Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2017-05-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-109-925/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-05-04
Bylos Nr.
1-109-925/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-17551-2017-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jorūnė Pukinskienė
Kaltinamasis
R. B.
Baudžiamoji byla Nr. 1-109-925/2017Proceso Nr. 1-01-1-17551-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.25.4.2.6; 1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2; 2.1.10.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.
KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 4 d.Kaišiadorys
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė,sekretoriaujant Ingai Čurlauskaitei,dalyvaujant prokurorei Jurgitai Česienei,kaltinamajam R. B., jo gynėjui advokatui Aleksandrui Kuznecovui,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2014-09-22 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 10 MGL bauda, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis R. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2017-04-12, apie 21.23 val., Kaišiadorių r., Rumšiškių sen., Karčiupio k., Puntuko g. ties 2A namu, vairavo jam priklausančią kelių transporto priemonę - automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jo kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija 1,71 promilės etilo alkoholio.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis R. B. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017-04-12 jis kartu su savo tėvu R. B. atvyko į sodą (duomenys neskelbtini), kur kartu su tėvu ir draugu P. S. vartojo alkoholinius gėrimus. Trise išgėrė vieną 0,7 l talpos degtinės butelį ir dar alaus. Kai tėvo draugas P. S. ketino eiti namo, jis pasisiūlė jį pavežti jam priklausančiu automobiliu "(duomenys neskelbtini)", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vairuotojo pažymėjimo jis neturi ir niekada nėra jo turėjęs, transporto priemonė nebuvo drausta privalomu civilinės atsakomybės draudimu. Būdamas apsvaigęs, važiavo viduriu kelio. Buvo posūkis ir, kadangi nebuvo pakankamai pasukęs į dešinę, susidūrė su priešais atvažiuojančiu automobiliu. Po susidūrimo moters vairuotas automobilis atsidūrė griovyje, o jo sudaužytas automobilis liko stovėti vidury kelio. Jis automobilio, į kurį atsitrenkė, vairuotojai prisipažino, kad yra išgėręs ir pasakė, kad kviestų policija. Kito automobilio vairuotoja atrodė sveika ir nesiskundė, kad eismo įvykio metu būtų patyrusi kokių nors sveikatos sužalojimų. Autoįvykio metu padarytos žalos dėl kito automobilio sugadinimo nėra atlyginęs. Supranta, kad sėsdamas už vairo būdamas neblaivus ir neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, pasielgė netinkamai, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo R. B. visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos BPK 291 str. numatyta tvarka, sutrumpinus įrodymų tyrimą pagal Lietuvos Respublikos BPK 273 str.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja E. L. parodė, kad š. m. balandžio 12 d., apie 21.10 val., ji savo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Kaišiadorių r., Karčiupio k., Puntuko gatve ir priešpriešais pamatė atvažiuojantį automobilį, kuris buvo su vienu degančiu žibintu ir įjungtomis ilgosiomis šviesomis. Šis automobilis važiavo beveik kelio viduriu, iš po posūkio, tačiau ji galvojo, kad to automobilio vairuotojas pasitrauks dešiniau link kelkraščio. Ji stengėsi važiuoti taip pat kuo dešiniau, kad prasilenktų, tačiau beveik susilyginus automobiliams ji pajuto smūgį į savo automobilio priekinę vairuotojo pusę. Ji neturėjo galimybės tiesiog išvengti susidūrimo ir jos automobilis nuo smūgio buvo nustumtas į pakelės griovį. Po susidūrimo tiek ji, tiek kito automobilio vairuotojas išlipo. Ji iškart pastebėjo, kad tas vairuotojas galimai neblaivus, paklausė jo, ar jis nevartojęs alkoholio. Jis patvirtino, kad vartojo alkoholį, kad yra kaltas dėl autoįvykio ir pasakė, kad ji kviestų policiją. Paklausus, ar jis turi vairuotojo pažymėjimą, jis atsakė, kad neturi. Atvykus policijos pareigūnams, buvo užpildyti dokumentai ir patikrintas tiek jos, tiek kito automobilio vairuotojo girtumas. Kito automobilio vairuotojas buvo neblaivus, jam nustatytas 1,88 promilių girtumas. Pareigūnai šį jaunuolį išsivežė (b. l. 27-28).

Iš specialisto išvados Nr. T-A 3628/2017(01) matyti, kad R. B. kraujyje rasta 1,71 promilės etilo alkoholio (b. l. 8).

Iš VĮ "Regitra" registracijos liudijimo (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, kad automobilio "(duomenys neskelbtini)“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) mėlynos spalvos savininkas yra R. B. (b. l. 15).

Iš 2017-04-25 pakvitavimo matyti, kad automobilis "(duomenys neskelbtini) ", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas saugojimui R. B. (b. l. 22).

Iš 2017-04-12/13 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Puntuko g., Karčiupio k., Rumšiškių sen., Kaišiadorių r., ties namu Nr. 2 (b. l. 3-4).

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Teismo vertinimu, R. B. kaltė, padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos parodymai, specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad R. B. kraujyje nustatyta 1,71 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog R. B. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikaltimo stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Skirdamas bausmę kaltinamajam R. B., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.). Vertinant R. B. asmenybę, pažymėtina, kad jis turi pastovią gyvenamąją vietą, nėra duomenų apie tai, kad kaltinamasis priklausytų psichiatrinių ar narkologinių įstaigų stebimųjų asmenų grupėms, dirba, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 54-55, 56, 58). Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam R. B. skirtina bauda, nustatant jos dydį mažesnį nei vidurkis.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones – taikymo

BK 68 str. nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki trejų metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Remiantis BK 67 str. 3 d., ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str. 1 d.). Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą - užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumo, atsižvelgia į tai, kad R. B. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir neįgijęs teisės vairuoti transporto priemones, todėl jo veiksmai nelaikytini atsitiktiniais ir vertintini kaip ypatingai neatsakingi, sukeliantys grėsmę ne tik jam, bet ir visuomenės saugumui. Įvertinus visus bylos duomenis, apibūdinančius R. B. padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų pavojingumą bei jo asmenybę, darytina išvada, kad šiuo atveju tikslinga jam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - draudimą naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones. Teismo manymu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą. Pagal suformuotą teismų praktiką, vairavimo teisės neturėjimo faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Nagrinėjamojoje situacijoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiam asmeniui uždraudimo naudotis tokia teise terminu, Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigus vairuotojų mokymus ir išlaikius kvalifikacinius egzaminus, galiotų draudimas vairuoti transporto priemones. Teismo vertinimu, minėtų teisinių pasekmių užtikrinimas, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, yra būtinas. Teismas sprendžia, kad R. B. nustatytinas minimalus draudimo naudotis teise vairuoti terminas, t. y. vieneri metai.

Dėl BK 72 straipsnio taikymo

Teismo posėdyje valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė prašė teismo, kad transporto priemonė, kurią vairavo kaltinamasis R. B., t. y. automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būtų pripažinta nusikalstamos veikos padarymo priemone ir konfiskuota. Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti.

BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą.

Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Dėl to nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas. Nors teismų praktikoje ir buvo laikomasi nuostatos, kad padarius BK 281 straipsnyje numatytus neatsargius nusikaltimus transporto priemonė nelaikoma nusikaltimo padarymo priemone, tačiau, šiuo atveju pažymėtina, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika, skirtingai nei šio straipsnio 1-6 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, yra priskiriama būtent prie tyčinių nusikalstamų veikų.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad R. B. ne tik vairavo automobilį automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neblaivus, tačiau, važiuodamas atsitrenkė ir apgadino savo ir liudytojos automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Be to, kaltinamasis vairavo transporto priemonę neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, kai nėra jo įgijęs. Kaltinamasis vairavo automobilį, kai jo kraujyje rasta 1,17 prom. alkoholio, tokiais savo veiksmais jis padarė vieną šiurkščiausių ir grubiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą, savo veiksmais sukeldamas pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, pavojų visam eismo saugumui. Nagrinėjamu atveju, kuomet kaltinamasis R. B. vairavo automobilį būdamas stipriai apgirtęs ir sukėlė eismo įvykį, tik palankiai susiklosčiusių aplinkybių dėka buvo išvengta itin skaudžių ir neatitaisomų pasekmių.

Spręsdamas šioje byloje automobilio konfiskavimo klausimą, teismas atsižvelgia, kad pagal VĮ Regitra duomenis, automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruotas kaltinamojo R. B. vardu. Kaltinamasis nepateikė teismui jokių duomenų, kad šio automobilio konfiskavimas sukels neigiamų pasekmių tiek jam pačiam, tiek kitiems šeimos nariams. Įvertinus šias aplinkybes, teismas pritaria valstybinį kaltinimą byloje palaikiusios prokurorės pozicijai, kad kaltinamojo vardu registruotas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) šioje byloje privalo būti konfiskuotas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 304 – 305 str., 307 str.,

nusprendžia:

R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (2824,50 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti jam 50 MGL (1883 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. ir 65 str. 1 d. 2 p. a. pp., laiką, kurį R. B. išbuvo laikinai sulaikytu (nuo 2017-04-12 iki 2017-04-13, t. y. 1 parą), pakeisti į 2 (dviejų) MGL dydžio baudą ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 140 str. 9 d., įskaityti į paskirtą bausmę, galutinę bausmę R. B. nustatyti – 48 MGL (1807,68 eurų – vieno tūkstančio aštuonių šimtų septynių eurų 68 centų) dydžio baudą.

Iki įsiteisės teismo nuosprendis R. B. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.

Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 1 p., R. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti vairuoti transporto priemones 1 (vienerius) metus.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio reikalavimais, konfiskuoti R. B. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. (duomenys neskelbtini)

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Jorūnė Pukinskienė