Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EKO T“ atstovams advokato padėjėjai J. N. ir atstovui S. L.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic CBD“ atstovui advokatui A. B. ir atstovui G. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EKO T“ ieškinį atsakovei UAB „Baltic CBD“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

Civilinio proceso kodekso 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Jis lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008).

Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog atsakovės užsakymu buvo montuojama Danijoje įsigyta dėvėta džiovinimo įranga, kuri transportavimo į Lietuvą tikslais buvo išmontuota ir supjaustyta. Liudytojo M. J., įrengimų surinkimo darbų vadovo, dalyvavusio procese nuo įrangos išmontavimo Danijoje iki jos surinkimo ir išbandymo Lietuvoje, parodymais iš viso buvo transportuota 12 vilkikų supjaustytos įrangos detalių.

Tiek ieškovės vadovas S. L., tiek liudytojas ieškovės darbų vadovas E. J. paaiškino, jog juos susirado pati atsakovė vamzdynų montavimo darbams atlikti, E. J. nuvykus į objekto vietą atsakovės direktorius G. P. parodė krūvą vamzdžių, kuriuos reikia suvirinti ir sumontuoti, darbų vadovo atsisakė nurodęs, kad turės savo darbų vadovą, kuris parodys, kur ir kokį vamzdį nuvesti. Be to, nebuvo jokio darbų projekto, dėl to ieškovė negalėjo pasiūlyti konkrečios darbų kainos ir buvo susitarta standartinė suvirinimo darbų kaina po 1 Eur pagal vamzdžio skersmenį už 1 milimetrą, kiek reikės suvirinimo siūlių, iš anksto suskaičiuoti galimybės nebuvo. Liudytojo E. J. parodymais, trečią darbų vykdymo savaitę (darbai truko apie mėnesį) jis pats paskambino užsakovės direktoriui G. P., šis pasidžiaugė, kad darbai vyksta gerai, o apie pretenzijas dėl kainos sužinojo tik iš 2019 m. rugsėjo 5 d. elektroninio laiško po visų darbų atlikimo. Kaip matyti iš atsakovės direktoriaus G. P. paaiškinimų, pretenzijų dėl darbų kokybės jis neturi, o atliktų darbų aktų nepasirašė ne todėl, kad su jais nesutiko, bet dėl to, kad tuo metu buvo išvykęs, tačiau vėliau, po visų darbų atlikimo suprato, kad padaryta labai daug suvirinimo siūlių, nes jis manė, kad darbai kainuos apie 20 000 Eur, tiek jie kainavo Danijoje. Pažymėtina, jog atsakovė po preliminaraus sprendimo priėmimo ir prieš pat 2020 m. sausio 7 d. vykusį teismo posėdį pateikė savo pačios atliktus skaičiavimus apie tai, kiek, jos nuomone, turėjo būti padaryta ir kiek padaryta perteklinių suvirinimo siūlių. Teismo vertinimu, atsakovės pateiktos schemos, nesant jokių kitų įrodymų byloje, nėra nei tinkamos, nei pakankamos atsakovės teiginiams pagrįsti. Kaip nurodė pats atsakovės vadovas, įmonė užsiima žemės ūkio veikla ir nei jis, nei įmonė neturi kvalifikacijos ir kompetencijos atlikti suvirinimo darbus, dėl to kreipėsi į specialistus. Atsakovės teiginiai, kad reikėjo tik suvirinti iš Danijos atvežtus supjaustytus vamzdžius per jų pjūvių vietas, nepagrįsti. Visų pirma byloje nėra duomenų ir atsakovė jų nepateikė, kaip buvo supjaustyti vamzdžiai, dėl to nėra duomenų, ar pjūviai padaryti tinkamai, ar ruošiant virinimui vamzdžiai nesutrumpėjo, o tai būtų visiškai normalu, ir ar dėl to nereikėjo daryti mažų intarpų, ar visus naudotos įrangos vamzdžius buvo įmanoma suvirinti, nes iš fotonuotraukų matyti, jog dalis įrangos yra pažeista korozijos. Liudytojo M. J. parodymais, į Daniją jis atvyko tuo metu, kai, jo nuomone, didesnioji dalis įrangos jau buvo išmontuota, neišardyti dar buvo vamzdynai, einantys iš džiovyklos iki reguliuojančiosios armatūros, siurbliai, o vamzdžiai buvo pjaustomi, jis žymėjo tik pjaustomų vamzdžių dalis, tačiau kiek iš viso padaryta pjūvių, pjaustymo vietos, atstumai tarp pjūvių žymimi nebuvo. Be to, šalys paaiškino ir visi byloje apklausti liudytojai parodė, kad patalpa, kurioje sumontuota džiovykla, nėra identiška, kokia buvo Danijoje, yra padaryta pakeitimų, pasikeitė įrangos išdėstymas, siurbliai pasukti, sumontuotos papildomos sklendės, velenai, nuorinimo kranai, jungtys tarp katilinių, izoliacijai turėjo būti palikti atstumai tarp vamzdžių, pakeistas įrangos išdėstymas ir pan. Akivaizdu, kad net ir padarius nežymius pakeitimus, atsakovė neturi pagrindo tikėtis, kad nebus reikalinga atlikti papildomų suvirinimo darbų. Iš suvirinimo darbus atlikusio ieškovės suvirintojo V. A. (V. A.) parodymų matyti, jog viskam vadovavo G. (P.) ir M. (J.), su jais tarėsi ir konsultavosi, jei kildavo neaiškumų, vykdė visus jų nurodymus, G. pasakė, kad jo viršininkas bus M. Liudytojo parodymais siurbliai buvo pasukti, įrengti kitose vietose, vamzdžiai kitaip išdėstyti, be to, dar dirbo elektrikai, montuojant vamzdžius reikėjo „apeiti“ elektrinę dalį, padaryti atstumus izoliacijai, užsakovas norėjo įrengti praplovimo sistemą, vien dėl jos atsirado papildomai apie 15 siūlių prie kiekvieno siurblio, kurių iš viso buvo 5, o iš viso dėl pakeitimų atsirado apie 50–70 papildomų siūlių prie kiekvieno siurblio, o liudytojas M. J. parodė, kad visus darbus derino su G. P. (užsakovu), pirko naujus vamzdžius, nes buvo tiesiama nauja termofikacinės dalies maitinimo trasa. Liudytojas V. A. taip pat parodė, kad vamzdžiai nebuvo supjaustyti kokybiškai, paaiškino tai G., kai šis paklausė, kodėl 2 siūlės, be to, dar reikėjo įrengti atramas vamzdžiams, kad jie nekabėtų, buvo problemų su reguliatoriais, jie nebetiko, buvo įrengti kitoje vietoje, reguliatoriai panašūs į vorus – su daug atšakų, iš jų išeina daug vamzdžių, be to, originaliai jie buvo aikštelėje, o užsakovo objekte aikštelės nebuvo, reikėjo perkelti į kitą vietą, specialiai naujų suvirinimo siūlių nedarė, jų ir taip buvo labai daug. Liudytojas parodė, jog surinkus pirmąjį siurblį M. nurodė lygiai taip pat daryti ir likusius, o liudytojas M. J. parodė, kad G. P. paprašė jo, kad prižiūrėtų, kad įranga būtų technologiškai sujungta ir veiktų. Liudytojas V. A. parodė, jog iš viso suvirino 363 siūles ir prie kiekvienos pasirašė. Teismas pažymi, jog tai yra įprastas suvirinimo darbų reikalavimas tiek pagal šiuos darbus atliekančių įmonių vidines taisykles, tiek pagal tarptautinius kokybės standartus (ISO, ASME, Lloyd ir kt.) (CPK 182 straipsnio 1 punktas).

Taip pat pažymėtina, kad atsakovės pateiktose schemose su suvirinimo siūlių apskaičiavimais įrangos išdėstymas pažymėtas tiesiai, tai yra principinės veikimo schemos, skirtos pirminiam įrangos montavimui Danijoje, jose nėra nurodyti vamzdžių posūkiai, kampai, atstumai, padėtys, aukščiai. Dėl šios aplinkybės ginčas byloje nekilo. Teismo vertinimu, vien dėl to elementarus aritmetinis suvirinimo siūlių skaičiavimas pagal pjūvių skaičių, kaip siekia atsakovė, nėra tinkamas. Pažymėtina ir tai, jog šalys būtų sutarusios konkrečią darbų kainą, jeigu prieš pradedant darbus būtų buvę įmanoma nustatyti, kiek reikės atlikti suvirinimo darbų. Tuo tarpu, kaip matyti iš bylos duomenų, liudytojų parodymų ir faktinių aplinkybių, buvo krūva vamzdžių, kuriuos reikėjo atrinkti, pritaikyti ir suvirinti. Nors atsakovė teigia, kad visi vamzdžiai buvo pažymėti, iš liudytojo atsakovės samdyto pagalbinio darbuotojo M. B. parodymų matyti, jog dalies vamzdžių žymėjimas buvo nusitrynęs, jis bandė atsekti vamzdyno seką pagal schemas, konsultuodavosi su M. J., taikydavo vamzdžius pagal jų skersmenį. Taigi nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad ieškovei tereikėjo suvirinti pažymėtas vamzdžių dalis, o vietoje to ieškovė sąmoningai pjaustė vamzdžius ir virino, taip didindama siūlių skaičių. Taip pat nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad nuo virinamų vamzdžių ieškovė savavališkai nuėmė izoliacinį ir skardos sluoksnius. Nereikia įrodinėti aplinkybės, kad nenuėmus izoliacinio sluoksnio nėra galimybės atlikti suvirinimo darbus (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Be to, iš liudytojo M. B. parodymų matyti, jog jo darbas ir buvo nuimti nuo vamzdžių apsauginę skardą, izoliaciją ir nuo skardos ant vamzdžio užrašyti kodą, o visus įsakymus jam davė, vadovavo ir darbo užmokestį mokėjo atsakovės direktorius G. P., darbus prižiūrėjo ir jų eigą koregavo M. J. Liudytojas M. B. taip pat parodė, kad buvo pjaustomos ir naujos detalės, reikėjo įrengti atramas.

Visiems žinoma aplinkybė, jog siekiant vamzdį išlankstyti kampu, darant „alkūnę“, apėjimus yra būtina atlikti daug suvirinimo siūlių, kitaip to padaryti neįmanoma (CPK 182 straipsnio 1 punktas), o kaip matyti iš visų bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų paaiškinimų, tokių lankstymų ir apėjimų buvo nemažai. Tą patvirtina ir fotonuotraukos. Taip pat, kaip minėta, kiekvienas suvirintojas savo unikaliu kodu pažymi suvirintą siūlę, o kaip matyti iš atsakovės fotonuotraukų, ji skaičiavo ir originalias suvirinimo siūles, buvusias Danijoje sumontuotoje įrangoje. Taigi pritartina ieškovės argumentams, kad atsakovė neturi žinių ir kvalifikacijos atskirti naujai suvirintas ir buvusias siūles, o įvertinus aplinkybes, kad buvo padaryta įrangos išdėstymo pakeitimų, ji įrengta ne tokioje pačioje vietoje, konstatuotina, kad atsakovės pateiktos schemos neįrodo jos teiginių dėl suvirinimo siūlių pertekliaus pagrįstumo.

Atsakovės direktorius taip pat pripažino, kad darbai žodžiu buvo derinami su juo, kad pats prašė padaryti pakeitimus. Pažymėtina, jog apklausti liudytojai (suvirintojas V. A., atsakovės samdytas surinkimo darbų vadovas M. J., pagalbinis darbuotojas M. B., ieškovės darbuotojas E. J.) parodė, kad viskam vadovavo, darbus prižiūrėjo G. P., kaip minėta, ieškovės siūlomo darbų vadovo jis atsisakė. Liudytojų V. A., M. J., M. B. parodymai nuoseklūs, atitinka faktines bylos aplinkybes ir teismas neturi pagrindo jais netikėti. Pagal CK 6.658 straipsnio 1 ir 4 dalis užsakovas turi teisę bet kuriuo metu tikrinti darbų atlikimo eigą ir kokybę, o esant svarbioms priežastims – atsisakyti sutarties, tačiau šiomis savo teisėmis nepasinaudojo. Kaip nustatyta, pats G. P. neturi kvalifikacijos ir žinių vadovauti suvirinimo darbams, ieškovės pasiūlymo dėl darbų vadovo atsisakė, paprašė savo pasamdyto M. J. prižiūrėti, kad darbai būtų atlikti pagal technologiją ir įranga veiktų, ir pripažino, kad ieškovės darbuotojai tarėsi su M. J. Taigi priešingai nei teigia atsakovė, ne rangovė darbus atliko savo rizika, o ją nurodytais veiksmais (atsisakydama ieškovės siūlomo darbų vadovo ir prisiimdama darbų kontrolės funkcijas) prisiėmė užsakovė. Byloje nėra ginčo dėl to, kad įranga sumontuota tinkamai ir veikia, dėl darbų kokybės pretenzijų nėra, o vadovaujantis CK 6.645 straipsnio 3 dalimi rangovas savarankiškai nustato darbų įvykdymo būdus, nes kaip nustatyta, joks darbų projektas, kuriame būtų tiksliai nurodytos suvirimo vietos, posūkių taškai, vamzdynų išsidėstymas, atstumai, kampai ir pan. ieškovei pateiktas nebuvo. Priešingu atveju būtų buvusi galimybė iš anksto sutarti konkrečią darbų kainą. Tai reiškia, jog atsakovė nenustatė užduoties įvykdymo būdų CK 6.645 straipsnio 3 dalies požiūriu, o paliko dėl jų spręsti rangovei. Šią išvadą patvirtina ir atsakovės direktoriaus 2019 m. rugsėjo 5 d. elektroninis laiškas, kuriuo jis pripažino, kad darbai nėjo pagal jo numatytą planą (nes, kaip minėta, atlikti pakitimai, taigi, objektyviai nebebuvo galimybės sumontuoti įrangą identiškai taip pat, kaip ji buvo sumontuota Danijoje), todėl jis leido ieškovės darbuotojams atlikti darbus taip, kaip jiems buvo patogiau ir paprasčiau laikantis duoto projekto, kuris, kaip nustatyta, yra principinė veikimo schema ir, minėta, pagal ją sumontuota įranga veikia. Dėl to nėra jokio teisinio pagrindo teiginiams, kad ieškovė nukrypo nuo schemos.

Ieškovė argumentuoja, kad užsakytus vamzdynų montavimo darbus atliko ir savo įsipareigojimus pagal rangos sutartį įvykdė. Šią aplinkybę pripažįsta ir atsakovė. Tuo tarpu pati atsakovė argumentuoja, kad nereiškusi pretenzijų dėl netinkamos dokumentacijos ieškovė negali remtis šia aplinkybe pagal CK 6.659 straipsnio 2 dalį. Pažymėtina, jog, priešingai nei teigia atsakovės atstovas, ieškovė nesiremia aplinkybe, kad jai nebuvo pateiktas tinkamas darbo projektas. Kaip nustatyta byloje, principinė schema ieškovei buvo visiškai aiški, įranga sumontuota pagal ją ir veikia. Tuo tarpu atstumai, kampai, posūkiai, virinimo vietos, įrangos pakeitimai schemoje nėra nurodyti ir iš schemos jų nustatyti neįmanoma, o atsakovei teigiant, kad ieškovė padarė nepagrįstai daug suvirinimo siūlių, būtent atsakovė ir turėjo šiuos teiginius pagrįsti įrodymais bei pateikti ieškovei darbo projektą, kuriame būtų detaliai nurodytos suvirinimo vietos, taškai, kampai, posūkiai, atstumai, aukščiai ir t. t. Atsakovei tokios dokumentacijos ieškovei prieš darbų pradžią nepateikus, po visų darbų atlikimo ji netenka teisės reikalauti, kad darbus ieškovė turėjo atlikti kitu, ieškovės įsivaizduojamu ar suvokiamu būdu (CK 1.5 straipsnis). Taigi, kaip minėta, ieškovė atliko darbus savarankiškai nustačiusi darbų įvykdymo būdus (CK 6.645 straipsnio 3 dalis), darbų atlikimo vietoje nuolat buvo atsakovės direktorius G. P. arba jo samdytas M. J., su kuriais buvo derinami visi darbai ir kurių nurodymai buvo vykdomi. Aplinkybė, kad galutinė darbų kaina viršija atsakovės įsivaizduotą kainą, nesudaro pagrindo ją sumažinti ar konstatuoti, kad ieškovė elgėsi nesąžiningai ir sąmoningai padarė per daug suvirinimo siūlių.

Atsakovei argumentuojant, jos teigimu, nesąžiningu ieškovės elgesiu vykdant sutartį, pažymėtina, jog sutarties vykdymo metu atsakovė jokių pretenzijų neturėjo. Šalių atstovų ir liudytojų paaiškinimais nustatyta, kad užsakovės ir rangovės bendravimas vyko žodžiu, buvo derinami darbai, dėl jų konsultuojamasi su atsakovės direktoriumi arba jo samdytais darbuotojais, atsakovės direktorius pripažino, kad darė pakeitimus montuojamoje įrangoje, prašė papildomų darbų: suvirinti vamzdžius tarp katilinių, sumontuoti sklendes, kad būtų jungtys tarp katilų, sumontuoti nuorinimo kranus, nutiesti naują trasą ir pan. Taigi visiškai nepagrįsti atsakovės atstovo advokato argumentai, kad papildomus darbus ieškovė atliko savo iniciatyva, nederinusi jų su atsakove. Priešingai, iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad sutarties vykdymo metu šalys bendradarbiavo, bendravo žodžiu, atsakovės direktorius G. P. nuolat buvo objekte, kuriame vyko darbai, matė, kaip jie atliekami, pretenzijų neturėjo. Ieškovei atliekant darbus, o atsakovei nereiškiant jokių pretenzijų susiklostė šalių konkliudentiniais veiksmais patvirtintas susitarimas, jog darbai atliekami tinkamai. Jokių įrodymų, kad būtų priešingai, atsakovė nepateikė. Pažymėtina, jog atsakovė nepagrįstai siekia perkelti įrodinėjimo naštą ieškovei teigdama, kad ieškovė turėjo įrodyti objektyvią visų jos atliktų suvirinimo siūlių būtinybę. Priešingai, argumentuodama, kad jų per daug, šių teiginių pagrįstumą turi įrodyti atsakovė (CPK 178 straipsnis), kuri ne tik nepagrindė savo teiginių įrodymais, bet net ir nenurodė, kiek konkrečiai ir kuriose vietose, jos manymu, padaryta perteklinių suvirinimo siūlių. Taigi, nustatyta, kad šalys dėl suvirinimo siūlių skaičiaus nesitarė, ieškovė kainą ir jos apskaičiavimo tvarką komerciniame pasiūlyme nurodė aiškiai ir nedviprasmiškai (CK 6.653 straipsnis), kaina atsakovei buvo priimtina, pretenzijų dėl darbų kokybės nėra, sutarties dalykas – darbų rezultatas – perduotas atsakovei, rangos darbų tikslas – sumontuoti džiovinimo įrangą taip, kad ji funkcionuotų, atsakovės direktorius patvirtino, kad įranga veikia. Šalims nesitarus dėl konkretaus suvirinimo siūlių skaičiaus nėra teisinio pagrindo teiginiams, kad suvirinimo siūlių padaryta per daug. Pažymėtina, jog atsakovės direktorius 2019 m. rugsėjo 5 d. elektroniniame laiške ir teismo posėdžiuose neneigė ir neginčijo, kad ieškovės darbų aktuose nurodytas darbų (suvirinimo siūlių) kiekis iš tikrųjų yra padarytas. Tuo tarpu iš elektroninio laiško ir pasisakymų teismo posėdžių metu matyti, kad atsakovė siekia mokėti ne sutartą ir akceptuotą kainą, bet ją sumažinti, elektroniniu laišku prašoma net 70 procentų nuolaidos, teigiama, kad valandinis įkainis labai didelis, t. y. iš esmės siekia pakeisti sutartį. Kaip minėta, šalys tarėsi ne dėl valandinio įkainio, todėl, teismo vertinimu, nepagrįsti atsakovės argumentai šiuo požiūriu. Įstatymas įpareigoja šalis prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus ir draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, pakeisti jos įvykdymo sąlygas, o teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.38, 6.59, 6.63, 6.158, 6.200, 6.256, 6.189 straipsniai). Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu, todėl ieškovė nagrinėjamoje byloje turi reikalavimo teisę tol, kol atsakovė visiškai įvykdys savo prievolę (CK 6.123 straipsnis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Būtent akcentuodama sąžiningumą atsakovė, teismo vertinimu, elgiasi priešingai, nes siekia pakeisti iš anksto sutartą darbų kainą po to, kai darbai yra atlikti ir jai perduoti. Konstatuotina, kad ieškovė savo prievoles pagal sutartį įvykdė, tuo tarpu atsakovė už jai atliktus darbus liko skolinga, t. y. savo prievolės neįvykdė ir liko skolinga 46 178,37 Eur.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra tikslinga didinti šalių bylinėjimosi išlaidas ir atlikti ekspertizę. Nustatyta, kad atsakovės iš Danijos parsigabenta dėvėta džiovinimo įranga buvo supjaustyta, byloje nėra įrodymų, kaip buvo supjaustyti vamzdžiai, į kiek dalių, iš viso transportuotas itin didelis kiekis – 12 vilkikų supjaustytos įrangos detalių, šiuo metu įranga yra sumontuota, montuojant padaryti pakeitimai, montuotos naujos dalys ir įrengimai, įranga sumontuota ne identiškoje aplinkoje, nėra montavimo darbų projektinės dokumentacijos, principinė schema nėra darbų atlikimo schema, iš jos nėra galimybės nustatyti montuojamų vamzdžių ilgių, posūkių, kampų, išdėstymo, konfigūracijos. Nors atsakovė 2020 m. gegužės 15 d. prašymu prašė atidėti teismo posėdį sudarant galimybę pasinaudoti ekspertizės institutu, nurodė, jog kreipėsi į instituciją, kuri galėtų atlikti ekspertizę, tačiau jos nekonkretizavo, pripažino, kad byloje kilusiu klausimu, t. y. ne dėl suvirinimo darbų kokybės, bet dėl suvirinimo darbų kiekybės, nėra daug ekspertų ir daugiau prašymo dėl ekspertizės paskyrimo nereiškė, teismo posėdžio metu tokio teismo pasiūlymo atsisakė. Teismo vertinimu, ekspertizė nagrinėjamoje byloje nėra tikslinga, nes jos rezultatai nebūtų informatyvūs, išvada būtų grindžiama tik prielaidomis, nes ekspertas neturės objektyvios galimybės įvertinti, kaip buvo išmontuota įranga Danijoje, kaip pakrauta ir iškrauta, transportuota, ar įranga supjaustyta kokybiškai, laikantis technologijų, kiek pjaustymo darbų galbūt atlikta nekokybiškai, ar buvo vamzdžių pažeidimų, deformavimo transportavimo metu, kiek vamzdžių buvo tinkamų naudoti, kiek netinkamų ir pan. aplinkybių.

Dėl procesinių palūkanų

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu, kuris taikomas visiems tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir valstybės institucijų sudarytiems komerciniams sandoriams, pagal kuriuos už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai, iš atsakovės ieškovė turi teisę į 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis).

Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 5 612,29 Eur išlaidų atlyginimą, kurias patyrė advokato padėjėjos teisinei pagalbai. Ieškovės prašymas tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Ieškovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė įrodymus, t. y. sąskaitas faktūras, išlaidų detalizavimą ir mokėjimo nurodymus, pagrindžiančius 4 551,53 Eur patirtas išlaidas. Įvertinus ieškovei suteiktų teisinių paslaugų kiekį ir apimtį (ieškinio, atsiliepimo į prieštaravimus, prašymų parengimas, atstovavimas teismo posėdžiuose, konsultacijos, pasirengimas bylos nagrinėjimui, vykimas į teismo posėdžius ir kt.) ir Rekomendacijose įtvirtintus maksimalius rekomenduojamus priteisti dydžius už advokato padėjėjo teisinę pagalbą (Rekomendacijų 5, 7, 8.1, 8.5, 8.16, 8.19, 10 punktai), konstatuotina, kad ieškovės patirtos išlaidos neviršija rekomenduojamų dydžių, todėl priteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Ieškovė po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, t. y. 2020 m. liepos 31 d., pateikė (teisme gauta 2020 m. rugpjūčio 3 d.) įrodymus dėl 1 060,76 Eur išlaidų dalies už advokato padėjėjos teisinę pagalbą. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, ši ieškovės patirtų išlaidų dalis išlaidų negali būti priteista, nes išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai pateikti pavėluotai.

Pažymėtina, jog 1 060,76 Eur ieškovei nepriteistų išlaidų dalį be kitų teisinių paslaugų sudaro ir išlaidos už prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir atskirojo skundo dėl teismo nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, parengimą. Dėl to plačiau neaptariami ir neanalizuojami atsakovės argumentai, kad ieškovei nepriklauso teisė į išlaidas už prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskirojo skundo parengimą.

Taip pat ieškovė sumokėjo 509 Eur žyminį mokestį, kuris preliminariu sprendimu priteistas iš atsakovės.

2020 m. liepos 14 d. teismo posėdyje dalyvavęs liudytojas M. J. teismo posėdžio metu prašė ir 2020 m. liepos 23 d. pateikė prašymą atlyginti patirtas 57,80 Eur kelionės išlaidas. Nurodė, kad į teismo posėdį iš savo gyvenamosios vietos Kaune vyko automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) darbinis tūris 1998 cm³ (2 l), kuris naudoja benziną.

Nors liudytojas nepateikė kuro įsigijimą patvirtinančių dokumentų, akivaizdu, kad kelionės išlaidas jis patyrė, o liudytojo pateiktas kelionės išlaidų apskaičiavimas pagrįstas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1995 m. spalio 12 d. įsakymo Nr. 405, kuriuo patvirtinta Automobilių kuro normų nustatymo metodika, nuostatomis. Teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi liudytojo parodymais, todėl liudytojo patirtos išlaidos turi būti atlyginamos. Sprendimas priimtas ieškovės naudai, todėl liudytojo prašomos išlaidos atlygintinos iš atsakovės sumokėto avanso. Likusi sumokėto ir nepanaudoto avanso dalis grąžintina jį sumokėjusiai atsakovei, taip pat ieškovei grąžintinas nepanaudotas jos sumokėtas avansas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 90 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl avanso paskirstymo ir grąžinimo vykdytina skubiai, nes išnyko pagrindas saugoti avansą teismo sąskaitoje (CPK 283 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 428–430 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 23 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Iš atsakovės UAB „Baltic CBD“ priteisti 4 551,53 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt vieną eurą 53 centus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „EKO T“.

Grąžinti ieškovei UAB „EKO T“ nepanaudotą 100 Eur (vieną šimtą eurų) avansą.

Grąžinti atsakovei UAB „Baltic CBD“ likusią nepanaudotą 142,20 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt du eurus 20 centų) avanso dalį.

Iš Klaipėdos apygardos teismo sąskaitoje esančio atsakovės UAB „Baltic CBD“ sumokėto avanso liudytojui M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sumokėti 57,80 Eur (penkiasdešimt septynis eurus 80 centų) patirtų kelionės išlaidų atlyginimą į AB Luminor banke esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimo dalį dėl avanso paskirstymo vykdyti skubiai.

Sprendimą per 30 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.