Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2020-10-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-2939-1015/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-10-22
Bylos Nr.
A5.-2939-1015/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02666-2020-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Ingrida Mikužytė (pirm.)
Pažeidėjas
A. B.
Institucija
LR Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A5-2939-1015/2020Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02666-2020-5Procesinio sprendimo kategorija 6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. spalio 22 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė,sekretoriaujant Rasai Pladaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. B.,

teismo posėdyje išnagrinėjusi A. B., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) (toliau - Įmonė) vadovu, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 1 p. nuostatas, kadangi esant darbo sutarties požymiams 2020 m. rugpjūčio 24 d. leido dirbti įmonėje M. T. (M. T.) adresu (duomenys neskelbtini), su kuriuo teisės aktų nustatyta tvarka nesudarė rašytinės darbo sutarties ir nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie šio asmens įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios. Tokiais savo veiksmais A. B. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. B. teismo posėdžio metu prisipažino padaręs nusižengimą bei nurodė, kad tuo metu susirgo įmonės mūrininkas, kuris jo neperspėjęs, iš ryto atvežė į objektą M. T., po to paskambino jam telefonu apie 08.00 val. ir paklausė, ar M. T. gali dirbti pagalbiniu darbininku. Jis atsakė, kad į objektą atvažiuos apie 11.00 val. ir tada nuspręs, taip pat pasakė, kad M. T. gali kol kas apžiūrėti objektą, susipažinti su darbu, kažkiek padėti ir pan. Apie 09.30 val. į objektą atvyko Darbo inspekcijos darbuotojai ir rado objekte M. T.. Nurodė, kad su pastoviais darbuotojais jis neturi problemų, bet su pagalbiniais darbininkais yra sunkiau. Dabar jis perspėja objekte dirbančius žmones, kad jie jokių pašalinių asmenų į objektą nesivestų. Apgailestauja, kad taip atsitiko, prašo skirti minimalią baudą.

Administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu A. B. sutiko su nustatytu nusižengimu bei nurodė, kad aplinkybes paaiškins bylos nagrinėjimo metu (b.l. 2). Duodamas paaiškinimus 2020 m. rugpjūčio 25 d. Darbo inspekcijai A. B. nurodė, kad M. T. į statybos objektą (duomenys neskelbtini) atėjo dirbti 2020 m. rugpjūčio 24 d., 08.00 val.. Jį apie naują pakabinį darbininką informavo Č. S.. 2020 m. rugpjūčio 24 d. iš ryto darbo sutarties su juo nesudarė, nes į objektą atvažiavo apie 11.00 val. ir M. T. objekte nerado. Darbo sutartį įmonėje paruošia buhalterė, o jis tik pasirašo. Objekte dirba rangovo pagrindais, jis yra šio objekto atstovas ir darbų vadovas (b.l. 6).

Be A. B. prisipažinimo, jo kaltės, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais:

- 2020 m. rugsėjo 18 d. nelegalaus darbo tyrimo aktu Nr. NDA 1015-0588, kuriame nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 24 d. atlikus statybvietės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), patikrinimą, joje buvo rasti Č. S., gim. (duomenys neskelbtini) m. (dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir M. T., gim. (duomenys neskelbtini) m. Pastarasis patikrinimo metu bandė šalintis iš statybvietės. Patikrinus valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazė nustatyta, kad nėra pateiktas pranešimas apie M. T. valstybinio socialinio draudimo pradžią (b.l. 3-4);

- M. T. 2020 m. rugpjūčio 24 d. duotais paaiškinimais, kad 2020 m. rugpjūčio 24 d., 07.00 val. jis atvyko į objektą, užmaišė betoną ir padėjo paduoti plytas. Dėl darbo tarėsi su A., dėl darbo užmokesčio nesitarė, atėjo tik pabandyti, ar patiks darbas. Darbo sutarties nesudarė. Įrankiai, skirti pradėti darbą, buvo duoti įmonės. Į statybvietę atvykti nurodė A. B. (b.l. 5);

- 2020 m. rugpjūčio 24 d. tyrimo veiksmų atlikimo protokolu, kuriame nurodyta tyrimo atlikimo vieta – (duomenys neskelbtini), tyrimo atlikimo laikas nuo 09.45 val. iki 10.30 val. Nurodyta, kad patikrinimo metu rasti Č. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir M. T., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris bandė išvengti patikrinimo. Č. S. paaiškino, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir parodė darbo sutartį. M. T. paaiškino, kad darbus atlieka pirmą dieną, darbo sutarties nepasirašė. Dėl darbo tarėsi su įmonės vadovu A. B.. Sodra neturi informacijos apie M. T. socialinio draudimo pradžią įmonėje (b.l. 7),

- VSDFV duomenimis, iš kurių matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų sąraše M. T. nėra (b.l. 15).

ANK 95 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbinės funkcijos, kai darbdavys nustatyta tvarka nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. DK 42 straipsnio 1 dalis numato, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis). Šio straipsnio 2 dalis numato, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Vadinasi, tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Byloje esantys ir aukščiau aptarti duomenys leidžia teismui daryti išvadą, jog A. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, 2020 m. rugpjūčio 24 d. leido dirbti statybvietėje adresu (duomenys neskelbtini), savo vadovaujamoje įmonėje pagalbiniam darbuotojui M. T., nesudaręs su juo rašytinės darbo sutarties bei nepranešęs apie jo įdarbinimą teisės aktų nustatyta tvarka VSDFV teritoriniam skyriui, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 1 p. nuostatas ir Darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalis.

A. B. kaltę patvirtina nelegalaus tyrimo aktas, tyrimo veiksmų protokolas bei M. T. 2020 m. rugpjūčio 24 d. duoti paaiškinimai, kad jis į statybvietę atėjo pabandyti, ar jam patiks darbas, padėjo paduoti plytas (t. y. iš esmės atliko darbo funkcijas minėtos įmonės interesais), dėl darbo tarėsi su A. B., su juo darbo sutartis prieš darbo pradžią sudaryta nebuvo. Pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. B. savo kaltę iš esmės taip pat pripažino, teigdamas, jog jis telefonu leido M. T. dirbti statybvietėje (nurodė apsižiūrėti ir padėti ką nors padaryti), nesudaręs su juo rašytinės sutarties ir nepranešęs apie jo įdarbinimą Sodrai, nes pastarasis į statybvietę atėjo 08.00 val., o jis į objektą atvyko tik 11.00 val., jau po darbo inspekcijos darbuotojų vizito, todėl darbo sutarties sudaryti nespėjo. Pažymėtina, kad A. B. paaiškinimai, jog šiuo atveju jis nespėjo sudaryti sutarties, kadangi nuo 8.00 val. tą dieną negalėjo atvykti į statybvietę, nešalina jo kaltės, nes teisės aktai numato, kad apie asmens įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai turi būti pranešta mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios. Tad šie byloje esantys įrodymai leidžia teismui daryti neabejotiną išvadą, kad A. B. pagrįstai yra traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.

Kaip jau buvo minėta, ANK 95 straipsnio 1 dalyje už jame numatyto nusižengimo padarymą numatyta galimybė skirti baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.

Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo galimybę, teismas atsižvelgia į nustatytą A. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį (nelegalus drabas buvo dirbamas tik vieną dieną) ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius A. B. –baustas administracine tvarka už KET nusižengimus, turi galiojančių nuobaudų (b.l. 8-13). Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį nėra, A. B. skirtina ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

A. B. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir skirti jam 1000 (vieno tūkstančio) eurų baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) –20122955774.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Teisėja Ingrida Mikužytė