Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posedyje išnagrinejo administracine byla pagal pareiškejo R. T. skunda atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laives atemimo vietu ligonines, del neturtines ˛alos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustate:

Pareiškejas R. T. skunde praše teismo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybes, atstovaujamos Laisves atemimo vietu ligonines, 150000 Lt neturtinei ˛alai atlyginti.

Paaiškino, kad VI Respublikineje tuberkuliozes ir infekciniu ligu universitetineje ligonineje (toliau – RTIUL) 2007 metais jam buvo skirtas gydymas nuo hepatito C. Taciau Laisves atemimo vietu ligonines (toliau – LAVL) gydytojas N. M. iki šiol neskyre gydymo del lešu trukumo. Pareiškejo teigimu, gydytojo N. M. neveikimu jam buvo padaryta ˛ala, nes ˛ymiai pablogejo sveikata, jis patyre neigiamus dvasinius išgyvenimus, baime, emocine depresija, suma˛ejo bendravimo galimybes. Tokiais veiksmais atsakovas pa˛eide Civilinio kodekso 6.232 straipsnio ir Konstitucijos 53 straipsnio nuostatas. Pareiškejas remesi Europos ˛mogaus teisiu konvencijos 3 straipsniu, teigdamas, kad ši straipsni pa˛eid˛ia jo laikymas ikalinimo salygomis ir negydymas.

Atsakovas Lietuvos valstybe, atstovaujama Laisves atemimo vietu ligonines, praše skunda atmesti.

Paaiškino, kad pareiškejas buvo konvojuotas i LAVL 2008-02-21 ir hospitalizuotas 7 dienoms. Ligonis buvo atsiustas del letinio hepatito C, ta pati diagnoze atliekant tyrimus 2008-02-26 buvo nustatyta ir ligonineje. LAVL epikrize patvirtina, jog nuteistajam hepatitas C buvo nustatytas 2005 metais, bunant ikalinimo istaigoje. 2007 m. pacientas buvo išsamiai ištirtas RTIUL – jam atlikti kepenu biopsijos ir kiti reikalingi tyrimai, jis buvo ruošiamas antivirusiniam gydymui, taciau buvo suimtas. Išrašant iš LAVL paciento bukle buvo patenkinama ir stabili. Atsi˛velgiant i tai, kad pacientas nepateike jokiu dokumentu apie buvusi gydyma ir atliktus tyrimus RTIUL, išsiustas paklausimas del atliktu tyrimu ir gydymo rekomendaciju. 2008-03-14 gautas RTIUL atsakymas, kad 2007-10-15 – 2007-10-17 pacientas tirtas ir gydytas RTIUL, jam konstatuotas nedidelio aktyvumo letinis virusinis C hepatitas su II laipsnio fibroze; tolimesnis ligonio stebejimas ir gydymas testas ambulatoriškai, bet nuo 2007-10-17 pacientas RTIUL daugiau nesilanke; RTIUL infektologu konsiliumo metu ligoniui rekomenduota, esant galimybei, skirti 48 savaiciu trukmes priešvirusini gydyma pegiliuoto interferono bei ribavirino deriniu; nustatyta klinikine diagnoze – nedidelio aktyvumo letinis virusinis C hepatitas su II laipsnio fibroze (B 18.2). Antra karta i LAVL pareiškejas buvo atgabentas 2008-10-21, hospitalizuotas 29 dienoms, del letinio hepatito C. LAVL 2008-10-30 nustatyta dar viena klinikine diagnoze – infiltracine plauciu tuberkulioze. Ligos istorijoje esancioje epikrizeje aprašyta ligos eiga, paskirtas gydymas nuo tuberkuliozes, nurodyta atvykti po teismo. 2008-11-24 gautas pareiškejo prašymas etapuoti ji i Šiauliu tardymo izoliatoriu iki kol bus gauti vaistai jo gydymui. 2008-11-26 gautas pakartotinis analogiškas RTIUL atsakymas del pareiškejo klinikiniu diagnoziu, gydymo ir rekomendaciju. Trecia karta i LAVL, pareiškejas atvyko 2009-01-06, hospitalizuotas 8 dienoms del infiltracines tuberkuliozes ir lydinciuju ligu, buvo paskirtas gydymas, skirtos rekomendacijos tolimesniam gydymui. Veliau, 2009-09-25, pacientas vel hospitalizuotas LAVL, 9 dienoms del tuberkuliozes ir lydinciu ligu, rekomenduotas tolimesnis gydymas ir kasmetinis (2 kartus per metus) tikrinimas rentgenu.

Pa˛ymejo, kad, remiantis Sveikatos apsaugos ministro 2008-06-20 isakymu Nr. V-613 patvirtinto Letinio virusinio C hepatito diagnostikos ir ambulatorinio gydymo kompensuojamaisiais vaistais tvarkos aprašo 20 punktu, pacientams, sergantiems letiniu virusiniu C hepatitu, gydyma gali paskirti tik gydytojas infektologas arba III lygio asmens sveikatos prie˛iuros paslaugas teikiantys gydytojai gastroenterologai, turintys letinio virusinio C hepatito gydymo patirties. Taciau LAVL nera gydytojo infektologo, gydytojas N. M. negalejo paskirti letinio virusinio C hepatito gydymo, kadangi šis gydytojas nera infektologas ar III lygio asmens sveikatos prie˛iuros paslaugas teikiantis gydytojas gastroenterologas, turintis letinio virusinio C hepatito gydymo patirties. Butent del šiu prie˛asciu gydyma pareiškejui paskyre ir informacija apie tai LAVL suteike RTIUL, kurioje dirba gydytojai, turintys tam reikalinga kvalifikacija ir kompetencija. Pareiškejui gydymas buvo paskirtas, kai buvo tiksliai nustatyta diagnoze.

LAVL gydytojai, teike pareiškejui konsultacijas ir paskyre tyrimus, vadovavosi Kalejimu departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2003-09-29 isakymu Nr. 4/07-186 patvirtintomis Suimtuju ir nuteistuju, serganciu virusiniais hepatitais B ir C, nukreipimo ištyrimui, ištyrimo ir gydymo laisves atemimo vietose taisyklemis (toliau – Taisykles) bei LAVL direktoriaus 2006-10-10 isakymu Nr. 1-67 patvirtintos kokybes vadybos sistemos proceduros „Letiniu virusiniu B ir C hepatitu diagnostika, prie˛iura ir gydymas“ 3.1, 4,5, 4.6 punktais. Remiantis šiomis nuostatomis, diagnoze pacientui del letinio virusinio hepatito C gali nustatyti ir tyrimus atlikti LAVL gydytojai, gydyma paskiria gydytojas infektologas (šiuo atveju – RTIUL) ir, esant galimybei, t. y. atejus paciento eilei (pagal registra), jam taikomas gydymas. Akcentavo, kad gydymas pareiškejui buvo paskirtas dar jam bunant laisveje ir tai patvirtina visi jo medicininiai dokumentai bei ju išrašai. Gydymo taikymas LAVL gales buti pradetas tik pacientui sulaukus savo eiles pagal registracija; analogiška tvarka taikoma ir kitose gydymo istaigose. Paciento bukle buvo ir yra stabili, diagnozuota liga nesukelia umios gresmes gyvybei, todel pacientas gydomas bendra tvarka.

Atkreipe demesi, kad pareiškejas sirgo tuberkulioze, kuriai reikalingas atskiras gydymas ir kuris yra nesuderinamas su gydymu nuo letinio virusinio hepatito. Tai patvirtina ir LAVL gydytojo N. M. pateiktas medicininis paaiškinimas. Gydant pacienta nuo plauciu tuberkuliozes, nebutu galimybes tuo paciu metu jo gydyti ir nuo virusinio hepatito C, kadangi tai galimai neigiamai itakotu plauciu tuberkuliozes gydymo eiga, galimas pavojus gyvybei, taip pat butu neaiškus ir virusinio hepatito gydymo efektyvumas. Todel priešvirusini hepatito C gydyma pareiškejui galima bus skirti tik tuomet, kai gydytojai pulmonologai nuspres, jog prieštuberkuliozinis gydymas jam nebereikalingas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškejas prašo pripa˛inti, kad neskirdama jam priešvirusinio gydymo nuo hepatito C, valstybe padare neturtine ˛ala.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškejas pirma karta tardymo izoliatoriuje buvo ap˛iuretas 2007-11-27 (t. 1, b. l. 15). Iraše nurodyta, kad pareiškejui nustatytas hepatitas C.

2007-12-17 iraše nurodyta, kad ligoniui pasiulyta vykti i LAVL del gydymo nuo hepatito C klausimo išsprendimo (t. 1, b. l. 18). Ligonis i LAVL išsiustas 2008-02-21 infektologo konsultacijai (t. 1, b. l. 17). 2008-03-17 pareiškejas itrauktas i LAVL Ligoniu, serganciu letiniu virusiniu hepatitu registra Nr. 2.1/76 (t. 1, b. l. 64-67). 2008-02-28 pareiškejas gri˛o i Šiauliu tardymo izoliatoriu, paskirtas gydymas Carsiliu ir Mezym forte, kuris veliau buvo tesiamas (t. 1, b. l. 27). 2008-03-19 iraše nurodyta, kad LAVL prašo etapuoti baland˛io prad˛ioje (t. 1, b. l. 19). Turejo buti išsiustas 2008-04-01 del specialaus gydymo skyrimo, taciau vykti atsisake (t. 1, b. l. 25, 26). 2008-02-05 yra irašas, kad pratestas gydymas Carsiliu (t. 1, b. l. 27). 2008-10-21 iraše nurodyta, kad suderintas klausimas del priešvirusinio gydymo su LAVL pavaduotoju medicinai ir nutarta ligoni išsiusti i LAVL (t. 1, b. l. 28). Ambulatorineje korteleje 2008-11-26 irašyta, kad R. T. supa˛indintas su krutines lastos rentgenograma ir nustatyta diagnoze – plauciu infiltracine tuberkulioze (t. 1, b. l. 31). Be to, pa˛ymeta, kad pareiškejas sutinka vykti gydytis nuo tuberkuliozes. 2009-01-26 buvo išsiustas i LVAL tuberkuliozes gydymui (t. 1, b. l. 32). LAVL nuo tuberkuliozes negydytas, nes, kaip nurodyta LAVL epikrizeje (t. 1, b. l. 33) atsisake gydytis ligonineje, sake, kad gydysis pataisos namuose. Ligonineje buvo nuo 2009-01-06 iki 2009-01-14 (t. 1, b. l. 33). Kaip nurodyta 2009-02-26 iraše, vykti i LAVL „iki teismo“ atsisake (t. 1, b. l. 34). 2009-04-09 iraše LAVL skirto gydymo atsisake, todel buvo gra˛intas i Šiauliu tardymo izoliatoriu (t. 1, b. l. 37). 2009-08-24, 2009-08-27 irašuose nurodyta, kad ligonis atsisako va˛iuoti i LAVL kepenu ištyrimui (t. 1, b. l. 44). LAVL vel gydytas nuo 2009-09-16 iki 2009-09-25 (t. 1, b. l. 46).

Letinio virusinio hepatito C gydymo kompensuojamais vaistais tvarka yra nustatyta Sveikatos apsaugos ministro 2008-06-20 isakymu Nr. V-613 patvirtintame Letinio virusinio hepatito diagnostikos ir ambulatorinio gydymo kompensuojamaisiais vaistais tvarkos apraše.

Byloje nera keliama abejoniu del to, kad pareiškejui pagristai diagnozuotas letinis virusinis C hepatitas. Pareiškejo Asmens sveikatos istorijoje yra RTIUL 2007-10-17 Išrašas iš medicininiu dokumentu, kuriame nurodoma, kad R. T. diagnozuotas letinis virusinis hepatitas C (t. 1, b. l. 17). Pareiškejui 2007-10-16 buvo atliktas biopsinis tyrimas, kurio metu konstatuotas letinis virusinis hepatitas, II laipsnio fibroze pagal Metavir skale (t. 1, b. l. 23). RTIUL 2008-11-21 raštu Nr. S-319-(5.14) nurode, kad R. T. šioje ligonineje buvo gydytas nuo 2007 metu rugsejo menesio. Pagal 2007-10-16 atlikta diagnostine punkcine kepenu biopsija buvo konstatuotas nedidelio aktyvumo letinis virusinis C hepatitas su II laipsnio fibroze. Tolimesnis ligonio stebejimas ir gydymas testas ambulatoriškai, bet nuo 2007-10-17 pacientas nesilanke. RTIUL infektologu konsiliumo metu, esant galimybei, ligoniui rekomenduota skirti 24 savaiciu priešvirusini gydyma (t. 2, b. l. 20). Veliau letinio hepatito C diagnoze buvo patvirtinta ir pareiškejo gydymo LAVL bei kitose laisves atemimo vietose metu.

Tvarkos aprašo 7.1 punktu nustatytos salygos, kada gali buti skiriamas priešvirusinis gydymas. Pareiškejas šias salygas atitinka, kadangi jam yra diagnozuotas letinis virusinis C hepatitas bei II laipsnio fibroze pagal Metavir skale, nera duomenu apie kontraindikacijas gydymui ribavirinu ir pegiliuotu interferonu. Atsakovo atsiliepime i skunda yra sutinkama, kad gydymas pareiškejui paskirtas RTIUL. Šiuo metu pareiškejas yra ikalintas Pravieniškiu gydymo ir pataisos namuose, todel gydomas Laisves atemimo vietu ligonineje.

Laisves atemimo vietu direktorius 2006-10-10 isakymu Nr. 1-67 patvirtino kokybes vadybos sistemos procedura „Letiniu virusiniu B ir C hepatitu diagnostika, prie˛iura ir gydymas“ (t. b. l. 69-72). Šios proceduros 4.5 punkte nurodyta, kad tyrimu rezultatai, pagal kuriuos nustatomas hepatitas, registruojami Ligoniu, serganciu letiniu virusiniu hepatitu, registre, ir sudaroma eile tolimesniam stacionariniam ištyrimui: kepenu biopsijai, organizuojama infektologo/gastroenterologo konsultacija priešvirusinio gydymo paskyrimui ir gydymui. Ligonine eiles tvarka iškviecia pacientus tolimesniam tyrimui ir gydymui (4.6 punktas). Pagal 4.7 punkta tolimesnio tyrimo ir gydymo eile sudaroma laikantis prioritetu, pirmumo teise suteikiant:

a) asmenims, sergantiems letiniais hepatitais B, C ir ˇIV;

b) asmenims, sergantiems letiniais hepatitais B ir C;

c) esant aukštiems kepenu fermentu rodikliams (ALT padidejimas 5 ir daugiau kartu);

d) bendra tvarka pagal tyrimu pateikimo data.

Kalejimu departamento direktoriaus 2003-09-29 isakymu Nr. 4/07-186 buvo patvirtinta Suimtuju ir nuteistuju, serganciu virusiniais hepatitais B ir C, nukreipimo ištyrimui, ištyrimo ir gydymo laisves atemimo vietose taisykles. Šiu taisykliu 4 punktas numato, kad lešos virusiniu hepatitu gydymui skiriamos iš LAVL numatytos samatos. Šiose taisyklese numatytos priešvirusinio gydymo atlikimo ir kontroles proceduros, taciau nera reglamentuojamas vaistu skyrimo eiliškumo klausimas.

Kadangi pareiškejas neserga hepatitu B arba ˇIV, tai pirmenybe jis gali tureti tik pagal kepenu fermentu padidejimo rodiklius. RTIUL 2008-03-13 rašte Nr. S-70-(5.14) (t. 1, b. l. 160) nurodyta, kad tyrimo šioje istaigoje metu, nuo 2007-10-15 iki 2007-10-17 ALT buvo 149. ALT norma vyrams pagal biocheminio tyrimo duomenis yra iki 41. Pareiškejas LAVL gulejo 4 kartus:

1) nuo 2008-02-21 iki 2008-02-28 (ligos istorija Nr. 367-114);

2) nuo 2008-10-21 iki 2008-11-19 (ligos istorija Nr. 2114-690);

3) nuo 2009-01-06 iki 2009-01-14 (ligos istorija Nr. 21/2);

4) nuo 2009-09-16 iki 2009-09-25(ligos istorija Nr. 2209/180).

ALT nustatomas biocheminio kraujo tyrimo metu. Pirma karta pareiškeja paguld˛ius i ligonine 2008-02-25 tyrimo metu ALT sudare 298 (t. 1, b. l. 157). Antra karta R. T. gulint ligonineje pagal 2008-10-23 atlikta tyrima – ALT sudare 220 (t. 2, b. l. 56); pagal 2008-10-30 tyrima – ALT buvo 122 (t. 2, b. l. 47), pagal 2008-11-05 tyrima – ALT buvo 72, (t. 2, b. l. 44), pagal 2008-11-14 tyrima - ALT buvo 105 (t. 2, b. l. 43). Trecia karta gulint ligonineje ALT netirtas. Ketvirta karta gulint ligonineje 2009-09-17 ištyrus ALT buvo 279 (t. 1., b. l. 102). Tokie duomenys rodo, jog pareiškejas turejo pirmumo teise priešvirusiniam gydymui gauti. 2008-02-25 atlikus tyrima, pareiškejas, vadovaujantis Tvarkos aprašo 4.7.3 punktu turejo buti itrauktas i eile gydymui gauti pirmumo teise. Kaip teismo posed˛io metu aiškino atsakovo atstove, buvo vadovaujamasi pareiškejo RNR duomenimis bei fibrozes stadija. Taciau, Laisves atemimo vietu direktorius 2006-10-10 isakymu Nr. 1-67 patvirtintos kokybes vadybos sistemos proceduros „Letiniu virusiniu B ir C hepatitu diagnostika, prie˛iura ir gydymas“ 4.7 punkte nurodyta, kad reikalinga vertinti tik ALT fermento kieki. Apie reikalinguma vertinti kitus tyrimu duomenis teises akte nera nurodyta, todel nera teisinio pagrindo atsi˛velgti i kitu tyrimu duomenis. Iš to daroma išvada, kad neitraukdama R. T. i pirmumo eile gydymui nuo letinio virusinio hepatito C gauti, LAVL pa˛eide R. T. teises.

Atsakovas motyvavo, kad pareiškejui gydymas nuo hepatito C nebuvo paskirtas del to, kad jam buvo diagnozuota tuberkulioze. LAVL 2008-10-30 R. T. nustatyta dar viena klinikine diagnoze – infiltracine plauciu tuberkulioze (t. 2, b. l. 1). Po tuberkuliozes nustatymo 2008-10-31 buvo sukviestas gydytoju konsiliumas, kurio metu buvo paskirti vaistai skirti bendrai ligonio buklei pagerinti – amoksiklavas, metronidazolis, mebendazolis, klemastinas (t. 2, b. l. 31). Mebendazolis gertas nuo 2008-10-31 iki 2008-11-02, o kiti - nuo 2008-10-31 iki 2008-11-09 (t. 2, b. l. 10-11). 2008-11-18 pareiškejui gydanti gydytoja T. C. išaiškino, jog vienu metu jis negali buti gydomas nuo tuberkuliozes ir hepatito (t. 2, b. l. 38). Laikotarpiu nuo 2008-11-19 iki 2009-01-06 irašu apie gydyma Pravieniškiu gydymo ir pataisos namuose esancioje asmens sveikatos istorijoje nera. Atvykes i ligonine nuo 2009-01-06 iki 2009-01-14 pareiškejas gydymo nuo tuberkuliozes atsisake, ka rodo 2009-01-13 irašas ligos istorijoje, tyrimai tuberkuliozei nustatyti neigiami (t. 1, b. l. 133- 137). Buvo numatytas gydymas pagal III kategorija, HRZ 2 menesiai (t. 1, b. l. 124). Veliau LAVL nuo tuberkuliozes negydytas. Asmens sveikatos istorijoje nera irašu del gydymo nuo tuberkuliozes, 2009-06-09 iraše (t. 1, b. l. 40) irašyta, kad gydymas nuo tuberkuliozes neskiriamas, nes padideje kepenu fermentai (t. 1, b. l. 40). Analogiškai pa˛ymeta 2009-08-20 iraše (t. 1, b. l. 43). Teismo posed˛io metu apklausta specialiste L. Jancoriene patvirtino, kad R. T. gydymas nuo letinio virusinio hepatito C galejo buti paskirtas tik tada, kai jis bus gydytas nuo tuberkuliozes ir šios srities gydytojas specialistas pripa˛ins, jog tuberkulioze pasieke remisijos stadija. Iš to daroma išvada, kad atsisakes gydytis nuo tuberkuliozes, pareiškejas prarado teise gauti gydyma nuo letinio virusinio hepatito C. Gydymo skyrima numatancios taisykles nereglamentuoja, jog tokiu atveju asmuo yra išbraukiamas iš eiles gydymui nuo hepatito gauti, taciau tai sustabdo jo teises i gydyma realizavima.

LAVL Vidaus ligu skyriaus viršininko N. M. paaiškinime (t. 1, b. l. 63) išaiškinta, kad gydymas nuo abieju ligu kartu negali buti skiriamas del to, kad tuberkuliozes gydymui yra svarbi gera ligonio imunine sistema. Letinio virusinio hepatito C gydymui skiriami vaistai – pegiliuotas interferonas ir ribavirinas, gali sukelti poveiki, del ko pasunkeja tuberkuliozes eiga, tuberkulioziniai vaistai gali paveikti kepenu funkcija ir sukelti ligonio gyvybei gresiancia padeti. Nuo abieju ligu kartu skiriamu vaistu saveika nera aiški

Atsakovas teige, kad gydymas negalejo buti pradetas del to, kad nebuvo galima u˛tikrinti gydymui reikalingu salygu, nes pareiškejas nebuvo nuteistas ir buvo ve˛iojamas po ivairias laisves atemimo vietas. Taciau tokia salyga, kaip ribojanti teise i gydyma nera numatyta. Veiksmai atlikti R. T. at˛vilgiu rodo, jog jam buvo ketinama skirti gydyma dar tuo metu, kai nuosprendis nebuvo isiteisejes. 2008-10-21 iraše nurodyta, kad suderintas klausimas del priešvirusinio gydymo su LAVL pavaduotoju medicinai ir nutarta ligoni išsiusti i LAVL, kai bylos nagrinejimas apeliacine tvarka nebuvo baigtas iki 2009 metu pavasario.

Atsakovas motyvavo tuo, kad nebuvo pakankamai lešu paskirti priešvirusini gydyma. LAVL 2008-03-28 raštu Kalejimu departamentui nurodyta, kad ligonineje yra 150 letiniu virusiniu hepatitu serganciu liginiu, ligonine per metus gali paruošti gydymui 40 ligoniu, vieno ligonio gydymui reikalinga 30 000 Lt (t. 1, b. l. 68).Kalejimu departamentas 2010-03-29 raštu Nr. 1S-1316 nurode, kad lešos LAVL skiriamos bendrai, neišskiriant hepatito C gydymui reikalingu lešu. 2008 metais buvo skirta 2,327 mln. Lt, o 2009 m. – 1,835 mln. Lt. Paaiškino, kad šiuo metu laisves atemimo vietose gydomos tik umus virusiniai hepatitai B ir C. Kadangi byloje nustatyta, kad pareiškejas ne karta atsisake gydymo nuo tuberkuliozes, o specialiste L. Jancoriene bei gydytojas N. M. patvirtino, jog tuberkulioze turi buti gydoma pirmiau, tai pareiškejas objektyviai negalejo gauti gydymo nuo letinio virusinio hepatito C. Todel finansavimo itakos gydymo neskyrimui klausimas nera nagrinejamas.

Pareiškejas apeliuoja, kad neskiriant jam gydymo buvo pa˛eistas Konstitucijos 53 straipsnis. Šis straipsnio 1 dalis numato, kad valstybe rupinasi ˛moniu sveikata ir laiduoja medicinos pagalba bei paslaugas ˛mogui susirgus. Istatymas nustato pilieciams nemokamos medicinos pagalbos valstybinese gydymo istaigose teikimo tvarka. Šis straipsnis turi buti taikomas atsi˛velgiant i Konstitucijos 29 straipsnio reikalavimus. Tai yra, medicinine apsauga asmeniui turi buti taikoma nepriklausomai nuo jo lyties, rases, tautybes, kalbos, kilmes, socialines padeties, tikejimo, isitikinimu ar pa˛iuru. Taigi, laisves atemimo vietoje bausme atliekanciam asmeniui turi buti u˛tikrinama teise i medicinine pagalba tokia pacia apimtimi kaip ir kitiems Lietuvos gyventojams, kartu nekreipiant demesio i galimas susirgimo aplinkybes, tai, kad tinkamai elgdamasis asmuo gali vienokiu ar kitokiu ligu išvengti.

Iš aukšciau išdestytu teiginiu daroma išvada, kad, nors pareiškejas ir turejo teise buti irašytas i eile gydymui gauti pirmumo tvarka, taciau del objektyviu aplinkybiu – nesigydymo nuo tuberkuliozes, šis gydymas jam negalejo buti paskirtas. Todel pareiškejo teisiu pa˛eidimu gali buti pripa˛istamas tik jo neitraukimas i eile, bet ne gydymo nesuteikimas.

Pareiškejas prašo atlyginti neturtine ˛ala. Neturtines ˛alos atlyginimo pagrindai numatyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnyje. Cia nurodyta, kad neturtine ˛ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pa˛eminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo igud˛iu suma˛ejimas, bei kita, teismo ivertinti pinigais. Neturtine ˛ala atlyginama tik istatymo nustatytais atvejais, kai ji padaryta del nusikaltimo, asmens sveikatai ar del asmens gyvybes atemimo bei kitais istatymu nustatytais atvejais. Bylos atveju neturtine ˛ala gali buti vertinama kaip ˛ala, padaryta teikiant sveikatos prie˛iuros paslaugas. Pacientu teisiu ir ˛alos sveikatai atlyginimo istatymo 13 straipsnis numato, kad pacientas turi teise i ˛alos, padarytos pa˛eidus jo teises teikiant sveikatos prie˛iuros paslaugas, atlyginima.

ˇala turi buti atlyginama ja padariusiu asmenu (Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalis). Valstybe ˛ala atlygina pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio normas. Straipsnio 1 dalis nustato, kad ˛ala, atsiradusia del valstybes vald˛ios instituciju neteisetu aktu, privalo atlyginti valstybe iš valstybes biud˛eto nepaisydama konkretaus valstybes tarnautojo ar kito valstybes vald˛ios institucijos darbuotojo kaltes. Subjektai, kuriu veiksmais padaryta ˛ala, atlyginama pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsni, išvardinti straipsnio 2 dalyje, kur. Šiame straipsnyje terminas „vald˛ios institucija“ reiškia bet koki viešosios teises subjekta (valstybes ar savivaldybes institucija, pareiguna, valstybes tarnautoja ar kitoki šiu instituciju darbuotoja ir t. t.), taip pat privatu asmeni, atliekanti vald˛ios funkcijas. Pareiškejas prašo atlyginti ˛ala, kuri buvo padaryta Laisves atemimo vietu ligonines veiksmais. Laisves atemimo vietu ligonines statusas apibre˛iamas Laisves atemimo vietu ligonines nuostatuose, patvirtintuose Teisingumo ministro 2003-06-04 isakymu Nr. 168. Nuostatu 1 punkte laisves atemimo vietu ligonine apibre˛iama kaip Kalejimu departamentui pavaldi asmens sveikatos prie˛iura ir kardomaja priemone – suemima, arešto bei laisves atemimo bausmes vykdanti valstybes istaiga, skirta stacionarinei suimtuju ir nuteistuju sveikatos prie˛iurai. Ligonines steigejas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybe. Remiantis tuo, kad LAVL turi valstybes istaigos statusa, o Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 2 dalyje subjektu ivardinama valstybes institucija, pripa˛istama, kad u˛ LAVL veiksmais padaryta ˛ala yra atsakinga valstybe.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-04-16 išplestines teiseju kolegijos sprendime, priimtame administracineje byloje Nr. A-619/2008, skelbtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje Nr. 4, konstatavo, kad neturtines ˛alos atlyginimas nera vienintelis pa˛eistu teisiu gynimo budas. Ne visada tam, kad butu apginta pa˛eista neturtine teise, turi buti priteisiamas neturtines ˛alos atlyginimas pinigais. Teises pa˛eidimo pripa˛inimas bylose, susijusiose su neturtines ˛alos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali buti savarankiškas pa˛eistu asmens teisiu gynimo budas. Neturtines ˛alos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkreciu atveju nustatoma, kad pa˛eidimo pripa˛inimo nepakanka pa˛eistai teisei apginti. Kadangi bylos atveju pareiškejo norimas gydymas, nepriklausomai nuo to, ar jis butu buves irašytas i pirmumo teise i gydyma turinciu asmenu eile, ar nebutu, vis tiek negalejo buti pradetas del objektyviu prie˛asciu – tuberkuliozes negydymo del pareiškejo nesutikimo gydytis (t. 1, b. l. 133- 137), tai negalima laikyti, kad buvo padaryta ˛ala asmens sveikatai. Todel pa˛eistos teises pripa˛inimas laikomas pakankamu asmens teisiu apgynimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administraciniu bylu teisenos istatymo 85-88 straipsniais teismas

nusprende:

Pareiškejo skunda tenkinti iš dalies.

Pripa˛inti, jog buvo pa˛eista R. T. teise i Lietuvos Respublikos teises aktais nustatytas gydymosi Laisves atemimo vietu ligonineje salygas, kadangi jis nebuvo irašytas i Letinio virusiniu C hepatito gydymo pirmumo tvarka eile.

Kitoje dalyje skunda atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienu nuo paskelbimo dienos gali buti skund˛iamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skunda paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracini teisma.