ir ieškovei S. C. priklausantis butas, esantis Fabijoniškių g. 2-42, Vilniuje buvo užlieti vandeniu (t. 1, b.l. 10, 17, 18, 34-35, 44; t. 2, b.l. 32, 40-44). 2007-09-19 UAB „Rensta“ nustatė, kad atliekant vandentiekio vamzdyno hidraulinius bandymus bute, esančiame Fabijoniškių g. 2-42, Vilniuje, nustatytas karšto vandens vamzdyne slėgio kritimas, sistema yra nesandari (t. 1, b.l. 19). Atsakovas 2000-2001 metais vykdė minėto namo šalto ir karšto vandentiekio montavimo, paleidimo ir derinimo darbus name, kuriame buvo (t.1, b.l. 51-53). 2010-01-13 teismo ekspertizės akte padarytos išvados, kad vanduo ištekėjo iš vandentiekio sistemos dėl atsiradusio sistemos nesandarumo (bute, esančiame (duomenys neskelbtini) ), vandens prasiveržimas įvyko dėl netinkamai atliktų atsakovo darbų; bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , atsakovo atlikti darbai neatitiko įprastai šios rūšies darbams keliamų ir esminio statinio reikalavimo nustatyto Statybos įstatymo 4 str. 1 d. 3 p. reikalavimų.

Pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas name, kuriame yra ieškovių butai, atlikęs vandentiekio vamzdyno montavimo, paleidimo ir derinimo darbus, t.y. būdamas rangovu minėtiems darbams atlikti atsako pagal Civilinio kodekso 6.697 straipsnio 1 d. nuostatas. Rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai; įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį; rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys). Šios materialinės teisės normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų. Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės; ieškovas, kuris nurodė, kad žala atsirado dėl netinkamai atliktų darbų, privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Panevėžio statybos trestas v. UAB AK ,,Aviabaltika”, bylos Nr. 3K-3-652/2004;2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. UAB ,,Mindija“, bylos Nr. 3K-3-371/2005; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB If P&C Insurance AS v. UAB ,,Įrengimas“, bylos Nr. 3K-3-516/2009).

Nagrinėjamu atveju ieškovės savo poziciją grįsdamos tuo, kad atsakovo atlikti statybos rangos darbai turi paslėptų trūkumų, kurie negalėjo būti pastebėti darbų priėmimo metu ir kurie paaiškėjo tik praėjus tam tikram laikui, t.y. eksploatuojant vandentiekį, pateikė į bylą visą eilę įrodymų: aktus dėl buto Nr. x užpylimo iš virš esančio buto Nr. 42 (t 1, b.l. 17-18) UAB „Rensta“ hidraulinių bandymų aktą (t 1, b.l. 19), teismo ekspertizės aktą, kuriuos teismas įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, kad netinkamai atlikti statybos (vandentiekio vamzdyno įrengimo) darbai. Tarp šalių nėra ginčo, jog šiuos darbus atliko atsakovas ir tai, jog šių darbų garantinis terminas nėra pasibaigęs. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė argumentus, kad pateikti įrodymai, tarp jų -ekspertizės aktas, neįrodo atsakovo katės, tačiau, kaip jau minėta aukščiau, ieškovės privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias, defektų atsiradimo priežastis bei jas pagrįsti leistinais įrodymais. Kritikuodamas ekspertizės aktą ir keldamas abejones dėl padarytos išvados dėl rangos darbų nekokybiškumo, apeliantas tokių įrodymų į bylą nepateikė. Apelianto nurodyta aplinkybė, jog ekspertizės akte nėra nurodyta ir eksperto nustatyta, kurioje tiksliai vietoje atsirado vamzdžio nesandarumai, nepaneigia vandentiekio vamzdyno hidraulinių bandymų metu nustatyto šios sistemos nesandarumo (t 1, b.l. 19), o taip pat UAB „Namų priežiūros centras“ nustatyto grindyse esančio apšildymo vamzdyno nesandarumo (t 1, b.l. 23), bei paties fakto, jog vanduo skverbėsi pro lubas buto Nr. 34 iš virš esančio buto Nr. 42 (t 1, b.l. 17-18).

Nepagrįstas apelianto argumentas, kad nagrinėjamoje byloje tinkamu atsakovu turi būti tretysis asmuo UAB „Imsas“, nes jis buvo rangovas, o atsakovas buvo tik subrangovas. Nors atsakovas buvo tik subrangovas, t.y. asmuo, kurį rangovas UAB Imsas“ nusamdė tam tikriems darbams atlikti, tačiau ieškovai pasirinko atsakovu būtent subrangovą, t.y. asmenį, tiesiogiai atlikusį rangos darbus ir tiesiogiai atsakingus už darbų kokybę. Ieškovės galėjo ieškinį reikšti pagrindiniam rangovui, tačiau kolegija tai nelaiko netinkamu atsakovo pasirinkimu, o vadovaujantis proceso ekomoniškumo ir koncentruotumo principu, pripažįsta teismo sprendimą šioje dalyje teisėtu.

Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog teismas priteisdamas žalą neatkreipė dėmesio ir nepasisakė dėl žalos atsiradimo momento ir laiko tarpo tarp žalos atsiradimo ir jos priežasties nustatymo, t.y. tai jog ieškovės iš dalies atsakingos dėl žalos dydžio, yra nepagrįsta. Kaip jau minėta aukščiau, vandens pratekėjimo faktas buvo užfiksuotas 2007 m. balandžio 26 d., Tačiau esant paslėptam darbų defektui, t.y. vamzdyno nesandarumui užbetonuotose grindyse, neardant grindų pakankamai sudėtinga paprastuoju būdu nustatyti tokio užliejimo priežastį. Tik atlikus hidraulinius bandymus šią priežastį pavyko iš dalies nustatyti, tačiau ją pašalinti turėjo buvęs darbų rangovas, t.y. atsakovas. Tokiu būdu periodo nuo vandens pratekėjimo užfiksavimo iki priežasties nustatymo bei jos pašalinimo teismui nebuvo pagrindo laikyti aplinkybe, kuri dėl ieškovių veiksmų sąlygojo didesnio žalos dydžio atsiradimą.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 1 p.)

Apeliacinės instancijos teisme ieškovė A. V. turėjo bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 1 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atmetus apeliacinį skundą šios išlaidos priteistinos iš apelianto. Tai pat pagal apeliacinės instancijos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, patirta 14,10 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurios taip priteistinos iš apelianto (Civilinio proceso kodekso 93 str., 98 str., 88 str. 1 d. 3 p., 7 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Vėsa ir partneriai“ 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovei A. V. ir 14,10 Lt į valstybės biudžetą (įmokos kodas 5660).