- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-19
- Bylos Nr.
- e2YT-13634-1030/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06681-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Lapukaitė
- Pareiškėjas
- V. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“, notarė B
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Monika Lapukaitė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“, ir notarė B. Š.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. B. kreipėsi į teismą, pareiškimu prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjas po tėvo V. B. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, teisėtai, nepertraukiamai pradėdamas jį valdyti.
Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad jo tėvas V. B. gyveno santuokoje sutuoktine G. B., t. y. pareiškėjo mama, kuri mirė (duomenys neskelbtini). Pradžioje tėvai gyveno (duomenys neskelbtini), vėliau išsikėlė į (duomenys neskelbtini), tačiau po G. B. mirties tėvas liko vienas. Pareiškėjas ir jo šeima rūpinosi juo visaip kaip galėdami. Kad nereikėtų važinėti į (duomenys neskelbtini), tėvas pardavė savo butą ir gyveno su pareiškėjo šeima. Po V. B. mirties liko palikimas – tik kilnojamieji daiktai, namų apyvokos įrankiai, dokumentai, rūbai, baldai jo kambaryje, kuriame jis gyveno. Nei mama G. B., nei tėvas V. B. testamentų nepaliko, nes jokio nekilnojamojo turto neturėjo. Apie turimas akcijas (duomenys neskelbtini) tėvas buvo kažkas užsiminęs, tačiau jokių dokumentų nebuvo parodęs, todėl pareiškėjas rimtai į tai nežiūrėjo, ir tėvas daugiau prie šio pokalbio negrįžo. Į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo pareiškėjas nesikreipė, nes manė, kad tai nėra būtina, jeigu nėra nekilnojamojo turto. Pareiškime taip pat nurodoma, kad kitų paveldėtojų nėra, pareiškėjas yra vienintelis, teisėtas V. B. turto paveldėtojas. Tėvui būnant gyvam, pareiškėjas juo rūpinosi, teikė finansinę pagalbą, nes tėvas paskutiniu metu gyveno sunkiai, buvo uždaro būdo, nors su pareiškėju bendravo labai nuoširdžiai ir visada priėmė pagalbą. Tėvas pareiškėją labai vertino. Pareiškėjas nurodo, jog 2024 m. rugsėjo mėn. gavo iš (duomenys neskelbtini) rajono 2-ojo notaro biuro notarės laišką, kuriuo buvo informuotas, jog pareiškėjo tėvas po mirties paliko 49 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų. Akcijų tvarkytojas – AB „Šiaulių bankas“. Pareiškėjas nedelsdamas kreipėsi į notarą, kuris nurodė kreiptis į advokatą ir teismą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo. Pareiškėjas teigia, jog po tėvo V. B. mirties, pradėjo sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai faktiškai valdyti jo paliktus daiktus, o apie akcijų buvimą jam nebuvo pranešta.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos atstovė VĮ ,,Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą, kuriame prašo sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra. VĮ ,,Turto bankas“ nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo V. B. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, VĮ „Turto bankas“ neprieštarautų pareiškėjo prašymo patenkinimui.
Suinteresuotas asmuo notarė B. Š. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 8 punktą ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, tarp tokių faktų, ir palikimo priėmimo faktas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad V. B. ir G. B. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Jie santuokoje susilaukė trijų vaikų – pareiškėjo V. B., gimusio (duomenys neskelbtini), S. P., gimusios (duomenys neskelbtini) ir mirusios (duomenys neskelbtini), bei V. B. (V. B.), gimusio (duomenys neskelbtini) ir mirusio (duomenys neskelbtini). Nustatyta ir tai, kad pareiškėjo mama G. B. mirė (duomenys neskelbtini), o pareiškėjo tėvas V. B. mirė (duomenys neskelbtini).
Išrašas iš vertybinių popierių sąskaitos (DOK-53455) patvirtina, kad mirusiojo V. B. vardu yra įsigyta 49 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų. Paminėtina, kad nei akcijų tvarkytojas AB „Šiaulių bankas“ (DOK-53455), nei (duomenys neskelbtini) (DOK-56157) nurodė neturintys duomenų, kada V. B. įsigijo šias akcijas. Išraše iš vertybinių popierių sąskaitos jų išleidimo į apyvartą data, pagal kurią nustatoma jų nominali vertė, nurodyta 2004 m. sausio 1 d. Nesant duomenų apie tai, kad šios akcijos būtų įsigytos pareiškėjo tėvų santuokos metu, t. y iki pareiškėjo mamos mirties (duomenys neskelbtini), bei atsižvelgiant į vertybinių popierių sąskaitoje nurodytą jų išleidimo į apyvartą datą 2004 m., konstatuotina, kad šios akcijos asmeninės nuosavybės teise priklausė pareiškėjo tėvui V. B. Taigi po jo mirties atsirado palikimas, kurį sudaro, be kita ko, minėtos akcijos.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Palikimo priėmimas, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis įpėdinių interesą įgyti visas teises į palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Iš pareiškėjo pateiktų paaiškinimų matyti, kad pareiškėjo tėvas prieš savo mirtį gyveno su pareiškėju, po tėvo mirties pareiškėjui liko tėvo asmeniniai kilnojamieji daiktai: namų apyvokos įrankiai, dokumentai, rūbai, baldai jo kambaryje. Byloje esantys registrų išrašai patvirtina, kad kito registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto pareiškėjo tėvas neturėjo. Šie duomenys, leidžia daryti išvadą, kad po tėvo mirties pareiškėjas priėmė jo palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti.
Pažymėtina, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Paveldėjimas (taip pat ir priimant palikimą faktinio valdymo būdu) yra laikomas universaliu mirusio asmens teisių perėmimu, kadangi visos mirusiojo turtinės teisės ir pareigos pereina įpėdiniui (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Taigi teismas daro išvadą, kad pareiškėjas priėmė visą savo tėvo palikimą (įskaitant pirmiau aptartas akcijas), pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Bylos kontekste paminėtina, kad, kaip matyti iš Testamentų registro išrašo, VĮ „Turto bankas“ 2024 m. rugpjūčio 21 d. kreipėsi į notarą dėl V. B. palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo. Šiame kontekste teismas pažymi, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Todėl, paaiškėjus, kad įpėdinis palikimą priėmė, toks kreipimasis dėl palikimo perėjimo valstybei nėra kliūtis teismo sprendimu nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą. Paminėtina ir tai, kad kiti V. B. pirmosios eilės įpėdiniai dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir šios bylos nagrinėjimo dieną yra mirę, todėl jų teisėms ir teisėtiems interesams grėsmė nekyla.
Pažymėtina, kad CPK 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Teismas konstatuoja, kad kitokia tvarka nei nustatant juridinę reikšmę turintį faktą pareiškėjui nėra galimybės gauti turto paveldėjimą ir palikimo priėmimą patvirtinančių dokumentų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 444, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po tėvo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, įskaitant 49 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų, pradėjęs jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.