- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-26
- Bylos Nr.
- 2S-1055-112/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01731-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rimvida Zubernienė
- Pareiškėjas
- D. B.
- Suinteresuotas asmuo
- J. E.
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Rimvida Zubernienė Civilinė byla Nr. 2S-1055-112/2014
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2014 m. birželio 26 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rimvida Zubernienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. B. skundą dėl antstolio Jono Petriko veiksmų, suinteresuoti asmenys J. E.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjos D. B. skundas dėl antstolio Jono Petriko padėjėjo E. M. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0172/14/00047, kuriuo pareiškėja prašo panaikinti 2014-01-27 antstolio Jono Petriko padėjėjo E. M. priimtą patvarkymą dėl skolos išieškojimo (2014-01-28 Reg. Nr.172-S-2742) ir 2014-01-31 antstolio Jono Petriko padėjėjo E. M. priimtą patvarkymą dėl skolos išieškojimo (2014-01-31 Reg. Nr.172-S-3151). Prašo imtis visų priemonių pareiškėjai kaip išieškotojai išieškoti iš skolininko J. E. visą 6163,21 Lt įsiskolinimą.
Antstolis Jonas Petrikas patvarkymu nustatė, jog skundas nepagrįstas, jo netenkino.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-04-06 nutartimi skundą atmetė. Nurodė, kad nenustatyti jokie antstolio pažeidimai. Priešingai, nustatė, kad antstolis ėmėsi aktyvių veiksmų, taikydamas net keletą vykdymo priemonių ir tokiu būdu teisėtai vykdė įsiteisėjusį teismo sprendimą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja D. B. prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindžia tuo, jog teismas priėmė nemotyvuotą nutartį ir neatsižvelgė į visus byloje esančius įrodymus. Teigia, kad antstolis nepagrįstai išieško skolą dalimis, nes teismo sprendimu priteistos sumos grąžinimas numatytas ne dalimis, o iš karto. Mano, kad antstolis nepagrįstai nenukreipė išieškojimo į skolininko nekilnojamąjį turtą, kurį teismas ir buvo areštavęs. Pažymėjo, kad teismo nurodymas antstoliui yra privalomas. Pareiškėja, remdamasi CPK 736 straipsniu, 663 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad antstolis negali iš skolininko turto išieškoti skolos iš jo darbo užmokesčio bei kilnojamojo turto per 6 mėnesius, todėl privalo nukreipti išieškojimą į nekilnojamąjį turtą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą antstolis prašo pareiškėjos skundą atmesti, skirti pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teigia, jog pareiškėja turi teisę pareikšti prašymą iš kokio turto išieškoti skolą, tačiau jį turi pareikšti iki priverstinio vykdymo pradžios. Teigia, kad pareiškėja prašymą pateikė po to, kai buvo pradėtas priverstinis vykdymas. Be to, pažymėjo, jog skolininkas įsipareigojo iki 2014-09-01 sumokėti skolos likutį pareiškėjai, mokėdamas po 1000 Lt per mėnesį. Nurodė, kad skolininkas savo įsipareigojimus vykdo ir skola yra likusi tik 3990,96 Lt.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
Byloje iš esmės ginčas vyksta dėl to, jog antstolis nepagrįstai nenukreipia skolos išieškojimo iš skolininko nekilnojamojo turto, o išieško dalimis iš jo darbo užmokesčio.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentu, jog privalo išieškoti iš nekilnojamojo turto, todėl kad teismo sprendimu yra pirmiausia areštuotas nekilnojamasis turtas. Pažymėtina, kad išieškojimas iš skolininko turto yra vykdomas CPK XLVII skyriuje nustatyta tvarka. Tai, kad teismas, siekdamas užtikrinti reikalavimo įvykdymą, taikė laikinąsias apsaugos priemones nekilnojamajam turtui, dar nereiškia, jog antstolis būtinai iš šio turto privalo išieškoti skolą. Pažymėtina, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones yra siekiama užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, o ne nurodoma antstoliui iš kokios turto privalo vykdyti išieškojimą. Be to, pareiškėja, manydama, kad privalo skolos išieškojimą nukreipti nekilnojamąjį turtą remiasi ir CPK 663 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, jog negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Kadangi pareiškėjos teigimu išieškoti per 6 mėnesius negalima, todėl mano, kad yra pagrindas išieškoti iš nekilnojamojo turto. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad tokį prašymą pareiškėja gali pateikti, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad jis turi būti antstoliui pateiktas iki priverstinio vykdymo pradžios. Nustatyta, kad pareiškėja tokį prašymą antstoliui pateikė 2014-02-20 po priverstinio vykdymo pradžios (2014-01-27), todėl antstolis neturėjo pagrindo pirmiausia pradėti išieškojimą iš nekilnojamojo turto. Taip pat pažymėtina, kad vykdant išieškojimą iš nekilnojamojo turto būtina atsižvelgti į CPK 663 straipsnio 3 dalies nustatą, kuri draudžia išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena. Iš šio turto išieškoti galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija septynis tūkstančius litų. Pareiškėja, vadovaudamasi 2014-01-06 vykdomuoju raštu, prašė antstolio išieškoti 636,21 Lt skolą, t. y. ji neviršija 7 000 Lt sumos, todėl remiantis CPK 663 str. 3 d., išieškoti iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, kuris yra jo gyvenamoji vieta, negalima. Be to, antstolis nurodė, kad skolininkas geranoriškai, į mėnesį mokėdamas po 1000 Lt vykdo sprendimą, ir likusi skola yra tik 3990,96 Lt.
Taip pat apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, jog negali išieškoti skolos dalimis, nes teismas nenumatė tokio būdo. Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs bylą, 2013-12-12 nutartimi atmetė skolininko prašymą išdėstyti skolos mokėjimą. Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys, kad sprendimo vykdymo išdėstymas ir išieškojimas dalimis iš darbo užmokesčio yra skirtingi dalykai, t. y. šiuos veiksmus reglamentuoja skirtingos įstatymo normos ir jos sprendžiamos remiantis skirtingomis aplinkybėmis. Sprendimo vykdymo išdėstymas reiškia, kad skolininkas per tam tikrą laiko tarpą geranoriškai gali padengi įsiskolinimą (CPK 284 str.). Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas yra vykdomas priverstine tvarka ir jis vykdomas vadovaujantis CPK XLVII skyriuje nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolio padėjėjas ne tik priėmė skundžiamus patvarkymus dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio, tačiau ir kitus patvarkymus: 2014-01-27 patvarkymu areštavo skolininkui priklausančias lėšas esančias AB SEB ir AB DnB bankų sąskaitose, 2014-01-31 patvarkymu areštavo skolininkui priklausančias lėšas esančias Palangos kredito unijos sąskaitose, 2014-01-31 priėmė patvarkymą dėl turto arešto bei surašė turto arešto aktą ir apie jį pranešė išieškotojai, t. y. ėmėsi aktyvių veiksmų skolai išieškoti. Išieškojimą iš fizinio asmens darbo užmokesčio reglamentuoja CPK 736 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į teisinį vykdymo veiksmų reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad antstolis pagrįstai nenukreipė vykdymo į skolininko nekilnojamąjį turtą ir pagrįstai priėmė skundžiamus patvarkymus, kurių naikinti nėra teisinio pagrindo. Taip pat atmestini apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nemotyvuotą teismo nutartį. Priešingai, nustatyta, kad teismas visapusiškai išanalizavo bylos aplinkybes, nustatė antstolio vykdomus veiksmus, ištyrė veiksmų teisėtumą ir priėmė teisingą nutartį.
Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).
Atmestinas antstolio prašymas skirti pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. CPK 95 str. reglamentuoja piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes. Remiantis minėtu straipsniu, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, atskirąjį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Remiantis CPK 95 str. 2 d., teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki dvidešimt tūkstančių litų baudą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Teisės kreiptis į teismą tikslas – apginti savo pažeistą ar ginčijamą teisę. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal bylos duomenis nėra akivaizdaus pagrindo spręsti, kad pareiškėja, pateikdama atskirąjį skundą, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Teismas pažymi, kad kreipimasis į teismą su atskiruoju skundu šiuo atveju negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, o yra teisės į apeliaciją realizavimas (CPK 95 str.).
Atmetus atskirąjį skundą iš pareiškėjos antstolio naudai priteistina 300 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 443 str. 6 d., 93 str. 1 d., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Iš pareiškėjos D. B. antstoliui Jonui Petrikui priteisti 300 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.