Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2018-03-23 · Civilinė byla Nr. 2-873-796/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-03-23
Bylos Nr.
2-873-796/2018
Teisminio proceso Nr.
2-53-3-01412-2017-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Domarkienė
Ieškovas
valstybės biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini)
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „D“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-873-796/2018Teisminio proceso Nr. 2-53-3-01412-2017-1 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 3.1.7.6; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 23 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo teisėja Kristina Domarkienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės valstybės biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) globos namai ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „D“ dėl netesybų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė valstybės biudžetinė įstaiga (toliau – VBĮ) (duomenys neskelbtini) globos namai pateikė ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „D“, prašo priteisti iš atsakovės UAB „D“ 7 575,45 Eur netesybas, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi bei teismo išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodo aplinkybes, jog ieškovė VBĮ (duomenys neskelbtini) globos namai ir atsakovė UAB „D“ 2016 m. spalio 19 d. sudarė maisto produktų (gyvulinės kilmės produktai, mėsa ir mėsos produktai) pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ST-225 (toliau – sutartis). 2017 m. gegužės 24 d. buvo gauta informacija, jog atsakovė atsisakė priimti užsakymus, nurodė, jog mėsos ir mėsos produktų nebetieks, siūlė abipusiu šalių susitarimu pakeisti sutarties sąlygas arba nutraukti sutartį. Ieškovė informavo atsakovę, kad keisti sutarties sąlygų nesutinka, kadangi šias paslaugas perka vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu, o sutartyje nėra numatyta, jog galima keisti produktų kainas. Kadangi atsakovė sutarties toliau nebevykdė, mėsos produktų nebepristatė, sutartis dėl atsakovės UAB „D“ kaltės buvo nutraukta 2017 m. gegužės 25 d. Pažymi, kad ieškovė VBĮ (duomenys neskelbtini) globos namai yra stacionari socialinės globos įstaiga, skirta gyventi asmenims nuo 18 metų, kuriems dėl proto/psichinės negalios nustatytas 0-40 proc. darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis ir, įvertinus jų savarankiškumą, rekomenduojama ilgalaikė (trumpalaikė) socialinė globa institucijoje. Globos namuose gyvena 409 gyventojai, todėl atsakovės veiksmai yra nesąžiningi prieš globos namus. Šalių pasirašytos sutarties 8.3 punkte nustatyta, jog sutarties įvykdymo užtikrinimui nustatomos netesybos – 5 proc. bauda nuo bendros sutarties kainos. Sutarties įvykdymo užtikrinimas užtikrina, kad pirkėjui bus atlyginti nuostoliai, atsiradę dėl atsakovo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo ar netinkamo jų įvykdymo. 2018 m. sausio 2 d. atsakovės UAB „D“ buhalterei pasirašytinai, be kita ko, buvo įteikta ieškinio kopija bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo. Per teismo nustatytą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartimi ieškovei VBĮ (duomenys neskelbtini) globos namai buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. nurodyti savo nuomonę dėl sprendimo už akių priėmimo. 2018 m. vasario 1 d. Klaipėdos apygardos teisme gautas ieškovės VBĮ (duomenys neskelbtini) globos namai papildomas prašymas, kuriame nurodo, jog tuo atveju, jeigu atsakovė UAB „D“ nepateiks teismui atsiliepimo į ieškinį, esant aplinkybėms, numatytoms Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 285 straipsnio 1 dalyje, neprieštarauja, kad sprendimas byloje būtų priimtas už akių. 2018 m. vasario 8 d. atsakovės UAB „D“ buhalterei pasirašytinai buvo įteiktas ieškovės VBĮ (duomenys neskelbtini) globos namai papildomas prašymo dėl sprendimo priėmimo už akių nuorašas ir teismo pranešimo dėl atsiliepimo pateikimo nuorašas, kuriame atsakovei buvo išaiškinta, kad atsakovei nustatomas 14 dienų terminas nuo šių procesinių dokumentų įteikimo dienos atsiliepimui į ieškinį pateikti, o negavus atsiliepimo, bus sprendžiamas klausimas dėl sprendimo už akių priėmimo. Per teismo nustatytą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad 2016 m. spalio 19 d. tarp ieškovės VBĮ (duomenys neskelbtini) globos namai (pirkėjos) ir atsakovės UAB „D“ (pardavėjos, tiekėjos) buvo sudaryta viešojo maisto produktų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. ST-225 (toliau – sutartis). Pardavėja įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis tiekti pirkėjai maisto produktus (prekes), o pirkėja įsipareigojo prekes priimti ir už jas sumokėti. Šalys susitarė, kad sutarties kainos yra fiksuotos ir negali būti keičiamos iki sutarties visiško įvykdymo momento. Taip pat šalys susitarė, kad kaina šalių susitarimu gali būti didinama arba mažinama padidėjus arba sumažėjus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifui. Tiekėja garantavo prekių pristatymą nuo 2016 m. spalio 27 d. iki 2017 m. spalio 26 d. (1 metus). Šalys susitarė, jog pirkėjas turi teisę reikalauti perduoti jam perkamas prekes bei reikalauti iš tiekėjos atlyginti nuostolius, padarytus įvykdymo uždelsimu. Sutarties įvykdymo užtikrinimas nustatytas netesybomis – 5 proc. dydžio bauda nuo bendros sutarties kainos. Nustatyta, jog sutarties įvykdymo užtikrinimas užtikrina, kas pirkėjai bus atlyginti nuostoliai, atsiradę dėl tiekėjos prisiimtų visų sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo ar netinkamo jų įvykdymo (Sutarties 8.3 punktas). Nutraukus sutartį 8.3 punkte numatytu pagrindu, šalis pažeidusi sutarties nuostatas, privalo sumokėti nuostolius, netesybas per 20 kalendorinių dienų nuo pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo dienos (Sutarties 8.5 punktas). Taip pat bylos medžiaga nustatyta, jog 2017 m. gegužės 22 d. elektroniniu paštu atsakovei ieškovė pateikė maisto produktų užsakymą gegužės 24 d. ir 26 d. tiekimui. Atsakovė UAB „D“ 2017 m. gegužės 22 d. raštu Nr. DAM 05/22 pasiūlė ieškovei abipusiu šalių sutarimu pakeisti sutarties sąlygas dėl prekių kainos arba nutraukti sutartį. Nurodė, jog padidėjus šviežios mėsos ir gaminių savikainoms, nebegalės toliau tiekti mėsą ir jos gaminius pasirašytomis kainomis. 2017 m. gegužės 24 d. atsakovė UAB „D“ prekių ieškovei nepristatė. Atsakovei 2017 m. gegužės 26 d. raštu buvo paaiškinta, kad keisti produktų kainas ieškovė nesutinka, kadangi šias paslaugas perka vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu, o sutartyje nėra numatyta, jog galima keisti produktų kainas. Taip pat atsakovė buvo informuota, jog kadangi sutarties ji jau nebevykdo, mėsos produktų pagal užsakymą nepristatė, sutartis nutraukiama nuo 2017 m. gegužės 25 d. 2017 m. liepos 27 d. atsakovei UAB „D“ išsiųstas pranešimas dėl sutarties netesybų, ieškovė prašė atsakovės iki 2017 m. rugpjūčio 10 d. sumokėti 7 575,45 Eur netesybas 2016 m. spalio 19 d. maisto produktų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. ST-225 pagrindu. 2017 m. rugpjūčio 11 d. atsakymu atsakovė UAB „D“ pareikalavo ieškovės atsisakyti pretenzijos dėl netesybų, nurodė, jog priešingu atveju teisme kels priešinį reikalavimą dėl teisės tiekėjai pripažinimo nutraukti sutartį, kurią įvykdyti tapo sudėtinga ir kuri kitai šaliai suteikia perdėta pranašumą. Ištyrus ir formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad tarp šalių pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Lietuvos Respublikos įstatymuose bei formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.38 straipsnio 1 dalis). Atsakovei (tiekėjai) tinkamai neįvykdžius sutarties, jai atsiranda pareiga pagal sutartį sumokėti ieškovei (pirkėjai) netesybas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė šią pareigą būtų įvykdžiusi. Atsakovei pasirašytinai įteikti ieškovės teikti ir teismo parengti procesiniai dokumentai, jai yra tinkamai pranešta apie tai, jog teisme ginčo teisenos tvarka nagrinėjamas ieškovės ieškinys atsakovei dėl netesybų priteisimo, tačiau atsiliepimo į ieškinį atsakovė nepateikė. Atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, prievolių vykdymo teisinį reglamentavimą, teismas konstatuoja, jog ieškovės reikalavimas priteisti netesybas yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Ieškovė taip pat prašo priteisti 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos palūkanos), ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į procesinių palūkanų teisinį reguliavimą, teismas sprendžia, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio palūkanas yra pagrįstas ir šis reikalavimas tenkintinas. Ieškiniu taip pat prašoma priteisti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Iš byloje esančių lėšų pervedimo nurodymų Nr. 409 ir Nr. 518 matyti, jog ieškovė 2017 m. rugsėjo 8 d. ir 2017 m. spalio 19 d. DNB ir Luminor bankuose sumokėjo po 57 Eur, iš viso 114 Eur žyminio mokesčio už ieškinį. CPK 83 straipsnio 10 dalis numato, jog valstybės ir savivaldybių institucijos (įstaigos) yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio sumokėjimą paduodant ieškinius dėl lėšų išieškojimo. Kadangi ieškovė yra valstybės biudžetinė įstaiga paduodama ieškinį ji neturėjo mokėti žyminio mokesčio, todėl vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu ieškovei grąžinamas jos sumokėtas žyminis mokestis.CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, atsakovei iš ieškovės priteista 7575,45 Eur, byla buvo nagrinėjama ginčo teisenos tvarka, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu iš atsakovo valstybei priteistinas 227 Eur dydžio žyminis mokestis (7575,45×3 proc.). CPK 92 straipsnyje numatyta, kad išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras. CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Bylos duomenimis teismas turėjo 3,90 Eur dydžio procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, kurios, kaip akivaizdu, viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme nustatytą dydį, dėl to ši suma priteistina iš atsakovės (CPK 92 straipsnis).Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta iš atsakovės valstybei priteistina 230,90 Eur (227+3,90 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 262, 285–287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei valstybės biudžetinei įstaigai (duomenys neskelbtini) globos namai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „D“ 7 575,45 Eur netesybas, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 7 575,45 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. rugsėjo 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovei biudžetinei įstaigai (duomenys neskelbtini) globos namai 2017 m. rugsėjo 8 d. pervedimo nurodymu Nr. 409 ir 2017 m. spalio 19 d. pavedimo nurodymu Nr. 518 DNB ir Luminor bankuose sumokėtą 114 Eur dydžio žyminį mokestį.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „D“ 230,90 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apygardos teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja Kristina Domarkienė