- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-29
- Bylos Nr.
- T-XX-5-09
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Janina Stripeikienė (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pirm.), Sigita Rudėnaitė, Anatolijus Baranovas
- Pareiškėjas
- D. Č.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities viršininko administracijai
- Trečiasis asmuo
- L. B.
- Kategorijos
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Sigitos Rudėnaitės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Anatolijaus Baranovo,
išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjos D. Č. skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, dalyvaujant trečiajam suinteresuotajam asmeniui L. B., dėl įpareigojimo sudaryti pirkimo - pardavimo sutartį rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją sudaryti su pareiškėja valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį dėl pareiškėjos naudojamo namų valdos žemės sklypo, reikalingo jos statinių (dviejų ūkinių pastatų), esančių Paluknio kaime, Švenčionių rajone, eksploatavimui, bei atlikti kitus su šiuo įpareigojimu susijusius veiksmus.
Pareiškėja nurodė, kad, vadovaujantis Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr.260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, ji turi teisę pirkti namų valdos žemės sklypą prie jai nuosavybės teise priklausančių statinių, esančių Paluknio kaime, Švenčionių rajone, kuris yra reikalingas šių statinių eksploatavimui. Ji kreipėsi dėl sklypo pardavimo į atsakovą, tačiau atsakovas neįgyvendina Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr.260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 1, 2.1, 4, 11, 12, 13, 14 punktų nuostatų ir neatlieka veiksmų, būtinų žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarčiai su pareiškėja sudaryti. Pareiškėja nurodė, kad šiuo metu jai ir greta jos statinių statinius turinčiai L. B. yra suformuotas vienas 0,30 ha sklypas, tačiau toks sklypo plotas yra per mažas statiniams tinkamai eksploatuoti. Nuo 1950 metų faktiškai prie ginčo statinių visada buvo naudojamas 0,60 ha sklypas ir būtent tokio ploto sklypą pareiškėja turi teisę pirkti iš valstybės. Atsakovas nepagrįstai tvirtina, jog, formuojant pareiškėjai didesnį sklypą, būtų pažeistos kitų asmenų, kuriems žemės reformos proceso metu yra formuojami gretimi žemės sklypai, interesai. Šiuo atveju ginčų dėl žemės sklypų ribų nėra. Žemės sklypų formavimo metu nepavykus paženklinti žemės sklypo dėl to, kad pareiškėja nesutiko su žemės reformos žemėtvarkos projekte jai nustatytu žemės sklypo dydžiu, atsakovas privalėjo išnagrinėti susidariusią situaciją ir pateikti tvirtinti žemėtvarkos projekto ginčytinos dalies patikslinimą bei toliau tęsti valstybinės žemės pirkimo - pardavimo procedūras (Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 5, 6 dalys, Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr.207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 45, 112 punktai, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2005 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr.1P-209 patvirtintos Žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklės), tačiau atsakovas to neatlieka.
Vilniaus apygardos administracinis teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodo, kad šiuo atveju ginčas tarp pareiškėjos ir atsakovo kyla žemės pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo procese, todėl jis yra civilinio teisinio pobūdžio ir turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Pareiškėja dėl šio ginčo, prie kreipdamasi į administracinį teismą, buvo kreipusis į Švenčionių rajono apylinkės teismą, tačiau šis teismas 2008 m. lapkričio 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos ieškinį, teigdamas, jog ginčas teismingas administraciniam teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodo, kad šiuo atveju kyla ginčas dėl teismingumo, kurį turėtų išspręsti Specialioji teisėjų kolegija.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje yra pripažįstama, jog ginčai, susiję su Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr.260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių taikymu, paprastai turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme (žr. pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 17 d. nutartis, priimta byloje UAB „Ūlos tėkmė“ ir kt. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija; 2005 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta byloje V. I. v. Kauno apskrities viršininkas; 2006 m. liepos 21 d. nutartis, priimta byloje A. M. v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija; 2008 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta byloje UAB „Adema“ v. Vilniaus apskrities viršininko administracija; 2008 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta byloje UAB „Lucanica“ v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija; 2008 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta byloje Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras v. Kauno apskrities viršininko administracija; 2008 m. spalio 9 d. nutartis, priimta byloje A. A. J. v. Kauno apskrities viršininko administracija, J. V.; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta byloje S. V. v. Telšių apskrities viršininko administracija).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja būtent ir siekia sudaryti valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį pagal Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr.260 patvirtintas Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles. Kaip matyti iš pareiškėjos skundo, keliamo ginčo esmė yra pareiškėjai parduodamo žemės sklypo ploto nustatymas, vadovaujantis minėtomis Taisyklėmis. Pareiškėja teigia, kad jai priklausantiems statiniams eksploatuoti faktiškai yra naudojamas ir reikalingas didesnis žemės sklypas nei atsakovas šiuo metu yra suformavęs. Be to, pareiškėja nesutinka su atsakovo pozicija, kad jai parduodamo sklypo padidinimas galėtų pažeisti pretendentų į gretimus sklypus interesus. Tokiu būdu ginčas iš esmės yra susijęs su pirkimo - pardavimo sutarties dalyko apibrėžimu bei galimais trečiųjų asmenų turtiniais interesais, o tai yra civilinio teisinio pobūdžio klausimai.
Nors pareiškėjos skunde yra remiamasi ir žemės reformos vykdymo procedūras reglamentuojančiais specialiais teisės aktais, tačiau administracinio pobūdžio ginčo aspektai šiuo atveju nėra pagrindiniai. Ginče dominuoja civiliniai teisiniai santykiai, todėl jis turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (Civilinio proceso kodekso 22, 25 straipsniai).
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2-4 dalimis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 2, 3 dalimis,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Bylą pagal pareiškėjos D. Č. skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, dalyvaujant trečiajam suinteresuotajam asmeniui L. B., dėl įpareigojimo sudaryti pirkimo - pardavimo sutartį perduoti Švenčionių rajono apylinkės teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti ieškinio priėmimo klausimą.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo