Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2014-11-13 · Byla Nr. A2.6.-4529-158/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-11-13
Bylos Nr.
A2.6.-4529-158/2014
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-04030-2014-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Zita Romanovaitė
Pažeidėjas
A. K.
Advokatai
Brigita Dobrovolskienė
Kategorijos
  • 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-4529-158/2014Teisminio proceso Nr. 4-06-3-04030-2014-7Procesinio sprendimo kategorija 45.4.; 52.3.
Registro objektas ROIK: 07-14-8864224Registro objektas ROIK: 07-14-8864321KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. lapkričio 13 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Zita Romanovaitė, sekretoriaujant Lijanai Ereminaitei – Krivdai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. K., jo atstovei advokato padėjėjai Brigitai Dobrovolskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2014-10-28, 22.26 val., Medžiotojų g. 12, Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę Mercedes – Benz B180, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (1,21 prom.) neblaivumo laipsnis, nepasirinko saugaus atstumo iki stovinčio automobilio, susidūrė su juo ir pasišalino iš eismo įvykio vietos nepranešęs apie tai policijai. Įvykio metu apgadinti du automobiliai. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 126 ir 222 punktų reikalavimus.

Be to, A. K. 2014-10-28, 22.30 val., J. Janonio g. 27, Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę Mercedes – Benz B180, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (1,21 prom.) neblaivumo laipsnis, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus greičio, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į kelio ženklus. Įvykio metu apgadintas automobilis ir kelio ženklai. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14 ir 127 punktų reikalavimus.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas A. K. kaltę dėl administracinių teisės pažeidimų pripažino iš dalies. Paaiškino, kad norėjo perstatyti savo automobilį į kitą kiemą. Įvažiavo į Medžiotojų g. 12 namo kiemą, tačiau neradęs ten laisvos vietos važiavo atgal. Neneigia, kad galėjo netyčia kliudyti kitą transporto priemonę, tačiau tuo metu to nepajuto ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Pavažiavus apie 200 metrų atsitrenkė į stulpą ir sustojo. Jam nespėjus apie įvykį pranešti policijai, atvyko policijos pareigūnai. Prieš tai buvo išgėręs vieną butelį alaus. Šiuo metu darbo neturi, nedirba jau visus metus. Turi įsipareigojimų bankui, dėl įsipareigojimų nevykdymo yra susidariusios skolos. Dėl padarytų pažeidimų nuoširdžiai gailisi.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė nurodė, jog A. K. neneigia, kad sukėlė eismo įvykį, neneigia, kad vairavo transporto priemonę neblaivus, tačiau nesutinka, jog iš eismo įvykio vietos jis pasišalino tyčia. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėtį sudaro tyčinis neteisėtas transporto priemonės vairuotojo pasišalinimas iš įvykio vietos, su kuriuo jis yra susijęs. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. A. K. nuosekliai laikėsi pozicijos, kad jis automobilių kontakto nepajuto, tiesiog norėjo pervaryti automobilį iš svetimo kiemo į savo kiemą. Jis neturėjo tikslo pasišalinti iš įvykio vietos, o kai kliudė kelio ženklą iš įvykio vietos nesišalino ir būtų kvietęs policijos pareigūnus, tačiau jie atvyko pirmieji. Dėl šios priežasties jo veikoje nėra ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties. Prašo atsižvelgti į asmens turtinę padėtį ir skirti švelnesnę nei straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą ir jos mokėjimą išdėstyti.

Dėl ATPK 127 str. 3 d. numatyto pažeidimo.

ATPK 127 str. 3 d. numato administracinę atsakomybę už neblaivaus asmens padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas A. K. prisipažino padaręs Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. numatytą pažeidimą. Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimo, jo kaltė padarius ATPK 127 str. 3 d. numatytą pažeidimą įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolais, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, eismo įvykio vietos planu ir eismo įvykio vietos schema, foto nuotraukomis, alkotesterio duomenimis, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu ir kita bylos medžiaga.

Dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė asmenims, nepaklususiems uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tad objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t.y. asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu, ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, ir nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t.y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-11-2012; 2AT-8-2013).

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas A. K. neneigė, jog išvažiuojant iš kiemo galėjo kliudyti ir apgadinti kitą automobilį, tačiau nurodė, jog susidūrimo su kita transporto priemone nepajuto ir nesuprato sukėlęs eismo įvykį, todėl jo veiksmuose nėra tyčios, kaip būtinojo subjektyviojo ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties požymio. Byloje esančiame Juliaus D. C. paaiškinime nurodoma, jog 2014-10-28, apie 22.20 val., jam būnant namuose adresu Medžiotojų g. 12-36, Klaipėdoje, jo sutuoktinė pasakė, kad išgirdo garsą ir per langą pamatė jų apgadintą automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atėjus prie apgadinto automobilio šalia gulėjo kito automobilio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Apie įvykį pranešta policijai (b.l. 7, 11). Iš pranešimo apie įvykį duomenų matyti, kad 2014-10-28, 22.26 val. gautas pranešimas apie eismo įvykį, kuriuo buvo pranešta, kad baltos spalvos automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į kitą transporto priemonę ir šalinasi Janonio g. link (b.l. 6). Policijos pareigūno tarnybiname pranešime užfiksuota, jog apžiūrėjus nukentėjusio automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šalia jo yra likusios pasišalinusio automobilio detalės ir šukės (b.l. 4).

Įvertinus nurodytų aplinkybių visumą teismas konstatuoja, kad A. K. paaiškinimus dėl nesuvokimo sukėlus eismo įvykį paneigia surinkta ir teismo posėdžio metu ištirta bylos medžiaga. Byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, jog įvykusio fizinio kontakto stiprumas buvo pakankamas, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo suvoktų, kad įvyko eismo įvykis, dėl kurio jis įgijo pareigą pagal Kelių eismo taisyklių 222 punktą apie įvykį pranešti policijai, tačiau šios pareigos neįvykdė ir iš įvykio vietos pasišalino. Atsižvelgiant į tai, A. K. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai nešalina jo atsakomybės dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., padarymo ir vertintini kaip jo bandymas išvengti administracinės atsakomybės dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos.

Įvertinęs visumą byloje nustatytų aplinkybių teismas pripažįsta įrodyta, kad A. K. veiksmuose yra Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų sudėties požymiai. Jam skirtinos administracinės nuobaudos.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažino padaręs pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 3 d. ir dėl jų nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų aplinkybes, padarytų pažeidimo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – baustas administracine tvarka, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Nors teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė prašė skirti švelnesnę nuobaudą nei numato įstatymas, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas visetas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (LVAT administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. N1-1396/2007, N17-103/2007). Nagrinėjamu atveju jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnį, nenustatyta. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos ATPK 20 str., bus pasiekti A. K. paskyrus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas nuobaudas – minimalias baudas su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.

Atsižvelgiant į traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens prašymą, jo turtinę padėtį, paskirtos baudos dydį bei kitas reikšmingas aplinkybes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 313 straipsnio 3 dalimi, A. K. paskirtos baudos mokėjimas išdėstytinas dvejų metų terminui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR ATPK 30 str., 30² str., 127 str. 3 d., 130 str. 1 d., 287 str. 1 d. 1 p., 302⁴ str. 2 d.,

nutaria:

A. K. skirti administracines nuobaudas:

pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. – 4000 Lt (keturių tūkstančių litų) (1158 Eur) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams,

pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. – 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) (868 Eur) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. – 4000 Lt (keturių tūkstančių litų) (1158 Eur) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str., nustatyti galutinę nuobaudą – 4000 Lt (keturių tūkstančių litų) (1158 Eur) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 313 straipsniu, paskirtos piniginės baudos – 4000 Lt (1158 Eur) mokėjimą išdėstyti dvejų metų terminui, kiekvieną mėnesį mokant po 166,60 Lt (48 Eur).

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas tiesiogiai Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Zita Romanovaitė