Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. G. K. (dalyvauja nuotoliniu būdu per Zoom programą), jo atstovui advokatui Laimonui Šileriui (dalyvauja nuotoliniu būdu per Zoom programą),

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Simonai Aleksandravičiūtei (dalyvauja nuotoliniu būdu per Zoom programą),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM) pareiškimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, kurioje M. G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iškelta administracinio nusižengimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2025 m. balandžio 2 d. teismas pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus patarėjos Daivos Šavenienės pareiškimą iškėlė administracinio nusižengimo bylą M. G. K. pagal ANK 120 straipsnio l dalį už tai, kad M. G. K. nuo 2022 m. liepos 28 d. iki dabar, būdamas Bendrovės vadovu, žinodamas, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų kreditorių reikalavimų patenkinimui ir turi įsipareigojimų valstybės biudžetui, laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 11 d. iki 2023 m. spalio 4 d. atsiskaitė negrynaisiais pinigais su kreditoriais (UAB „S.“, UAB „R. A.“, UAB „N.“, UAB „U.“ ir kt.) ir tokiu būdu pažeidė kreditorės VMI prie FM interesus bei nevykdė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų negrynaisiais pinigais eiliškumo.

UAB „I.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (toliau - Bendrovė) Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registre įregistruota 2014 m. liepos 10 d. Bendrovės teisinis statusas neįregistruotas. Mokesčių mokėtojų registro duomenimis iki 2024 m. birželio 28 d. Bendrovės pavadinimas buvo UAB „D. H.“. Mokesčių mokėtojų registro duomenimis Atsakovės vadovo pareigas nuo 2022 m. liepos 28 d. iki dabar eina M. G. K..

VMI prie FM yra UAB „I.“ kreditorė. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos (toliau - MAIS) 2025 kovo 26 d. duomenimis Bendrijos mokestinė nepriemoka yra 14 376,95 Eur, iš jos: gyventojų pajamų mokestis 976,66 Eur ( 920,73 Eur mokestis + 55,93 Eur delspinigiai); pelno mokestis 79,60 Eur (76 Eur mokestis + 3,60 Eur delspinigiai); pridėtinės vertės mokestis 13 320,69 Eur (12 477,92 Eur mokestis + 842,77 Eur delspinigiai). Bendrovės anksčiau nurodyta mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui susidarė pagal Bendrovės pateiktas deklaracijas: gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka susidarė nuo 2023 m. gegužės 3 d., pelno mokesčio nepriemoka susidarė nuo 2023 m. birželio 16 d., pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka susidarė nuo 2023 m. balandžio 26 d. (4 priedas). Iš pridėtos Mokesčių apskaitos informacinės sistemos likučių derinimo ataskaitos matyti, kad Atsakovė teikė gyventojų pajamų mokesčio, pridėtinės vertės mokesčio ir pelno mokesčio deklaracijas Ieškovei, tačiau juose deklaruotų mokesčio sumų biudžetui nesumokėjo. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. eB2-537-618/2025 pagal VMI prie FM pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „I.“.

Pareiškime nurodoma, kad siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, VMI prie FM 2025 m. vasario 6 d. raštu Nr. RNA-3672 kreipėsi į AB Swedbank, prašydama pateikti informaciją apie Bendrovės piniginių lėšų likučius, jų judėjimą ir informaciją apie Bendrovei suteiktas paskolas, jų mokėjimo terminus ir suteiktų paskolų likučius laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 1 d. iki informacijos pateikimo dienos. AB Swedbank 2025 m. vasario 19 d. raštu Nr. S/1615 pateikė Bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2024 m. vasario 15 d. Ir nustatė, kad Bendrovė laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2024 m. vasario 15 d. nesilaikė anksčiau nurodytos atsiskaitymų eiliškumo tvarkos, o būtent, kai Bendrovės įsiskolinimas VMI prie FM buvo 12 814,26 Eur, buvo atlikti mokėjimai:

1. 2023 m. rugpjūčio 11 d. - 891,43 Eur UAB „S.“;

2. 2023 m. rugsėjo 11 d. - 891,43 Eur UAB „S.“;

3. 2023 m. rugsėjo 13 d. - 400 Eur UAB „R. A.“;

4. 2023 m. rugsėjo 18 d. - 190,38 Eur UAB „V. B. I.“;

5. 2023 m. rugsėjo 21 d. - 608,36 Eur UAB „N.“;

6. 2023 m. rugsėjo 22 d. - 558,66 Eur UAB „U.“;

7. 2023 m. rugsėjo 25 d. - 200 Eur UAB „R. A.“;

8. 2023 m. rugsėjo 29 d. - 225,81 Eur UAB „U.“;

9. 2023 m. spalio 2 d. - 288,05 Eur UAB „J.“;

11. 2023 m. spalio 4 d. - 284,76 Eur UAB „N.“.

Iš pateiktų duomenų akivaizdu, kad Bendrovės vadovas laikotarpiu nuo 2023 rugpjūčio 11 d. iki 2023 m. spalio 4 d. atsiskaitymo prioritetą teikė atsiskaitymams su Bendrovės kreditoriais, kurie pagal anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą yra žemesnėje eilėje nei kreditorė VMI prie FM ir būtent dėl tokių Bendrovės vadovo veiksmų buvo pažeisti kreditorės VMI prie FM interesai. Pažymi, kad nurodytu laikotarpiu, t. y. nuo 2023 m. rugpjūčio 11 d. iki 2023 m. spalio 4 d. Bendrovė VMI prie FM sumokėjo tik 54 Eur (įmokos kodais 1311 ir 1001). Aplinkybė, kad Bendrovės vadovas kitiems Bendrovės kreditoriams nagrinėjamu laikotarpiu, iš viso pervedė 5 247,27 Eur, o tuo tarpu VMI prie FM sumokėta 54 Eur, VMI prie FM nuomone, rodo jo piktybiškumą ir tyčią, t. y., kad jis sąmoningai nevykdė Bendrovės įsipareigojimų VMI prie FM.

M. G. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tuo laikotarpiu Bendrovėje patyrė sunkumus, buvo ir skola biudžetui. Buvo užblokuotos sąskaitos. Kreipėsi su prašymu, kad išdėstytų skolą dalimis. Sąžiningai tikėjosi, kad pavyks atgaivinti Bendrovę.

Atstovas advokatas Laimonas Šileris teismo posėdžio metu paaiškino, kad neginčija padaryto nusižengimo. Prašo teismo, skiriant nuobaudą, atsižvelgti į aplinkybes, kad M. G. K. bandė atgaivinti įmonę ir tikėjosi, kad per keletą metų bus padengta skolą biudžetui.

Institucijos atstovė Simona Aleksandravičiūtė teismo posėdžio metu palaikė VMI pareiškimą pilna apimtimi ir prašė M. G. K. skirti nuobaudą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).

Iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai (Vilniaus apygardos teismo 2017-07-10 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. Jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 40 straipsnyje yra įtvirtintos bendrosios mokesčių mokėtojo pareigos mokestiniuose teisiniuose santykiuose. Pastebėtina, jog minėtoje nuostatoje nurodomas pareigų sąrašas nėra baigtinis, mokesčių mokėtojas privalo atlikti ir kitas MAĮ bei kituose įstatymuose ir lydimuosiuose teisės aktuose numatytas pareigas.

M. G. K. teisme savo kaltės neneigė, pripažino, kad prioritetas buvo skiriamas pirkimams ir atsiskaitymams su kitais kreditoriais. Taigi, M. G. K., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, tai yra, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams tenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau jis atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems bendrovės kreditoriams. Bendrovei buvo žinoma apie tai, kad ji neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su valstybe, tačiau vietoj to, kad ieškotų būtų, kaip mažinti turimą skolą, ją sąmoningai didino vykdydama atsiskaitymus su kitais kreditoriais. Tokiais savo veiksmais M. G. K. nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir taip pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kaip UAB „I.“ kreditorės, teises.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Spręsdama klausimą dėl nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės skyrimo pagrindais, numatytais ANK 32 straipsnyje. Administracinės nuobaudos tikslas – tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą teisės pažeidimą, siekiant prevencijos tikslų. Tačiau visais atvejais už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos neskirti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Iš bylos medžiagos matyti, kad M. G. K. neginčijo savo kaltės ir nesilaikė mokėjimo eiliškumo kreditoriams, kreipėsi į VMI su prašymu atidėti arba išdėstyti mokestines nepriemokos sumokėjimą, nurodė, kad pažeidimas buvo padarytas siekiant vystyti savo verslą, investuodamas į bendrovę, tačiau dėl 2022 m. stipriai išaugusių medžiagų kainų, dėl karo Ukrainoje ir dėl išaugusių energetikos kaštų užaugo ir gaminamų baldų kainos, taigi produkcijos prekyba ėmė lėtėti. M. G. K. yra baustas administracine tvarka už nešiurkščius KET pažeidimus, už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą baudžiamas pirmą kartą. Administracinėn atsakomybėn traukiamo M. G. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, dėl to nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Dėl to, teismo nuomone, administracinis nusižengimas padarytas nepiktybiškai, M. G. K. stengėsi vystyti verslą, bet dėl nenumatytų aplinkybių (dėl padidėjusių gamybos kaštų ir sulėtėjusios prekybos), nepavyko, todėl padaryta veika dėl neatsargumo (nerūpestingumo). Atsižvelgiant į tai yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti mažesnę baudą, negu šio straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda. ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti ir paskyrus mažesnę nuobaudą.

Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai nepažeisti, M. G. K. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir jam paskyrus administracinę nuobaudą – piniginę baudą, jos dydį nustatant mažesnį nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijos nustatytas jos minimumas – 700 Eur baudą. Teismo nuomone, tokia nuobauda yra adekvati administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytam nusižengimui ir bus pakankama, kad ateityje M. G. K. nedarytų naujų nusižengimų, kad būtų pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

M. G. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio l dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, paskirti jam 700 Eur (septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Informuoti M. G. K., kad bauda turi būti sumokama ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime administracinio teisės nusižengimo bylos numerį A6.-66-586/2025, įmokos kodą 1001.

Nutarimas gali būti skundžiamas per 20 dienų nuo paskelbimo ar išsiuntimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.