Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Loreta Kukelkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: R. M., valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Po S. V. M. mirties liko jai kartu su P. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausę buityje naudoti daiktai (baldai, buitinė technika, indai, kiti buityje naudojami reikmenys), o taip pat liko jai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusi Nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo turto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalis.

S. V. M. ir P. M. (duomenys neskelbtini) sudarė testamentą (bendrąjį sutuoktinių testamentą), kuriuo vienas kitą paskyrė savo įpėdiniu bei sutarė, kad mirus pergyvenusiajam sutuoktiniui, turtą lygiomis dalimis paveldės jų vaikai A. P. ir R. M. Nepaisant to, po S. V. M. mirties, sutuoktinis P. M. jos turto notarine tvarka nepriėmė, taip pat jos palikimo nepriėmė ir pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai, tad notaro biure užvestos S. V. M. turto paveldėjimo bylos nėra. S. V. M. vaikai, t. y. pareiškėja A. P. ir suinteresuotas asmuo R. M. žinojo apie tėvų sudarytą testamentą, tad pas notarą nebesikreipė, o jos sutuoktinis P. M. galimai galvojo, jog sudarius testamentą, daugiau jokių teisinių veiksmų atlikinėti nebereikia.

Nors S. V. M. palikimo įpėdiniai nepriėmė notarine tvarka, tačiau jos palikimą priėmė jos sutuoktinis P. M., faktiškai jį užvaldydamas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis). P. M. po savo žmonos mirties liko toliau gyventi aukščiau nurodytame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), naudojosi ten esančiais baldais, buitine technika, kitais buities daiktais, prižiūrėjo ir rūpinosi butu kaip savo nuosavybe ir mokėjo visus reikiamus mokesčius. Su S. V. M. palikimu P. M. elgėsi savo nuožiūra, kaip savu turtu. Nei pareiškėja, nei jos brolis šių P. M. veiksmų neginčijo ir į palikimą nepretendavo. (Duomenys neskelbtini) pareiškėjos bei suinteresuoto asmens tėvas P. M. taip pat mirė. Jo palikimą priėmė pareiškėja ir suinteresuotas asmuo.

Tam, kad pareiškėja galėtų įregistruoti ir paveldėti S. V. M. turėtą nekilnojamąjį turtą, reikalingas paveldėjimo teisės liudijimas. Nustačius juridinį faktą, kad P. M. po S. V. M. mirties priėmė jos palikimą, šį turtą galės paveldėti pareiškėja ir suinteresuotas asmuo, kaip P. M. turto įpėdiniai. Šiuo atveju palikimo pagrindinę dalį sudaro sutuoktiniui tenkanti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine priklausiusi buto dalis, tad P. M. faktinį šio turto valdymą atspindi tiek naudojimasis šiuo turtu, bei jo priežiūra, tiek ir prievolių, susijusių su butu, vykdymas (mokesčių mokėjimas). Teikia teismui komunalinių paslaugų teikėjų pažymas, iš kurių matyti, jog prievolės komunalinių paslaugų teikėjams visuomet (t. y. įskaitant ir terminą po S. V. M. mirties) buvo vykdomos.

Iš aukščiau nurodytų aplinkybių, mano, kad darytina išvada, jog pagal įstatymą tenkantį sutuoktinės S. V. M. palikimą priėmė P. M. faktiškai jį užvaldydamas. Palikimą P. M. priėmė iš karto po sutuoktinės mirties, nepraleisdamas palikimui priimti CK nustatyto 3 mėnesių termino.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notaro biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos A. P. bei suinteresuoto asmens R. M. mama S. V. M., ką patvirtina byloje pateiktas S. V. M. mirties liudijimo nuorašas. S. V. M. iki pat savo mirties gyveno su sutuoktiniu P. M., adresu (duomenys neskelbtini), esančiame bute. S. V. M. su P. M. turėjo du vaikus – dukrą A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (pareiškėją) ir sūnų R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ką patvirtina byloje pateikti pareiškėjos gimimo liudijimo ir santuokos liudijimo kopijų nuorašai, bei suinteresuoto asmens R. M. gimimo įrašą liudijantis išrašas.

CK 5.13 straipsnis numato, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos eilės ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių sutuoktinis paveldi visą palikimą.

Iš pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad po S. V. M. mirties liko jai priklausanti ½ nekilnojamojo turto dalis (palikimas), tai yra, kartu su sutuoktiniu P. M. palikėjai S. V. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja nurodo ir byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) Testamento nuorašas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). patvirtina, kad S. V. M. ir P. M. (toliau ir – Testatoriai) (duomenys neskelbtini) sudarė testamentą (bendrąjį sutuoktinių testamentą), kuriuo vienas kitą paskyrė savo įpėdiniais, nustatant, kad įpėdinis (po vieno iš sutuoktinio mirties) paveldi visą kiekvienam iš sutuoktinių priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų. Taip pat Testatoriai susitarė, kad mirus pergyvenusiam sutuoktiniui, turtą lygiomis dalimis paveldės jų vaikai: R. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. P., gim. (duomenys neskelbtini).

Byloje pateiktas Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po S. V. M. mirties, jos sutuoktinis P. M. jos turto notarine tvarka nepriėmė, taip pat jos palikimo nepriėmė ir pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai, tad notaro biure užvestos S. V. M. turto paveldėjimo bylos nėra. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po S. V. M. mirties nėra įregistruotų palikėjos palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo faktų.

Pareiškėja nurodo, kad ji ir suinteresuotas asmuo R. M. žinojo apie tėvų sudarytą testamentą, tad pas notarą nebesikreipė, o S. V. M. sutuoktinis P. M. galimai galvojo, jog sudarius testamentą, daugiau jokių teisinių veiksmų atlikinėti nebereikia. Nors S. V. M. palikimo įpėdiniai nepriėmė notarine tvarka, tačiau jos palikimą priėmė jos sutuoktinis P. M., faktiškai jį užvaldydamas. P. M. po savo žmonos mirties liko toliau gyventi jiems abiem priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), naudojosi ten esančiais baldais, buitine technika, kitais buities daiktais, prižiūrėjo ir rūpinosi butu kaip savo nuosavybe ir mokėjo visus reikiamus mokesčius. Su S. V. M. palikimu P. M. elgėsi savo nuožiūra, kaip su savu turtu. Nei pareiškėja, nei jos brolis šių P. M. veiksmų neginčijo ir į palikimą nepretendavo.

(Duomenys neskelbtini) pareiškėjos bei suinteresuoto asmens tėvas P. M. taip pat mirė, ką patvirtina byloje pridedamas Medicininio mirties liudijimo nuorašas.

Pateiktas Testamentų registro išrašas bei (duomenys neskelbtini) liudijimo apie palikimo priėmimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) nuorašas, patvirtina, kad P. M. palikimą po jo mirties priėmė jo vaikai, tai yra pareiškėja A. P. ir suinteresuotas asmuo R. M.

Pareiškėja nurodo, kad tam, kad pareiškėja galėtų įregistruoti ir paveldėti savo mirusios mamos S. V. M. turėtą nekilnojamąjį turtą, reikalingas paveldėjimo teisės liudijimas. Nustačius juridinį faktą, kad jos sutuoktinis P. M. po S. V. M. mirties priėmė jos palikimą, šį turtą galės paveldėti pareiškėja ir suinteresuotas asmuo, kaip P. M. turto įpėdiniai. Šiuo atveju palikimo pagrindinę dalį sudaro sutuoktiniui tenkanti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine priklausiusi buto dalis, tad P. M. faktinį šio turto valdymą atspindi tiek naudojimasis šiuo turtu, bei jo priežiūra, tiek ir prievolių, susijusių su butu, vykdymas (mokesčių mokėjimas).

Nurodytas aplinkybes pagrįsti, byloje pareiškėja pateikė komunalinių paslaugų teikėjų pažymas iš uždarosios akcinės bendrovės „Rokiškio vandenys“, akcinės bendrovės „Rokiškio komunalininkas“, akcinės bendrovės „Panevėžio energija“, iš kurių matyti, jog prievolės komunalinių paslaugų teikėjams už suteiktas paslaugas butui, adresu (duomenys neskelbtini) visuomet, nepertraukiamai kas mėnesį buvo vykdomos apmokant visas sąskaitas (įskaitant ir terminą po S. V. M. mirties). Pateiktoje akcinės bendrovės „Panevėžio energija“ pažymoje „Dėl duomenų pateikimo“, bendrovė nurodo, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) pateiktos sąskaitos buvo apmokamos laiku, ką patvirtina kartu pridedami (duomenys neskelbtini) priskaitymų, apmokėjimų balanso duomenys, iš kurių matyti priskaitymai už suteiktas paslaugas butui ir atlikti mokėjimai nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, spręstina, kad pateikti įrodymai bei kiti bylos duomenys, patvirtina, kad pareiškėjos ir suinteresuoto asmens R. M. tėvas P. M. po sutuoktinės S. V. M. mirties (duomenys neskelbtini) liko toliau gyventi jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), naudojosi ten esančiais baldais, buitine technika, kitais buities daiktais, prižiūrėjo ir rūpinosi butu kaip savo nuosavybe ir nepertraukiamai mokėjo visus reikiamus mokesčius už komunalines bei kitas paslaugas butui.

Pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių byloje niekas neginčijo. Suinteresuotas asmuo R. M. pateiktu atsiliepimu į pareiškimą nurodė, kad su pareiškėjos pareiškimu sutinka visiškai ir esmės nurodė aplinkybes, kurios patvirtina pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes, jog jų mamos S. V. M. palikimą priėmė jų tėtis P. M., faktiškai jį užvaldydamas. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos S. V. M. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį S. V. M. paliktojo turto priėmimą valdyti. Taip pat nurodė, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad P. M. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui, bei prašė pareiškėjos A. P. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir aukščiau išdėstytu, teismas sprendžia, kad byloje pateikti ir aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad P. M., miręs (duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinės S. V. M. palikimą po jos mirties (duomenys neskelbtini) nepraleisdamas palikimui priimti nustatyto 3 mėnesių termino (CK 5.50 straipsnio 3 dalis), faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti visą paliktą turtą, t. y. liko toliau gyventi jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), naudojosi ten esančiais baldais, buitine technika, kitais buities daiktais, prižiūrėjo ir rūpinosi butu kaip savo nuosavybe ir nepertraukiamai mokėjo visus reikiamus mokesčius už komunalines bei kitas paslaugas butui.

Pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas, nes pareiškėja negali neteisminiu keliu gauti palikimo priėmimą patvirtinančių dokumentų. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2025 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2025-04175 pareiškėja A. P. yra 100 procentų atleista nuo su šios bylos nagrinėjimu susijusių ir proceso išlaidų, todėl valstybės patirtos išlaidos iš pareiškėjos nepriteitinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos A. P. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės S. V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmuose.