Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-04-14 · Administracinė byla Nr. A-525-455-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-04-14
Bylos Nr.
A-525-455-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Laimė Baltrūnaitė
Pareiškėjas
A., A. B.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos
Administracinė byla Nr. A525 – 455/2009Procesinio sprendimo kategorija 38 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. balandžio 14 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui antstolei R. M. dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas A. B. skundu (b.l. 4 – 5), kurį patikslino (b.l. 33 – 34), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti 2007 m. lapkričio 27 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija) raštą Nr. (1.23)-7R-10962; įpareigoti Teisingumo ministeriją per 5 dienas nuo teismo procesinio sprendimo priėmimo dienos perduoti jo skundą dalyje dėl antstolės R. M. galimos nusikalstamos veikos ištyrimo, piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi ir klastojant dokumentus, kompetentingai institucijai ir apie tai jį informuoti raštu; įpareigoti atsakovą atlikti antstolės R. M. veiklos tarnybinį patikrinimą ir veiklos auditą nuo 2003 m. sausio 1 d. dėl neteisėtų vykdymo išlaidų išieškojimo dydžio išaiškinimo ir nustatymo iš asmenų tik jos patvarkymų, be teismų sprendimų ir vykdomųjų raštų, pagrindu; įpareigoti atsakovą iškelti antstolei R. M. drausmės bylą ir sustabdyti jos įgaliojimus iki bus išnagrinėta drausmės byla

Nurodė, kad Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – ir Antstolių įstatymas) 11, 13 straipsnių pagrindu 2007 m. sausio 30 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministrą (toliau – ir teisingumo ministras) su prašymu atlikti antstolės R. M. veiklos patikrinimą ir auditą nuo 2003 m. sausio 1 d., t.y. nuo naujos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) nustatytos vykdymo tvarkos įsiteisėjimo, siekiant išaiškinti antstolės padarytus pažeidimus ir galimą nusikalstamą veiką. 2007 m. kovo 19 d. raštu Nr.(1.23)-7R-2880 atsakovas atsisakė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Atsakovas netinkamai atliko pareigas, nekontroliavo pavaldžių darbuotojų darbo ir į skundą atsakė formaliai. Atsakovas vilkino atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas), kuris reikalauja per 5 dienas po skundo gavimo perduoti skundą nagrinėti kompetentingai institucijai, jeigu nustatoma, kad institucija yra nekompetentinga priimti sprendimą prašomu klausimu ir apie tai informuoti pareiškėją. Taip pat atsakovas pažeidė ir Antstolių įstatymo 11, 13 straipsnių nuostatas, nes antstolės R. M. netinkamos ir neteisėtos veiklos įrodymai buvo pateikti kartu su skundu. Be to, teigė, kad atsakovas vykdė diskriminaciją jo kaip invalido atžvilgiu ir pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnį, nes už tokius pačius pažeidimus kito antstolio D. S. atžvilgiu iškelta drausmės byla ir perduota nagrinėti Antstolių garbės teismui. Atsakovo vilkinimas atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus turėjo būti pripažintas neteisėtu ir atsakovas įpareigotas pašalinti padarytus pažeidimus. 2007 m. spalio 22 d. pakartotinai su skundu kreipėsi į atsakovą dėl antstolės R. M. veiklos tarnybinio patikrinimo atlikimo tuo pačiu pagrindu, kuriuo buvo atliktas tarnybinis patikrinimas antstolio R. V. atžvilgiu, t.y. nustatyti antstolės padarytus neteisėtus pažeidimus ir išaiškinti nusikalstamą veiką, piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi ir klastojant dokumentus. Tačiau 2007 m. lapkričio 27 d. rašte Nr. (1.23)-7R-10962 atsakovas ir toliau vilkino atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, taip padėdamas antstolei išvengti atsakomybės už neteisėtus veiksmus, todėl tokia atsakovo veika turi būti pripažinta tęstine, neteisėta ir antikonstitucine bei atsakovas įpareigotinas pašalinti padarytus pažeidimus.

Atsiliepimas

Atsakovas Teisingumo ministerija atsiliepimu į skundą (b.l. 47) prašė skundą atmesti.

Šalies argumentai

Paaiškino, kad pareiškėjas 2007 m. spalio 22 d. kreipėsi į Teisingumo ministeriją su skundu, nurodydamas galimai neteisėtus antstolės R. M. veiksmus ir prašydamas iškelti jai drausmės bylą. Pareiškėjas su analogišku prašymu buvo kreipęsis į Teisingumo ministeriją 2007 m. sausio 30 d. skundu, į kurį jam atsakyta Teisingumo ministerijos 2007 m. kovo 19 d. raštu Nr.(1.23)-7R-2880. Nagrinėjant A. B. skundą, išsiaiškinta, jog antstolės R. M. veiksmai, siekiant išieškoti iš pareiškėjo ir jo tėvo V. B. vykdymo išlaidas, nagrinėjami Jonavos rajono apylinkės teisme (bylos sustabdytos iki bus išnagrinėtas pareiškėjo apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme). Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies pagrindu sustabdyti pareiškėjo skundo nagrinėjimą nebuvo tikslinga, kadangi jo nagrinėjimas užsitęstų neapibrėžtam laikui. Gavus informaciją apie galimai neteisėtus antstolės R. M. veiksmus atliekant vykdymo išlaidų skaičiavimą, Teisingumo ministerija gali pati inicijuoti drausminės bylos iškėlimą.

Atsiliepimas

Tretysis suinteresuotas asmuo antstolė R. M. atsiliepimu į skundą (b.l. 138 – 141) prašė skundą atmesti.

Nurodė, kad iš skundo turinio neaišku, kokie konkrečiai jos veiksmai yra neteisėti ar turi nusikalstamos veikos požymių, skunde tik nurodytos civilinės bylos, užvestos dėl antstolio veiksmų, kurios šiuo metu nagrinėjamos teismuose. Skundžiamas Teisingumo ministerijos raštas yra visiškai pagrįstas. Pagal CPK 594 straipsnį bei Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalį, antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje veikia antstolis, teisėjas, todėl tik teismas, CPK 510, 512 straipsniuose nustatyta tvarka išnagrinėjęs skundą dėl antstolio veiksmų, gali įvertinti antstolio atliktų procesinių veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą. Rėmėsi Antstolių 13 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir pažymėjo, jog, jei atliekant antstolio veiklos patikrinimą nustatomi Antstolių įstatymo, nustatytų finansinės veiklos taisyklių, Antstolių profesinės etikos kodekso pažeidimai, antstolio veiklos patikrinimo aktas ir antstolio paaiškinimas perduodami teisingumo ministrui ir Lietuvos antstolių rūmų prezidiumui, siūlant spręsti klausimą dėl drausmės bylos iškėlimo antstoliui (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 400 patvirtintos Antstolių darbo organizavimo tikrinimo tvarkos (toliau – ir Tikrinimo tvarka)16 p.). Tačiau, atliekant antstolio darbo organizavimo patikrinimą, negali būti vertinamas procesinių veiksmų, atliktų vykdant įstatymo suteiktus įgaliojimus, teisėtumas, jei šių veiksmų teisėtumo įvertinimas yra priskirtas teismo kompetencijai. Tik esant teismo nustatytiems juridiniams faktams, kad antstolis, atlikdamas procesinius, veiksmus pažeidė teisės aktų reikalavimus, gali būti sprendžiamas antstolio drausminės atsakomybės klausimas. Bylos nagrinėjimo metu teismai nėra nustatę, kad pareiškėjo skundai jos atžvilgiu yra pagrįsti. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas Teisingumo ministerijai skundžia veiksmus, kuriuos ji atliko 2006 metų vasarį, pareiškėjo skundas ministerijai pateiktas tik 2007 m. spalio 22 d., o drausmės byla antstoliui negali būti iškelta, jei nuo pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau nei vieneri metai (Antstolių įstatymo 13 str. 4 d). Nurodė, kad pareiškėjo pateiktos internetinių straipsnių kopijos negali būti laikomos įrodymais nagrinėjamoje byloje, nes ji juose neminima.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. gegužės 30 d. sprendimu (b.l. 157–160) skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2007 m. spalio 22 d. teisingumo ministrui pateikė skundą, prašydamas iškelti drausmės bylą antstolei R. M. ir Teisingumo ministerijos sekretoriui P. K. už neteisėtus ir nusikalstamus veiksmus valstybei, sustabdyti tolimesnę antstolės R. M. veiklą, perduoti klausimą dėl baudžiamosios bylos jiems iškėlimo institucijoms pagal kompetenciją. Teisingumo ministras 2007 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. (1.23.)-7R-10962 atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą motyvuodamas tuo, jog Jonavos apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla dėl antstolės R. M. atliktų procesinių veiksmų teisėtumo bei pagrįstumo ir procesinis sprendimas civilinėje byloje nepriimtas. Taip pat pareiškėjas informuotas apie atsisakymą vertinti buvusio Teisingumo ministerijos sekretoriaus veiksmus motyvuojant tuo, jog P. K. iš Teisingumo ministerijos sekretoriaus pareigų atsistatydino, kartu pareiškėjui išaiškinta teisė kreiptis į ikiteisminio tyrimo instituciją su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą asmenų galimai padariusių nusikalstamą veiką atžvilgiu. Rėmėsi Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos darbo reglamento (patvirtintas 2001-12-13 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 267) 186 punktu ir nustatė, jog pareiškėjo skundas priimtas ir atsakovo išnagrinėtas laikantis Viešojo administravimo įstatymo III skirsnyje nustatytos procedūros, sprendimas dėl pareiškėjo skundo priimtas ir pareiškėjui išsiųstas nepažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 31 ir 34 straipsniuose nustatytų terminų. Atsakymu pateikta išsami informacija apie visas pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes. Atsižvelgdamas į Antstolių įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalis, 11 straipsnio 1 dalį, Tikrinimo tvarkos 16 punktą, pažymėjo, kad pareiškėjo skunde, adresuotame teisingumo ministrui, nurodytos aplinkybės vertinamos kaip atitinkamos informacijos pateikimas, o kompetentinga institucija ar jos pareigūnas, išnagrinėjęs tokios informacijos pagrįstumą, turi teisę asmens, apie kurį buvo pateikta informacija, atžvilgiu pradėti administracinę procedūrą ir priimti atitinkamą sprendimą bei apie priimtą sprendimą informuoti asmenį, pateikusį informaciją. Tokiu atveju priimtas sprendimas teisines pasekmes sukelia tik tam asmeniui, kurio atžvilgiu jis yra priimtas, t.y. asmeniui, kuriam priimtas sprendimas suvaržo tam tikras teises ar sukuria pareigas. Iškelti drausmės bylą antstoliui ir sustabdyti jo įgaliojimus yra teisingumo ministro diskrecijos teisė, o atsisakymas antstolio atžvilgiu iškelti drausmės bylą bei atsisakymas įvertinti buvusio Teisingumo ministerijos sekretoriaus veiklą pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio prasme nepažeidžia. Konstatavo, kad teisingumo ministro atsisakymo pradėti administracinę procedūrą antstolės R. M. atžvilgiu bei buvusio Teisingumo ministerijos sekretoriaus atžvilgiu motyvai teismo nevertinami ir nenagrinėjami. Remdamasis CPK 639, 643 ir 510 straipsniais, Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi, pabrėžė, jog pareiškėjas, pateikdamas prašymą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo antstolės ir buvusio Teisingumo ministerijos sekretoriaus atžvilgiu perduoti pagal kompetenciją, jokių konkrečių galimai nusikalstamų veikų nenurodė, todėl teisingumo ministras, išaiškindamas teisę su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą kreiptis į ikiteisminio tyrimo instituciją, Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies nuostatų nepažeidė. Konstatavo, jog teisingumo ministras, nagrinėdamas pareiškėjo 2007 m. spalio 22 d. skundą, tinkamai atliko pareigas ir nevilkino klausimų, priskirtų jo kompetencijai sprendimo.

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b.l. 164) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 30 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui. Taip pat pateikiami tokie argumentai:

1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pažeidžia ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir yra absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, nes sprendime nėra motyvų, kuriais remiantis teismas padarė išvadą, kad teisingumo ministro atsisakymas antstolės R. M. atžvilgiu iškelti drausmės bylą ABTĮ 5 straipsnio prasme pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia. Skundas teismui paduotas ne tik ABTĮ 5 straipsnio, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 3, 29 ir 33 straipsnių pagrindu. Teismas, atsisakydamas vertinti ir nagrinėti teisingumo ministro atsisakymo iškelti drausmės bylą antstolei R. M. motyvus, kartu pažeidė ABTĮ 5 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28, 29 ir 109 straipsnius. Sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas dar ir dėl to, kad nebuvo išnagrinėti visi pareiškėjo skundo reikalavimai bei nebuvo įvertinti visi pateikti įrodymai.

2. Teismas pažeidė ABTĮ 54 straipsnį, nes be pareiškėjo sutikimo pakeitė atsakovą teisingumo ministrą P. B. atsakovu Teisingumo ministerija. Todėl buvo pažeisti ir ABTĮ 6 bei 7 straipsniai, nes teismas buvo priklausomas nuo atsakovų ir negalėjo nešališkai ir nepriklausomai išnagrinėti pareiškėjo skundą.

3. Sprendimu pažeistos ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos, nes bylos aplinkybėms išaiškinti būtina surinkti daug naujų įrodymų. Be to, pažeidžiama Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalis, nustatant, kad teisingumo ministrui pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių antstolės R. M. veikų.

Atsiliepimas

Atsakovas Teisingumo ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 170 – 172) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš dalies grindžiamas tokiais pačiais motyvais, kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme. Taip pat pateikiami tokie nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Nurodo, kad skundo padavimo metu Jonavos rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla, kurioje pareiškėjas ir jo tėvas prašė teismo įvertinti antstolės R. M. veiksmus, išieškant iš jų vykdymo išlaidas. Aplinkybė, kad toks ieškinys buvo priimtas, reiškia, jog pareiškėjas pasinaudojo CPK 643 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta teise apskųsti antstolio veiksmus CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka.

2. Pareiškėjo argumentas, jog atsisakymas iškelti drausmės bylą antstolei R. M. pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, nes tokiais Teisingumo ministerijos veiksmais toliau skatinama neteisėta ir nusikalstama antstolės veika, nepagrįstas. Pažymi, jog tuo metu nebuvo jokių duomenų apie neteisėtus antstolės veiksmus, o Teisingumo ministerija negalėjo vertinti antstolės veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

ABTĮ 54 straipsnyje numatyta, kad tuo atveju, jei teismas, nagrinėdamas bylą nustato, kad skundas (prašymas) paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba netinkamam atsakovui, tai turi teisę pareiškėjo sutikimu juos pakeisti tinkamu pareiškėju arba atsakovu. Jeigu pareiškėjas nesutinka, teismas nagrinėja bylą iš esmės, o teismo iškviesti asmenys dalyvauja bylos procese trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėmis.

Byloje surinkti įrodymai tvirtina, kad pareiškėjas tiek skunde, tiek patikslintame skunde pirmosios instancijos teismui nurodė du atsakovus – Teisingumo ministeriją ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrą P. B. Teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, proceso šalių nekeitė, t.y. priėmė nagrinėti skundą dviems atsakovams. Tačiau baigiamajame procesiniame dokumente - teismo sprendime – nurodomas tik vienas atsakovas – Teisingumo ministerija.

Kai ne kartą yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (byla Nr. AS146–42/2009), nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tinkamos proceso šalies (atsakovo) byloje nustatymo ar pakeitimo klausimai turi būti sprendžiami vadovaujantis ABTĮ 54 straipsnio nuostatomis, t.y. šalies pakeitimas galimas tik pareiškėjo sutikimu.

Teisėjų kolegija nustatė, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas procesine tvarka iš viso neįformino savo sprendimo pašalinti iš šalių sąrašo pareiškėjo nurodytą atsakovą Lietuvos Respublikos teisingumo ministrą, atsakovo pašalinimo klausimas nei teismo posėdyje, nei iki teismo posėdžio nesvarstytas, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nesilaikė ABTĮ 54 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų. Pagal pareiškėjo skunde ir patikslintame skunde pateiktų ir teismo priimtų nagrinėti reikalavimų pobūdį matyti, jog dalis reikalavimų pagal kompetenciją gali būti priskirti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, o ne ministerijos kaip institucijos, kompetencijai (pavyzdžiui, dėl drausminės bylos iškėlimo pagal Antstolių įstatymo 13 str. 1 d.), todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo tinkamai išspręsti procesinės šalių padėties klausimą ir išaiškinti pareiškėjui tokių veiksmų pasekmes. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas pareiškėjo atskirąjį skundą 2008 m. balandžio 8 d. nutartyje atsakovais nurodė tiek Teisingumo ministeriją, tiek ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo padarė ABTĮ 54 straipsnio nuostatų pažeidimą, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 142 straipsnio 1 dalis). Kadangi teismo sprendimas naikinamas dėl procesinės pažaidos ir byla grąžinama nagrinėti iš naujo, apeliacinio skundo argumentai dėl sprendimo esmės nenagrinėtini.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu

nutaria:

Pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą patenkinti..

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 30 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusLaimė Baltrūnaitė Arūnas Sutkevičius