- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-04-12
- Bylos Nr.
- I-305-580/2010
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laives atemimo vietu ligonines
vieame teismo posedyje inagrinejo administracine byla pagal pareikejo R. T. skunda atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laives atemimo vietu ligonines, del neturtines ˛alos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustate:
Pareikejas R. T. skunde prae teismo priteisti i atsakovo Lietuvos valstybes, atstovaujamos Laisves atemimo vietu ligonines, 150000 Lt neturtinei ˛alai atlyginti.
Paaikino, kad VI Respublikineje tuberkuliozes ir infekciniu ligu universitetineje ligonineje (toliau – RTIUL) 2007 metais jam buvo skirtas gydymas nuo hepatito C. Taciau Laisves atemimo vietu ligonines (toliau – LAVL) gydytojas N. M. iki iol neskyre gydymo del leu trukumo. Pareikejo teigimu, gydytojo N. M. neveikimu jam buvo padaryta ˛ala, nes ˛ymiai pablogejo sveikata, jis patyre neigiamus dvasinius igyvenimus, baime, emocine depresija, suma˛ejo bendravimo galimybes. Tokiais veiksmais atsakovas pa˛eide Civilinio kodekso 6.232 straipsnio ir Konstitucijos 53 straipsnio nuostatas. Pareikejas remesi Europos ˛mogaus teisiu konvencijos 3 straipsniu, teigdamas, kad i straipsni pa˛eid˛ia jo laikymas ikalinimo salygomis ir negydymas.
Atsakovas Lietuvos valstybe, atstovaujama Laisves atemimo vietu ligonines, prae skunda atmesti.
Paaikino, kad pareikejas buvo konvojuotas i LAVL 2008-02-21 ir hospitalizuotas 7 dienoms. Ligonis buvo atsiustas del letinio hepatito C, ta pati diagnoze atliekant tyrimus 2008-02-26 buvo nustatyta ir ligonineje. LAVL epikrize patvirtina, jog nuteistajam hepatitas C buvo nustatytas 2005 metais, bunant ikalinimo istaigoje. 2007 m. pacientas buvo isamiai itirtas RTIUL – jam atlikti kepenu biopsijos ir kiti reikalingi tyrimai, jis buvo ruoiamas antivirusiniam gydymui, taciau buvo suimtas. Iraant i LAVL paciento bukle buvo patenkinama ir stabili. Atsi˛velgiant i tai, kad pacientas nepateike jokiu dokumentu apie buvusi gydyma ir atliktus tyrimus RTIUL, isiustas paklausimas del atliktu tyrimu ir gydymo rekomendaciju. 2008-03-14 gautas RTIUL atsakymas, kad 2007-10-15 – 2007-10-17 pacientas tirtas ir gydytas RTIUL, jam konstatuotas nedidelio aktyvumo letinis virusinis C hepatitas su II laipsnio fibroze; tolimesnis ligonio stebejimas ir gydymas testas ambulatorikai, bet nuo 2007-10-17 pacientas RTIUL daugiau nesilanke; RTIUL infektologu konsiliumo metu ligoniui rekomenduota, esant galimybei, skirti 48 savaiciu trukmes prievirusini gydyma pegiliuoto interferono bei ribavirino deriniu; nustatyta klinikine diagnoze – nedidelio aktyvumo letinis virusinis C hepatitas su II laipsnio fibroze (B 18.2). Antra karta i LAVL pareikejas buvo atgabentas 2008-10-21, hospitalizuotas 29 dienoms, del letinio hepatito C. LAVL 2008-10-30 nustatyta dar viena klinikine diagnoze – infiltracine plauciu tuberkulioze. Ligos istorijoje esancioje epikrizeje aprayta ligos eiga, paskirtas gydymas nuo tuberkuliozes, nurodyta atvykti po teismo. 2008-11-24 gautas pareikejo praymas etapuoti ji i iauliu tardymo izoliatoriu iki kol bus gauti vaistai jo gydymui. 2008-11-26 gautas pakartotinis analogikas RTIUL atsakymas del pareikejo klinikiniu diagnoziu, gydymo ir rekomendaciju. Trecia karta i LAVL, pareikejas atvyko 2009-01-06, hospitalizuotas 8 dienoms del infiltracines tuberkuliozes ir lydinciuju ligu, buvo paskirtas gydymas, skirtos rekomendacijos tolimesniam gydymui. Veliau, 2009-09-25, pacientas vel hospitalizuotas LAVL, 9 dienoms del tuberkuliozes ir lydinciu ligu, rekomenduotas tolimesnis gydymas ir kasmetinis (2 kartus per metus) tikrinimas rentgenu.
Pa˛ymejo, kad, remiantis Sveikatos apsaugos ministro 2008-06-20 isakymu Nr. V-613 patvirtinto Letinio virusinio C hepatito diagnostikos ir ambulatorinio gydymo kompensuojamaisiais vaistais tvarkos aprao 20 punktu, pacientams, sergantiems letiniu virusiniu C hepatitu, gydyma gali paskirti tik gydytojas infektologas arba III lygio asmens sveikatos prie˛iuros paslaugas teikiantys gydytojai gastroenterologai, turintys letinio virusinio C hepatito gydymo patirties. Taciau LAVL nera gydytojo infektologo, gydytojas N. M. negalejo paskirti letinio virusinio C hepatito gydymo, kadangi is gydytojas nera infektologas ar III lygio asmens sveikatos prie˛iuros paslaugas teikiantis gydytojas gastroenterologas, turintis letinio virusinio C hepatito gydymo patirties. Butent del iu prie˛asciu gydyma pareikejui paskyre ir informacija apie tai LAVL suteike RTIUL, kurioje dirba gydytojai, turintys tam reikalinga kvalifikacija ir kompetencija. Pareikejui gydymas buvo paskirtas, kai buvo tiksliai nustatyta diagnoze.
LAVL gydytojai, teike pareikejui konsultacijas ir paskyre tyrimus, vadovavosi Kalejimu departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2003-09-29 isakymu Nr. 4/07-186 patvirtintomis Suimtuju ir nuteistuju, serganciu virusiniais hepatitais B ir C, nukreipimo ityrimui, ityrimo ir gydymo laisves atemimo vietose taisyklemis (toliau – Taisykles) bei LAVL direktoriaus 2006-10-10 isakymu Nr. 1-67 patvirtintos kokybes vadybos sistemos proceduros „Letiniu virusiniu B ir C hepatitu diagnostika, prie˛iura ir gydymas“ 3.1, 4,5, 4.6 punktais. Remiantis iomis nuostatomis, diagnoze pacientui del letinio virusinio hepatito C gali nustatyti ir tyrimus atlikti LAVL gydytojai, gydyma paskiria gydytojas infektologas (iuo atveju – RTIUL) ir, esant galimybei, t. y. atejus paciento eilei (pagal registra), jam taikomas gydymas. Akcentavo, kad gydymas pareikejui buvo paskirtas dar jam bunant laisveje ir tai patvirtina visi jo medicininiai dokumentai bei ju iraai. Gydymo taikymas LAVL gales buti pradetas tik pacientui sulaukus savo eiles pagal registracija; analogika tvarka taikoma ir kitose gydymo istaigose. Paciento bukle buvo ir yra stabili, diagnozuota liga nesukelia umios gresmes gyvybei, todel pacientas gydomas bendra tvarka.
Atkreipe demesi, kad pareikejas sirgo tuberkulioze, kuriai reikalingas atskiras gydymas ir kuris yra nesuderinamas su gydymu nuo letinio virusinio hepatito. Tai patvirtina ir LAVL gydytojo N. M. pateiktas medicininis paaikinimas. Gydant pacienta nuo plauciu tuberkuliozes, nebutu galimybes tuo paciu metu jo gydyti ir nuo virusinio hepatito C, kadangi tai galimai neigiamai itakotu plauciu tuberkuliozes gydymo eiga, galimas pavojus gyvybei, taip pat butu neaikus ir virusinio hepatito gydymo efektyvumas. Todel prievirusini hepatito C gydyma pareikejui galima bus skirti tik tuomet, kai gydytojai pulmonologai nuspres, jog prietuberkuliozinis gydymas jam nebereikalingas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas i dalies.
Pareikejas prao pripa˛inti, kad neskirdama jam prievirusinio gydymo nuo hepatito C, valstybe padare neturtine ˛ala.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareikejas pirma karta tardymo izoliatoriuje buvo ap˛iuretas 2007-11-27 (t. 1, b. l. 15). Irae nurodyta, kad pareikejui nustatytas hepatitas C.
2007-12-17 irae nurodyta, kad ligoniui pasiulyta vykti i LAVL del gydymo nuo hepatito C klausimo isprendimo (t. 1, b. l. 18). Ligonis i LAVL isiustas 2008-02-21 infektologo konsultacijai (t. 1, b. l. 17). 2008-03-17 pareikejas itrauktas i LAVL Ligoniu, serganciu letiniu virusiniu hepatitu registra Nr. 2.1/76 (t. 1, b. l. 64-67). 2008-02-28 pareikejas gri˛o i iauliu tardymo izoliatoriu, paskirtas gydymas Carsiliu ir Mezym forte, kuris veliau buvo tesiamas (t. 1, b. l. 27). 2008-03-19 irae nurodyta, kad LAVL prao etapuoti baland˛io prad˛ioje (t. 1, b. l. 19). Turejo buti isiustas 2008-04-01 del specialaus gydymo skyrimo, taciau vykti atsisake (t. 1, b. l. 25, 26). 2008-02-05 yra iraas, kad pratestas gydymas Carsiliu (t. 1, b. l. 27). 2008-10-21 irae nurodyta, kad suderintas klausimas del prievirusinio gydymo su LAVL pavaduotoju medicinai ir nutarta ligoni isiusti i LAVL (t. 1, b. l. 28). Ambulatorineje korteleje 2008-11-26 irayta, kad R. T. supa˛indintas su krutines lastos rentgenograma ir nustatyta diagnoze – plauciu infiltracine tuberkulioze (t. 1, b. l. 31). Be to, pa˛ymeta, kad pareikejas sutinka vykti gydytis nuo tuberkuliozes. 2009-01-26 buvo isiustas i LVAL tuberkuliozes gydymui (t. 1, b. l. 32). LAVL nuo tuberkuliozes negydytas, nes, kaip nurodyta LAVL epikrizeje (t. 1, b. l. 33) atsisake gydytis ligonineje, sake, kad gydysis pataisos namuose. Ligonineje buvo nuo 2009-01-06 iki 2009-01-14 (t. 1, b. l. 33). Kaip nurodyta 2009-02-26 irae, vykti i LAVL „iki teismo“ atsisake (t. 1, b. l. 34). 2009-04-09 irae LAVL skirto gydymo atsisake, todel buvo gra˛intas i iauliu tardymo izoliatoriu (t. 1, b. l. 37). 2009-08-24, 2009-08-27 irauose nurodyta, kad ligonis atsisako va˛iuoti i LAVL kepenu ityrimui (t. 1, b. l. 44). LAVL vel gydytas nuo 2009-09-16 iki 2009-09-25 (t. 1, b. l. 46).
Letinio virusinio hepatito C gydymo kompensuojamais vaistais tvarka yra nustatyta Sveikatos apsaugos ministro 2008-06-20 isakymu Nr. V-613 patvirtintame Letinio virusinio hepatito diagnostikos ir ambulatorinio gydymo kompensuojamaisiais vaistais tvarkos aprae.
Byloje nera keliama abejoniu del to, kad pareikejui pagristai diagnozuotas letinis virusinis C hepatitas. Pareikejo Asmens sveikatos istorijoje yra RTIUL 2007-10-17 Iraas i medicininiu dokumentu, kuriame nurodoma, kad R. T. diagnozuotas letinis virusinis hepatitas C (t. 1, b. l. 17). Pareikejui 2007-10-16 buvo atliktas biopsinis tyrimas, kurio metu konstatuotas letinis virusinis hepatitas, II laipsnio fibroze pagal Metavir skale (t. 1, b. l. 23). RTIUL 2008-11-21 ratu Nr. S-319-(5.14) nurode, kad R. T. ioje ligonineje buvo gydytas nuo 2007 metu rugsejo menesio. Pagal 2007-10-16 atlikta diagnostine punkcine kepenu biopsija buvo konstatuotas nedidelio aktyvumo letinis virusinis C hepatitas su II laipsnio fibroze. Tolimesnis ligonio stebejimas ir gydymas testas ambulatorikai, bet nuo 2007-10-17 pacientas nesilanke. RTIUL infektologu konsiliumo metu, esant galimybei, ligoniui rekomenduota skirti 24 savaiciu prievirusini gydyma (t. 2, b. l. 20). Veliau letinio hepatito C diagnoze buvo patvirtinta ir pareikejo gydymo LAVL bei kitose laisves atemimo vietose metu.
Tvarkos aprao 7.1 punktu nustatytos salygos, kada gali buti skiriamas prievirusinis gydymas. Pareikejas ias salygas atitinka, kadangi jam yra diagnozuotas letinis virusinis C hepatitas bei II laipsnio fibroze pagal Metavir skale, nera duomenu apie kontraindikacijas gydymui ribavirinu ir pegiliuotu interferonu. Atsakovo atsiliepime i skunda yra sutinkama, kad gydymas pareikejui paskirtas RTIUL. iuo metu pareikejas yra ikalintas Pravienikiu gydymo ir pataisos namuose, todel gydomas Laisves atemimo vietu ligonineje.
Laisves atemimo vietu direktorius 2006-10-10 isakymu Nr. 1-67 patvirtino kokybes vadybos sistemos procedura „Letiniu virusiniu B ir C hepatitu diagnostika, prie˛iura ir gydymas“ (t. b. l. 69-72). ios proceduros 4.5 punkte nurodyta, kad tyrimu rezultatai, pagal kuriuos nustatomas hepatitas, registruojami Ligoniu, serganciu letiniu virusiniu hepatitu, registre, ir sudaroma eile tolimesniam stacionariniam ityrimui: kepenu biopsijai, organizuojama infektologo/gastroenterologo konsultacija prievirusinio gydymo paskyrimui ir gydymui. Ligonine eiles tvarka ikviecia pacientus tolimesniam tyrimui ir gydymui (4.6 punktas). Pagal 4.7 punkta tolimesnio tyrimo ir gydymo eile sudaroma laikantis prioritetu, pirmumo teise suteikiant:
a) asmenims, sergantiems letiniais hepatitais B, C ir ˇIV;
b) asmenims, sergantiems letiniais hepatitais B ir C;
c) esant auktiems kepenu fermentu rodikliams (ALT padidejimas 5 ir daugiau kartu);
d) bendra tvarka pagal tyrimu pateikimo data.
Kalejimu departamento direktoriaus 2003-09-29 isakymu Nr. 4/07-186 buvo patvirtinta Suimtuju ir nuteistuju, serganciu virusiniais hepatitais B ir C, nukreipimo ityrimui, ityrimo ir gydymo laisves atemimo vietose taisykles. iu taisykliu 4 punktas numato, kad leos virusiniu hepatitu gydymui skiriamos i LAVL numatytos samatos. iose taisyklese numatytos prievirusinio gydymo atlikimo ir kontroles proceduros, taciau nera reglamentuojamas vaistu skyrimo eilikumo klausimas.
Kadangi pareikejas neserga hepatitu B arba ˇIV, tai pirmenybe jis gali tureti tik pagal kepenu fermentu padidejimo rodiklius. RTIUL 2008-03-13 rate Nr. S-70-(5.14) (t. 1, b. l. 160) nurodyta, kad tyrimo ioje istaigoje metu, nuo 2007-10-15 iki 2007-10-17 ALT buvo 149. ALT norma vyrams pagal biocheminio tyrimo duomenis yra iki 41. Pareikejas LAVL gulejo 4 kartus:
1) nuo 2008-02-21 iki 2008-02-28 (ligos istorija Nr. 367-114);
2) nuo 2008-10-21 iki 2008-11-19 (ligos istorija Nr. 2114-690);
3) nuo 2009-01-06 iki 2009-01-14 (ligos istorija Nr. 21/2);
4) nuo 2009-09-16 iki 2009-09-25(ligos istorija Nr. 2209/180).
ALT nustatomas biocheminio kraujo tyrimo metu. Pirma karta pareikeja paguld˛ius i ligonine 2008-02-25 tyrimo metu ALT sudare 298 (t. 1, b. l. 157). Antra karta R. T. gulint ligonineje pagal 2008-10-23 atlikta tyrima – ALT sudare 220 (t. 2, b. l. 56); pagal 2008-10-30 tyrima – ALT buvo 122 (t. 2, b. l. 47), pagal 2008-11-05 tyrima – ALT buvo 72, (t. 2, b. l. 44), pagal 2008-11-14 tyrima - ALT buvo 105 (t. 2, b. l. 43). Trecia karta gulint ligonineje ALT netirtas. Ketvirta karta gulint ligonineje 2009-09-17 ityrus ALT buvo 279 (t. 1., b. l. 102). Tokie duomenys rodo, jog pareikejas turejo pirmumo teise prievirusiniam gydymui gauti. 2008-02-25 atlikus tyrima, pareikejas, vadovaujantis Tvarkos aprao 4.7.3 punktu turejo buti itrauktas i eile gydymui gauti pirmumo teise. Kaip teismo posed˛io metu aikino atsakovo atstove, buvo vadovaujamasi pareikejo RNR duomenimis bei fibrozes stadija. Taciau, Laisves atemimo vietu direktorius 2006-10-10 isakymu Nr. 1-67 patvirtintos kokybes vadybos sistemos proceduros „Letiniu virusiniu B ir C hepatitu diagnostika, prie˛iura ir gydymas“ 4.7 punkte nurodyta, kad reikalinga vertinti tik ALT fermento kieki. Apie reikalinguma vertinti kitus tyrimu duomenis teises akte nera nurodyta, todel nera teisinio pagrindo atsi˛velgti i kitu tyrimu duomenis. I to daroma ivada, kad neitraukdama R. T. i pirmumo eile gydymui nuo letinio virusinio hepatito C gauti, LAVL pa˛eide R. T. teises.
Atsakovas motyvavo, kad pareikejui gydymas nuo hepatito C nebuvo paskirtas del to, kad jam buvo diagnozuota tuberkulioze. LAVL 2008-10-30 R. T. nustatyta dar viena klinikine diagnoze – infiltracine plauciu tuberkulioze (t. 2, b. l. 1). Po tuberkuliozes nustatymo 2008-10-31 buvo sukviestas gydytoju konsiliumas, kurio metu buvo paskirti vaistai skirti bendrai ligonio buklei pagerinti – amoksiklavas, metronidazolis, mebendazolis, klemastinas (t. 2, b. l. 31). Mebendazolis gertas nuo 2008-10-31 iki 2008-11-02, o kiti - nuo 2008-10-31 iki 2008-11-09 (t. 2, b. l. 10-11). 2008-11-18 pareikejui gydanti gydytoja T. C. iaikino, jog vienu metu jis negali buti gydomas nuo tuberkuliozes ir hepatito (t. 2, b. l. 38). Laikotarpiu nuo 2008-11-19 iki 2009-01-06 irau apie gydyma Pravienikiu gydymo ir pataisos namuose esancioje asmens sveikatos istorijoje nera. Atvykes i ligonine nuo 2009-01-06 iki 2009-01-14 pareikejas gydymo nuo tuberkuliozes atsisake, ka rodo 2009-01-13 iraas ligos istorijoje, tyrimai tuberkuliozei nustatyti neigiami (t. 1, b. l. 133- 137). Buvo numatytas gydymas pagal III kategorija, HRZ 2 menesiai (t. 1, b. l. 124). Veliau LAVL nuo tuberkuliozes negydytas. Asmens sveikatos istorijoje nera irau del gydymo nuo tuberkuliozes, 2009-06-09 irae (t. 1, b. l. 40) irayta, kad gydymas nuo tuberkuliozes neskiriamas, nes padideje kepenu fermentai (t. 1, b. l. 40). Analogikai pa˛ymeta 2009-08-20 irae (t. 1, b. l. 43). Teismo posed˛io metu apklausta specialiste L. Jancoriene patvirtino, kad R. T. gydymas nuo letinio virusinio hepatito C galejo buti paskirtas tik tada, kai jis bus gydytas nuo tuberkuliozes ir ios srities gydytojas specialistas pripa˛ins, jog tuberkulioze pasieke remisijos stadija. I to daroma ivada, kad atsisakes gydytis nuo tuberkuliozes, pareikejas prarado teise gauti gydyma nuo letinio virusinio hepatito C. Gydymo skyrima numatancios taisykles nereglamentuoja, jog tokiu atveju asmuo yra ibraukiamas i eiles gydymui nuo hepatito gauti, taciau tai sustabdo jo teises i gydyma realizavima.
LAVL Vidaus ligu skyriaus virininko N. M. paaikinime (t. 1, b. l. 63) iaikinta, kad gydymas nuo abieju ligu kartu negali buti skiriamas del to, kad tuberkuliozes gydymui yra svarbi gera ligonio imunine sistema. Letinio virusinio hepatito C gydymui skiriami vaistai – pegiliuotas interferonas ir ribavirinas, gali sukelti poveiki, del ko pasunkeja tuberkuliozes eiga, tuberkulioziniai vaistai gali paveikti kepenu funkcija ir sukelti ligonio gyvybei gresiancia padeti. Nuo abieju ligu kartu skiriamu vaistu saveika nera aiki
Atsakovas teige, kad gydymas negalejo buti pradetas del to, kad nebuvo galima u˛tikrinti gydymui reikalingu salygu, nes pareikejas nebuvo nuteistas ir buvo ve˛iojamas po ivairias laisves atemimo vietas. Taciau tokia salyga, kaip ribojanti teise i gydyma nera numatyta. Veiksmai atlikti R. T. at˛vilgiu rodo, jog jam buvo ketinama skirti gydyma dar tuo metu, kai nuosprendis nebuvo isiteisejes. 2008-10-21 irae nurodyta, kad suderintas klausimas del prievirusinio gydymo su LAVL pavaduotoju medicinai ir nutarta ligoni isiusti i LAVL, kai bylos nagrinejimas apeliacine tvarka nebuvo baigtas iki 2009 metu pavasario.
Atsakovas motyvavo tuo, kad nebuvo pakankamai leu paskirti prievirusini gydyma. LAVL 2008-03-28 ratu Kalejimu departamentui nurodyta, kad ligonineje yra 150 letiniu virusiniu hepatitu serganciu liginiu, ligonine per metus gali paruoti gydymui 40 ligoniu, vieno ligonio gydymui reikalinga 30 000 Lt (t. 1, b. l. 68).Kalejimu departamentas 2010-03-29 ratu Nr. 1S-1316 nurode, kad leos LAVL skiriamos bendrai, neiskiriant hepatito C gydymui reikalingu leu. 2008 metais buvo skirta 2,327 mln. Lt, o 2009 m. – 1,835 mln. Lt. Paaikino, kad iuo metu laisves atemimo vietose gydomos tik umus virusiniai hepatitai B ir C. Kadangi byloje nustatyta, kad pareikejas ne karta atsisake gydymo nuo tuberkuliozes, o specialiste L. Jancoriene bei gydytojas N. M. patvirtino, jog tuberkulioze turi buti gydoma pirmiau, tai pareikejas objektyviai negalejo gauti gydymo nuo letinio virusinio hepatito C. Todel finansavimo itakos gydymo neskyrimui klausimas nera nagrinejamas.
Pareikejas apeliuoja, kad neskiriant jam gydymo buvo pa˛eistas Konstitucijos 53 straipsnis. is straipsnio 1 dalis numato, kad valstybe rupinasi ˛moniu sveikata ir laiduoja medicinos pagalba bei paslaugas ˛mogui susirgus. Istatymas nustato pilieciams nemokamos medicinos pagalbos valstybinese gydymo istaigose teikimo tvarka. is straipsnis turi buti taikomas atsi˛velgiant i Konstitucijos 29 straipsnio reikalavimus. Tai yra, medicinine apsauga asmeniui turi buti taikoma nepriklausomai nuo jo lyties, rases, tautybes, kalbos, kilmes, socialines padeties, tikejimo, isitikinimu ar pa˛iuru. Taigi, laisves atemimo vietoje bausme atliekanciam asmeniui turi buti u˛tikrinama teise i medicinine pagalba tokia pacia apimtimi kaip ir kitiems Lietuvos gyventojams, kartu nekreipiant demesio i galimas susirgimo aplinkybes, tai, kad tinkamai elgdamasis asmuo gali vienokiu ar kitokiu ligu ivengti.
I aukciau idestytu teiginiu daroma ivada, kad, nors pareikejas ir turejo teise buti iraytas i eile gydymui gauti pirmumo tvarka, taciau del objektyviu aplinkybiu – nesigydymo nuo tuberkuliozes, is gydymas jam negalejo buti paskirtas. Todel pareikejo teisiu pa˛eidimu gali buti pripa˛istamas tik jo neitraukimas i eile, bet ne gydymo nesuteikimas.
Pareikejas prao atlyginti neturtine ˛ala. Neturtines ˛alos atlyginimo pagrindai numatyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnyje. Cia nurodyta, kad neturtine ˛ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai igyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pa˛eminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo igud˛iu suma˛ejimas, bei kita, teismo ivertinti pinigais. Neturtine ˛ala atlyginama tik istatymo nustatytais atvejais, kai ji padaryta del nusikaltimo, asmens sveikatai ar del asmens gyvybes atemimo bei kitais istatymu nustatytais atvejais. Bylos atveju neturtine ˛ala gali buti vertinama kaip ˛ala, padaryta teikiant sveikatos prie˛iuros paslaugas. Pacientu teisiu ir ˛alos sveikatai atlyginimo istatymo 13 straipsnis numato, kad pacientas turi teise i ˛alos, padarytos pa˛eidus jo teises teikiant sveikatos prie˛iuros paslaugas, atlyginima.
ˇala turi buti atlyginama ja padariusiu asmenu (Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalis). Valstybe ˛ala atlygina pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio normas. Straipsnio 1 dalis nustato, kad ˛ala, atsiradusia del valstybes vald˛ios instituciju neteisetu aktu, privalo atlyginti valstybe i valstybes biud˛eto nepaisydama konkretaus valstybes tarnautojo ar kito valstybes vald˛ios institucijos darbuotojo kaltes. Subjektai, kuriu veiksmais padaryta ˛ala, atlyginama pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsni, ivardinti straipsnio 2 dalyje, kur. iame straipsnyje terminas „vald˛ios institucija“ reikia bet koki vieosios teises subjekta (valstybes ar savivaldybes institucija, pareiguna, valstybes tarnautoja ar kitoki iu instituciju darbuotoja ir t. t.), taip pat privatu asmeni, atliekanti vald˛ios funkcijas. Pareikejas prao atlyginti ˛ala, kuri buvo padaryta Laisves atemimo vietu ligonines veiksmais. Laisves atemimo vietu ligonines statusas apibre˛iamas Laisves atemimo vietu ligonines nuostatuose, patvirtintuose Teisingumo ministro 2003-06-04 isakymu Nr. 168. Nuostatu 1 punkte laisves atemimo vietu ligonine apibre˛iama kaip Kalejimu departamentui pavaldi asmens sveikatos prie˛iura ir kardomaja priemone – suemima, areto bei laisves atemimo bausmes vykdanti valstybes istaiga, skirta stacionarinei suimtuju ir nuteistuju sveikatos prie˛iurai. Ligonines steigejas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybe. Remiantis tuo, kad LAVL turi valstybes istaigos statusa, o Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 2 dalyje subjektu ivardinama valstybes institucija, pripa˛istama, kad u˛ LAVL veiksmais padaryta ˛ala yra atsakinga valstybe.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-04-16 iplestines teiseju kolegijos sprendime, priimtame administracineje byloje Nr. A-619/2008, skelbtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje Nr. 4, konstatavo, kad neturtines ˛alos atlyginimas nera vienintelis pa˛eistu teisiu gynimo budas. Ne visada tam, kad butu apginta pa˛eista neturtine teise, turi buti priteisiamas neturtines ˛alos atlyginimas pinigais. Teises pa˛eidimo pripa˛inimas bylose, susijusiose su neturtines ˛alos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali buti savarankikas pa˛eistu asmens teisiu gynimo budas. Neturtines ˛alos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkreciu atveju nustatoma, kad pa˛eidimo pripa˛inimo nepakanka pa˛eistai teisei apginti. Kadangi bylos atveju pareikejo norimas gydymas, nepriklausomai nuo to, ar jis butu buves iraytas i pirmumo teise i gydyma turinciu asmenu eile, ar nebutu, vis tiek negalejo buti pradetas del objektyviu prie˛asciu – tuberkuliozes negydymo del pareikejo nesutikimo gydytis (t. 1, b. l. 133- 137), tai negalima laikyti, kad buvo padaryta ˛ala asmens sveikatai. Todel pa˛eistos teises pripa˛inimas laikomas pakankamu asmens teisiu apgynimu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administraciniu bylu teisenos istatymo 85-88 straipsniais teismas
nusprende:
Pareikejo skunda tenkinti i dalies.
Pripa˛inti, jog buvo pa˛eista R. T. teise i Lietuvos Respublikos teises aktais nustatytas gydymosi Laisves atemimo vietu ligonineje salygas, kadangi jis nebuvo iraytas i Letinio virusiniu C hepatito gydymo pirmumo tvarka eile.
Kitoje dalyje skunda atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienu nuo paskelbimo dienos gali buti skund˛iamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skunda paduodant iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracini teisma.