Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-08-19 · Civilinė byla Nr. 2S-1455-781/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-08-19
Bylos Nr.
2S-1455-781/2013
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-17779-2013-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūratė Varanauskaitė
Ieškovas
VšĮ „Vilniaus šokių mokykla“, D. S., V. Š.
Atsakovas
S. M., R. K., Ž. K., J. A., E. D.-V.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1455-781/2013Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17779-2013-6Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1.; 122.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugpjūčio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Jūratė Varanauskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų VšĮ „Vilniaus šokių mokykla“, D. S., V. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutarties, kuria buvo netenkintas ieškovų VšĮ „Vilniaus šokių mokykla“, D. S., V. Š. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovams S. M., R. K., Ž. K., J. A., E. D.-V., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovai VšĮ ,,Vilniaus šokių mokykla“, D. S., V. Š. (toliau - ieškovai) pateikė ieškinį atsakovams S. M., R. K., Ž. K., J. A., E. D.-V. (toliau - atsakovai) dėl paskleistų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės, žeminančiais garbę ir orumą, menkinančiais dalykinę reputaciją bei 75 000 Lt neturtinės žalos priteisimo. Sprendimo įvykdymui užtikrinti ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones –atsakovų turto areštą, nurodydami, jog tai lemia atsakovams pareikšto reikalavimo solidarus pobūdis, didelė ieškinio suma, tai, kad atsakovai tikrovės neatitinkančias žinias paskleidė norėdami finansinės naudos sau, kas rodo, jog jie nevengia pažeisti įstatymus, geros moralės principus ir paprotines normas bei gali paslėpti savo turtą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 29 d. nutartimi ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nurodė, kad prašomos priteisti sumos dydis nėra vienintelis ir besąlyginis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymą suponuoja pakankamas pagrindas manyti, jog jų nesiėmus bus apsunkintas sprendimo įvykdymas. Duomenų, leidžiančių taip manyti, byloje nėra. Teismas taip pat nurodė, kad į bylą nėra pateikta jokių duomenų, pagrindžiančių atsakovų sunkią finansinę padėtį, negalėjimą atsiskaityti su ieškovais sprendimo tenkinimo atveju. Ieškovų nurodoma argumentacija šių priemonių taikymui paremta hipotetinėmis prielaidoms, yra formali. Ieškovų prašymo motyvaciją teismas pripažino nepakankamai pagrįsta ir motyvuota šių priemonių taikymui. Dėl nurodytų aplinkybių, teismas neturėjo pakankamo pagrindo manyti, kad nagrinėjamu atveju nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių objektyviai iškyla būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, todėl būtinumo jas taikyti teismas šiuo konkrečiu atveju neįžvelgė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovai pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - patenkinti ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštuoti atsakovų turtą, pavedant antstoliui šį turtą surasti ir aprašyti. Nurodė, kad ieškovai neturi jokios informacijos apie atsakovų turtą, kadangi atsakovais nagrinėjamoje byloje patraukti fiziniai asmenys, informacija apie kuriuos yra saugoma specialiu įstatymu. Specialus įstatymas nesuteikia ieškovams galimybės gauti ir pateikti teismui duomenų, pagrindžiančių atsakovų sunkią finansinę padėtį ar negalėjimą atsiskaityti, todėl pirmosios instancijos teismo argumentas, kad atsakovai nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių atsakovų finansinę padėtį, yra teisiškai ydingas. Teigia, kad teismas neįvertino visų bylos aplinkybių, visų pirma, didelės ieškinio sumos, taip pat aplinkybės, kad pažeidimas padarytas apgalvotais ir suderintais veiksmais, asmenų, siekiančių finansinės naudos. Tokie atsakovų veiksmai leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad atsakovai bylinėjimosi metu gali bandyti paslėpti ar perleisti turtą, o tai sudaro pagrindą taikyti atsakovams laikinąją apsaugos priemonę. Taigi, nagrinėjamu atveju, ne tik pareikšto ieškinio didelė suma, bet ir atsakovų solidari atsakomybė, neaiški jų finansinė padėtis bei preziumuojami atsakovų veiksmai, apsunkinant galimo ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymą, sudaro pakankamą pagrindą taikyti atsakovams laikinąsias apsaugos priemones.

Atsiliepimas

Atsakovų S. M., E. D.-V., Ž. K. ir J. A. atstovo adv. M. V. teismui pateiktuose atsiliepimuose į atskirąjį skundą prašoma palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepimuose nurodyta, kad iš pateikto atskirojo skundo nėra aišku, kokius veiksmus su sprendimo nevykdymu ar netinkamu vykdymu atsakovai yra atlikę praeityje, todėl mano, kad ieškovų argumentai yra nepagrįsti. Patys ieškovai nurodo, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra pagrįstos prielaidos, tačiau pateikia tik prielaidas, kurios nėra pagrįstos jokiais atsakovų veiksmais. Mano, kad ieškovai nepateikė konkrečių įrodymų, kurie suponuotų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą šioje byloje. Nurodė, kad ieškovai prašo priteisti 75 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Sutinka, kad vienam asmeniui ši suma yra didelė. Tačiau priėmus ieškovams palankų sprendimą, neturtinės žalos atlyginimas būtų nukreiptas į penkis solidariai atsakančius asmenis. Skaičiuojant proporcingai, vienam atsakovui tentų atlyginti 15 000 Lt, o ši suma vienam fiziniam asmeniui nėra didelė. Pažymėjo, kad šiuo atveju atsakovai atsako solidariai. Be to, nagrinėjamoje byloje atsakovai neturi jokių turtinių prievolių ieškovams, todėl ieškovų argumentai dėl didelės ieškinio sumos, kaip pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų būti atmetami.

Atsakovo R. K. atstovo pateiktame atsiliepime į atskirąjį skundą prašoma šį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsakovas įsitikinęs, kad ieškovai savo reikalavimus reiškia netinkamiems atsakovams. Jungtinį kreipimąsi dėl sportinių šokių klubo „Davi“ veiklos LSŠF Vykdomajam komitetui pateikė LSŠF klubai-nariai, veikdami per atstovus, kuriais yra atsakovai, o ne atsakovai, veikdami kaip fiziniai asmenys. Be to, ne visi iš reikalavimus reiškiančių asmenų gali būti ieškovais byloje. Ieškovui VšĮ „Vilniaus šokių mokykla“ pareiškus reikalavimą šioje byloje, ieškovo darbuotojai, kaip privatūs asmenys, neturėtų reikšti papildomų reikalavimų. Ir atvirkščiai, jei ieškovai mano, kad žinios buvo paskleistos apie asmenines, moralines ieškovų D. S. ir V. Š., kaip VšĮ „Vilniaus šokių mokykla“ darbuotojų, savybes, tuomet nelaikytina, kad šios žinios paskleistos apie pačią viešąją įstaigą. Ieškovai nepateikė byloje įrodymų dėl neturtinės žalos patyrimo fakto, jie taip pat neįrodinėja jos dydžio. Taip pat pažymėjo, kad ieškovai netinkamai nustatė ieškinio sumą. Galimas neturtinės žalos dydis yra 5 000 Lt vienam ieškovui. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys reiškiamas ne vienam, o penkiems atsakovams, ieškovai nusprendė nurodytos sumos reikalauti atskirai iš kiekvieno atsakovo. Tačiau akivaizdu, kad kiekvienam iš ieškovų savo patirtą žalą vertinant 5 000 Lt, bendra ieškinio suma turėtų būti ne didesnė nei 15 000 Lt. Nurodė, kad ieškovai neįrodė būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Jie nepateikė jokių duomenų, kad atsakovų finansinė padėtis galėtų būti prasta. Neturint tokių duomenų, negalima spręsti, kad ieškinio suma atsakovams galėtų būti didelė. Ieškovų argumentas dėl negalėjimo gauti duomenis apie atsakovų turtą yra nepagrįstas, nes juos atstovauja advokatas, kuris gali kreiptis į įvairias įmones, įstaigas ir organizacijas ir gauti duomenis, reikalingus teikiant teisines pasekmes. Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo, turi būti įvertinta bendrai visų solidarių atsakovų galimybė įvykdyti galimai ieškovui palankų būsimą teismo sprendimą. Nustačius, kad bent vienas iš solidarių atsakovų yra pajėgus įvykdyti galimai ieškovui palankų būsimą teismo sprendimą, konstatuojama, kad realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nėra. Šiuo atveju ieškinys reiškiamas net penkiems solidariems atsakovams, todėl ieškovai turėtų įrodyti, kad nei vienas iš šių atsakovų nėra pajėgus įvykdyti būsimą ieškovams galimai palankų teismo sprendimą. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus argumentus, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti nėra jokio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktą bylos medžiagą, ieškovų bei atsakovų paaiškinimus ir atsikirtimus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta nepažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą pirmiausiai apsprendžia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams (CPK 144 straipsnis). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas.

Įstatyme neįtvirtintas kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašas. Ar taikyti ir kokia apimtimi laikinąsias apsaugos priemones, nustato teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes bei ekonomiškumo, proporcingumo ir kitus laikinųjų apsaugos priemonių taikymui aktualius principus. Teismų praktikoje yra susiformavę tam tikri laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kriterijai bei aplinkybės, kurie turi būti įvertinti sprendžiant dėl tokių priemonių taikymo. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu.

Pagal susiformavusią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką vien didelė ieškinio suma sudaro pagrindą preziumuoti, kad kilo reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis 2011-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-658/2011, 2011-02-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152/2011). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas, atsižvelgdamas į turimų įrodymų visetą, sprendžia, ar ieškinio suma konkretaus atsakovo atžvilgiu pripažintina didele.

Nagrinėjamuoju atveju ieškovai reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo reiškia atsakovams kaip solidariems skolininkams. Pažymėtina, kad esant solidariai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis.). Prievolės solidarumo atveju vieno skolininko nemokumas neturi įtakos prievolės įvykdymui, kadangi tokiu atveju prievolės įvykdymo galima reikalauti iš mokaus skolininko. Solidariosios prievolės atveju vieno skolininko prievolės įvykdymas laikomas tinkamu ir atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo (CK 6.6 straipsnio 7 dalis). Taikant laikinąsias apsaugos priemones byloje, kai yra skolininkų daugetas, pagrindinė taisyklė yra ta, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos neviršijant bendros ieškinio sumos apskritai, o ne visa reikalavimo apimtimi kiekvienam iš solidariųjų skolininkų. Tais atvejais, kai ieškovas prašo taikyti, pavyzdžiui, visų atsakovais patrauktų bendraskolių turto areštą, reikalavimo dydis vertinamas atsižvelgiant į bendraskolių bendrą turtinę padėtį, o ne į kiekvieno bendraskolio turtinę padėtį atskirai, t. y. vertinama, ar pagal bendrą jų visų turto vertę ieškinio sumą galima laikyti didele. Todėl tuo atveju, kai ieškovai pareiškia ieškinį keliems solidariems atsakovams, sprendžiant klausimą dėl realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo, turi būti įvertinta bendrai visų solidarių atsakovų galimybė įvykdyti galimai ieškovui palankų būsimą teismo sprendimą. Ieškovo teigimu, reikalavimo suma – 75 000 Lt - yra didelė, todėl turi būti taikytinos laikinosios apsaugos priemonės. Tačiau vien aplinkybė, jog reikalavimo suma yra didelė ieškovams, nėra ir negali būti pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovams. Nagrinėjamoje byloje solidariais atsakovais traukiami penki fiziniai asmenys. Todėl vertinant reikalaujamą priteisti sumą – 75 000 Lt - visų penkių atsakovų atžvilgiu, nėra pagrindo teigti, kad ji yra didelė.

Vadovaujantis CPK 12 straipsnyje įtvirtintu rungimosi principu bei CPK 178 straipsnyje įtvirtinta šalių įrodinėjimo pareiga, kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įvertinus šalių pateiktus paaiškinimus, dokumentus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovai nepateikė absoliučiai jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovams reikalavimo suma yra didelė ir atsakovai gali imtis veiksmų paslėpti, perleisti ar sunaikinti turtą, dėl ko ieškinio patenkinimo atveju priteistos žalos atlyginimas ieškovams gali pasunkėti arba tapti neįmanomu. Ieškovai tiek ieškinyje, tiek atskirajame skunde remiasi deklaratyviais argumentais, kad atsakovai gali imtis neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų, sunkinančių ar darančių visai neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą, tačiau šie teiginiai, nesant juos pagrindžiančių įrodymų ar kitų dokumentų, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo varžyti kitų asmenų teisių. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovais, kad visa įrodinėjimo našta dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negali būti perkeliama išimtinai ieškovams ir pripažįsta, jog atsakovai apeliacinės instancijos teismui taip pat nepateikė įrodymų, paneigiančių grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą. Tačiau ieškovų pagrindinis argumentas, kodėl turėtų būti taikomos jų prašomos laikinosios apsaugos priemonės – yra didelė ieškinio suma. Teismui padarius išvadą, jog nagrinėjamu atveju prašoma priteisti 75 000 Lt suma nėra didelė, ir neturint jokių kitų svarių argumentų dėl būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrindo sutikti su ieškovais šiuo aspektu, nėra.

Ieškovų argumentas, jog atsakovų veiksmai, kuriais jie dėl finansinės naudos paskleidė tikrovės neatitinkančias žinias, kas suponuoja išvadą dėl atsakovų polinkio pažeisti įstatymus, yra teisiškai nereikšmingas, kadangi aplinkybė, ar atsakovai iš tikrųjų pažeidė įstatymą, yra šios nagrinėjamos bylos objektas. Taip pat pažymėtina, jog solidariosios atsakomybės atveju turint galimybę rinktis, iš kurio atsakovo reikalauti ieškinio patenkinimo atveju priteistą sumą, tikimybė, kad nei vienas iš penkių atsakovų negalės įvykdyti teismo sprendimo, yra maža.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi jie nepagrindė tos aplinkybės, jog nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps neįmanomu. Taigi nėra pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo nutartį nepagrįsta ir neteisėta, todėl atskirasis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Ieškovų VšĮ „Vilniaus šokių mokykla“, D. S., V. Š. atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jūratė Varanauskaitė