Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Algirdo Giedraičio ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

dalyvaujant prokurorui Virginijui Mizarui, Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos atstovui D. K. , nuteistajam R. P., jo gynėjui advokatui Andrejui Vavilovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus laikinai einančio direktoriaus pareigas, atliekančio direktoriaus funkcijas, V. D. (toliau – Institucija) teikimą dėl nuteistajam R. P. (toliau – R. P.) paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Teikimo duomenimis, pataisos įstaigoje nuteistasis adaptavosi gerai, sugebėjo prisitaikyti prie naujos socialinės aplinkos ir nustatytų elgesio taisyklių. Nuteistojo bendravimo įgūdžiai patenkinami, savivertės jausmas vidutinis, valios savybės išugdytos patenkinamai. R. P. yra manipuliatyvus, įžvalgus, labai gynybiškas, priklausomas nuo referentinės grupės normų ir taisyklių, bendraudamas siekia sudaryti kuo geresnį įspūdį, tačiau nepalankiose situacijose gali pasielgti impulsyviai, savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų šiuo metu pripažįsta visiškai. Be to, atvykęs į pataisos namus nuteistasis sutiko dirbti bet kokį administracijos darbą, tačiau įdarbintas nebuvo, mokytis taip pat nepradėjo, tačiau jo nuostata į darbą išlieka teigiama. Per visą bausmės atlikimo laiką R. P. buvo 19 kartų paskatintas, o vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus pažeidė 4 kartus, dėl ko, jam buvo skirtos 3 drausminės nuobaudos, kurios šiuo metu jau nebegalioja. Civilinį ieškinį nuteistasis yra padengęs. Jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu atitinka 45 balus, nuo bausmės atlikimo pradžios ji sumažėjo 7 balais, t. y. nuo 52 balų, tačiau vis dar išlieka vidutinė. Šiuo metu vis dar išskiriami R. P. kriminogeniniai rizikos veiksniai.

Teismo posėdyje pataisos namų atstovas pateiktą teikimą prašė spręsti teismo nuožiūra, nuteistasis ir jo gynėjas prašė teikimą tenkinti, prokuroras prašė pataisos namų teikimo netenkinti..

Institucijos teikimas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 51 straipsnį, nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. <...> Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o tik kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelnesnę bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimui, sprendžiama pagal nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojančius duomenis.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. P. yra atlikęs įstatymo nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, kas suponuoja formalų pagrindą spręsti klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės jam pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme. Tačiau, vien tik ši aplinkybė nėra pakankama nuteistajam palankaus procesinio sprendimo priėmimui. Remiantis aukščiau aptartu teisiniu reguliavimu, be nuteistojo atliktos laisvės atėmimo bausmės dalies, būtina įvertinti ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės poveikį nuteistojo asmenybei bei jo elgesio pokyčiams.

Šiame kontekste vis tik pažymėtina, kad šioje R. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar išskiriami keli jo asmenybę neigiamai charakterizuojantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – jo išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti, gyvenimo stilius ir draugai bei nuteistojo mąstymas ir elgesys. Jie nustatyti vertinant tiek R. P. praeitį, tiek ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam klausimą dėl tokiam asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus R. P. asmens bylos medžiagoje esančius duomenis, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam paskirtos bausmės sušvelninimui nagrinėjamu atveju teisinio pagrindo šiuo metu dar nėra.

Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad nors praeityje R. P. teistas nebuvo, tačiau šiuo metu laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jis atlieka ir už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, padarymą. Nusikaltimas buvo įvykdytas bendrininkaujant su kitu asmeniu, iš savanaudiškų paskatų, siekiant finansinės naudos, kas visumoje neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, netinkamą R. P. požiūrį į visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti nuteistajam švelninti paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, tačiau, tiek, kiek jos atskleidžia R. P. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Juo labiau, jog nuteistojo elgesys ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nepasižymėjo ypatingu pavyzdingumu – per visą R. P. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpį vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus jis pažeidė 4 kartus, už ką jam buvo skirtos 3 drausminės nuobaudos, jo padaryti pažeidimai buvo šiurkštūs – pataisos įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymas, disponavimas nuteistiesiems draudžiamais turėti daiktais (mobiliojo ryšio telefonu), todėl neabejotina, kad tinkamų išvadų iš savo neteisėto elgesio R. P. vis dar nėra padaręs, prisitaikyti prie bendrųjų taisyklių ir jų laikytis jis negeba net ir pataisos namuose, o tai iš esmės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį.

Šių duomenų visumoje atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pataisos namuose nuteistasis nedirba. Nors ir buvo pateikęs prašymą darbui gauti, tačiau, remiantis Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos komisijos 2018 m. spalio 10 d. nuteistojo R. P. charakteristikos duomenimis, įdarbintas nebuvo dėl motyvacijos stokos darbui, todėl Institucijos teikime nurodytas faktas apie teigiamą nuteistojo nuostatą į darbą teisėjų kolegijai kelia pagrįstų abejonių. Juo labiau, jog turėdamas vidurinį išsilavinimą, neįgijęs jokios specialybės laisvėje, R. P. nesimokė ir pataisos namuose, kas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai manyti, jog net ir atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, kur nuteistojo elgesys turėtų būti koreguojamas atsižvelgiant į veiksnių, paskatinusių nuteisto asmens nusikalstamą elgesį praeityje, mažinimą, nuteistasis nesiekia savo elgesio koreguoti vien tik teigiama linkme, prioritetą teikia jam priimtinesnei veiklai (tapybai), kurią vertinti kaip faktorių, galintį užkirsti kelią pakartotiniam nuteistojo nusikalstamam elgesiui, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Abejonių pakankama nuteistojo pažanga kelia ir aplinkybės, susijusios su nuteistojo mąstymu bei elgesiu. Teikimo duomenimis, nuteistasis yra manipuliatyvus, įžvalgus, labai gynybiškas bei priklausomas nuo referentinės grupės normų bei taisyklių, kas įvertinus faktą, jog nusikaltimus, už kurių padarymą R. P. šiuo metu atlieka jam skirtą laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos, jis įvykdė bendrininkaudamas su kitu asmeniu, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai abejoti pakitusiu nuteistojo mąstymu bei jo pasirengimu jam paskirtos bausmės švelninimui. Įvertintina ir tai, kad bendraudamas R. P. siekia sudaryti kuo geresnį įspūdį, nepalankiose situacijose gali pasielgti impulsyviai, negalvodamas apie galimas pasekmes, tačiau jokių pataisos programų, susijusių su impulsyvumo, neabejotinai galinčio paskatinti nuteistojo neteisėtą elgesį ir ateityje, mažinimu, atlikdamas jam skirtą laisvės atėmimo bausmę R. P. nelanko. Atsižvelgtina ir į tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vis dar išlieka vidutinė – 45 balai, o nuo pirmojo vertinimo ji sumažėjo vos 7 balais. Būtent šis veiksnys turi ypatingą reikšmę, sprendžiant nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių kontekste svarbu paminėti ir tai, kad nors šiuo metu iš nuteistojo priteisti civiliniai ieškiniai jau yra atlyginti, tačiau, remiantis teikimo duomenimis, pats nuteistasis nedėjo jokių realių pastangų jų atlyginimui – jie buvo atlyginti R. P. artimųjų. Be to, dar 2018 m. spalio 10 d. duomenimis, nuteistasis turėjo net 16340,36 eurų skolą vaiko išlaikymui, duomenų apie šios skolos panaikinimą paties nuteistojo veiksmais, teikimo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje vėlgi nėra. Šių aplinkybių visuma suponuoja pagrįstą išvadą, jog nuteistasis kritiškai nevertina savo finansinių įsipareigojimų, jokių veiksmų tinkamam jų įgyvendinimui, net ir atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kur turi palankias galimybes įsidarbinti, R. P. nesiėmė, kas leidžia pagrįstai teigti, jog net ir šiuo metu nuteistajam yra svarbesnė jam malonumą teikianti veikla nei tinkamas savo pareigų vykdymas, o tai vėlgi jį charakterizuoja labiau neigiamai.

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad šiuo metu jau yra pakankamas pagrindas R. P. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės švelninimui, pakeičiant ją terminuoto laisvės atėmimo bausme, teisinio pagrindo nėra. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti BK 51 straipsnio nuostatas ir jų pagrindu sušvelninti nuteistojo teisinę padėtį, pakeičiant jam skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuota laisvės atėmimo bausme, yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę tik įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, kad nuteistojo elgesio korekcija laisvės atėmimo bausmę vykdančioje institucijoje yra žymi, o ją lėmė išimtinai vien tik su nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės poveikiu siejamos aplinkybės. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių – palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika mažėja, nepakanka daryti išvadai, kad tolesnis R. P. bausmės atlikimas jau yra galimas švelnesnėmis sąlygomis, t. y. pakeitus jam skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuotu laisvės atėmimu, o paties nuteistojo nuomonė ir švelnesnės bausmės siekis neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu, 364 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos laikinai einančio direktoriaus pareigas, atliekančio direktoriaus funkcijas, V. D. teikimo netenkinti.

Nutartis, per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos, gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.