Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. N. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo V. N. pripažintas kaltu pagal BK 138 str. 1 d. ir nuteistas laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai N. K. nusikaltimu padarytą 1866,15 Lt turtinę žalą. Taip pat V. N. pripažintas kaltu ir pagal LR BK 187 str. 1 d. bei nuteistas laisvės apribojimu 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai N. K. nusikaltimu padarytą 1866,15 Lt turtinę žalą.

Nuosprendžiu N. K. priteista 1866,15 Lt (vienas tūkstantis aštuoni šimtai šešiasdešimt šeši litai 15 ct) turtinės ir 5000 Lt ( penki tūkstančiai litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendžiu D. R. priteista 1298,67 Lt (vienas tūkstantis du šimtai devyniasdešimt aštuoni litai 67 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendžiu Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteista 1037,60 Lt (vienas tūkstantis trisdešimt septyni litai 60 ct) už nukentėjusiajai N. K. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Nuosprendžiu iš kaltinamojo V. N. priteista 724,80 Lt (septyni šimtai dvidešimt keturi litai 80 ct) proceso išlaidų į valstybės biudžetą

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. N. 2010 m. gegužės 14 d. apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini). esančioje A. J. sodyboje tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį N. K. į galvos kairio smilkinio sritį, jai apsvaigus nuo smūgio ir nugriuvus ant žemės, sudavė ne mažiau 3 smūgių ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu įrankiu, galimai medine lazda, ir spardė kojomis į įvairias kūno vietas: šonus, šlaunis, taip padarė nukentėjusiajai N. K. galvos ir krūtinės ląstos sumušimus, kraujosruvas veide, kairėje šlaunyje, sukėlusius nežymų N. K. sveikatos sutrikdymą. Be to, 2010 m. gegužės 14 d. apie 19.30 val. Mažeikių r. sav. Dargių k. prie A. J. kiemo vartų, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu įrankiu, galimai medine lazda, kėsindamasis suduoti D. R. į galvą, sudaužė D. R. priklausančius akinius 2769,14 litų vertės.

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. N. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – jį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, civilinius ieškinius atmesti.

Nurodo, kad teismo nuosprendis naikintinas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, nepagrįstos bausmės paskyrimo ir nepagrįsto žalos priteisimo. Teigia, kad teismas dėl jo kaltės padarytų išvadų nemotyvavo, jas grindė nelogiškais ir jų nepatvirtinančiais motyvais, nepašalino prieštaravimų, taip nesilaikydamas BPK 303-307 str. reikalavimų. Nurodo, kad skundžiamajame nuosprendyje nėra motyvų ir teisinių išvadų dėl esminių bylos aplinkybių, nuosprendyje padarytos nepagrįstos išvados, jog jis (nuteistasis) kumščiu sudavė nukentėjusiajai į veidą, po ko ją spardė bei mušė medine lazda. Apelianto teigimu, teismas tokias išvadas grindė nukentėjusiosios parodymais, teismo specialisto išvada ir liudytojų parodymais, kurie matė nukentėjusios sužalojimus, tačiau teismas, grįsdamas savo išvadas, nesirėmė ir nevertino nuteistojo, liudytojo A. J., policijos pareigūnų, liudytojos L. P. parodymų, nepasisakė dėl prieštaraujančių bylos aplinkybėms ir įvykių sekai liudytojų V. K. bei D. R. parodymų, jų nevertino bendrame kontekste. Atsižvelgdamas į tai, apeliantas tvirtina, kad teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi tik prielaidomis ir nemotyvavo savo išvadų. Nurodo, kad teismas neanalizavo, netyrė ir motyvuose nepasisakė kaip jis galėjo sužaloti nukentėjusiai dantų sritį, kai nėra nustatyta jokių sužalojimų dantų srityje, nors ekspertas nurodė, jog sužalojimai galėjo būti padaryti 3 trauminių poveikių pasėkoje, tačiau teismas, neanalizuodamas ir nevertindamas šių duomenų jį pripažino kaltu dėl daugiau kaip dešimties suduotų smūgių, kas neatitinka kitiems ištirtiems įrodymams.

Pažymi, kad nors teismas padarė išvadą, kad nukentėjusiosios parodymai buvo nuoseklūs nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, tačiau, nuteistojo teigimu, nukentėjusioji N. K. savo parodymus keitė ir buvo nenuosekli. Cituodamas nukentėjusiosios parodymus, apeliantas tvirtina, kad N. K. pareiškime nurodė, jog ji atėjo pas A. J. į namą ir matė jį (nuteistąjį) su A. J. girtaujančius, po ko vyko žodinis konfliktas ir nuteistasis ranka sudavė nukentėjusiajai į galvą, po ko ji prarado sąmonę, o atsibudo lauke nuo smūgių kojomis ir pagaliu. Tuo tarpu vėlesniuose parodymuose N. K. nurodė, jog ji nebuvo namo viduje ir smūgį į galvą gavo būdama lauke (1 t., 18 b. l.). Tvirtina, kad pareiškime N. K. nurodo, kad taip jie dviese mušė seną moterį, o vėlesniuose parodymuose N. K. jau nebenurodė, jog ją mušė du asmenys. Taip pat nurodo, jog N. K. pareiškime nurodoma, jog jis pastūmė D. R., kuris užkliuvo už automobilio ir suskaldė priekinį automobilio stiklą, tačiau iš bylos duomenų matyti, jog A. J. sodyboje stovėjo jam priklausantis visureigis „Jeep Cheeroki", kurio priekinis stiklas yra apie 1,5 metro aukščio nuo žemės, todėl nukentėjusios nurodytomis aplinkybėmis automobilio stiklas negalėjo būti sudaužytas vien užkliuvus už automobilio ir šios nurodytos aplinkybės prieštarauja elementarioms fizikos mokslo žinioms. Tvirtina, kad sudaužytas stiklas užfiksuotas bylos 1 tome 124 psl., iš ko matyti, kad stiklas sudaužytas ne vieno smūgio metu. Taip pat nurodo, kad N. K. pareiškime teigia, jog, jai būnant A. J. sodyboje, jos vyras išgirdo jos pagalbos šauksmą ir atėjo, tačiau vėliau nurodo, kad ji grįžo namo ir atėjo kartu su vyru ir D. R., po ko teisme vėl keitė parodymus aiškindama, kad nebuvo grįžusi į namus. Tvirtina, kad iš parodymo patikrinimo vietos fiksuotų nuotraukų ir matomo atstumo tarp gyvenamųjų namų kyla abejonės, kaip buvo galima girdėti daugiau nei 700 metrų atstume vykstantį konfliktą. Nurodo, kad N. K. ikiteisminio tyrimo metu aiškino, jog jis D. R. pastūmė, jis galva atsitrenkė į automobilio stiklą ir sulaužė akinius, po ko dar kartą ikiteisminio tyrimo metu pakeitė parodymus ir nurodė, jog nematė, kaip buvo išdaužtas automobilio stiklas ir kaip buvo sudaužyti D. R. akiniai, o teisme N. K. jau aiškino, kad jis D. R. mušė lazda ir taip sulaužė akinius. Taip pat pažymi, kad N. K. ikiteisminio tyrimo metu aiškino, jog jai buvo suduotas smūgis ranka į kairės pusės smilkinį, o tokie parodymai prieštarauja specialistų išvadoms, kadangi nėra nustatyta jokių sužalojimų nukentėjusios ikiteisminio tyrimo metu nurodytoje vietoje. Pažymi, kad akivaizdūs nukentėjusios parodymų prieštaravimai neleidžia laikyti parodymų nuoseklių ir teisingų, nes jie yra ne vienas kitą papildantys, tačiau juose aiškinamos priešingos aplinkybės prisitaikant prie tiriamos veikos, todėl teismas padarė neteisėtą ir nepagrįstą išvadą dėl nukentėjusios parodymų teisingumo, kurių pagrindu nepagrįstai priėmė nuteistojo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį.

Nuteistojo tvirtinimu, teismas, išnagrinėjęs bylą, buvo šališkas. Nurodo, kad teisminio nagrinėjimo metu buvo prašoma apklausti gydytoją P. B., kuris nustatė pirminę nukentėjusios N. K. diagnozę ir ją apžiūrėjo, buvo prašoma atlikti ekspertizę, kadangi liudytojos L. P. parodymai prieštaravo specialisto išvadai, kuri surašyta pagal gydytojo P. B. diagnozę, tačiau teismas nesiėmė veiksmų pašalinti prieštaravimus, nemotyvavo sprendime esančių prieštaravimų ir taip šališkai pažeidžiant jo teises išnagrinėjo bylą.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė, atsižvelgiant į atliktą ekspertizę, perkvalifikuoti nuteistojo veiksmus į BK 140 str. 1 d. paliekant tą pačią bausmę, bet sumažinti priteisto civilinio ieškinio sumą.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Skundžiamu nuosprendžiu V. N. nuteistas už tai, kad nagrinėjamo įvykio metu ir įvykio vietoje tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį N. K. į galvos kairio smilkinio sritį, jai apsvaigus nuo smūgio ir nugriuvus ant žemės, sudavė ne mažiau 10 smūgių ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu įrankiu, galimai medine lazda, ir spardė kojomis į įvairias kūno vietas: šonus, šlaunis, taip padarė nukentėjusiajai N. K. galvos ir krūtinės ląstos sumušimus, kraujosruvas veide, kairėje šlaunyje, dešinės pusės IX-to šonkaulio lūžį, sukėlusius nesunkų N. K. sveikatos sutrikdymą. Be to, jis nuteistas ir už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu įrankiu, galimai medine lazda, kėsindamasis suduoti D. R. į galvą, sudaužė D. R. priklausančius akinius 2769,14 litų vertės.

Nuteistasis V. N. kategoriškai neigia padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, teigdamas, kad nėra jokių jo kaltę patvirtinančių įrodymų, o nukentėjusioji N. K., nors teismas pripažino, kad ji davė nuoseklius parodymus viso proceso metu, nurodė prieštaringas aplinkybes, nuolatos keitė savo parodymus ir buvo nenuosekli. Apelianto teigimu, teismo nuosprendis nemotyvuotas, paremtas tik prielaidomis ir teismas nesiėmė jokių priemonių, kad pašalintų prieštaravimus iš byloje nustatytų aplinkybių. Be to, apelianto teigimu, byloje nepašalintos abejones dėl suduotų smūgių skaičiaus N. K.. Tai pat apeliantas nurodė, kad teismas netyrė, kaip jis galėjo sužaloti nukentėjusiajai dantų sritį, kai jokie sužalojimai minėtoje vietoje nebuvo nustatyti.

Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas motyvuotai atsakyti į apeliacinio skundo argumentus, atliko įrodymų tyrimą, kurio metu teismo posėdyje buvo apklaustas ekspertas J. S., o taip pat paskirta ir atlikta pakartotinė medicininė ekspertizė.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ekspertas J. S. nurodė, kad nukentėjusiosios N. K. ligos istorijoje nėra jokių duomenų, kurie kliniškai pagrįstų šonkaulių lūžimo diagnozę, ekspertas išsakė abejones, kad nukentėjusiajai buvo padarytas dešinės pusės devinto šonkaulio lūžis, todėl nurodė, kad būtina skirti papildomą teismo medicinos ekspertizę (4 t., 82 b. l.).

Šiaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartimi paskyrus pakartotinę teismo medicininę ekspertizę, ekspertams buvo pavesta atsakyti į klausimus:

Kokie sužalojimai padaryti nukentėjusiajai N. K.? Ar padaryti sužalojimai atitinka įvykio laiką ir aplinkybes?Koks sveikatos sutrikdymo mastas padarytas N. K.?

Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., 84-85 b. l.) nurodyta, jog pakartotinė medicininė ekspertizė nukentėjusiajai N. K. buvo paskirta siekiant nustatyti visus galimus sužalojimus, padarytus 2010-05-14 įvykio metu ir ar buvo sulaužytas (galimai IX) šonkaulis. Ekspertizės išvadoje nurodyta, kad N. K. padaryti sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairiame skruoste ir kairėje šlaunyje, dešinės krūtinės ląstos pusės sumušimas. Dešinės krūtinės ląstos pusės IX šonkaulio lūžio diagnozė nepatvirtinta gydytojo radiologo, galvos smegenų sukrėtimo diagnozė nepagrįsta objektyviais medicininiais duomenimis. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. N. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Dėl V. N. nusikalstamų veikų

Nors nuteistasis V. N. apeliaciniu skundu prašo jį išteisinti, kolegijos nuomone, byloje yra įrodymų, patvirtinančių nuteistojo V. N. kaltus veiksmus sužalojant nukentėjusiąją N. K. ir sugadinant nukentėjusiajam D. R. priklausantį turtą.

Nuteistasis V. N. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu neigė savo kaltę, nurodė, kad aptariamo įvykio laiku ir vietoje jis N. K. nemušė, o tik stengėsi iš jos rankų atimti atsineštą akmenį ir išvesti iš patalpos. Nuteistojo teigimu, N. K. priešinosi, jis jai liepė eiti namo, tačiau ji nenorėjo išeiti, teko naudoti jėgą ją vedant laukan, taip ją nuvedė iki vartų ir paleido, prie vartų jai išmušė akmenį iš rankų. Tuo metu lauke nieko nebuvo, J. buvo namie. Kai išgirdo šuns lojimą, jis su J. išėjo į kiemą ir pamatė iš Kudriavcevų namų ateinančius tris žmones, jie sulaukė tų ateinančių žmonių, D. R. su N. K. vyru priėjo prie V. N. automobilio, D. R. pradėjo klausti, kodėl jis (V. N.) muša moteris, pradėjo spardyti jo automobilio padangas, bandė jas pradurti ir išleisti orą, bespardydamas padangas užkliuvo už šalia buvusio kelmo ir nuvirto, atsistojęs pagrasino išdaužti automobilio stiklą, o po to priėjo prie automobilio ir iš dešinės smogė į automobilio stiklą, stiklas subyrėjo, N. K. vyras stovėjo ir nieko nedarė, kvietė visus eiti namo, o N. K. dar jį (V. N.) spardė. Po stiklo išmušimo V. N. paskambino policijai, tai išgirdę D. R., N. K. ir jos vyras iš kiemo pasišalino, vėliau N. K., kai atvyko policijos pareigūnai, dar buvo atėjusi su anūku. Neigdamas, kad sudaužė D. R. priklausančius akinius, V. N. nurodė, jog jis akinių sudaužyti negalėjo, nes jis buvo kiemo pusėje, o D. R. kitoje pusėje už vartų, nuteistojo teigimu, akiniai galėjo sulūžti D. R. krintant užkliuvus už kelmo, nes maždaug po savaitės po įvykio jis toje vietoje rado akinių stiklą, kurį nunešė tyrėjai į policiją (3 t., 63-69 b. l.).

Iš šių aukščiau aptartų nuteistojo V. N. duotų parodymų matyti, jog jis pripažįsta 2010 m. gegužės 14 d. apie 19.30 val. A. J. sodyboje konfliktavęs su N. K., jėga išvedęs ją iš sodybos bei turėjęs konfliktą ir su D. R., tačiau nepripažįsta, kad sudavė smūgius N. K. bei D. R., dėl ko N. K. buvo sutrikdyta sveikata bei sulaužyti D. R. priklausantys akiniai.

Nežiūrint to, kad nuteistasis V. N. neigia savo kaltę ir teigia, kad smurto N. K. atžvilgiu nenaudojo ir D. R. akinių nesulaužė, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad jo nusikalstamus veiksmus patvirtina daliniai nukentėjusiosios N. K., liudytojų V. K., D. R., G. G., N. V. parodymai, ekspertizės aktas Nr. PEG 1378/13(04), medicinos eksperto A. S. paaiškinimai teisme.

Nukentėjusioji N. K., netiksliai nurodydama kai kurias įvykio aplinkybes, ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu tvirtino, kad nagrinėjamo įvykio metu ji turėjo konfliktą su V. N., kurio metu V. N. ranka jai sudavė į kairę galvos pusę, o po to jai pargriuvus, dar sudavė smūgius su pagaliu į įvairias kūno vietas. Nurodė, kad išgirdę jos šauksmą į J. sodybą atbėgo jos vyras su D. R., juos pamatęs V. N. ją nustojo mušti, D. R. pradėjo V. N. priekaištauti, kodėl jis muša seną moteriškę ir jai einant su vyru namo, V. N. užsimojo ir trenkė D. R. ir ji išgirdo, kad D. R. šaukia apie akinius. Nuvykus pas ekspertą, jai buvo nustatytas skruosto sumušimas, sumušimas šonkaulių ir šlaunies srityse (1 t., 1, 14, 18-19, 20, 3 t., 93 b. l.). Apklausiamas teismo posėdžio metu nukentėjusiosios vyras V. K. parodė, kad grįžęs iš kaimyno išgirdo triukšmą ir tai, kaip V. N. barasi su jo žmona, jis su D. R. ten nuėjo, V. N. matė, kad jie ateina, šaukė, kad neitų į kiemą, V. N. mojavo pagaliu, jis (V. K.) paėmė žmoną už rankos ir vedėsi namo, žmona buvo sumušta, tada V. N. su pagaliu puolė D. R., jam trenkė, girdėjo, kaip D. R. šaukė apie akinius, po to N. K. jam pasakojo, kad V. N. pradžioje jai trenkė ranka į galvą, paskui pradėjo mušti pagaliu, V. K. matė ant žmonos veido ir kojų mėlynes (3 t., 87-91 b. l.). Iš D. R. pareiškimo policijai matyti, jog jis nurodė, kad įvykio metu V. N. pagaliu smūgiuodamas į galvą užkliudė ir sudaužė jo akinius, kurių vertė 802 eurai (1 t., 62 b.l.). O iš teismo metu pagarsintų jo parodymų matyti, kad jam būnant pas Kudriavcevus, jį pašaukė V. K. ir pasiūlė eiti pas kaimynus ir pažiūrėti, kas ten darosi, nes iš ten girdėjosi triukšmas, priėjus prie sodybos pamatė ant žemės sėdinčią N. K., matė, kad jai buvo sumuštas paakys, N. sėdėjo už vartų, o kieme buvo trys žmonės – J. su žmona ir V. N., kuris rankoje turėjo pagalį, V. K. priėjo prie žmonos, ją pakėlė ir vedėsi namo, o jis (D. R.) nuėjo prie V. N. pasiaiškinti, kodėl jis muša moterį, V. N. puolė jį su pagaliu, trenkdamas su pagaliu sudaužė akinius, jis pasilenkė ieškoti stiklų, vieną stiklą rado ir išėjo pas K., V. N. pradėjo skambinti į policiją, į policiją jis (D. R.) skambino dar prieš einant pas kaimynus, dėl sumušimo pretenzijų V. N. neturi, tačiau prašo atlyginti padarytą žalą sudaužant akinius (1 t., 64-65, 66 b. l.). Liudytoja N. V., apklausiama teismo posėdžio metu, parodė, kad vakare jai paskambino nukentėjusioji ir pasiskundė, kad jaučiasi blogai, ji ją parsivežė namo, matė, kad ji buvo sumušta, buvo sumuštas veidas ir kūnas, N. K. pasakojo, kad buvo incidentas su kaimynu ir kaimynas ją primušė (3 t., 117-118 b. l.). Policijos pareigūnas G. G. teismui nurodė, kad nuvykus į įvykio vietą jam bendraujant su V. N. atėjo N. K. su anūku ir pasakė, kad V. N. ją sumušė (3 t., 83 b. l.).

Ir nors pirmosios instancijos teismas apkaltinamuoju nuosprendžiu nustatė, jog V. N. nukentėjusiajai kumščiu sudavė vieną smūgį į galvos kairio smilkinio sritį, o jai apsvaigus nuo smūgio ir nugriuvus ant žemės, sudavė ne mažiau 10 smūgių ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu įrankiu, galimai medine lazda, ir spardė kojomis į įvairias kūno vietas: šonus, šlaunis, taip padarė N. K. galvos ir krūtinės ląstos sumušimus, kraujosruvas veide, kairėje šlaunyje, dešinės pusės IX-to šonkaulio lūžį, sukėlusius nesunkų N. K. sveikatos sutrikdymą, skundą nagrinėjantis teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių 10 smūgių sudavimą nenustatytų įrankiu nukentėjusiajai, o taip pat ir padarytą nukentėjusiajai dešinės pusės IX šonkaulio lūžį.

Iš nukentėjusiosios N. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog ji tyrėjui nurodė, kad jai buvo suduota ne mažiau 10 smūgių pagaliu ir kojomis (1 t., 14, 16, 18 b. l.), tačiau ji, apklausiama teisme dėl smūgių kiekio, nurodė, kad smūgio skaičiaus ji niekam nenurodė, tik sakė, kad daug, o tyrėjas, N. K. teigimu, nurodė, kad reikia būtinai užrašyti smūgių kiekį, tyrėjas klausė, ,,ar gerai bus, kad 10“, ir ji atsakė, kad gerai, N. K. teisme tvirtino, jog negalėjo suskaičiuoti smūgių kiekio, nes ji buvo be sąmonės (3 t., 100, 102 b. l.). Ekspertas A. S., apklausiamas teismo posėdyje dėl nukentėjusiajai N. K. padaryto sveikatos sutrikdymo, nurodė, kad jis apžiūrėjo nukentėjusiąją po 5 dienų po įvykio, ką matė, tą ir užrašė išvadoje, matė kraujosruvą veide, kraujosruvą dešinėje šlaunyje, skausmingumą dešinėje krūtinės ląstos pusėje, nurodė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau 3 smūgių, bet galėjo būti ir daugiau smūgių, nes iš susiliejančios kraujosruvos ekspertas sprendė, kad į šlaunį galėjo būti suduota ir daugiau nei vienas smūgis. Eksperto nuomone, kraujosruvos negalėjo būti padarytos anksčiau, nei nagrinėjamo įvykio metu, o jis išvadą dėl šonkaulio lūžio davė tik remdamasis medicininiais dokumentais (3 t., 109, 111, 112 b. l.). 2011-05-13 specialisto A. S. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog N. K. nustatyta: galvos ir krūtinės ląstos sumušimai, kraujosruvos veide, kairėje šlaunyje, IX-to šonkaulio lūžimas, sužalojimai padaryti ne mažiau trijų kontaktų su kietais bukais daiktais metu; šonkaulio lūžimas sukelia sveikatos sutrikdymą daugiau negu 10 dienų; sužalojimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., 42 b. 1.), už ką V. N. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ir buvo nuteistas.

Apeliacinėje instancijoje atlikus papildomą ekspertizę nebuvo paneigta šie nustatyti nukentėjusiajai N. K. padaryti sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairiame skruoste ir kairėje šlaunyje bei dešinės krūtinės ląstos pusės sumušimas, tačiau nurodyta, kad dešinės krūtinės ląstos pusės IX šonkaulio lūžio diagnozė nepatvirtinta gydytojo radiologo, galvos smegenų sukrėtimo diagnozė nepagrįsta objektyviais medicininiais duomenimis. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiriamo įvykio aplinkybėmis ir laiku. Išvadoje konstatuota, kad N. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (4 t., 84-85 b. l.).

Kolegija, remdamasi aukščiau išdėstytu, laiko, jog byloje nėra neginčijamų įrodymų, jog nukentėjusiajai nuteistasis sudavė kaltinime nurodytą smūgių kiekį, taip pat laiko neįrodyta, kad nuteistasis V. N. suduodamas smūgius padarė N. K. dešinės pusės IX-to šonkaulio lūžį, todėl V. N. veiksmai kvalifikuotini pagal jo veiksmais sukeltas pasekmes,

Apylinkės teismas, netinkamai nustatęs faktines aplinkybes dėl nuteistojo V. N. suduotų nukentėjusiajai smūgių kiekio, tačiau teisingai nustatęs nusikalstamų veiksmų padarymo prieš nukentėjusiąją N. K. kitas faktines aplinkybes, įvertindamas šios nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo sunkumą, be tinkamų įrodymų besąlygiškai vadovavosi teismo medicinos specialisto išvada, nustačiusia, kad dėl dešinės pusės IX-to šonkaulio lūžimo šiai nukentėjusiajai sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, nors, kaip minėta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad bylos duomenys šonkaulio lūžio nagrinėjamo įvykio metu nepatvirtino. Tai, kad nukentėjusiajai N. K. įvykio metu nebuvo sulaužytas šonkaulis patvirtina teismo medicinos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir teismui duoti eksperto paaiškinimai, kuriais netikėti aukštesnysis teismas neturi pagrindo (4 t., 82, 84-85 b. l.).

Esant tokioms aplinkybėms, nustatytina, kad nukentėjusiajai N. K. nuteistojo V. N. padarytais sužalojimais sveikata buvo sutrikdyta nežymiai. Dėl šių ir anksčiau išdėstytų motyvų keistina nuosprendžio aprašomoji dalis, kurioje išdėstytos nuteistajam V. N. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, inkriminuojant jam nukentėjusiosios N. K. nežymų sveikatos sutrikdymą, jam inkriminuota nusikalstama veika iš Lietuvos Respublikos BK 138 str.1d. perkvalifikuotina į Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Dėl nuteistojo V. N. padaryto svetimo turto sugadinimo kolegija pažymi, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad nukentėjusiojo D. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir liudytojo V. K. teisme duoti parodymai, daiktų, dokumentų pateikimo protokolai patvirtina, jog V. N. tyčia sugadino – sudaužė 2769,14 Lt vertės D. R. akinius. Nors nuteistasis V. N. neigė tyčia sudaužęs D. R. akinius teigdamas, kad jie galėjo nukristi ir sulūžti D. R. paslydus ir krentant, tačiau ir pats D. R., ir N. K., ir liudytojas V. K. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, kaip minėta anksčiau, parodė, kad V. N. rankose turėjo pagalį, kuriuo po žodinio konflikto su D. R. bandė trenkti D. R., taip užliudydamas ir akinius, dėl ko iškrito akinių stiklai ir sulūžo akinių rėmeliai. Pažymėtina, kad iš liudytojų parodymų matyti, jog jie girdėjo D. R. sušunkant, kad jam V. N. sulaužė akinius (1 t., 1, 16, 18, 62, 64-65, 66, 93 b. l., 4 t., 87 b. l.). Iš daiktų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis D. R. pateikė akinius, kuriems perlaužti rėmeliai ir iškritę stiklai (1 t., 70-72 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo tikėti nuteistojo versija, kad akiniai sulūžo D. R. griūnant užkliuvus už kelmo, kadangi byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių šiuos nuteistojo teiginius.

Dėl bausmės

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad V. N. pirmosios instancijos teismas už LR BK 138 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą skyrė laisvės apribojimą devyniems mėnesiams, o už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 187 str. 1 d., V. N. skirta trijų mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Nuosprendžiu bausmės subendrintos bausmių dalinio sudėjimo būdu ir V. N. paskirtas laisvės apribojimas vieneriems metams, įpareigojant V. N. per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai N. K. padarytą 1866,15 turtinę žalą.

Nuteistajam V. N., švelninant jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kvalifikavimą dėl N. K. sveikatos surikdymo, spręstinas jam paskirtos bausmės švelninimo klausimas. Tai sprendžiant atsižvelgtina į tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (1 t., 132 b. l.), nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo (1 t., 134 b. l.), taip pat į tai, kad V. N. dirba, turi šeimą. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kolegija, įvertinusi nuteistajam V. N. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, aukščiau išdėstytas aplinkybes, mano, kad jam nuosprendis dalyje dėl nuteisimo dėl svetimo turto sunaikinimo paliekamas nepakeistu, o nuosprendis dalyje dėl bausmės už nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai N. K. keistinas mažinant paskirtos laisvės apribojimo bausmės terminą, taip pat atitinkamai sumažinant ir subendrintą bausmę.

Dėl civilinių ieškinių

Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusioji N. K. turėjo tam tikrų gydymosi išlaidų po nagrinėjamo įvykio, tą savo parodymais patvirtina ji pati, taip pat duomenys apie jos įgytus vaistus ir kitas patirtas gydymo išlaidas (1 t. 40 b. l., 2 t. 148-149, 150-155 b. l., 3 t. 96 b. l.). Esant tokioms aplinkybėms, apylinkės teismas padarė išvadą, kad nukentėjusioji N. K. turi teisę į turtinės žalos atlyginimą. Tačiau apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant byla nustatyta, kad N. K. prašomos priteisti turtinės žalos 1866, 15 Lt didžiąją dalį sumos sudaro dantų gydymo ir protezavimo išlaidos bei vaistai, kurie pirkti 2011-04-12 ir 2011-10-20. Atsižvelgdamas į tai, kad išnagrinėjus ir nustačius įvykio aplinkybes, nukentėjusiosios dantų sužalojimo faktas nebuvo nustatytas, o prie bylos V. K. pateikė įrodymus apie įsigytus vaistus, kurie pirkti ne iš kart po įvykio, o praėjus metams ir daugiau, teismas sprendžia, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų nukentėjusiosios prašomos priteisti turtinės žalos dydį, kurią ji patyrė būtent dėl nusikalstamų V. N. veiksmų. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiosios N. K. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo kas liečia gydymosi išlaidas atmetamas, paliekant pirmosios instancijos teismo 46,00 Lt (keturiasdešimt šešių litų) priteisimą už teismo medicinos eksperto išvadą (1 t. 40 b. l.)

Nukentėjusioji N. K. byloje pareiškė civilinį ieškinį ne tik dėl turtinės žalos atlyginimo, bet ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, prašydama priteisti iš nuteistojo 5000 litų.

Iš aptartų įrodymų matyti, kad nuteistasis V. N. savo nusikalstamais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios V. K. sveikatą, padarydamas N. K. krūtinės ląstos sumušimą, kraujosruvą veide ir kairėje šlaunyje. Iš to darytina išvada, kad nukentėjusioji dėl jai padarytų sužalojimų patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus bendraujant su kitais asmenimis, todėl ji turi teisę į piniginę kompensaciją. Nustatant tokios piniginės kompensacijos dydį, atsižvelgtina ne tik į nukentėjusiosios jausmus, tačiau ir paties kaltininko nusikalstamų veiksmų pobūdį, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, mano, kad nukentėjusiosios N. K. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos dydžio dalyje dėl jos išgyvenimų sutrikdžius jai sveikatą tenkintinas pagrįstai, tačiau jis turi būti adekvatus jai padarytiems sužalojimams ir patirtiems nemaloniems išgyvenimams, fiziniam skausmui, kadangi toks ieškinys, sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. nuostatomis, savo dydžiu negali tapti pasipelnymo šaltiniu. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog šiuo atveju nukentėjusiajai priteistas neturtinės žalos dydis mažintinas iki 2000 Lt, kas atitiktų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus.

Kolegija, nagrinėdama nukentėjusiojo D. R. civilinio ieškinio pagrįstumo klausimą jo patirtai turtinei žalai atlyginti, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, sumažinęs D. R. prašomą priteisti 3045,88 Lt sumą dėl akinių sudaužymo iki 1298,67 Lt atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamo įvykio metu buvo sulaužyti tik akinių rėmeliai ir nukentėjusysis privalėjo įsigyti naujus, priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, kadangi baudžiamojoje byloje atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. Tai reiškia, kad tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (kasacinė nutartis Nr. 2K-538/2004). Šiuo atveju byloje nustatyta, kad D. R. akinių rėmeliai buvo sulaužyti V. N. nusikalstamais veiksmais, dėl ko D. R. privalėjo įsigyti naujus rėmelius ir dėl to patyrė pinigines išlaidas, kurias teismas iš nuteistojo pagrįstai ir priteisė.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad 2012 m. gruodžio 19 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendis keistinas, nustačius, jog buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 4 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nuosprendį pakeisti iš dalies.

V. N. nusikalstamus veiksmus prieš N. K. perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. į Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir paskirti jam laisvės apribojimą 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., nuteistajam V. N. paskirtą bausmę pagal Lietuvos Respublikos 140 str. 1 d. subendrinti dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d., prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir nustatyti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Nukentėjusiajai N. K. priteistą civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažinti iki 2000 (dviejų tūkstančių) litų.

Nukentėjusiosios N. K. civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo sumažinti, paliekant 46 Lt (keturiasdešimt šešių litų) priteisimą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.