Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. patikslintą skundą atsakovei Kupiškio rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas R. K. teismui pateiktu patikslintu skundu prašo: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus (toliau – Komisija) 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimą Nr. 21RE4-122(AG4-103/18-2023) (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Kupiškio rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2023 m. rugpjūčio 17 d. įsakymą Nr. ADV-381 (toliau – ir Įsakymas); 3) priteisti iš Administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 23,30 Eur už dantų gydymą; 4) įpareigoti Administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyrių išduoti pažymą, kad pareiškėjas yra socialiai remtinas, kurią pareiškėjas galėtų pristatyti Kupiškio rajono savivaldybės pirminės asmens sveikatos priežiūros centrui.

Skunde pareiškėjas nurodo, kad kreipėsi į viešosios įstaigos Kupiškio rajono savivaldybės Pirminės asmens sveikatos priežiūros centrą (toliau – ir Sveikatos priežiūros centras) dėl odontologo paslaugų suteikimo. Už suteiktas paslaugas turėjo sumokėti 23,30 Eur, tačiau nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), jokių pajamų negauna, todėl tam, kad galėtų sumokėti už suteiktas paslaugas, pinigus pasiskolino. Paaiškina, kad Administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriui 2023 m. gegužės 12 d. pateikė prašymą, registracijos Nr. R6-154 (toliau – ir Prašymas) skirti 23,30 Eur tikslinę pašalpą dantų gydymui, tačiau Įsakymu buvo skirta tik 11,65 Eur pašalpos suma. Be to, 2023 m. rugpjūčio 19 d. iš Administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus gavo 2023 m. rugpjūčio 17 d. raštą Nr. R4-1693 bei kartu su šiuo raštu pateiktą 2023 m. rugpjūčio 17 d. pranešimą Nr. R4-1692 „Dėl tikslinės pašalpos permokos R. K. nustatymo“, kuriuo buvo reikalaujama grąžinti 11,65 Eur pašalpą, išmokėtą pagal 2023 m. gegužės 29 d. įsakymą. Teigia, kad reikalaujamą sumą grąžino. Akcentuoja, jog su Įsakymu nesutinka ir mano, kad Administracija nepagrįstai atsisakė kompensuoti visą patirtų išlaidų sumą. Prašo Įsakymą panaikinti bei iš Administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus priteisti 23,30 Eur sumą sumokėtą už dantų gydymą. Atkreipia dėmesį, jog tam, kad odontologo paslaugos jam būtų teikiamos nemokamai, Sveikatos priežiūros centrui reikia pateikti pažymą, jog yra socialiai remtinas asmuo, tačiau Administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyrius pareiškėjui tokios pažymos neišduoda. Tvirtina, kad Administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyrius, atsisakydamas išduoti pažymą, patvirtinančią, kad jis yra socialiai remtinas, neatlieka jam pavestų funkcijų (b. l. 33–37).

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.

Atsakovė Kupiškio rajono savivaldybės administracija su pareiškėjo skundu nesutinka. Atsiliepime į skundą nurodo, kad pareiškėjo Prašymas atitiko Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. TS-226 patvirtinto Vienkartinės, tikslinės, periodinės ir sąlyginės pašalpos skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 9.6 papunktį ir jam galėjo būti skiriama tikslinė pašalpa – apmokėti būtinas mokamas gydymo išlaidas iki 4 bazinių socialinių išmokų dydžio. Globos ir rūpybos taryba, 2023 m. gegužės 26 d. posėdyje apsvarsčiusi pareiškėjo Prašymą, nutarė rekomenduoti skirti 11,65 Eur tikslinę pašalpą, t. y. padengti pusę pareiškėjo gydymui patirtų išlaidų sumos. Pažymi, kad Administracijos direktorius 2023 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr. ADV-273 „Dėl tikslinės ir periodinės pašalpų skyrimo“ (toliau – ir 2023 m. gegužės 29 d. įsakymas) 1.9 papunkčiu R. K. paskyrė 11,65 Eur tikslinę pašalpą. Taip pat pažymi, kad pareiškėjui apskundus Komisijai 2023 m. gegužės 29 d. įsakymą, o Komisijai sprendimu panaikinus šio įsakymo 1.9 papunktį, Administracijos direktorius 2023 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. ADV-378 „Dėl Kupiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr. ADV-273 „Dėl tikslinės ir periodinės pašalpų skyrimo“ pakeitimo“ (toliau – ir 2023 m. rugpjūčio 2 d. įsakymas), pripažino netekusiu galios 2023 m. gegužės 29 d. įsakymo 1.9 papunktį. Nurodo, kad 2023 m. rugpjūčio 11 d. Globos ir rūpybos tarybai posėdyje pakartotinai apsvarsčius Prašymą, vienbalsiai nutarta rekomenduoti skirti pareiškėjui 11,65 Eur tikslinę pašalpą, todėl Įsakymu pareiškėjui paskirta 11,65 Eur tikslinė pašalpa. Akcentuoja, kad pareiškėjo prašymo išduoti pažymą apie tai, kad yra socialiai remtinas asmuo, patenkinti negali, kadangi Socialinės paramos ir sveikatos skyrius išduoda pažymas apie asmeniui paskirtas ir/ar išmokėtas išmokas, kurias suformuoja informacinė sistema PARAMA. Tvirtina, kad pagal valstybės registrų bei valstybės informacinių sistemų duomenis R. K. nuo 2004 m. gegužės 6 d. registruotas užimtumo tarnyboje, yra ilgalaikis bedarbis, nesimoko, nedalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse bei neatlieka visuomenei naudingos veiklos, t. y. neišnaudoja kitų pajamų gavimo galimybių. Akcentuoja, kad pagal Tvarkos aprašo nuostatas Administracija nėra įpareigota skirti ir išmokėti visą patirtų išlaidų sumą, kurią pareiškėjas patyrė gydydamasis (b. l. 68–73).

Atsakovės atstovai teismo posėdžio metu su pareiškėjo skundu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Kupiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. rugpjūčio 17 d. įsakymo Nr. Nr. ADV-381 „Dėl tikslinės pašalpos skyrimo“, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas teismo taip pat prašo panaikinti ikiteismine tvarka pareiškėjo skundą išnagrinėjusios Komisijos 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimą Nr. 21RE4-122(AG4-103/18-2023), kuriuo pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas; priteisti iš Administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 23,30 Eur už dantų gydymą; įpareigoti Administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyrių išduoti pažymą, kad jis yra socialiai remtinas asmuo.

Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad R. K. 2023 m. gegužės 12 d. Prašymu pašalpai gauti, registracijos Nr. R6-154, kreipėsi į Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyrių ir prašė skirti jam tikslinę pašalpą už dantų gydymą (b. l. 74-76). Kartu su prašymu pateikė 2023 m. balandžio 28 d. Sveikatos priežiūros centro išduotą kvitą, patvirtinantį sumokėtą 23,30 Eur sumą už odontologines priemones (b. l. 38). Administracijos direktorius 2023 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. ADV-273 „Dėl tikslinės ir periodinės pašalpų skyrimo“ 1.9 papunkčiu R. K. skyrė 11,65 Eur tikslinę pašalpą (b. l. 86). Pareiškėjas, nesutikdamas su 2023 m. gegužės 29 d. įsakymu ir prašydamas įpareigoti Administraciją jam išmokėti likusią dalį – 11,65 Eur patirtų išlaidų už dantų gydymą, jį skundė Komisijai, kuri 2023 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. 21RE4-68(AG4-51/19-2023) skundą patenkino iš dalies, panaikindama 2023 m. gegužės 29 d. įsakymo 1.9 papunktį (b. l. 87-95). Administracijos direktorius, vadovaudamasis šiuo Komisijos sprendimu, 2023 m. rugpjūčio 2 d. priėmė įsakymą dėl pripažinimo netekusiu galios 2023 m. gegužės 29 d. įsakymo 1.9 papunkčio (b. l. 97).

2023 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. ADV-381 „Dėl tikslinės pašalpos skyrimo“ Administracijos direktorius R. K. skyrė 11,65 Eur tikslinę pašalpą bei įpareigojo R. K. iki 2023 m. rugsėjo 1 d. grąžinti pagal 2023 m. gegužės 29 d. įsakymą nepagrįstai išmokėtą 11,65 Eur tikslinę pašalpą (b. l. 107-108). R. K. 2023 m. rugpjūčio 28 d. grąžino reikalaujamą grąžinti 11,65 Eur sumą (b. l. 57). Pareiškėjas dėl Įsakymo teikė skundą Komisijai, prašydamas jį panaikinti ir atsakovę įpareigoti išmokėti 23,30 Eur už dantų gydymą. Be to, pareiškėjas Komisijos pašė įpareigoti Administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyrių išduoti pažymą, jog jis yra socialiai remtinas asmuo. Komisija 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. 21RE4-122(AG4-103/18-2023) R. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 43 punkte numatyta, kad viena iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų)) savivaldybių funkcijų yra socialinės pašalpos ir kompensacijų, nustatytų Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme, teikimas. Piniginės socialinės paramos teikimo principus, finansavimo šaltinius, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (toliau – ir Įstatymas, taikytina redakcija galiojusi nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 31 d.). Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad piniginę socialinę paramą savivaldybės teikia vykdydamos savarankiškąją savivaldybių funkciją, kuri yra finansuojama iš savivaldybės biudžeto lėšų. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, savivaldybės taryba tvirtina piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašą, kuriame nustato: piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo tvarką (prašymų-paraiškų priėmimo; trūkstamų dokumentų pateikimo; duomenų apie turtą pateikimo; piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo; prašymus-paraiškas pateikusių asmenų informavimo apie piniginės socialinės paramos skyrimą ar neskyrimą; neteisėtai gautos ar išmokėtos piniginės socialinės paramos išskaičiavimo; paskirtos, bet laiku neatsiimtos piniginės socialinės paramos, taip pat mirus asmeniui, kurio vardu bendrai gyvenantiems asmenims mokama piniginė socialinė parama, arba mirus vienam gyvenančiam asmeniui paskirtos ir iki kito mėnesio po jo mirties neišmokėtos piniginės socialinės paramos išmokėjimo procedūras); pagrindus, kai socialinė parama skiriama kitais šiame įstatyme nenumatytais atvejais (skiriama vienkartinė, tikslinė, periodinė, sąlyginė pašalpa; apmokama skola už būstą; kompensuojamos išlaidos už didesnį karšto ir geriamojo vandens kiekį, negu šiame įstatyme nustatytas normatyvas; kompensuojamos šiame įstatyme nenurodytos būsto išlaikymo išlaidos ir kita) ir kuriems esant ši parama didinama, mažinama, skiriama ne visiems bendrai gyvenantiems asmenims, sustabdomas, nutraukiamas ar atnaujinamas jos mokėjimas; bendruomeninių organizacijų ir (ar) religinių bendruomenių, ir (ar) religinių bendrijų, ir (ar) kitų nevyriausybinių organizacijų atstovų, ir (ar) gyvenamosios vietovės bendruomenės narių, ir (ar) seniūnaičių, ir (ar) kitų suinteresuotų asmenų pasitelkimo dalyvauti svarstant klausimus dėl piniginės socialinės paramos skyrimo tvarką bei jų teises ir pareigas. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad teisė į tikslinę pašalpą yra numatyta Įstatyme, o tvarka, remiantis kuria ji yra skiriama ir mokama, nustatoma poįstatyminiu teisės aktu.

Nagrinėjamu atveju, vykdydama Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 43 punkte numatytą funkciją, Kupiškio rajono savivaldybės taryba 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. TS-226 patvirtinto Vienkartinės, tikslinės, periodinės ir sąlyginės pašalpos skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašą (taikytina redakcija galiojusi nuo 2022 m. balandžio 2 d. iki 2023 m. rugsėjo 28 d.).

Tvarkos aprašo 4.6 papunktis apibrėžia tikslinę pašalpą kaip išmoką, kuri skiriama asmeniui, siekiant suteikti jam tikslinę paramą individualiu atveju. Pagal Tvarkos aprašo 3 punktą vienkartinė, tikslinė, periodinė ir sąlyginė pašalpa skiriama siekiant padėti bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, atsidūrusiam sunkioje materialinėje padėtyje, susidariusioje dėl įvykusios nelaimės, asmens sveikatos sutrikimų, kitų aplinkybių, kai nepakanka valstybės teikiamos socialinės paramos ir yra išnaudotos visos kitų pajamų gavimo galimybės bei artimųjų ar bendruomenės parama. Tvarkos aprašo 9.6 papunktis nustato, kad tikslinė pašalpa, atsižvelgiant į savivaldybės finansines galimybes, gali būti skiriama apmokėti būtinas mokamas gydymo išlaidas (pagal pateiktus dokumentus) – iki 4 BSI (bazinių socialinių išmokų). Remianti Tvarkos aprašo 7 punktą tikslinė pašalpa gali būti skiriama patikrinus bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens buities ir gyvenimo sąlygas ir surašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, išskyrus šio Tvarkos aprašo 9.1 papunktyje nustatytu atveju, bei atsižvelgus į bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens socialinę, materialinę padėtį ir kitas aplinkybes, kai asmuo (asmenys) yra išnaudoję visas kitas pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas. Be to, tikslinė pašalpa skiriama atsižvelgiant į savivaldybės finansines galimybes, numatyta galima (maksimali) mokama pašalpos suma, bet ne fiksuota ar privaloma 4 bazinių socialinių išmokų dydžio suma.

Tvarkos aprašo 28 punktas nustato, kad prašymus, išskyrus 8.3 ir 9.15 papunkčiuose nustatytus atvejus, skirti pašalpas svarsto savivaldybės tarybos patvirtinta Globos ir rūpybos taryba; Globos ir rūpybos taryba, išnagrinėjusi asmens prašymą ir pateiktus dokumentus bei atsižvelgdama į buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, teikia Administracijos direktoriui rekomendacijas dėl vienkartinės, tikslinės, periodinės, sąlyginės pašalpos skyrimo. Pagal Tvarkos aprašo 29 punktą vienkartinės, tikslinės, periodinės, sąlyginės pašalpos skiriamos (neskiriamos) Administracijos direktoriaus įsakymu. Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad Globos ir rūpybos tarybos kompetencija yra kiekvienu konkrečiu atveju išnagrinėti pateiktus asmenų prašymus, prie jų pridedamus dokumentus ir pateikti Administracijos direktoriui rekomendacijas dėl išmokų, tame tarpe ir šių išmokų dydžių, skyrimo.

Išdėstytas teisinis reglamentavimas leidžia konstatuoti, kad būtent Administracijai yra suteikta diskrecijos teisė skirti tikslinę pašalpą ir parinkti jos dydį.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog administracinės institucijos diskrecijos teisė suprantama kaip galia, suteikianti administravimo subjektui tam tikrą veiklos laisvę priimant sprendimus, įgalinanti jį iš keleto teisiškai galimų elgesio variantų pasirinkti tą, kuris, jo nuomone, yra tinkamiausias (žr., pvz., 2006 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A415-2203/2006). Diskrecijos teisė neturi būti aiškinama kaip absoliučiai nemotyvuotas ir niekuo nesaistomas pasirinkimas (žr., pvz., 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1570/2012). Todėl akivaizdu, jog naudodamasi diskrecijos teise priimti sprendimą dėl tikslinės pašalpos dydžio atsakovė privalėjo savo pasirinkimą motyvuoti, nurodant objektyvias tokio pasirinkimo priežastis.

Iš 2023 m. rugpjūčio 11 d. Globos ir rūpybos tarybos, sudarytos Administracijos direktoriaus 2023 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. ADV-301 „Dėl Globos ir rūpybos tarybos sudėties patvirtinimo“, posėdžio protokolo Nr. R2-18 matyti, kad Globos ir rūpybos taryba pakartotinai svarstė R. K. Prašymą dėl tikslinės pašalpos skyrimo ir nutarė rekomenduoti skirti pusę pareiškėjo prašomos sumos dydžio – 11,65 Eur tikslinę pašalpą (b. l. 54-56). Toks vertinimas nagrinėjamu atveju yra motyvuotas ir pagrįstas į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, kurie leidžia pagrįstai konstatuoti, kad pareiškėjas R. K., priešingai nei tai numatyta Tvarko aprašo 7 punkte, nėra išnaudojęs visų pajamų gavimo galimybių: Užimtumo tarnybos duomenų bazės išrašas patvirtina, kad R. K. nuo 2004 m. gegužės 6 d. registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 78).; iš SODROS duomenų bazės išrašo matyti, kad pareiškėjas ilgą laiką yra nedirbantis (b. l. 77), o Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas yra darbingas (b. l. 79), Administracijos Socialinės apsaugos ir sveikatos skyriaus 2023 m. lapkričio 17 d. Pažyma apie pajamas Nr. R14-1285 patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2022 m. lapkričio mėnesio iki 2023 m. lapkričio mėnesio, socialinės pašalpos negavo (b. l. 26). Spręstina, kad Globos ir rūpybos taryba, įvertinusi, jog pareiškėjas yra darbingas, tačiau nuo 2004 metų nedirba, nesimoko, nedalyvauja užimtumo programose, vengia atlikti visuomenei naudingus viešuosius darbus, neišnaudoja galimybės gauti socialinę pašalpą, t. y. neišnaudoja visų kitų pajamų gavimo galimybių, pakankamai argumentavo pasirinkimą nekompensuoti visų pareiškėjo patirtų gydymosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad Tvarkos aprašas numato eilę kriterijų, kurie vertinami skiriant tikslinę pašalpą, vien ta aplinkybė, kad prašoma kompensuoti gydymo išlaidų suma yra nedidelė ir institucija turi finansines galimybes ją išmokėti, pati savaime nesudaro pagrindo tenkinti pateikto prašymo visa apimtimi.

Pastebėtina, kad Konstitucinis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsnio nuostatą, jog valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais, yra nurodęs, kad pagal Konstituciją kiekvienas pilietis turi teisę į socialinę apsaugą. Konstitucijos 52 straipsnyje nurodytos pensijos ir socialinė parama – tai vienos iš socialinės apsaugos formų (Konstitucinio Teismo 2002 m. lapkričio 25 d. nutarimas). Konstitucijos 52 straipsnio nuostatos, laiduojančios teisę į socialinį aprūpinimą, kartu įpareigoja valstybę nustatyti pakankamas tos teisės įgyvendinimo ir teisinio gynimo priemones (Konstitucinio Teismo 1997 m. kovo 12 d., 1997 m. gruodžio 3 d., 1997 m. gruodžio 3 d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimai). Tačiau asmeniui teikiama socialinė parama neturi virsti privilegija, ji neturi sudaryti prielaidų asmeniui pačiam nesiekti didesnių pajamų, savo pastangomis ieškoti galimybių užtikrinti sau ir savo šeimai žmogaus orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas. Tad Konstitucija nedraudžia įstatymų leidėjui įstatymu nustatyti tokių socialinės paramos teikimo pagrindų ir sąlygų, socialinės paramos dydžių, kad būtų skatinamos kiekvieno asmens pastangos pagal išgales pirmiausia pačiam pasirūpinti savo ir savo šeimos gerove ir prisidėti prie visos visuomenės gerovės.

Teismas nenustatė tikslinės pašalpos skyrimo procedūros pažeidimų, kurie būtų galėję turėti įtakos pareiškėjo teisėms, Įsakymas priimtas prieš tai Globos ir rūpybos tarybai atlikus faktinių aplinkybių tyrimą, pareiškėjas apie priimtą Įsakymą informuotas laiku ir tinkamai. Iš kartu su Įsakymu pateikto elektroninio dokumento metaduomenų matyti, kad Įsakymui yra suteikta data ir numeris, todėl pareiškėjo argumentas, kad Įsakymas yra be datos ir numerio, nepagrįstas. Teismo vertinimu, ginčijamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas teisės aktų reikalavimais ir faktinėmis aplinkybėmis.

Nenustačius Įsakymo panaikinimo pagrindų, pareiškėjo skundo reikalavimas dėl Įsakymo panaikinimo atmestinas. Kadangi netenkintas pareiškėjo reikalavimas dėl Įsakymo panaikinimo, atmestinas kaip nepagrįstas ir pareiškėjo išvestinis reikalavimas priteisti 23,30 Eur patirtas išlaidas už odontologo paslaugas.

Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti Administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyrių išduoti pažymą, kad jis yra socialiai remtinas asmuo, kurią turi pateikti Sveikatos priežiūros centrui, kad medicininės paslaugos galėtų būti teikiamos nemokamai.

Pagal Įstatymo 2 straipsnio 9 punktą nepasiturintys gyventojai – bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo, kurie, įvertinus jų turimą turtą ir pajamas, šio įstatymo nustatyta tvarka turi teisę gauti piniginę socialinę paramą. Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punktas suteikia teisę savivaldybės administracijai, teikiant pinginę socialinę paramą, nustačius, kad vienas gyvenantis asmuo nevykdo šio įstatymo 25 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytų pareigų, neteikti socialinės pašalpos ir kompensacijų ar nutraukti jų teikimą, iki šios pareigos bus įvykdytos.

Įstatymo 5 straipsnis išskiria dvi socialinės paramos rūšis – socialinę pašalpą ir būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas gauna bent vieną iš nurodytų paramos rūšių, todėl jis nelaikytinas socialiai remtinu asmeniu. Tuo tarpu aplinkybė, kad pareiškėjui skirta ir išmokėta 11,65 Eur tikslinė pašalpa, pati savaime nesudaro pagrindo laikyti R. K. socialiai remtinu, kadangi pagal Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatas tikslinė pašalpa skiriama kitais Įstatyme nenumatytais atvejais pagal Savivaldybės tarybos patvirtintą piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašą ir nepatenka į Įstatymo 2 straipsnio 11 punkte pateiktą piniginės socialinės paramos apibrėžtį.

Iš byloje esančio 2023 m. rugsėjo 15 d. Sveikatos priežiūros centro atsakymo į R. K. 2023 m. rugpjūčio 22 d. prašymus Nr. G-543, G-544, matyti, kad pareiškėjui analogiškai buvo išaiškinta, jog socialiai remtinas asmuo yra asmuo gaunantis socialinę pašalpą, o jis pažymos, kad gauna socialinę pašalpą, nepateikė.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas neturi pagrindo įpareigoti Administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyrių išduoti pareiškėjui pažymą, kad jis yra socialiai remtinas asmuo, pareiškėjui neatitinkant tokio asmens statuso.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyrius 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. 21RE4-122(AG4-103/18-2023) teisingai nustatė faktines aplinkybes, jas tinkamai teisiškai kvalifikavo, todėl reikalavimas šį sprendimą panaikinti taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjo R. K. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmus.