Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens R. Š. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsiliepimai į atskirąjį skundą nepateikti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Nagrinėjamu atveju skundžiamas teismo nutarties, kuria nustatyta, jog skolininkui L. Š. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės R. Š. gaunamų pajamų, pagrįstumas ir teisėtumas.

CPK 593 str. reglamentuota pareiškimų teismui nagrinėjimo vykdymo proceso metu tvarka ir nurodyta, kad šio Kodekso numatytais atvejais antstolis ir kiti asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu (CPK 593 str. 1 d.), teismas pareiškimą išnagrinėja ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jų priėmimo dienos. Antstolis kartu su pareiškimu turi teismui pateikti kitus reikalingus dokumentus (CPK 593 str. 2 d.); šiame straipsnyje nurodyti pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Suinteresuotų asmenų neatvykimas į žodinį pareiškimo nagrinėjimą nekliudo jį išnagrinėti iš esmės (CPK 593 str. 3 d.), dėl pareiškimo apylinkės teismas priima nutartį. Dėl teismo nutarties, kuria išspręsti klausimai dėl vykdomosios bylos nutraukimo, sprendimo vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko, dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą, dėl baudų skyrimo, dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, dėl skolininko turto administravimo tvarkos nustatymo, ir kitais šiame Kodekse numatytais atvejais gali būti duodamas atskirasis skundas (CPK 593 str. 4 d.). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo ir apie tokio pareiškimo nagrinėjimą nepranešdamas suinteresuotiems asmenims, šiuo konkrečiu atveju skolininko sutuoktinei R. Š., nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių tokio prašymo nagrinėjimo tvarką. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, vadovaujantis CPK 593 str. 4 d., buvo išsiųsta suinteresuotam asmeniui R. Š., kuri, vadovaudamasi CPK 593 str. 4 d., teismo nutartį apskundė atskiruoju skundu, todėl jos procesinės teisės pažeistos nebuvo.

CPK 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į jo asmeninį turtą, į jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat į jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Tais atvejais, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 str. nustatyta tvarka. CPK 667 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. CK 3.112 straipsnio 1 dalies pagrindu išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.

Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra ginčo, jog skolininko L. Š. vykdymo išlaidų padengimo prievolė antstolei D. P. yra jo asmeninė prievolė, todėl skola išieškotojui turi būti išieškoma iš asmeninės nuosavybės teise skolininkui priklausančio turto, o jo nepakakus, ir iš jam tenkančios bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto dalies. Antstolių R. A. ir D. P. kontoroje užvesta vykdomoji byla pagal Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. vykdomąjį dokumentą Nr. 2-2790-132-08 dėl 63,92 Eur vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko L. Š.. 2015 m. rugpjūčio 10 d. antstolė D. P. priėmė patvarkymą Nr. 0066/08/01616 dėl skolos išieškojimo iš skolininko sutuoktinio gaunamų pajamų ir šių pajamų arešto, kadangi skolininkas registruoto turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi, pajamų negauna, o skolininko sutuoktinis gauna pajamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 ir 3.88 str.). Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3–5 punktus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamos pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių bendros, tiek vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos, kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui ir kita). Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą pareiškimą tenkinti, nes aptartas šeimos teisės normų taikymas leidžia apeliacinės instancijos teismui konstatuoti, kad skolininko L. Š. turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine R. Š., sudaro ½ dalis R. Š. gaunamo darbo užmokesčio.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti bylos šalims.