- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-15
- Bylos Nr.
- e2S-268-252/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Atsakovas
- R. M.
- Ieškovas
- VšĮ „Pasvalio ligoninė“
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus universitetui
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2S - 268 - 252- 2016
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. kovo 15 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. M. atskirąjį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1568-1001-2015 pagal ieškovo VšĮ „Pasvalio ligoninė“ ieškinį atsakovui R. M., trečiajam asmeniui Vilniaus universitetui dėl nuostolių atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas VšĮ „Pasvalio ligoninė“ prašė priteisti iš atsakovo R. M. 10 451 Eur mokymo išlaidų atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas rezidentūros studijas baigė, tačiau neįvykdė tarp šalių sudarytos sutarties sąlygų, t. y. neatvyko dirbti pas ieškovą gydytojo kardiologo pareigose. Sutartyje buvo numatyta, jog atsakovui neatvykus dirbti į ligoninę, jis privalo per 3 mėnesius sugrąžinti ieškovui dvigubą už rezidentūrą sumokėtą sumą. Atsakovas, pripažindamas pažeidęs sutartį, sumokėjo ieškovui 10 451 Eur, tačiau likusią 10 451 Eur sumą liko skolingas. Be to, ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovo nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančius pas jį arba trečiuosius asmenis, 10 451 Eur sumai. Nurodė, kad atsakovas jau ilgą laiką vengia atsiskaityti, todėl tikėtina, jog jo finansinė padėtis yra bloga.
Žemesnės instancijos teismas
Pasvalio rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 30 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir areštavo atsakovui R. M. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas jį ar pas kitus asmenis, sumoje 10 451 Eur. Teismas nurodė, kad kilęs ginčas yra turtinio pobūdžio, atsakovui pareikšti piniginiai reikalavimai. Nesiėmus įstatyme numatytų laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas R. M. prašo Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015-11-30 nutartį panaikinti ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo, kad atsakovas faktiškai sumokėtus už jo rezidentūros studijas pinigus (10 451 Eur) grąžino ieškovui dar 2015-07-17, t. y. po to, kai nebuvo suderintos abiem šalims priimtinos darbo sutarties sąlygos. Šiuo atveju reikalavimo dalyką sudaro net ne faktiškai patirti ir realūs ieškovo nuostoliai, o papildoma, lygi apmokėjimui už mokslus, suma. Atsakovas dirba, kas mėnesį gauna apie 1 600 Eur darbo užmokestį, todėl jo turtinė padėtis leidžia daryti pagrįstą prielaidą, jog patenkinus ieškinį būsimą sprendimą jis galės įvykdyti be sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemonių taikymo. Taip pat atsakovo turtinė padėtis ateityje gali gerėti, nes jis dirba gydytoju kardiologu, yra perspektyvus, karjeros siekiantis jaunas žmogus. Ieškinyje nurodytos aplinkybės apie blogą atsakovo finansinę padėtį neatitinka tikrovės. Apelianto teigimu, teismas neanalizavo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo, ji tenkino formaliai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovas VšĮ „Pasvalio ligoninė“ prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad teismo pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nebus suvaržytos atsakovo teisės daugiau, nei tai būtina, ir nebus pažeista proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyra.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. 2 d., apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo R. M. turto areštas ieškinio reikalavimų ribose, t. y. 10 451 Eur sumoje.
CPK 144 str. 1 d. nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; kt.). Pagal teismų praktiką, teismo atliekamas preliminarus ieškinyje išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl to, kad ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad, pasitvirtinus ieškovo nurodytoms aplinkybėms, ieškinys teoriškai negalėtų būti tenkinamas, ar kad ieškinio faktinis pagrindas niekaip nesusijęs su ieškinio reikalavimu ir (ar) kad ieškovas pasirinko neleistiną (neįmanomą įgyvendinti) galimai pažeistų teisių gynybos būdą, t. y. kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, tuo labiau, kai pats apeliantas iš esmės pripažįsta pažeidęs sutartį ir dėl to grąžinęs ieškovui faktiškai sumokėtus už jo rezidentūros studijas 10 451 Eur. Apelianto nurodymas, kad reikalavimo dalyką sudaro ne faktiškai patirti ir realūs nuostoliai, o papildoma suma, yra susijęs su bylos nagrinėjimu iš esmės ir negali būti teismo išsamiai analizuojamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje. Dėl nurodytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą, todėl pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – preliminarus ieškinio reikalavimų įvertinimas, yra pagrįsta ir patvirtinta.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismų praktikoje laikinosios apsaugos priemonės paprastai taikomos tuomet, kai reiškiamas didelės vertės reikalavimas, tačiau konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą, mastą gali nulemti ir priežastys, susijusios su byloje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų dalyku, jų pobūdžiu. Ginčo atveju apeliantas nurodo, kad jo pajamos yra pakankamos, turtinė padėtis leis jam greitai įvykdyti net ir nepalankų teismo sprendimą. Be to, apeliantas papildomai pateikė įrodymų, jog paskutinių trijų mėnesių jo gaunamos pajamos vidutiniškai sudarė apie 3 300 Eur per mėnesį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors apeliantas teigia, kad pareikšto reikalavimo suma jam nėra didelė, todėl bus pajėgus įvykdyti galimai palankų ieškovui teismo sprendimą, tačiau ieškinio suma (10 451 Eur) atsakovo atžvilgiu vis tiek yra pakankamai didelė, įvertinus tai, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų apie turimą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, nežinomi jo kiti įsipareigojimai ir pan., į ieškovo siunčiamus raginimus nereagavo. Būtinybę taikyti (ir būtent tokios rūšies) laikinąsias apsaugos priemones pagrindžia tai, kad šiuo atveju yra visos prielaidos, t. y. apeliantui nėra teisinių kliūčių perleisti turtą, jeigu jis nuspręstų taip pasielgti, ir taip apsunkinti arba padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, siekdamas, kad pritaikyti ribojimai atsakovui sukeltų kuo mažesnius suvaržymus, laikinąsias apsaugos priemones pirmiausia pritaikė atsakovui priklausančiam turtui, o tik jo nesant ar nepakankant – piniginėms lėšoms, neviršijant reikalavimo sumos. Tokiu būdu, buvo užtikrinta, kad nebūtų pažeisti ekonomiškumo, šalių interesų pusiausvyros principai. Vien faktas, kad atsakovas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo patiria tam tikrus nepatogumus ar suvaržymus, kurie jam gali sukelti nuostolius, savaime neeliminuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo egzistavimo bei nenulemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principų – proporcingumo ar ekonomiškumo – pažeidimo (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 2 d.).
Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas, esant įstatyme nustatytam pagrindui, turi teisę reikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, taip pat prašyti teismo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu iš esmės pasikeistų aplinkybės ir išnyktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (CPK 146, 148, 149 str.). Be to, teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių arba taikytas panaikinti, jeigu atsakovas sumoka reikalaujamą sumą į teismo sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama; taip pat atsakovas gali įkeisti turimą turtą ieškovo naudai (CPK 148 str. 2 d.).
Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog preliminariai yra tikimybė, kad gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas ir dėl ieškinio dalyko yra grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, todėl atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.